2025-04-02 Nr. AB-5843-3-61-3-09158-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1455-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09158-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. P. (K. P.) prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Rusijos Federacijos pilietis K. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186783 (toliau – ir Sprendimas).

Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu (toliau – ir LVAT Sprendimas) pareiškėjo K. P. (K. P.) apeliacinį skundą tenkino; Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo K. P. (K. P.) skundą tenkino; panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186783; priteisė pareiškėjui K. P. (K. P.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 3 663,75 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus septyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjas 2025 m. sausio 28 d. pateikė prašymą išaiškinti LVAT Sprendimą, t. y. išaiškinti, ar Migracijos departamentas Sprendimu yra įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. spalio 24 d. prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, teismui panaikinus Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimą neišduoti leidimo nuolat gyventi Nr. 23S186783 bei kokiais terminais.

Pareiškėjo teigimu, LVAT Sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodytas aiškus įpareigojimas atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Po LVAT Sprendimo priėmimo praėjo jau 8 mėnesiai su viršum, tačiau atsakovas prašymo iš naujo neišnagrinėjo, jokio sprendimo dėl jo nepriėmė. Pareiškėjas nurodė, kad kreipiasi dėl išaiškinimo tam, kad galėtų imtis priverstinio LVAT Sprendimo vykdymo priemonių bei veiksmų.

Migracijos departamentas pateikė teismui paaiškinimus, nurodydamas, kad vykdydamas LVAT Sprendimą išnagrinėjo pareiškėjo 2022 m. spalio 24 d. prašymą ir 2025 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą Nr. 25S36289, apie kurį informavo pareiškėją. Atsakovo vertinimu, LVAT Sprendimas yra aiškus ir nereikalauja papildomų išaiškinimų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo prašymą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-786-662/2015, 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-49-438/2017, 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-2-520/2019).

Sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-492/2019).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės prašo išaiškinti, ar LVAT Sprendimu panaikinus Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186783, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. spalio 24 d. prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje ir kokiais terminais.

ABTĮ 94 straipsnis numato, jog skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ginčijamo administracinio akto panaikinimas savaime suponuoja poreikį administracinėje procedūroje priimti naują sprendimą, nes kitu atveju administracinė procedūra dėl asmens pateikto skundo (prašymo) liktų neužbaigta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-586-821/2024; 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1259-442/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2428-1047/2023; 2023 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1024-624/2023; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4159-261/2021; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1120-602/2018; 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-485-525/2018; ir kt.). Taigi, skundžiamo sprendimo panaikinimas suponuoja institucijos, kaip viešojo administravimo subjekto, kuriam taikomas gero administravimo principas, pareigą išnagrinėti klausimą iš naujo pagal teisės aktų reikalavimus ir priimti naują administracinį sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT Sprendime nebuvo analizuotas termino, per kurį atsakovas turi išnagrinėti pareiškėjo klausimą iš naujo pagal teisės aktų reikalavimus ir priimti naują administracinį sprendimą, klausimas, todėl ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme teismas neturi teisės aiškinti tolimesnės situacijos teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, kadangi toks aiškinimas lemtų sprendimo turinio pakeitimą – konstatavimą aplinkybių, kurių teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje nebuvo aptaręs.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje yra aiškus ir suprantamas vienareikšmiškai, jo įvykdymas nėra apsunkintas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išaiškinti teismo sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas išaiškinti teismo sprendimą neatitinka tokio prašymo tikslų, todėl prašymas dėl sprendimo išaiškinimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. P. (K. P.) prašymo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo išaiškinimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis