a978e7a0-2f9a-443a-be22-ddac3dbf61c0 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4071-428/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00521-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 19 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga), 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2). PareiÅ¡kėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenant PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmame sektoriuje kamerų tipo patalpose jam buvo apribota religinė laisvė, buvo suvaržyta teisė gauti religinę literatÅ«rÄ .

PareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė pasimelsti, nebuvo vedamas į koplyčiÄ , negalėjo įsigyti religinės atributikos. Per visÄ ginčo laikotarpį nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2019 m. kovo 4 d. negalėjo susitikti religinės bendruomenės nariais, kunigu. Uždarojoje zonoje nebuvo įrengta koplyčia, o buvo padaryta tik imitacija, nes tai buvo pareigÅ«nų ir gydytojų kabinetas. Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinį ir psichologinį sukrėtimÄ , diskomfortÄ . Atsakovės atstovė atsiliepime į skundÄ (b. l. 6–10) nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. kovo 4 d. pareiÅ¡kėjas už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus atliko nuobaudas 4, 2, 6, 1, 12, 16, 13 kamerose. Nurodė, jog atsakovė negavo nuteistųjų grupinio pageidavimo, jog į Pataisos įstaigÄ atvyktų dvasininkas ir dėl to nebuvo derinamas jo atvykimo laikas. PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę atlikti religines apeigas kameroje. Nurodė, jog atliekant nuobaudÄ kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjas negalėjo su savimi Å ventojo raÅ¡to.

Nurodė, jog pareigÅ«nai kiekvienÄ dienÄ atneÅ¡a laikraščius, kuriuos gali skaityti. Taip pat nuteistajam iÅ¡reiÅ¡kus praÅ¡ymÄ pataiso pareigÅ«nui gauti iÅ¡ bibliotekos Å ventÄ jį raÅ¡tÄ , nuteistajam tokia galimybė bÅ«tų sudaryta, tačiau duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kreiptųsi dėl to nėra. Skundas netenkintinas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2019 m. kovo 4 d. neužtikrinant teisės atlikti religines apeigas, gauti religinę literatÅ«rÄ , įsigyti religinę atributikÄ .

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad Pataisos įstaiga arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant Pataisos įstaigos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Religijos laisvės kontekste pabrėžtina, kad jÄ Ä¯tvirtina tiek Europos Žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija), o nuteistųjų atveju – ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK).

Pagal Konvencijos 9 straipsnio 1 dalį kiekvienas turi teisę į minties, sÄ Å¾inės ir religijos laisvę; tai teisė laisvai keisti savo religijÄ ar tikėjimÄ , taip pat tiek vienam, tiek kartu su kitais, vieÅ¡ai ar privačiai, laisvai skelbti savo religijÄ ar tikėjimÄ , laikant pamaldas, atliekant apeigas, praktikuojant tikėjimÄ ir mokant jo. Laisvė skelbti savo religijÄ ar tikėjimÄ gali bÅ«ti tik tiek apribojama, kiek yra nustatęs įstatymas ir kiek bÅ«tinai reikia demokratinėje visuomenėje visuomenės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai, sveikatai ir moralei ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Konvencijos 9 str. 2 d.).

Konstitucijos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kuriÄ religijÄ arba tikėjimÄ ir vienas ar su kitais, privačiai ar vieÅ¡ai jÄ iÅ¡pažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimÄ ir mokyti jo. Žmogaus laisvė iÅ¡pažinti ir skleisti religijÄ arba tikėjimÄ negali bÅ«ti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai bÅ«tina garantuoti visuomenės saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmonių sveikatÄ ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves (Konstitucijos 26 str. 4 d.).

Nuteistųjų teisės atlikti religines apeigas aspektu akcentuotina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas (BVK 106 str. 1 d.). Pagal BVK 106 straipsnio 2 dalį pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui. BVK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas.

Religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 106 str. 4 d.). Jokių BVK 106 straipsnio taikymo iÅ¡imčių nuteistiesiems, kad ir kur jie bÅ«tų kalinami, Å¡is BVK straipsnis nenustato. Religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarkÄ ginčo laikotarpiu nustatė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) 184–186 punktai.

Atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi bÅ«ti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatÅ«rÄ (Taisyklių 184 p.). Religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas (Taisyklių 185 p.). Pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai; dvasininkai nuteistuosius gali lankyti suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku (Taisyklių 186 p.).

Byloje esantys duomenys (b. l. 28–30) patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. kovo 4 d. už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus atliko nuobaudas 4, 2, 6, 1, 12, 16, 13 kamerose. Pataisos įstaigos 2019 m. kovo 27 d. pažyma Nr. 77-465 patvirtina, jog Pataisos įstaigos pirmojo sektoriaus uždarojoje zonoje nėra įrengtos koplytėlės (b. l. 27). Vertinant minėtas aplinkybes akcentuotina, kad BVK 75, 86, 142 ir 145 straipsniuose nėra įtvirtinta jokių nuostatų dėl BVK 106 straipsnio taikymo.

Teismas, įvertinęs BVK 75, 86, 106, 142 ir 145 straipsniuose bei Taisyklių 184–186 punktuose įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta tokia BVK 106 straipsnio taikymo iÅ¡imtis, pagal kuriÄ pataisos namų administracija laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems yra skirtos nuobaudos (perkėlimas į drausmės grupę, perkėlimas į kamerų tipo patalpas ir / ar uždarymas į baudos izoliatorių), nebeturi sudaryti sÄ lygų pasinaudoti BVK 106 straipsnyje įtvirtinta jų teise atlikti religines apeigas.

Tai reiÅ¡kia, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu pataisos namuose buvo laikomas drausmės grupės sÄ lygomis / kamerų tipo patalpose / baudos izoliatoriuje, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo laikotarpiu egzistavo teisėtas pagrindas apriboti jo (pareiÅ¡kėjo) teisę atlikti religines apeigas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4751-520/2017). Kita vertus, vertinant, ar Pataisos įstaiga privalėjo užtikrinti pareiÅ¡kėjo teisę atlikti religines apeigas, reikÅ¡minga aplinkybe laikytinas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į pataisos įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymu sudaryti galimybę religines apeigas atlikti - t. y. nuvesti į nuteistųjų koplyčiÄ .

PareiÅ¡kėjas tokio pageidavimo nei karto per ginčo laikotarpį neiÅ¡reiÅ¡kė. Atsakovas nurodo, jog skundų, susijusių su pareiÅ¡kėjo teise melstis, Pataisos įstaigos administracija nėra gavusi. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų siekęs tam skirtoje vietoje (koplyčioje) atlikti religines apeigas tuo metu, kai jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Darytina iÅ¡vada, kad nesant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to pareiÅ¡kėjo pageidavimo bÅ«ti nuvestam į koplyčiÄ atlikti religines apeigas, pataisos įstaigos administracijai nekilo pareiga imtis atitinkamų veiksmų - t. y.

Pataisos įstaigos administracija neprivalėjo savo iniciatyva siÅ«lyti pareiÅ¡kėjui bÅ«ti nuvedamam į koplyčiÄ , susitikti su dvasininku ir t.t.. Atsižvelgiant į tai nėra pakankamo pagrindo konstatuoti Pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas teigia, jog nebuvo sudaryta galimybė įsigyti religinę atributikÄ bei nebuvo galima gauti religinės literatÅ«ros. Atsakovas teigia, jog bibliotekoje yra religinė literatÅ«ra, tačiau pareiÅ¡kėjas nesikreipė į pareigÅ«nus dėl jos iÅ¡davimo.

PareiÅ¡kėjas dėl religinės literatÅ«ros ar religinės atributikos įsigijimo nei karto nesikreipė į atsakovę ir nedetalizavo, kokiÄ tiksliai religinę atributikÄ nori įsigyti bei kokiÄ religinę literatÅ«rÄ nori skaityti. Ä®vertinus tai, jog pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes, todėl pareiÅ¡kėjo minėtos aplinkybės laikomos nepagrįstomis ir atmestinos. Nenustačius Pataisos įstaigos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 88 str. 1 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė