a976de8f-03c8-42dc-bbc9-55dda243146a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinė byla Nr. II-226-716/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00719-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 21.10.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. birželio 19 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai JanulevičiÅ«tei, dalyvaujant institucijos atstovei B. J., J. R.,pareiÅ¡kėjui R. Ž.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundÄ dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nutarimo skirti nuobaudÄ administracinio nusižengimo byloje.

Teismas              n u s t a t ė :                          2018 m. vasario 18 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nutarimu R. Ž. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 83 straipsnio 1 dalyje, už kÄ jam kaip administracinė nuobauda paskirta 725 EUR dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. Ž. skundas, kuriuo jis nurodo, kad su minėtu nutarimu nesutinka. Nurodo, kad Inspekcija netinkamai vertino įrodymus nusižengimo kvalifikavimo prasme.

Ä®statymų leidėjas nustatė, kad baudžiama už nustatyto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos pažeidimo. Jeigu laikytis prielaidos, kad jis baudžiamas dėl privatumo apsaugos pažeidimo, tai visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiais motyvais Inspekcija atmeta jo pateiktÄ Ä¯rodymÄ , kad telefono numeris, kuriuo buvo iÅ¡siųstas prekybinis pasiÅ«lymas buvo paskelbtas vieÅ¡ai, kaip kontaktinė informacija verslo subjektui, kad bÅ«tų teikiami pasiÅ«lymai. Inspekcijos nuomonė, kad dar verslo subjektų kitas verslo subjektas turi atsiklausti nuomonės ar gali atsiųsti prekybinį pasiÅ«lymÄ yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas ir iÅ¡eina už protingumo ribos.

Siųsta žinutė vertinama, kaip tiesioginė rinkodara verslo subjektui, kurio kontaktinė informacija vieÅ¡ai paskelbta. Inspekcijos nutarimas pripažinti kaltu dėl padarymo administracinį nusižengimÄ pagal ANK 83 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir tuo, kad rezoliucinėje dalyje nenurodė kokį iÅ¡ dviejų Å¡ioje dalyje nurodytų nusižengimų jis buvo padaręs. VisiÅ¡kai yra neaiÅ¡ku už kÄ yra baudžiamas ar už nustatyto asmens duomenų tvarkymo pažeidimÄ ar už privatumo apsaugos pažeidimÄ ? Jokios aplinkybės, patvirtinančios ANK 83 straipsnio 1 dalies sudėtį toje apimtyje, kai pažeista nustatyta asmens duomenų tvarkymo tvarka nenustatyta.

Inspekcija laikosi nuomonės, kad galimai yra pažeistas privatumas, kai be elektroninių ryÅ¡ių paslaugų naudotojo sutikimo buvo iÅ¡siųsta žinutė su prekybiniu pasiÅ«lymu įmonės, kuriuos buvau tuo metu vienasmenis valdymo organas - direktorius, todėl galimai buvo pažeista, kaip protokole buvo nurodyta Elektroninių ryÅ¡ių įstatymo 69 straipsnio 1 dalis nustatanti reglamentavimÄ dėl tiesioginės rinkodaros, tačiau byloje nėra pripažintas nukentėjusiuoju nei vienas asmuo. Protokole minimas asmuo T.

L. nėra apklaustas ar jis patyrė žalÄ ir kodėl jis iÅ¡vieÅ¡ino mobilaus telefono numerį Žiniatinklinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skirta verslo subjektams, kur siÅ«loma jam siųsti verslo pasiÅ«lymus nurodydamas abonento numerį. Todėl taikyti nusižengimo straipsnio dalį dėl privatumo apsaugos pažeidimo negalima. Tai, kad vien žinutės iÅ¡siuntimo faktas, negali bÅ«ti ANK 83 straipsnio 1 dalies sudėties įrodymu, bet reikalinga nustatyti ar tai laikytinas privatumo apsaugos pažeidimo faktas, nes tai nėra tapatu įstatymo nustatytam asmens duomenų atskleidimui.

Taip pat mano, kad nėra pažeidimo sudėties, jeigu byloje nėra pripažinta nukentėjusio asmens.Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir R. Ž. skundo netenkinti.R. Ž. skundas netenkintinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje numatyta, kad teismas ir ne teismo tvarka bylas nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) administracinio nusižengimo byloje įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , jog konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio nusižengimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 83 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos elektroninių ryÅ¡ių įstatyme nustatyto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos pažeidimÄ .

Kaip sankcija už tai numatyta bauda asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.Skundžiamu 2018 m. vasario 18 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nutarimu R. Ž. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad būdamas UAB „H.“ direktoriumi neužtikrino, kad įmonė neturėdama išankstinio pareiškėjo sutikimo naudoti šio telefono numerio tiesioginės rinkodaros tikslais 2017 m. birželio 6 d.

į pareiÅ¡kėjo T. L. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nusiuntė SMS žinutę „Atsinaujinęs, greitas, veržlus – (duomenys neskelbtini)! Tikriems vyrams“. Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas apibrėžia, kad tiesioginė rinkodara – tai veikla, skirta paÅ¡tu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu bÅ«du siÅ«lyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siÅ«lomų prekių ar paslaugų. Lietuvos Respublikos Elektroninių ryÅ¡ių įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudoti elektroninių ryÅ¡ių paslaugas, įskaitant elektroninio paÅ¡to praneÅ¡imų siuntimÄ , tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus iÅ¡ankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryÅ¡ių paslaugų naudotojo sutikimÄ .Teisme R.

Ž. prašė nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ ir parodė, kad jokio pažeidimo nepadarė. Jie tam piliečiui žinutės nesiuntė. Žinutė buvo siųsta verslo subjektui, kurio duomenis jie rado vieÅ¡ai. Asmens vardo ir pavardės nurodyta nebuvo. Jie privatumo nepažeidė, neturėjo asmens duomenų, jų netvarkė. Tas pilietis pats užsiima reklama ir yra pats jÄ siuntęs. Tai yra verslo santykiai. Pats jis tuo metu net nedirbo įmonėje, neliepė niekam siųsti žinučių minėtam piliečiui.

Žala niekam nepadaryta. Tuo metu jis atostogavo. Studentai atliko praktikÄ ir iÅ¡traukė duomenis. Nurodytas telefono numeris buvo paimtas, nes jie darė rinkodaros priemonę. Žinutės jie nesiuntė kaip privačiam asmeniui, Å¡iÄ siuntė įmonei. Telefono numerį rado vieÅ¡ai. Specialaus sutikimo iÅ¡ juridinio asmens priimti rinkodaros pasiÅ«lymus jie negavo. Tame skelbime buvo paraÅ¡yti kontaktai ir nurodyta, kad dirba su reklama. Jis pripažįsta, kad buvo kreipiamasi į bendroves dėl SMS žinučių.

TÄ dienÄ paskirta bendrovėje atsakingu asmeniu buvo Ž. M.. T. L. teisme parodė, kad jam buvo siųstos SMS žinutės su tiesiogine rinkodara, be jo sutikimo. Jis pranešė inspekcijai. Žinutes gavo į telefonÄ , kuris yra asmeninis. Žinutėje buvo internetinės svetainės reklama. Sutikimo gauti žinutes jis nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs. Jis užsiima individualia veikla ir jo telefonas skelbiamas internetinėje svetainėje tam, kad jis gautų užsakymus interneto reklamoms parduoti. Jų svetainė teikia tokias paslaugas.

Žinutėje tokio praÅ¡ymo nebuvo. Gavęs tÄ Å¾inutę jis susirado savininkÄ ir papraÅ¡iau nutraukti rinkodaros siuntimÄ . Po to kreipėsi į inspekcijÄ , nes jam tinkamo atsakymo, kad nutraukiama tiesioginė rinkodarÄ , nepateikė.Teisme apklausta liudytoja Ž. M. parodė, kad iki 2017 m. buvo įmonės darbuotoja. Ji apsaugos inspekcijoje buvo kaltinama, kad įvykdė nusižengimÄ . Tuo metu pateikė įrodymus, kad nėra prie to prisidėjusi. Ji pateikė savo ir praktikantų raÅ¡tiÅ¡kus įrodymus. 2017 m. birželio mėnesį ji buvo projektų vadovė.

Tuo metu įmonės direktorius buvo išvykęs. Buvo pasirašytas įsakymas, kad šiam išvykus ji einu direktoriaus pareigas. Tai buvo raštiškai. Teoriškai ji neturėjo įgaliojimų vykdyti pareigas. Ji neorganizavo rinkodaros projekto. Jai buvo žinoma tik tai, kad projektas yra vykdomas, kad vyksta SMS siuntimas klientams. Atsakingu buvo paskirtas kitas darbuotojas. Šį paskyrė ne ji, o R. Ž.. Žinutės turinys buvo derinamas konkurso būdu tarp darbuotojų ir praktikantų. Jai nežinoma, ar buvo renkami leidimai iš klientų žinutėms gauti.

Jai papraÅ¡ius praktikantai liudijo savanoriÅ¡kai ir parašė, kÄ jie dirbo. T. L. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateikė 2017 m. birželio 12 d. skundÄ , kuriame nurodė, kad H. nusižengė teisės aktams jam telefonu (duomenys neskelbtini) siųsdamas SMS žinutę su tiesioginės rinkodaros praneÅ¡imu, kurioje nėra nurodyta siuntėjo tapatybė bei adresas, kurio galima bÅ«tų atsisakyti reklamos, neturėdama IÅ¡ankstinio mano sutikimo tiesioginei rinkodarai. H. taip pat nepateikė atsakymo, kokiu pagrindu jo duomenys yra naudojami tiesioginei rinkodarai, bei neužtikrino, jog veiksmai nutraukti ir to nedarys ateityje. 2017 m. birželio 6 d. 13:58 jam priklausančiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) („B.

L." sutartis - priedas nr.

1) gavo SMS žinutę su tokiu turiniu: Nuo: (duomenys neskelbtini) Tekstas: Atsinaujinęs, greitas, veržlus - (duomenys neskelbtini)! Tikriems vyrams! Nurodo, kad siuntėjo telefono numeris nėra matomas, o nurodytas užraÅ¡as be specialių žinių (iÅ¡ ryÅ¡io bendrovės, kuri teikia tokiÄ paslaugÄ ) neleidžia tiksliai identifikuoti siuntėjo - t. y., nėra pavadinimo ar įmonės kodo. Vien užraÅ¡as neidentifikuoja tikrojo siuntėjo, o teksto turinyje minimo interneto adreso valdytojas nebÅ«tinai sutampa su siuntėju (pvz., kaip žinoma iÅ¡ praktikos, Å¡iuo metu ryÅ¡io operatoriai SMS siuntinėja sveikatos paslaugų reklamÄ , bet SMS tekste reklamuojamas (duomenys neskelbtini)).

Tad, H. Å¡iame skunde įvardina, kaip tikėtinÄ pažeidėjÄ , remiantis SMS minimu interneto adresu. Tikisi, kad VDAI turėdama galimybę gauti informacijÄ iÅ¡ ryÅ¡ių operatoriaus, tiksliai identifikuos SMS žinutės siuntėjÄ . Pažymi, jog SMS žinutėje nėra nurodytas bÅ«das, kaip atsisakyti reklamos. Nurodo, kad nėra H. (ar (duomenys neskelbtini)) klientas, o taip pat nėra davęs sutikimo tiesioginei rinkodarai. 2017 m. birželio 6 d. 14:01 kreipėsi į reklamoje minimo tinklalapio (duomenys neskelbtini) (priedas nr.

2) kontaktais - el. paÅ¡tu ((duomenys neskelbtini)), o taip pat tame puslapyje pateiktose formose, reikalaudamas nurodyti reklamos siuntimo pagrindÄ bei nutraukti tiesioginę rinkodarÄ jo kontaktais. Atkreipia dėmesj, kad toks bÅ«das kreiptis į siuntėjÄ nėra tinkamas - abonentas reklamuojamÄ svetainę ne tik aplanko (galimai neteisėta reklama pasiekia tikslÄ ), tačiau ir nėra garantijos, jog tokia svetainė, kuri reklamuojama slepiant siuntėjo tapatybę, yra saugi. Manyčiau, jog tikslus siuntėjas ir jo kontaktai turėtų bÅ«ti nurodomi tame pačiame reklamos praneÅ¡ime, jog abonentui nereiktų imtis papildomų priemonių kontaktams sužinoti bei papildomai dar lankytis kokiose nors abejotinose interneto svetainėse. 2017 m. birželio 8 d. 11:26 gavo atsakymÄ el. paÅ¡tu (priedas nr.

3) iš H. atstovo {(duomenys neskelbtini)), kuriame nėra atsakyta į jo reikalavimus. Manydamas, kad H. atliekami veiksmai neteisėti, o pateiktas H. atsakymas el. paštu jo netenkina, kreipėsi į VDAI su prašymu apginti jo teises (b. l. 15).T. L. pateiktoje telefono nuotraukoje matyti SMS žinutė su turiniu: (duomenys neskelbtini) „Atsinaujinęs, greitas, veržlus - (duomenys neskelbtini)! Tikriems vyrams!“ (b. l. 20).UAB „M. M.“ rašte nurodyta, kad UAB „M. M.“ sistemoje yra užfiksuotas tokios žinutės siuntimas, nurodant siuntėjo telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „B. k.“ įmonei (b. l. 28).UAB „B. k.“ rašte nurodyta, kad 2017 m. birželio mėn. 06 d.

į numerį (duomenys neskelbtini) buvo siustÄ Å¾inutė iÅ¡ UAB „H.“, Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos įmonė (b. l. 31). UAB „H.“ raÅ¡te nurodyta, kad jokios SMS žinutės su tiesioginės rinkodaros ar reklamos pasiÅ«lymais T. L. nesiuntė ir neplanuoja siųsti ateityje, neturėjo ir neturi jo asmens duomenų; raÅ¡tas pasiraÅ¡ytas direktoriaus R. Ž. (b. l. 35).IÅ¡ „B. C.“ patvirtinimo matyti, kad R. Ž. nuo 2017.06.05 iki 2017.06.12 buvo iÅ¡vykęs į MadeirÄ (b. l. 45).IÅ¡ UAB BÄ® „H.“ įsakymo matyti, kad direktoriui R.

Ž. suteiktos atostogos nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. birželio 12 d. (b. l. 64).M. D. raÅ¡te nurodė, kad nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. birželio 16 d. atliko praktikÄ UAB „H.", tuo metu vyko elektroninės parduotuvės naujinimo darbai, bei buvo pradėta rinkodaros programa kurios metu buvo panaudoti telefonų numeriai, kurių dalis buvo paimta iÅ¡ jau turimos klientų bazės, o likusi dalis buvo surinkta įmonės direktoriaus įsakymu. Visos programos metu sprendimus priiminėjo ir tiesioginius įsakymus davė įmonės vadovas R.Ž..

