a976ca0d-ef01-4967-afbe-ed5931c97ec7 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-30-440/2015                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07339-2013-0                                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 26.3; 82.3; 128.5; 93.2.22;96.7; 99.3;99.10;114.4; 121.14; 121.21 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 19 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos J. N. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-422-569/2014 m. pagal pareiÅ¡kėjos J. N. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims I. N., E. G., dalyvaujant institucijoms, teikiančioms iÅ¡vadÄ , VÅ Ä® Å iaulių centro poliklinikai, VÅ Ä® Dainų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centrui, dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nustatė,              n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja J. N. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ praÅ¡ydama I. N. pripažinti neveiksnia, patikslinusi praÅ¡ymÄ praÅ¡o apriboti I. N. civilinį veiksnumÄ dėl psichikos ligos, jai nesugebant tvarkyti savo finansinių reikalų. Apribojus I. N. civilinį veiksnumÄ , skirti jos rÅ«pintoja J. N., o jos turto administratoriumi - E. G.. Nurodė, kad jos dukra I. N. yra neįgali nuo vaikystės. Ji serga psichine liga, paranoidine Å¡izofrenija nepertraukiama eiga. Jai yra nustatytas 65% netekto darbingumo lygis, ji yra iÅ¡ dalies darbinga.

Remiantis specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma Nr. 0050437, nuo 2008-04-05 dienos iki 2040-05-18 dienos jai yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. I. N. negali ir nesugeba tinkamai savimi pasirūpinti, nemoka buto mokesčių, nesugeba įvertinti savo finansinių pajėgumų, atsakomybės ir pasekmių, tokiu būdu keldama grėsmę savo sveikatai ir savo turtui. 2013 metų rugpjūčio mėnesį jos skolos už suteiktas paslaugas siekė 2767,62 Lt.

Tik pareiÅ¡kėjos iniciatyva kreditoriai nesikreipė dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Dalį I. N. skolų 2013 metais apmokėjo ji pati. Dukra niekada nemokėjo tinkamai planuoti savo pajamas, kurios yra 725,50 Lt per mėnesį. Ji buvo paėmusi greituosius kreditus, nors neturėjo jokių galimybių juos grÄ Å¾inti. 2012 rudenį dukra pastojo, jos draugas jÄ paliko ir ryÅ¡ių su ja nepalaiko. (duomenys neskelbtini) dienÄ I. N. pagimdė dukrÄ G. N.. Dėl I. N. psichinės ligos mergaitė Å¡iuo metu yra patalpinta į Sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namus.

Šį sprendimÄ priėmė Vaiko teisių apsaugos tarnyba. IÅ¡ karto po gimdymo, 2013-07-22 dienÄ I. N. iÅ¡ Moters ir vaiko klinikos buvo pervežta tolesniam gydymui į Å iaulių psichiatrinę ligoninę. Psichiatrijos ligoninėje dukra buvo gydoma iki 2013-12-23 dienos. I. N. buvo pametusi asmens tapatybės kortelę, neįgalumo pažymėjimÄ bei (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę, naujus dokumentus ji įgijo tik socialinių darbuotojų pagalba gydymo metu. Taip pat I. N. ne kartÄ yra pametusi savo buto raktus, dėl ko reikėjo laužti duris.

I. N. jos į butÄ neįsileidžia, todėl labai ribotos tapo galimybės jai pagelbėti buityje, prižiÅ«rėti jos iÅ¡laidas, suruoÅ¡ti valgį ar prižiÅ«rėti, kad ji laiku iÅ¡gertų vaistus. PareiÅ¡kėja mano, kad tikslinga bÅ«tų apriboti jos veiksnumÄ ir paskirti jai rÅ«pintojÄ . PareiÅ¡kėja sutinka bÅ«ti dukters I. N. rÅ«pintoja, o jos brolis E. G. sutinka bÅ«ti jos turto administratoriumi. Suinteresuotas asmuo E. G. sutinka su pareikÅ¡tu praÅ¡ymu, sutinka bÅ«ti sesers I. N. turto administratoriumi.Suinteresuotas asmuo I.

N. su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ji neneigia serganti psichikos liga, tačiau supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Ji neturi skolų jai priklausančio buto komunalinių paslaugų tiekėjams. Jai nėra iškelta jokių civilinių bylų dėl skolų priteisimo, jos butui nebuvo taikomi disponavimo ribojimai. Iš anksčiau padarytų savo klaidų (susidariusių skolų) ji padarė teigiamas išvadas, suprato, kad reikia planuoti savo išlaidas, atsižvelgiant į savo pajamas.

Mano, kad jos sveikatos bÅ«klė 2013 metais pablogėjo todėl, kad ji pastojo ir sÄ moningai nebevartojo jai iÅ¡raÅ¡ytų vaistų, kad nepakenkti kÅ«dikiui. Tuo laikotarpiu buvo susidariusios skolos už komunalinius patarnavimus. Kreditus yra paėmusi du kartus, nes jai trÅ«ko pinigų. Kadangi jos mama ir brolis pasakė, kad nerems jos materialiai auginant vaikÄ , bÅ«tinoms kÅ«dikiui prekėms įsigyti ji paėmė 1200 Lt kreditÄ . Tačiau, artimųjų įspėta, jį kitÄ dienÄ grÄ Å¾ino. Nurodo, jog ateityje kreditų neketina imti, pasinaudojo kreditais nežinodama, kad reikės sumokėti ir dideles palÅ«kanas.

Kadangi norėjo prieÅ¡ gimstant vaikui atsinaujinti butÄ , pradėjo jo remontÄ , kurį vėliau atliko labdaringa organizacija. Baldus iÅ¡ namų iÅ¡nešė tik tuos, kurie buvo seni ir užėmė daug vietos. Kitus daiktus ir buto iÅ¡metė todėl, kad jie buvo arba nereikalingi, arba seni, nes jos bute ilgÄ laikÄ buvo laikomi nebereikalingi mamos ir brolio daiktai. Ji pati yra labai tvarkinga, prižiÅ«ri ir rÅ«pinasi savo butu. Ji pati susitvarko buitį, moka skaniai gaminti. Nori pati auginti savo dukrÄ , tačiau, kadangi yra sprendžiama Å¡i byla, jos dukra yra globos namuose.

Tarp jos ir mamos seniai yra susidariusi konfliktinė situacija, nes mama nori nuolat jÄ kontroliuoti.              VÅ Ä® Dainų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro atstovė A. L. praÅ¡o pareiÅ¡kimo netenkinti. Nurodė, kad nėra pagrindo apriboti veiksnumÄ I. N.. Per laikotarpį, kurį ji gydėsi centre, nebuvo pastebėtas jos psichinės sveikatos pablogėjimas, ji centre lankėsi reguliariai. Tuo atveju, jei pacientas nustoja lankytis pas gydytojÄ , gydytojas nurodo socialiniams darbuotojui pasidomėti, kodėl jis neatvyksta.

Jei I. N. pati augins vaikÄ , ji bus kontroliuojama centro darbuotojų, yra daug pacientų, kurios su analogiÅ¡ka kaip I. N. diagnoze augina net po kelis vaikus.             VÅ Ä® Å iaulių centro poliklinikos atstovė praÅ¡o pareiