Legislator Case Law & Legislation
a978a4fc-3716-4ec0-bb85-abd06a043d98 AI generated

a978a4fc-3716-4ec0-bb85-abd06a043d98 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number a978a4fc-3716-4ec0-bb85-abd06a043d98
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas A. P. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ Nr. 22S121720 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Skunde nurodo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai nusprendė, jog Lietuvos Respublikoje negyvena pareiÅ¡kėjo Å¡eimos nariai, o jo socialiniai ryÅ¡iai su kitais Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nepagrindžia prielaidos, jog Lietuvos Respublika bÅ«tų tinkamiausia ES valstybė narė jo praÅ¡ymui suteikti prieglobstį nagrinėti.

Legislator headnote

AI generated

a978a4fc-3716-4ec0-bb85-abd06a043d98 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I3-6644-860/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04011-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. (A.) P. skundÄ (patikslintÄ ) atsakovei Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija nustatė:

1. PareiÅ¡kėjas A. P. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ Nr. 22S121720 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Skunde nurodo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai nusprendė, jog Lietuvos Respublikoje negyvena pareiÅ¡kėjo Å¡eimos nariai, o jo socialiniai ryÅ¡iai su kitais Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nepagrindžia prielaidos, jog Lietuvos Respublika bÅ«tų tinkamiausia ES valstybė narė jo praÅ¡ymui suteikti prieglobstį nagrinėti.

Be to, Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas neturiu iÅ¡laikytinių. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis turėjo palikti savo kilmės Å¡alį – BaltarusijÄ , kartu su visa savo Å¡eima, t. y. sugyventine H. I. ir jos dukromis iÅ¡ pirmos santuokos N. I. ir N. I.. Pažymi, kad su H. I. nėra sudaręs santuokos, tačiau gyvena kaip Å¡eima. Å iuo metu H. I. ir jos dukros N. ir N. yra pareiÅ¡kėjo iÅ¡laikytinės. Visa Å¡eima kartu gyvena iÅ¡nuomotame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o iki atvykimo į Lietuvos RespublikÄ visi kartu kaip Å¡eima gyveno Baltarusijoje, Minske.

Nurodo, kad N. I. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. mokosi Vilniaus Naujamiesčio mokykloje 6 klasėje ir turi ten daug draugų. N. I. nuo 2022 m. liepos mėn. mokosi Europos Humanitariniame universitete Vilniuje. Jo sugyventinė H. I. taip pat yra pateikusi praÅ¡ymÄ Migracijos departamentui dėl prieglobsčio suteikimo, kuris iki Å¡iol dar neiÅ¡nagrinėtas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad į LietuvÄ jis atvyko turėdamas Lenkijos vizÄ tik todėl, kad Lietuvos institucijos jam neiÅ¡davė Lietuvos vizos. PareiÅ¡kėjo nuomone, bÅ«tent Lietuvos Respublika yra tinkamiausia valstybė jo praÅ¡ymui dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti.

Nurodo, jog atsakovas formaliai atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio suteikimo. Nors jis turėjo Lenkijos Respublikos vizÄ , galiojančiÄ nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2022 m. liepos 28 d., tačiau jo ir Å¡eimos narių ketinimai dėl prieglobsčio buvo siejami tik su Lietuvos Respublika. Migracijos departamentas savo sprendime nenurodė, kodėl jis negali nukrypti nuo Dublino reglamento nuostatų nagrinėti jo prieglobsčio praÅ¡ymo, todėl praÅ¡o jo prieglobsčio praÅ¡ymÄ nagrinėti Lietuvoje.

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas skunde pareigÄ Lietuvai prisiimti atsakomybę nagrinėti jo prieglobsčio praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės grindžia ryÅ¡iais su prieglobsčio praÅ¡ymÄ Lietuvoje siekiančia gauti sugyventinės Å¡eima, kuriÄ vertina kaip Å¡eimos narį. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes nustatė, kad pareiÅ¡kėjas yra nesusituokęs, savo partnerystės sutarties neįregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka, todėl Migracijos departamentas negalėjo nukrypti nuo Dublino reglamento nuostatų ir Å¡eimos sÄ vokos terminÄ aiÅ¡kinti plečiamai.

Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas neturi kitose ES valstybėse tarptautinės apsaugos praÅ¡ančių arba tarptautinę apsaugÄ gavusių Å¡eimos narių. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėjas į LietuvÄ atvyko 2022 m. vasario 6 d. turėdamas Lenkijos iÅ¡duotÄ D tipo nacionalinę vizÄ (duomenys neskelbtini), galiojusiÄ nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2022 m. liepos 28 d., prieglobsčio praÅ¡ymÄ pateikė 2022 m .liepos 22 d. Todėl, Migracijos departamentas kreipėsi į LenkijÄ su praÅ¡ymu perimti pareiÅ¡kėjÄ savo žinion Dublino reglamento 12 straipsnio pagrindu.

Atsakovas pažymi, kad nors Dublino reglamento 16 ir 17 straipsniuose nustatytos tam tikros iÅ¡imtys, kuomet gali bÅ«ti nukrypstama nuo reglamento III skyriuje pateiktų atsakingos ES valstybės narės nustatymo kriterijų, tačiau Å¡ios nuostatos yra neprivalomos, nes ES valstybės narės turi teisę, bet ne pareigÄ nuspręsti nagrinėti prieglobsčio praÅ¡ymÄ tuo atveju, jei reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio praÅ¡ymo nagrinėjimÄ yra atsakinga kita ES valstybė narė.

Atsakovas taip pat nurodo, kad įstatymuose nenumatyta prieglobsčio praÅ¡ytojo teisė reikalauti, kad ES valstybė narė pasinaudotų savo diskrecija ir priimtų nagrinėti prieglobsčio praÅ¡ymÄ . Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis iÅ¡laiko savo sugyventinę ir jos vaikus, tačiau pareiÅ¡kėjo pateiktoje nuomos sutartyje nurodyta, kad jÄ sudarė ne jis, o sugyventinė. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog bÅ«tent jis iÅ¡laiko sugyventinę ir jos vaikus.

Ä®statymo 72 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečiui pateikus praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas, bendradarbiaudamas su ES valstybėmis, vadovaudamasis Dublino reglamentu, nustato valstybę, atsakingÄ už praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ . Ä®statymo 74 straipsnyje nurodyta, kad gavęs ES valstybės narės, atsakingos už praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ , sutikimÄ priimti prieglobsčio praÅ¡ytojÄ , Migracijos departamentas priima sprendimÄ dėl prieglobsčio praÅ¡ytojo perdavimo Å¡iai ES valstybei narei.

PareiÅ¡kėjo atveju priėmus ginčijamÄ sprendimÄ , kad už jo praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ yra atsakinga kita ES valstybė narė, jo praÅ¡ymas suteikti prieglobstį Lietuvoje nebuvo nagrinėjamas. Atsakovas pažymi, kad Lenkija yra viena iÅ¡ Å engeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė, nėra pagrindo daryti prielaidÄ , kad ji netinkamai įvertins pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir priims sprendimÄ neatitinkantį prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.

Todėl neturint jokio pagrindo abejoti Lenkijos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė perduoti pareiÅ¡kėjÄ Lenkijai kaip atsakingai už jo praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ . Atsakovas nurodo, kad asmens noras, kad jo praÅ¡ymas bÅ«tų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje nėra pagrindas nustatant atsakingÄ valstybę nagrinėti prieglobsčio praÅ¡ymÄ . Migracijos departamentas atsižvelgęs į Dublino reglamento nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes kaip galiojančios Lenkijos iÅ¡duotos vizos turėjimas, Å¡eimos nario kaip tarptautinės apsaugos gavėjo nebuvimas, buvimas pilnamečiu asmeniu, pagrįstai nusprendė, kad bÅ«tent Lenkija yra atsakinga už pareiÅ¡kėjo prieglobsčio praÅ¡ymo nagrinėjimÄ .