Taip pat įmonės vadovas organizavo konkursÄ , dėl siunčiamo SMS turinio. Nors R.Ž. buvo trumpam laikui iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos, tačiau jis visÄ laikÄ buvo informuojamas apie Å¡io rinkodaros projekto eiga, bei jÄ kontroliavo t.y. pats R.Ž. nurodė koki tekstÄ ir kada siųsti žmonėms. Taip pat, prisimena, kad UAB „H." darbuotojas A.D. pranešė R.Ž. kad gavo nusiskundimÄ iÅ¡ buvusio kliento, dėl jo duomenų panaudojimo rinkodaros tikslais. J tai R.Ž. reagavo pakviesdamas minėta buvusi klientÄ atsigerti kavos ir viskÄ aptarti, tačiau Å¡iam atsisakius, R.Ž. savo darbuotojui A.D. pasakė, kad tokius klientus reikia tiesiog ignoruoti ir nesiimti jokių papildomų veiksmų (b. l. 77).IÅ¡ UAB „B. k.“ pateikto 2017 m. gegužės 25 d.

Trumpųjų SMS žinučių siuntimo paslaugos užsakymo, pasiraÅ¡yto generalinio direktoriaus R. Ž. vardu, matyti, kad UAB „H.“, Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos įmonė užsakė 10 000 trumpųjų SMS žinučių siuntimo programÄ â€žB. S.“ (b. l. 85-86).IÅ¡ interneto portalo iÅ¡raÅ¡o matyti, kad tinklapis (duomenys neskelbtini) dirba leidybos, leidyklos veiklos srityse, vadovas T. L., kaip kontaktai nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 99); tinklapyje (duomenys neskelbtini) nurodoma kreiptis su pasiÅ«lymais dėl projekto, jo struktÅ«ros, reklamos, bendradarbiavimo (b. l. 100).Teismas įvertinęs byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone nustatė, kad R.

Ž. padarė nusižengimÄ , dėl kurio jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 83 straipsnio 1 dalį. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, ko neginčijo ir pats pareiÅ¡kėjas, kad bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos įmonė UAB „H.“ vykdė rinkodaros projektÄ . ProjektÄ inicijavo įmonės direktorius R. Ž., kuris pasirašė reikÅ¡mingas projektui sutartis dėl SMS siuntimo su UAB „B. k.“. IÅ¡ liudytojos Ž.

M. parodymų, M. D. paaiškinimo ir pasirašytų dokumentų matyti, kad rinkodaros projektas buvo inicijuotas R. Ž., projekto vykdyme dalyvavo ne vienas įmonės darbuotojas. Būtent dėl to R. Ž. kaip įmonės vadovas ir pagrindinis koordinatorius turėjo būti atsakingas už darbuotojų atliktus veiksmus projekto įgyvendinimo tikslams pasiekti. T. L. pateikti duomenys ir jo parodymai teisme patvirtina, kad UAB „H.“ vykdomo projekto metu 2017 m. birželio 6 d. neturint išankstinio pareiškėjo sutikimo šiam į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) tiesioginės rinkodaros tikslais buvo išsiųsta SMS žinutę su pasiūlymu interneto portale (duomenys neskelbtini), kurio domenas priklauso būtent Lietuvos ir Didžiosios Britanijos įmonei UAB „H.“.

Duomenys byloje patvirtina, kad taip elgtis darbuotojams buvo nurodęs įmonės direktorius. Lietuvos Respublikos Elektroninių ryÅ¡ių įstatymo 69 straipsnis, kuriame numatyti reikalavimai tiesioginei rinkodarai, draudžia tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio paÅ¡to praneÅ¡imus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę, nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimÄ (3 dali.) Be to, naudoti elektroninių ryÅ¡ių paslaugas, įskaitant elektroninio paÅ¡to praneÅ¡imų siuntimÄ , tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus iÅ¡ankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryÅ¡ių paslaugų naudotojo sutikimÄ (1 dalis).

