a9775e08-2947-4032-b8fa-8e7a04bd741b · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. e2YT-680-465/2021 Civilinio proceso Nr. 2-68-3-04614-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužÄs 7 d. Vilnius  Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Margarita AmbrazaitienÄ, sekretoriaujant Birutei Adamonienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjai N. D., pareiÅ¡kÄjos atstovui adv. G. P., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos N. D. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä :
Legislator headnote
AI generateda9775e08-2947-4032-b8fa-8e7a04bd741b · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Pagal CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kÄjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinanÄių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2YT-680-465/2021 Civilinio proceso Nr. 2-68-3-04614-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužÄs 7 d. Vilnius  Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Margarita AmbrazaitienÄ, sekretoriaujant Birutei Adamonienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjai N. D., pareiÅ¡kÄjos atstovui adv. G. P., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos N. D. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä :
PareiÅ¡kÄja patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad jos abu tÄvai â P. V. (gim. (duomenys neskelbtini).) ir J. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) buvo įraÅ¡yti į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us. Å io fakto nustatymas yra reikalingas siekiant pareiÅ¡kÄjai įgyti nuo okupacijų nukentÄjusiojo asmens tremtinio teisinį statusÄ . Patikslintame pareiÅ¡kime nurodo, jog jos tÄvas P. V. buvo mokytojas ir atsargos karininkas. Teigia, kad jų Å¡eima buvo įtraukta į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us, taÄiau tik palankiai susiklosÄius aplinkybÄms, tremties pavyko iÅ¡vengti.
Sugrįžus sovietams į LietuvÄ , pareiÅ¡kÄjos Å¡eimai reikÄjo slapstysis, keisti gyvenamÄ sias vietas, kad nebÅ«tų iÅ¡tremti. Nurodo, jog tÄvas dirbo įvairiose Lietuvos mokyklose. PareiÅ¡kÄja teigia, jog duomenų, patvirtinanÄių jos Å¡eimos įtraukimÄ Ä¯ tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us jai nepavyko rasti, taÄiau tokia informacija yra iÅ¡spausdinta leidiniuose âLietuvos genocidasâ, âLietuvos kariuomenÄs karininkai 1918-1953â, apybraižoje âReÅ¡otų aidaiâ.
Juose nurodoma, jog pareiÅ¡kÄjos tÄvas P. V. 1941m. birželio 14d. buvo iÅ¡vežtas į lagerį, esantį R. N. I. rajone Krasnojarsko kraÅ¡te, taip pat buvo iÅ¡vežtos pareiÅ¡kÄjos motina J. V., pareiÅ¡kÄja bei jos sesuo G. V.. Be kita ko, Lietuvos Ypatingasis archyvas 2006m. gegužÄs 3d. raÅ¡tu Nr.P2-2599 pareiÅ¡kÄjai paaiÅ¡kino, jog archyviniame fonde V-135 iÅ¡likÄ 1949-1956 metų dokumentų naikinimo aktai ir sunaikintų bylų sÄ raÅ¡ai rodo, jog ne visos tremties (įskaitos) bylos buvo perduotos į LSSR NVD archyvÄ .
Tremties įskaitos bylos buvo užvestos asmenims, kurie trÄmimo metu pasislÄpÄ ar kitaip iÅ¡vengÄ tremties ir kurių paieÅ¡ka buvo nutraukta, buvo naikinamos, kaip neturinÄios operatyvinÄs reikÅ¡mÄs. Pažymi, jog Lietuvos Ypatingajame archyve yra ne visi, ypatingai 1941, 1945-1948 metais sudaryti dokumentai, o iÅ¡likusiose randami duomenys yra nepilni. Atsižvelgiant į tai, jog trÄmimo metu pareiÅ¡kÄja buvo nepilnametÄ, juridinio fakto, kad jos tÄvai buvo įraÅ¡yti į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡Ä , nustatymas, kaip teigia pareiÅ¡kÄja, jai suteiktų teisÄ Ä¯gyti nuo okupacijų nukentÄjusiojo asmens tremtinio teisinį statusÄ .
Suinteresuotas asmuo Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras į pareiÅ¡kÄjos patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atsiliepimo nepateikÄ, taÄiau atsiliepime į pirminį pareiÅ¡kimÄ nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjai nuo okupacijų nukentÄjusiojo asmens statusas bÅ«tų pripažintas tik tuo atveju, jei jos abu tÄvai bÅ«tų buvÄ Ä¯kalinti, abu iÅ¡remti, arba vienas iÅ¡ jų įkalintas, o kitas iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us. Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentÄjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ nurodytos sÄ lygos turi bÅ«ti susijusios su abiem tÄvais, t. y.
įvykdytos represijos ar grÄsusios represijos (įkalinimas, iÅ¡trÄmimas, įraÅ¡ymas į tremiamų sÄ raÅ¡Ä ) tuo paÄiu metu turÄjo paliesti abu tÄvus. BylÄ praÅ¡o nagrinÄti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodo, jog valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokÄjimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas, (toliau â Ä®statymas), Socialinio draudimo pensijų įstatymas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokÄjimo nuostatai.
Remiantis Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teisÄ gauti nukentÄjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi ir Lietuvos Respublikos pilieÄiai, pateikÄ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iÅ¡duotus nuo okupacijų nukentÄjusiojo asmens â politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisino statuso pažymÄjimus. PareiÅ¡kimÄ praÅ¡o nagrinÄti teismo nuožiÅ«ra. Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄja bei jos atstovas patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ palaikÄ pilnai ir praÅ¡Ä jį tenkinti.
PareiÅ¡kÄja papildomai nurodÄ, jog faktines aplinkybes grindžia raÅ¡ytiniais įrodymais, nes liudytojų nebelikÄ gyvųjų tarpe. PaaiÅ¡kino, kad archyviniuose dokumentuose nurodytas jos krikÅ¡to vardas D., jos tÄvas P. V. mirÄ (duomenys neskelbtini) o mama J. â (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kimas tenkintinas. JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintys faktai â tai įstatymų nustatytos aplinkybÄs, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nÄra akivaizdus arba nÄra jį patvirtinanÄių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinÄs teisÄs. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ .
Pagal CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kÄjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinanÄių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Taigi juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybÄs:
1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi juridinÄ reikÅ¡mÄ;
2) pareiÅ¡kÄjas neturi dokumentų, patvirtinanÄių tÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ ;
3) pareiÅ¡kÄjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinanÄių atitinkamÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kÄjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinanÄių juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todÄl kai nÄra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.
NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄja patikslintu pareiÅ¡kimu teismo praÅ¡o, turÄdama tikslÄ gauti tremtiniams prilyginto asmens teisinį statusÄ , nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinti faktÄ , kad jos tÄvai P. V. ir J. V. buvo įraÅ¡yti į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us, negalÄjo legaliai gyventi savo ankstesnÄje nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje, tokiu bÅ«du iÅ¡vengÄ iÅ¡trÄmimo. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentÄjusių nuo 1939-1993 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas (ANOTSÄ®) apibrÄžia nacistinÄs Vokietijos ir Sovietų SÄ jungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmÄs motyvais persekiotų ir nuo 1939â1990 metų okupacijų nukentÄjusių asmenų kategorijų sÄ vokas ir nustato nukentÄjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus.
Ä®statymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us ir trÄmimo metu pabÄgÄ, pasislÄpÄ arba kitaip iÅ¡vengÄ trÄmimo, jeigu jie trÄmimo metu buvo nepilnameÄiai arba pilnameÄiai, taÄiau toliau negalÄjo legaliai gyventi savo ankstesnÄje nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, iÅ¡tremtų ar įraÅ¡ytų į tremiamųjų sÄ raÅ¡us asmenų nepilnameÄiai vaikai.
Ä®raÅ¡ymo į tremiamųjų sÄ raÅ¡us sÄ lyga nebÅ«tina nepilnameÄiams vaikams, iÅ¡vengusiems tremties, jei abu tÄvai (įtÄviai) buvo įkalinti, iÅ¡tremti arba vienas įkalintas, o kitas iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us arba turÄtas vienintelis iÅ¡ tÄvų (įtÄvių) buvo įkalintas, iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us. Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, jog pareiÅ¡kÄja N. D. (V.) gimÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jos tÄvai P. V. ir J.
V. (Å .). PareiÅ¡kÄjos teigimu, jos tÄvas buvo mokytojas ir tuo paÄiu atsargos karininkas, mama taip pat mokytoja. IÅ¡ Å¡eimos pasakojimų jai yra žinoma, kad 1941 metų vasarÄ visa Å¡eima buvo iÅ¡vykusi į Alytų, o grÄ¯Å¾Ä vakare iÅ¡ kaimynų sužinojo, jog tÄ dienÄ pas juos į namus buvo atvykÄ sovietų pareigÅ«nai iÅ¡vežti jų į SibirÄ ir tik palankiai susiklosÄiusių aplinkybių dÄka Å¡eimai pavyko iÅ¡vengti tremties. Po to pareiÅ¡kÄjos tÄvams teko slapstytis, keisti gyvenamÄ sias vietas, kad nebÅ«tų iÅ¡tremti.
Lietuvos ypatingasis archyvas, atsakydamas į pareiÅ¡kÄjos paklausimÄ dÄl jos Å¡eimos narių įtraukimÄ Ä¯ tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us 2006-05-03 raÅ¡tu Nr. 2600 nurodÄ, jog archyviniai fondai yra nepilnai iÅ¡likÄ, duomenų apie pareiÅ¡kÄjos tÄvų įtraukimÄ Ä¯ tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us nebuvo rasta. Be to, pažymÄjo, jog archyviniame fonde iÅ¡likÄ 1949-1956 metų dokumentų naikinimo aktai ir sunaikintų bylų sÄ raÅ¡ai rodo, kad ne visos tremties (įskaitos) bylos buvo perduotos į LSSR MVD archyvÄ .
Tremties bylos, užvestos asmenims, kurie trÄmimo metu pasislÄpÄ ar kitaip iÅ¡vengÄ tremties, ir kurių paieÅ¡ka buvo nutraukta, buvo naikinamos kaip neturinÄios operatyvinÄs reikÅ¡mÄs. Be to, iÅ¡ tremties bylų naikinimo aktų ir sunaikintų bylų sÄ rašų negalima nustatyti, kuriais metais asmenys, kuriems bylos buvo užvestos, turÄjo bÅ«ti iÅ¡tremti. Taigi raÅ¡ytinių įrodymų apie Å¡eimos įtraukimÄ Ä¯ tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us nepilnai iÅ¡likusiuose archyvuose pareiÅ¡kÄjai rasti nepavyko.
TaÄiau apie pareiÅ¡kÄjos Å¡eimos įraÅ¡ymÄ Ä¯ tremiamųjų asmenų sÄ raÅ¡us ir tremtį Sibire yra paminÄta įvairiuose leidiniuose. Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centre 1999 metais iÅ¡leistame leidinyje âLietuvos gyventojų genocidasâ 1t. 897 psl. nurodyta, kad P. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., 1941 metais buvo iÅ¡vežtas į lagerį, esantį R.N. I. rajone Krasnojarsko kraÅ¡te, taip pat jo žmona J. V. ir dukros D. ir G. V.. Lietuvos nacionaliniame muziejuje 2008 metais iÅ¡leistoje knygoje âLietuvos karininkai 1918-1953â taip pat kalbama apie P. V. suÄmimÄ ir iÅ¡trÄmimÄ su Å¡eima į SibirÄ . 2013 metais iÅ¡leistoje knygoje âLietuvos karininkai 1918-1956â IX tomo 485 puslapyje nurodyta, jog P. V. mokytojavo Alytaus apskrities Punios, o vÄliau â Metelių pradinÄse mokyklose, nuo 1948 metų gyveno Kaune, mokytojavo Marvos vaikų namuose.
Nurodyta, jog P. V. mirÄ (duomenys neskelbtini) m. Žmona J. Å ., dukterys G. K. ((duomenys neskelbtini)m.), N. D. (duomenys neskelbtini)), D. B. ((duomenys neskelbtini)m.) ir I. K. ((duomenys neskelbtini)m.). Ten pat pateikta informacija apie tai, kad Å¡eima 1941m. buvo įtraukta į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us, taÄiau neiÅ¡tremta. R. R. 1997 metais iÅ¡leistoje apybraižoje âReÅ¡otų aidaiâ 147 psl. sÄ raÅ¡e asmenų, kalÄjusių ReÅ¡otų apylinkÄse esanÄiuose lageriuose (duomenys neskelbtini) numeriu nurodytas V.
P., (duomenys neskelbtini)m., mokytojas. Kaip nurodo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, minÄtÄ sÄ raÅ¡Ä sudarÄ kalinys R. Z., dirbÄs lagerio buhalterijoje, kurioje buvo laikomi sÄ raÅ¡ai kalinių â maisto gavÄjų, Å¡io sÄ raÅ¡o informacijos tikslumas neabejotinas. Nurodytos aplinkybÄs leidžia pagrįstai manyti, kad į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us pareiÅ¡kÄjos tÄvai P. V. ir J. V. buvo įtraukti. Ä® bylÄ pateikta P. V. darbo knygelÄ patvirtina, kad Å¡eima negalÄjo gyventi savo ankstesnÄje gyvenamojoje vietoje, dažnai keitÄ darbo vietÄ , dirbo įvairiose Å¡alies mokyklose.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nÄra esminių prieÅ¡taravimų, paneigianÄių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo 2009-04-02 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-156/2009 ir kt.).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne vienÄ kartÄ yra pažymÄjÄs, kad civiliniame procese įrodinÄjimas turi savo specifikÄ . Nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dÄl jų nÄra absoliuÄiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dÄl fakto buvimo, taÄiau byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsÄjo 27 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktÄ ).
Teismo vertinimu, iÅ¡tyrus bylos medžiagÄ , įvertinus teismo posÄdyje teiktus pareiÅ¡kÄjos ir jos atstovo paaiÅ¡kinimus, juos sulyginus su byloje nurodytų leidinių teikiama informacija apie pareiÅ¡kÄjos tÄvus P. V. ir J. V., galima pagrįstai teigti, kad pareiÅ¡kÄjos tÄvai, bÅ«dami inteligentijos atstovai, mokytojai, buvo įtraukti į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us, negalÄjo legaliai gyventi savo nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje Alytaus apskrityje, o turÄjo slapstytis. JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiÅ¡kÄjos teisÄ kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ dÄl tremtinÄs statuso pripažinimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad N. D., a.k. gim. (duomenys neskelbtini) tÄvai P. V., gim. (duomenys neskelbtini). ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini). buvo įraÅ¡yti tremiamųjų asmenų sÄ raÅ¡us, su Å¡eima negalÄjo legaliai gyventi ankstesnÄje nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje Alytaus apskrityje ir turÄjo slapstytis. Å is juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas nustatomas dÄl pareiÅ¡kÄjos teisÄs kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ dÄl tremtinÄs statuso pripažinimo.
Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄja Margarita AmbrazaitienÄ