a979a23b-cb2b-4d80-b232-e147ca36a705 · Panevėžio apygardos teismas

                                                                             Civilinė byla Nr. 2S – 820 – 198 / 2011                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04024-2011-7                                                                        Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                   34.5; 121.14; 122.4; 129.1                                                                                                                                                 (S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 19 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens – apelianto G.M. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6809-400/2011 pagal pareiÅ¡kėjo antstolio Sauliaus Ramanausko pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims D.S. (M.), G.M., AB Ūkio bankas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti pradinį skolininkÄ V.M. į D.S., kadangi pradinis skolininkas mirė, o jos turtÄ paveldėjo D.S. Suinteresuotas asmenys dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo prieÅ¡taravimų nepareiÅ¡kė.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0102/08/12239 skolininkÄ V.M. į jos teisių ir prievolių perėmėjus D.S. ir G.M., vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal 2008-11-24 Panevėžio miesto 5-jo notarų biuro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 269 800,20 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V.M. iÅ¡ieÅ¡kotojo AB Ūkio bankas naudai.

Nurodė, jog pradinis skolininkas V.M. mirė 2010-09-28. Po skolininkės mirties palikimÄ priėmė D.S. ir G.M. Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.1. str. 2 d. nuostatas palikėjo turtinės prievolės yra paveldimos. Priėmę palikėjos turtÄ , vadovaujantis CK 5.1 str. nuostatomis, įpėdiniai paveldėjo ir palikėjos (pradinio skolininko) turtines prievoles. Atskiruoju skundu G.M. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartį ir civilinę bylÄ Nr. 2-6809-400/2011 nutraukti.

Nurodo, kad mirus V.M., praleidęs įstatymo nustatytus paveldėjimui priimti terminus, kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau teismas praÅ¡ymÄ dalyje dėl turto apyraÅ¡o sudarymo atmetė, nurodydamas, kad V.M. palikimas jau yra priimtas pagal turto apyraÅ¡Ä visų jos įpėdinių atžvilgiu. Apeliantas kreipėsi į antstolio kontorÄ , kurioje paaiÅ¡kino, jog dėl V.M. turto apyraÅ¡o sudarymo nesikreipė joks palikėjas, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarė V.Jankovskaja patvirtino, kad paveldėjimo byla notaro kontoroje dėl V.M. palikimo priėmimo neužvesta.

Pažymi, kad 2011-04-07 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas priimti sprendimÄ , kurio pagrindu bÅ«tų sudarytas mirusios V.M. palikimo apyraÅ¡as, tačiau nagrinėjant šį pareiÅ¡kimÄ iÅ¡siaiÅ¡kino, jog sesers D.S. pasirinktas antstolis sudarinėja mirusios mamos turto apyraÅ¡Ä . Nurodo, kad iki Å¡iol nėra natÅ«roje priėmęs palikimo, tai pat neturi jokios informacijos apie turto apyraÅ¡Ä ir užvestÄ paveldėjimo bylÄ , nepasirašė jokio dokumento, kurio pagrindu bÅ«tų priėmęs V.

M. palikimÄ , nėra gavęs jokio laiÅ¡ko iÅ¡ antstolio kontoros ar notarų biuro. Kadangi iki Å¡iol nepriėmė palikimo pagal apyraÅ¡Ä , kaip tai nurodo įstatymas, todėl nėra V.M. tinkamas teisių ir prievolių perėmėjas, dėl ko negali bÅ«ti skolininku vykdomojoje byloje Nr. 0102/08/12239.AB Ūkio bankas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartį paliktį nepakeistÄ , o apelianto atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad G.M. nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis nepriėmė palikimo. Apeliantas skunde pagrįstai neargumentuoja, kodėl teismo nutartis yra naikintina. Byloje buvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad apeliantas priėmė palikimÄ , kadangi teismas rėmėsi iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ testamentų registro. Apeliantas Å¡io fakto neginčija, o 2011-08-08 Panevėžio Apygardos teismas nutartyje Å¡ios faktinės aplinkybės nelaikė neįrodyta ar neteisinga. Nors apeliantas laiko, kad jis nėra natÅ«roje priėmęs palikimo, faktinės aplinkybės byloje rodo prieÅ¡ingai.

CK 4.262 str. nustatyta, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nepateikta įrodymų, kad duomenys nurodytame registre nuginčyti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo nutartį. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nuosavybės teisės į Bankui įkeistÄ turtÄ nė vienas paveldėtojas neužsiregistravo, todėl mano, kad apeliantas vengia užsiregistruoti nuosavybės teises į paveldėtÄ ir bankui įkeistÄ turtÄ tam, kad bankas negalėtų pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto.Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis iÅ¡ esmės paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų skundžiamoje nutartyje nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad 2008-11-27 antstolio Sauliaus Ramanausko kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0102/08/12239 dėl 269 800,20 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V.M. iÅ¡ieÅ¡kotojo AB Ūkio bankas naudai pagal Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 12116. Bylos duomenys patvirtina, kad 2010-09-28 skolininkė V.M. mirė.

PareiÅ¡kėjas antstolis Saulius Ramanauskas pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti pradinį skolininkÄ V.M. į D.S.Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiÅ¡kia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesÄ ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiÅ¡kia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi bÅ«ti pradėti iÅ¡ naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir prieÅ¡ingos Å¡alies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

Procesinį teisių perėmimÄ vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo iÅ¡nagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu nutartimi vykdymo procese pakeičia iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ , jeigu fizinis asmuo mirÅ¡ta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo iÅ¡duoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011 nurodė, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolÄ ) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikÅ¡ti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnis nustato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus, priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informacijÄ apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ , nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimÄ , o jeigu priimti, tai kokiu bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Tačiau Å¡io straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, kad tokia kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ar įkeitimu.

IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad 2005-10-28 AB Ūkio bankas su UAB „LagÅ«nos“ investicijų valdymo centru sudarė kredito sutartį Nr. 05/03-356, kurios prievolių įvykdymo užtikrinimui V.M. 2006-05-26 hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas 04/1/2006/0002013, įregistruotu Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-61). Darytina iÅ¡vada, kad AB Ūkio bankas reikalavimas yra kilęs iÅ¡ hipotekos teisinių santykių.

Eant CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytai iÅ¡imčiai, laikytina, kad iÅ¡ieÅ¡kotojo AB Ūkio bankas reikalavimas kilęs iÅ¡ hipotekos teisinių santykių, todėl kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę perimtų skolininko įpėdinis, neturi pareigos pareikÅ¡ti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka.CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimÄ pagal teismo antstolio sudarytÄ apyraÅ¡Ä , už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä , tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä . Pirmiau nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nustatyta, kad G.M. ir D.S. yra V.M. pirmos eilės turto įpėdiniai. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad po V.M. mirties D.S. kreipėsi į teismÄ dėl palikimo priėmimo pagal antstolio sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä .

Dėl termino pratęsimo palikimui priimti po tos pačios palikėjos mirties bei turto apyraÅ¡o sudarymo į teismÄ kreipėsi ir kitas palikėjos įpėdinis G.M., minėto fakto neginčija ir apeliantas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-03-03 nutartimi G.M. pareiÅ¡kimÄ tenkino iÅ¡ dalies – terminÄ palikimui po V.M. mirties priimti pratęsė, o praÅ¡ymÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo atmetė, nurodydamas, kad Å¡is klausimas jau iÅ¡spręstas 2011-01-26 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-776-755/2011.

Minėtoje byloje pagal D.S. praÅ¡ymÄ pavesta antstoliui per 20 dienų nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos sudaryti palikėjos V.M. turto apyraÅ¡Ä , todėl laikytina, kad D.S. priėmė palikimÄ , kreipusis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä , tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä , todėl ir apeliantas G.M. laikomas priėmusiu palikimÄ . MinėtÄ faktÄ patvirtina ir Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, jog tiek D.S., tiek G.M. laikomi priėmusiais V.M. palikimÄ (b. l. 6).

CK 4.262 str. nustatyta, kad į vieÅ¡Ä registrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nepateikta įrodymų, kad duomenys nurodytame registre nuginčyti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nesiremti minėtais duomenimis. Atskirajame skunde apleliantas iÅ¡ esmės nurodo faktines bylos aplinkybes, tačiau nepateikia jokių duomenų ir tai patvirtinančių įrodymų, kodėl jis neturėtų bÅ«ti laikomas priėmusiu palikimÄ .

PrieÅ¡ingai – atskirajame skunde G.M. pripažįsta, jog 2011-04-07 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ dėl mirusios mamos V.M. turto apyraÅ¡o sudarymo, kas pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį laikytina įpėdinį priėmus palikimÄ . Atskirojo skundo argumentai, jog apeliantas neturi jokios informacijos apie turto apyraÅ¡Ä ar užvestÄ paveldėjimo bylÄ , nėra pasirašęs jokio dokumento, nėra gavęs jokio laiÅ¡ko iÅ¡ notarų biuro ar antstolių kontoros nepaneigia fakto, jog G.M. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo ir dėl to jis laikomas priėmusiu palikimÄ pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino teisės normas, teisėtai ir pagrįstai pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0102/08/12239 skolininkę V.

M. į jos teisių ir prievolių perėmėjus D.S. ir G.M., kurios naikinti minėtos nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                           Birutė Jonaitienė