Neužtikrindamas Å¡ių įstatymo nuostato tinkamo laikymosi vykdomame rinkodaros projekte, R. Ž. kaip įmonės vadovas yra atsakingas dėl jų pažeidimo, dėl ko pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 83 straipsnio 1 dalį skiriant nuobaudÄ . Nustatyta aplinkybė, kad žinutės iÅ¡siuntimo dienÄ jis kaip vadovas buvo iÅ¡leistas atostogų – jo atsakomybei ir veiksmų kvalifikacijai reikÅ¡mės neturi. Teismo vertinimu, tuo metu UAB „H.“ vadovo pareigas ėjusiai Ž.

M. įgaliojimai galėjo bÅ«ti suteikti naujiems ir savarankiÅ¡kiems projektams, dėl ko Å¡i neturėtų atsakyti už praeityje organizuoto ir jau vykdomo projekto turinį, kuris buvo direktoriaus R. Ž. inicijuotas ir kontroliuotas, ir su tuo metu laikinai direktoriaus pareigas ėjusia Ž. M. nesusijęs. Teismas įvertinęs įrodymų visumÄ , o ne atskirus jų fragmentus, vienus duomenis, dėl kurių nekyla abejonių, logiÅ¡kai jungiant su kitais pripažįsta, kad priimtas 2018 m. vasario 18 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nutarimas Nr. 4K – 1 (2.26), kuriuo R.

Ž. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 83 straipsnio 1 dalyje yra teisėtas, jis priimtas nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, priėmusi nutarimÄ institucija ir asmuo nepažeidė jiems privalomų vykdyti įgaliojimų ir kompetencijos. Administracinio nusižengimo bylos teisena buvo vykdoma įstatymų pagrindais ir nustatyta tvarka, laikantis teisės normų ir teisėtumo, protingumo principų. Paskirta pažeidėjui administracinė nuobauda atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsnio nuostatas.

ANK 34 straipsnio dalyje, nustatyta, baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 35 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 36 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama lygi vidurkiui bauda.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ nebuvo nustatyta pažeidėjo nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl paskirta už sankcijos vidurkį gerokai mažesnė nuobauda atitinka tiek įstatymo numatytus nuobaudos skyrimo reikalavimus, tiek padaryto nusižengimo turinį. Pagrindo naikinti ar keisti priimto nutarimo Å¡velninant pareiÅ¡kėjo atsakomybę teismas nenustatė, dėl ko R. Ž. skundas atmestinas.Administracinės teisenos uždaviniai, įtvirtinti įstatyme, įpareigoja teismÄ užtikrinti, kad bÅ«tų saugoma Lietuvos Respublikos visuomeninė santvarka, visų piliečių ir kitų asmenų teisės ir laisvės, teisėti interesai, taip pat nustatyta valdymo, valstybinė ir vieÅ¡oji tvarka.

Teisėsaugos institucijos ir ypatingai teismas privalo stiprinti teisėtumÄ , auklėti piliečius, kad Å¡ie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių, kitų asmenų teises, garbę ir orumÄ , sÄ Å¾iningai vykdytų savo pareigas ir jaustų atsakomybę visuomenei. Visi asmenys, kurie pripažįsta savo neteisėtÄ elgesį, ir kurie visais įmanomais bÅ«dais stengiasi iÅ¡vengti atsakomybės, vienodai atsako prieÅ¡ Lietuvos Respublikos įstatymus, turi susilaukti teisingos ir privalomos jiems atsakomybės. Tokie uždaviniai ir principai įpareigoja teisėsaugos institucijas už padarytÄ pažeidimÄ taikyti, o pažeidėjÄ R.

Ž. paklusti administracinei atsakomybei neieškant būdų kaip jos išvengti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija skundžiamame Nutarime faktines aplinkybes aiškino ir teisės aktus taikė tinkamai, minėtu Nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė nelaikytina neadekvačia ar neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui, todėl R. Ž. skundo reikalavimai atmestini. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 638 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas n u t a r ė :

R. Ž. skundo netenkinti ir 2018 m. vasario 18 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                         Mindaugas Striaukas