Tokiam vertinimui Lenkijos kompetentingos institucijos taip pat pritarė ir sutiko perimti pareiÅ¡kėjÄ savo žinion. Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo kelionės dokumente yra skirtingų laikotarpių sienos kirtimo spaudai, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjas daug kartų kirto Baltarusijos-Lenkijos sienÄ Kuznicos pasienio punkte kas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ties sieja ryÅ¡iai su Lenkijos valstybe. Teisėjų kolegija konstatuoja:

3. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

4. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. P. 2022 m. liepos 22 d. pateikė atsakovui Migracijos departamentui praÅ¡ymÄ suteikti jam prieglobstį, t. y. pabėgėlio statusÄ ir papildomÄ apsaugÄ Lietuvos Respublikoje.

5. Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 5 d. priėmė SprendimÄ , kuriuo nusprendė A. P. praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ perduoti Lenkijos Respublikai. Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamentas vadovaudamasis Dublino reglamento nuostatomis kreipėsi į atsakingas Lenkijos Respublikos institucijas su praÅ¡ymu perimti A. P. savo žinion. 2022 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡tu Nr. DPU.WPD.425.3746.2022 GD Lenkijos Respublikos užsieniečių tarnyba sutiko perimti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio praÅ¡iusį A.

P.. Sprendime nurodyta, kad visÄ informacijÄ , reikalingÄ Dublino reglamento 7-12 straipsniuose nurodytų aplinkybių vertinimui, prieglobsčio praÅ¡ytojas pateikė pirminės apklausos metu, todėl rengti jo apklausÄ nebuvo tikslinga. Dublino reglamento 8–11 straipsniai A. P. nėra taikytini, nes jis nėra nelydimas nepilnametis ir, turimais duomenimis, neturi kitose ES valstybėse tarptautinės apsaugos praÅ¡ančių arba tarptautinę apsaugÄ gavusių Å¡eimos narių. Tačiau jam taikytinas Dublino reglamento 12 straipsnis, kadangi praÅ¡ymo suteikti prieglobstį pateikimo metu A.

P. turėjo Lenkijos Respublikos vizÄ , galiojančiÄ nuo 2021 m liepos 29 d. iki 2022 m. liepos 28 d. Migracijos departamentas įvertinęs tyrimo metu surinktÄ informacijÄ , konstatavo, kad Dublino reglamento 16 straipsnis A. P. nėra taikytinas, nes, turimais duomenimis, prieglobsčio praÅ¡ytojas nėra iÅ¡laikomas asmuo ir neturi iÅ¡laikytinių. Migracijos departamentas įvertinęs A. P. per pirminę apklausÄ pateiktÄ informacijÄ ir kitÄ tyrimo metu surinktÄ bei turimÄ informacijÄ dėl Migracijos departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d.

įsakyme Nr. 3K-56 „Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies taikymo“ (toliau – ir Ä®sakymas) nurodytų aplinkybių, kuriomis gali bÅ«ti taikoma Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė iÅ¡lyga, nenustatė. Sprendime pažymėta, kad Migracijos departamentas neturi duomenų, pagrindžiančių prielaidÄ , jog Lenkijos Respublikoje yra sisteminių prieglobsčio procedÅ«ros ir prieglobsčio praÅ¡ytojų priėmimo sÄ lygų trÅ«kumų, kurie galėtų lemti nežmoniÅ¡kÄ arba žeminamÄ elgesį su prieglobsčio praÅ¡ytojais (Ä®sakymo 1 punktas).

Migracijos departamentas neturi duomenų, pagrindžiančių prielaidÄ , jog A. P. yra ar buvo prekybos žmonėmis ar nelegalaus darbo auka (Ä®sakymo 2 punktas), Lietuvos Respublika nėra gavusi užsienio valstybės praÅ¡ymo dėl jo ekstradicijos (Ä®sakymo 3 punktas), taip pat jam nėra paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, apribojančios jo teisę iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos (Ä®sakymo 4 punktas). Lietuvos Respublikoje negyvena A. P. Å¡eimos nariai, o jo socialiniai ryÅ¡iai su kitais Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nepagrindžia prielaidos, jog Lietuvos Respublika bÅ«tų tinkamiausia ES valstybė narė jo praÅ¡ymui suteikti prieglobstį nagrinėti (Ä®sakymo 5 punktas).

Ä®vertinus turimÄ informacijÄ apie A. P., nenustatyta individualių humanitarinių priežasčių, dėl kurių jo perdavimas Lenkijos Respublikai sukeltų jam pernelyg didelę ir neproporcingÄ Å¾alÄ (Ä®sakymo 6 punktas).

6. Pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu priimtu Sprendimu, todėl skundžia jį teismui.

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas) ir Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo iÅ¡dėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios Å¡alies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iÅ¡ valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos praÅ¡ymo nagrinėjimÄ , nustatymo kriterijai ir mechanizmai, pakeitusio ReglamentÄ Nr. 343/2003, jį iÅ¡dėsčius nauja redakcija, taip pat Užsieniečių praÅ¡ymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d.

įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatos ir Migracijos departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 3K-56 „Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies taikymo“ nuostatos.

8. Ä®statymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui pateikus praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Dublino III reglamentu, nustato valstybę, atsakingÄ už praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ . Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nustatydamas valstybę, atsakingÄ už praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ , Migracijos departamentas bendradarbiauja su Europos SÄ jungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingÄ informacijÄ .

Migracijos departamentas, gavęs Europos SÄ jungos valstybės narės, atsakingos už praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ , sutikimÄ priimti prieglobsčio praÅ¡ytojÄ , priima sprendimÄ dėl prieglobsčio praÅ¡ytojo perdavimo Å¡iai Europos SÄ jungos valstybei narei (Ä®statymo 74 straipsnio 1 dalis). Prieglobsčio praÅ¡ytojui, kuris perduodamas Europos SÄ jungos valstybei narei, atsakingai už jo praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ , Migracijos departamentas iÅ¡duoda kelionės dokumentÄ (Laissez-passer), skirtÄ vienai kelionei į Å¡iÄ Europos SÄ jungos valstybę narę (Ä®statymo 75 straipsnis.).

9. Pagal Tvarkos apraÅ¡o 36.2 papunktį įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, įvertinęs nustatytos formos praÅ¡yme suteikti prieglobstį pateiktus duomenis, atlieka tyrimÄ , kurio tikslas – nustatyti, ar kita ES valstybė narė gali bÅ«ti atsakinga už praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ ; įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į atsakymÄ , gautÄ iÅ¡ Eurodac sistemos, prieglobsčio praÅ¡ytojo pateiktus duomenis, asmens tapatybės, kelionės ir kitus dokumentus, nustato, ar yra pagrindas kreiptis į kitÄ ES valstybę narę su praÅ¡ymu perimti prieglobsčio praÅ¡ytojÄ savo žinion remiantis Dublino reglamento 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su praÅ¡ymu atsiimti prieglobsčio praÅ¡ytojÄ remiantis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi; atlikdamas šį tyrimÄ , įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas remiasi tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, nurodytais Dublino reglamento 22 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose bei iÅ¡vardytais Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais II priede.

Pagal Tvarkos apraÅ¡o 37.2 papunktį Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, remdamasis Tvarkos apraÅ¡o 36 punkte nurodyto tyrimo rezultatais, ne vėliau kaip per 2 dienas nuo praÅ¡ymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nustato už praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ atsakingÄ ES valstybę narę; toks sprendimas priimamas, jeigu atlikus Tvarkos apraÅ¡o 36.2 papunktyje nurodytÄ tyrimÄ nustatoma, kad yra pagrindas kreiptis į kitÄ ES valstybę narę su praÅ¡ymu perimti prieglobsčio praÅ¡ytojÄ savo žinion remiantis Dublino reglamento 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su praÅ¡ymu atsiimti prieglobsčio praÅ¡ytojÄ remiantis Dublino reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi.

10. Reglamento 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės narės nagrinėja kiekvienÄ trečiosios Å¡alies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iÅ¡ jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, praÅ¡ančio tarptautinės apsaugos, praÅ¡ymÄ . PraÅ¡ymÄ nagrinėja viena valstybė narė, bÅ«tent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus. Reglamento III skyriaus 12 straipsnio 2 dalis numato, kad jei prieglobsčio praÅ¡ytojas turi galiojančiÄ vizÄ , už tarptautinės apsaugos praÅ¡ymo nagrinėjimÄ yra atsakinga tÄ vizÄ iÅ¡davusi valstybė narė su Å¡iame straipsnyje nustatytomis iÅ¡imtimis.

Be to, Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta diskrecinė iÅ¡lyga, numatanti, kad kiekviena valstybė narė nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies gali nuspręsti nagrinėti trečiosios Å¡alies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktÄ tarptautinės apsaugos praÅ¡ymÄ net tada, kai ji pagal Å¡iame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimÄ . IÅ¡ esmės tokiÄ galimybę numato ir Tvarkos apraÅ¡o 73 punktas, nustatantis, kad net nustačius, jog kita ES valstybė narė yra atsakinga už praÅ¡ymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimÄ , Migracijos departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautÄ praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį iÅ¡ esmės remdamasis diskrecine iÅ¡lyga, nustatyta Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2022 m. liepos 22 d. pateikė praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimÄ ir atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galiojančiÄ nacionalinę Lenkijos Respublikos vizÄ , nustatė, kad yra pagrindas nenagrinėti pareiÅ¡kėjo prieglobsčio praÅ¡ymo iÅ¡ esmės, nes už jo praÅ¡ymo nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės yra atsakinga kita ES valstybė narė. Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 26 d. gavo Lenkijos Respublikos užsieniečių tarnybos atsakymÄ , kuriame buvo nurodyta, jog Lenkijos Respublika prisiima atsakomybę už pareiÅ¡kėjo prieglobsčio praÅ¡ymo nagrinėjimÄ ir sutinka perimti pareiÅ¡kėjÄ .

Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 5 d. Sprendimu nusprendė perduoti pareiÅ¡kėjÄ Lenkijos Respublikai. IÅ¡ skundo argumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neginčija, jog už jo praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ yra atsakinga kita Europos SÄ jungos narė Lenkijos Respublika, tačiau jo atžvilgiu praÅ¡o taikyti Reglamente (ES) Nr. 604/2013 numatytÄ diskrecinę iÅ¡lygÄ .

12. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies normoje nustatoma Europos SÄ jungos valstybės narės diskrecija priimti sprendimÄ nagrinėti asmens pateiktÄ prieglobsčio praÅ¡ymÄ , taip nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies net tada, kai ji pagal Å¡iame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimÄ . Teisės aktuose nėra nustatyta detalesnių taisyklių ar kriterijų tokio pobÅ«džio sprendimui priimti.

Tačiau remiantis Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatomis galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Europos SÄ jungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigÄ nuspręsti nagrinėti prieglobsčio praÅ¡ymÄ tuo atveju, jei Reglamente (ES) Nr. 604/2013 įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio praÅ¡ymo nagrinėjimÄ yra atsakinga kita ES valstybė narė. AnalogiÅ¡kos pozicijos LVAT laikėsi aiÅ¡kindamas Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kuri, šį reglamentÄ iÅ¡dėsčius nauja redakcija – priėmus Å¡ioje byloje taikytinÄ ReglamentÄ (ES) Nr. 604/2013, atitinka galiojančio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, turinį (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 48 str., II priedas) (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 17 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje A-858-833/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. eA-3762-624/2016; 2022 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. eA-3852-552/2022).

13. Remiantis Reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, nukrypdama nuo Å¡io reglamento 3 straipsnio 1 dalies, kiekviena ES valstybė narė gali nuspręsti nagrinėti jai pateiktÄ praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį net tada, kai ji pagal Å¡iame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimÄ . Vadovaujantis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2019 m. sausio 23 d. sprendimu byloje C-661/17, iÅ¡ 17 straipsnio 1 dalies formuluotės aiÅ¡kiai matyti, kad Å¡i nuostata yra neprivaloma. ESTT nurodė, kad įgyvendinant Å¡iÄ teisę nenumatyta jokių ypatingų sÄ lygų, kiekvienai valstybei narei leidžiama suvereniai, vadovaujantis politiniais, humanitariniais ar praktiniais sumetimais, nuspręsti sutikti nagrinėti tarptautinės apsaugos praÅ¡ymÄ , net jei pagal Reglamente nustatytus kriterijus ji nėra už tai atsakinga.

Atsižvelgiant į valstybėms narėms taip suteiktÄ didelę diskrecijÄ , bÅ«tent atitinkama valstybė narė turi nustatyti aplinkybes, kuriomis ji ketina pasinaudoti pagal Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje numatyta diskrecine iÅ¡lyga. Lietuvos Respublikoje aplinkybės, kuriomis gali bÅ«ti taikoma Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė iÅ¡lyga, nustatytos Migracijos departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. 3K-56 „Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies taikymo“ .

14. Ä®sakyme nustatyta, kad atliekant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 73 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ tyrimÄ , Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė iÅ¡lyga gali bÅ«ti taikoma inter alia, kai:

1) yra rimtas pagrindas manyti, kad Europos SÄ jungos valstybėje narėje, kuri atsakinga už Lietuvos Respublikoje pateikto praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ pagal Reglamente nustatytus kriterijus, yra sisteminių prieglobsčio procedÅ«ros ir prieglobsčio praÅ¡ytojų priėmimo sÄ lygų trÅ«kumų, kurie galėtų lemti nežmoniÅ¡kÄ arba žeminamÄ elgesį su prieglobsčio praÅ¡ytojais, perduotais į tokios Europos SÄ jungos valstybės narės teritorijÄ ;

2) prieglobsčio prašytojas yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba su teismu, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra būtinas, kad būtų veiksmingai kovojama su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu;

3) Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje gautas užsienio valstybės praÅ¡ymas dėl prieglobsčio praÅ¡ytojo ekstradicijos ir jo perdavimas kitai Europos SÄ jungos valstybei narei užkirstų keliÄ praÅ¡ymo dėl ekstradicijos nagrinėjimui ir Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų vykdymui;

4) sprendimas dėl prieglobsčio praÅ¡ytojo perdavimo kitai Europos SÄ jungos valstybei narei negalėtų bÅ«ti priimtas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 124 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių;

5) vadovaujantis Å¡eimos ar kultÅ«riniais motyvais ir prieglobsčio praÅ¡ytojo ryÅ¡iais su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis pagrįstai manoma, kad Lietuvos Respublika bÅ«tų tinkamiausia Europos SÄ jungos valstybė narė Å¡io prieglobsčio praÅ¡ytojo praÅ¡ymui suteikti prieglobstį nagrinėti;

6) dėl individualių humanitarinių priežasčių (pavyzdžiui, pavojų prieglobsčio praÅ¡ytojo gyvybei keliančių sveikatos sutrikimų, jo pažeidžiamumo ar specialiųjų poreikių) pagrįstai manoma, kad tokio prieglobsčio praÅ¡ytojo perdavimas kitai Europos SÄ jungos valstybei narei galėtų sukelti pernelyg didelę ir neproporcingÄ Å¾alÄ asmeniui.

15. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas poreikį taikyti jo atžvilgiu minėtas nuostatas grindė tuo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sugyventinė ir jos vaikai iÅ¡ pirmos santuokos, pareiÅ¡kėjas juos iÅ¡laiko, jis nenori bÅ«ti iÅ¡skirtas su Å¡eima ir bÅ«ti perduotas kitai ES valstybei nagrinėti jos prieglobsčio praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės.

16. Reglamento 2 straipsnyje nurodyta, kad Å¡eimos nariu laikomas prieglobsčio praÅ¡ytojo sutuoktinis arba su juo pastovius santykius palaikantis nesantuokinis partneris tais atvejais, kai pagal atitinkamos valstybės narės teisę ar praktikÄ nesantuokinės poros jos teisės aktais dėl trečiųjų Å¡alių piliečių prilyginamos santuokinėms poroms bei nepilnamečiai vaikai. Ä®statymo 2 straipsnyje nurodoma, jog prieglobsčio praÅ¡ytojo Å¡eimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo prieglobsčio praÅ¡ytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį.

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nėra sudaręs santuokos su H. I., partnerystės sutarties su ja taip pat nėra įregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jis išlaiko savo sugyventinę ir jos vaikus, tačiau vien tik pateikta nuomos sutartis, kuri sudaryta H. I. vardu nepatvirtina, kad būtent pareiškėjas moka nuomos mokestį ar kitaip išlaiko H. I. ir jos vaikus. Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad jį ir H.

I. sieja Å¡eiminiai santykiai ir jis vienintelis iÅ¡laiko Å¡eimÄ , kurie nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais (mokėjimais už buto nuomÄ , komunalines paslaugas, iÅ¡laidas vaikų reikmėms (už bÅ«relius ar pan.)), nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjÄ ir I. H. sieja pastovÅ«s ir ilgalaikiai Å¡eimyniai santykiai. PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas ir H. I. kilmės Å¡alyje palaikė Å¡eimynius santykius (gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, pareiÅ¡kėjas iÅ¡laikė H.

I. ir jos vaikus). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjas tinkamai nepagrindė realių artimų santykių su H. I. ir nenurodė jokių kitų svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių Lietuva turėtų nagrinėti jo prieglobsčio praÅ¡ymÄ . Vien nuotraukų pateikimas, beje, kurios nėra tinkamai apraÅ¡ytos, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Å¡iai bylai minėtų svarbių aplinkybių.  18. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis sieja savo ateitį su Lietuva, taip pat nėra patvirtinti įrodymais ir atspindi tik pareiÅ¡kėjo ketinimus bei norus.

Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas į LietuvÄ atvyko 2022 m. vasario 6 d. turėdamas Lenkijos iÅ¡duotÄ D tipo nacionalinę vizÄ , galiojusiÄ nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2022 m. liepos 28 d., be to, pareiÅ¡kėjo pase yra įklijuotos Lenkijos iÅ¡duotos Å engeno vizos: viza galiojusi laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. ir iki Å¡iol galiojanti viza nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2023 m. sausio 14 d. PareiÅ¡kėjo kelionės dokumente yra sienos kirtimo spaudai, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjas skirtingais laikotarpiais ir ne kartÄ kirto Baltarusijos-Lenkijos sienÄ Kuznicos pasienio punkte.

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis gavęs Lenkijos vizÄ iÅ¡ karto atvyko į LietuvÄ ir sieja savo ateitį iÅ¡imtai su Lietuva, atmestini kaip nepagrįsti.

19. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens noras, kad jo praÅ¡ymas bÅ«tų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pakankamas pagrindas taikyti diskrecinę iÅ¡lygÄ . Taip pat pažymėtina tai, kad Lenkijos Respublika, kuri pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatas yra atsakinga už pareiÅ¡kėjo prieglobsčio praÅ¡ymo nagrinėjimÄ , yra viena iÅ¡ Å engeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė. Todėl neturint jokio pagrindo abejoti Lenkijos Respublikos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė perduoti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ Lenkijos Respublikai. Vien deklaratyvÅ«s pareiÅ¡kėjo teiginiai apie galimas neigiamas priimto Sprendimo pasekmes nesudaro pagrindo pripažinti SprendimÄ nepagrįstu ar neteisėtu.

20. Remiantis iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, kad Migracijos departamentas tinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , individualiai įvertino faktines aplinkybes ir visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ SprendimÄ . Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamÄ SprendimÄ , vadovavosi galiojančiais teisės aktais, surinko ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ginčui aktualiÄ informacijÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ panaikinti Departamento SprendimÄ nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atmestinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

21. Taigi, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. (A.) P. skundÄ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jovita Einikienė Saulius Jakaitis Fausta Vitkienė