Legislator Case Law & Legislation
a9775e08-2947-4032-b8fa-8e7a04bd741b AI generated

a9775e08-2947-4032-b8fa-8e7a04bd741b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number a9775e08-2947-4032-b8fa-8e7a04bd741b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2YT-680-465/2021 Civilinio proceso Nr. 2-68-3-04614-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 7 d. Vilnius  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, sekretoriaujant Birutei Adamonienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai N. D., pareiÅ¡kėjos atstovui adv. G. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. D. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

a9775e08-2947-4032-b8fa-8e7a04bd741b · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Pagal CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2YT-680-465/2021 Civilinio proceso Nr. 2-68-3-04614-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 7 d. Vilnius  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, sekretoriaujant Birutei Adamonienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai N. D., pareiÅ¡kėjos atstovui adv. G. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. D. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos abu tėvai – P. V. (gim. (duomenys neskelbtini).) ir J. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) buvo įraÅ¡yti į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us. Å io fakto nustatymas yra reikalingas siekiant pareiÅ¡kėjai įgyti nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens tremtinio teisinį statusÄ . Patikslintame pareiÅ¡kime nurodo, jog jos tėvas P. V. buvo mokytojas ir atsargos karininkas. Teigia, kad jų Å¡eima buvo įtraukta į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us, tačiau tik palankiai susiklosčius aplinkybėms, tremties pavyko iÅ¡vengti.

Sugrįžus sovietams į LietuvÄ , pareiÅ¡kėjos Å¡eimai reikėjo slapstysis, keisti gyvenamÄ sias vietas, kad nebÅ«tų iÅ¡tremti. Nurodo, jog tėvas dirbo įvairiose Lietuvos mokyklose. PareiÅ¡kėja teigia, jog duomenų, patvirtinančių jos Å¡eimos įtraukimÄ Ä¯ tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us jai nepavyko rasti, tačiau tokia informacija yra iÅ¡spausdinta leidiniuose „Lietuvos genocidas“, „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“, apybraižoje „ReÅ¡otų aidai“.

Juose nurodoma, jog pareiÅ¡kėjos tėvas P. V. 1941m. birželio 14d. buvo iÅ¡vežtas į lagerį, esantį R. N. I. rajone Krasnojarsko kraÅ¡te, taip pat buvo iÅ¡vežtos pareiÅ¡kėjos motina J. V., pareiÅ¡kėja bei jos sesuo G. V.. Be kita ko, Lietuvos Ypatingasis archyvas 2006m. gegužės 3d. raÅ¡tu Nr.P2-2599 pareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, jog archyviniame fonde V-135 iÅ¡likę 1949-1956 metų dokumentų naikinimo aktai ir sunaikintų bylų sÄ raÅ¡ai rodo, jog ne visos tremties (įskaitos) bylos buvo perduotos į LSSR NVD archyvÄ .

Tremties įskaitos bylos buvo užvestos asmenims, kurie trėmimo metu pasislėpė ar kitaip iÅ¡vengė tremties ir kurių paieÅ¡ka buvo nutraukta, buvo naikinamos, kaip neturinčios operatyvinės reikÅ¡mės. Pažymi, jog Lietuvos Ypatingajame archyve yra ne visi, ypatingai 1941, 1945-1948 metais sudaryti dokumentai, o iÅ¡likusiose randami duomenys yra nepilni. Atsižvelgiant į tai, jog trėmimo metu pareiÅ¡kėja buvo nepilnametė, juridinio fakto, kad jos tėvai buvo įraÅ¡yti į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡Ä , nustatymas, kaip teigia pareiÅ¡kėja, jai suteiktų teisę įgyti nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens tremtinio teisinį statusÄ .

Suinteresuotas asmuo Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras į pareiÅ¡kėjos patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atsiliepimo nepateikė, tačiau atsiliepime į pirminį pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog pareiÅ¡kėjai nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens statusas bÅ«tų pripažintas tik tuo atveju, jei jos abu tėvai bÅ«tų buvę įkalinti, abu iÅ¡remti, arba vienas iÅ¡ jų įkalintas, o kitas iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us. Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ nurodytos sÄ lygos turi bÅ«ti susijusios su abiem tėvais, t. y.

įvykdytos represijos ar grėsusios represijos (įkalinimas, iÅ¡trėmimas, įraÅ¡ymas į tremiamų sÄ raÅ¡Ä ) tuo pačiu metu turėjo paliesti abu tėvus. BylÄ praÅ¡o nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodo, jog valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas, (toliau – Ä®statymas), Socialinio draudimo pensijų įstatymas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.

Remiantis Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi ir Lietuvos Respublikos piliečiai, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iÅ¡duotus nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisino statuso pažymėjimus. PareiÅ¡kimÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja bei jos atstovas patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti.

PareiÅ¡kėja papildomai nurodė, jog faktines aplinkybes grindžia raÅ¡ytiniais įrodymais, nes liudytojų nebelikę gyvųjų tarpe. PaaiÅ¡kino, kad archyviniuose dokumentuose nurodytas jos krikÅ¡to vardas D., jos tėvas P. V. mirė (duomenys neskelbtini) o mama J. – (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kimas tenkintinas. Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ .

Pagal CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Taigi juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja patikslintu pareiÅ¡kimu teismo praÅ¡o, turėdama tikslÄ gauti tremtiniams prilyginto asmens teisinį statusÄ , nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad jos tėvai P. V. ir J. V. buvo įraÅ¡yti į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tokiu bÅ«du iÅ¡vengė iÅ¡trėmimo. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1993 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas (ANOTSÄ®) apibrėžia nacistinės Vokietijos ir Sovietų SÄ jungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės motyvais persekiotų ir nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sÄ vokas ir nustato nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus.

Ä®statymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip iÅ¡vengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, iÅ¡tremtų ar įraÅ¡ytų į tremiamųjų sÄ raÅ¡us asmenų nepilnamečiai vaikai.

Ä®raÅ¡ymo į tremiamųjų sÄ raÅ¡us sÄ lyga nebÅ«tina nepilnamečiams vaikams, iÅ¡vengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, iÅ¡tremti arba vienas įkalintas, o kitas iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us arba turėtas vienintelis iÅ¡ tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us. Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, jog pareiÅ¡kėja N. D. (V.) gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jos tėvai P. V. ir J.

V. (Å .). PareiÅ¡kėjos teigimu, jos tėvas buvo mokytojas ir tuo pačiu atsargos karininkas, mama taip pat mokytoja. IÅ¡ Å¡eimos pasakojimų jai yra žinoma, kad 1941 metų vasarÄ visa Å¡eima buvo iÅ¡vykusi į Alytų, o grįžę vakare iÅ¡ kaimynų sužinojo, jog tÄ dienÄ pas juos į namus buvo atvykę sovietų pareigÅ«nai iÅ¡vežti jų į SibirÄ ir tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka Å¡eimai pavyko iÅ¡vengti tremties. Po to pareiÅ¡kėjos tėvams teko slapstytis, keisti gyvenamÄ sias vietas, kad nebÅ«tų iÅ¡tremti.

Lietuvos ypatingasis archyvas, atsakydamas į pareiÅ¡kėjos paklausimÄ dėl jos Å¡eimos narių įtraukimÄ Ä¯ tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us 2006-05-03 raÅ¡tu Nr. 2600 nurodė, jog archyviniai fondai yra nepilnai iÅ¡likę, duomenų apie pareiÅ¡kėjos tėvų įtraukimÄ Ä¯ tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us nebuvo rasta. Be to, pažymėjo, jog archyviniame fonde iÅ¡likę 1949-1956 metų dokumentų naikinimo aktai ir sunaikintų bylų sÄ raÅ¡ai rodo, kad ne visos tremties (įskaitos) bylos buvo perduotos į LSSR MVD archyvÄ .

Tremties bylos, užvestos asmenims, kurie trėmimo metu pasislėpė ar kitaip iÅ¡vengė tremties, ir kurių paieÅ¡ka buvo nutraukta, buvo naikinamos kaip neturinčios operatyvinės reikÅ¡mės. Be to, iÅ¡ tremties bylų naikinimo aktų ir sunaikintų bylų sÄ rašų negalima nustatyti, kuriais metais asmenys, kuriems bylos buvo užvestos, turėjo bÅ«ti iÅ¡tremti. Taigi raÅ¡ytinių įrodymų apie Å¡eimos įtraukimÄ Ä¯ tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us nepilnai iÅ¡likusiuose archyvuose pareiÅ¡kėjai rasti nepavyko.

Tačiau apie pareiÅ¡kėjos Å¡eimos įraÅ¡ymÄ Ä¯ tremiamųjų asmenų sÄ raÅ¡us ir tremtį Sibire yra paminėta įvairiuose leidiniuose. Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centre 1999 metais iÅ¡leistame leidinyje „Lietuvos gyventojų genocidas“ 1t. 897 psl. nurodyta, kad P. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., 1941 metais buvo iÅ¡vežtas į lagerį, esantį R.N. I. rajone Krasnojarsko kraÅ¡te, taip pat jo žmona J. V. ir dukros D. ir G. V.. Lietuvos nacionaliniame muziejuje 2008 metais iÅ¡leistoje knygoje „Lietuvos karininkai 1918-1953“ taip pat kalbama apie P. V. suėmimÄ ir iÅ¡trėmimÄ su Å¡eima į SibirÄ . 2013 metais iÅ¡leistoje knygoje „Lietuvos karininkai 1918-1956“ IX tomo 485 puslapyje nurodyta, jog P. V. mokytojavo Alytaus apskrities Punios, o vėliau – Metelių pradinėse mokyklose, nuo 1948 metų gyveno Kaune, mokytojavo Marvos vaikų namuose.

Nurodyta, jog P. V. mirė (duomenys neskelbtini) m. Žmona J. Å ., dukterys G. K. ((duomenys neskelbtini)m.), N. D. (duomenys neskelbtini)), D. B. ((duomenys neskelbtini)m.) ir I. K. ((duomenys neskelbtini)m.). Ten pat pateikta informacija apie tai, kad Å¡eima 1941m. buvo įtraukta į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us, tačiau neiÅ¡tremta. R. R. 1997 metais iÅ¡leistoje apybraižoje „ReÅ¡otų aidai“ 147 psl. sÄ raÅ¡e asmenų, kalėjusių ReÅ¡otų apylinkėse esančiuose lageriuose (duomenys neskelbtini) numeriu nurodytas V.

P., (duomenys neskelbtini)m., mokytojas. Kaip nurodo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, minėtÄ sÄ raÅ¡Ä sudarė kalinys R. Z., dirbęs lagerio buhalterijoje, kurioje buvo laikomi sÄ raÅ¡ai kalinių – maisto gavėjų, Å¡io sÄ raÅ¡o informacijos tikslumas neabejotinas. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us pareiÅ¡kėjos tėvai P. V. ir J. V. buvo įtraukti. Ä® bylÄ pateikta P. V. darbo knygelė patvirtina, kad Å¡eima negalėjo gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje, dažnai keitė darbo vietÄ , dirbo įvairiose Å¡alies mokyklose.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ . Nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktÄ ).

Teismo vertinimu, iÅ¡tyrus bylos medžiagÄ , įvertinus teismo posėdyje teiktus pareiÅ¡kėjos ir jos atstovo paaiÅ¡kinimus, juos sulyginus su byloje nurodytų leidinių teikiama informacija apie pareiÅ¡kėjos tėvus P. V. ir J. V., galima pagrįstai teigti, kad pareiÅ¡kėjos tėvai, bÅ«dami inteligentijos atstovai, mokytojai, buvo įtraukti į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us, negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Alytaus apskrityje, o turėjo slapstytis. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiÅ¡kėjos teisę kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ dėl tremtinės statuso pripažinimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad N. D., a.k. gim. (duomenys neskelbtini) tėvai P. V., gim. (duomenys neskelbtini). ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini). buvo įraÅ¡yti tremiamųjų asmenų sÄ raÅ¡us, su Å¡eima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Alytaus apskrityje ir turėjo slapstytis. Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas dėl pareiÅ¡kėjos teisės kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ dėl tremtinės statuso pripažinimo.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Margarita Ambrazaitienė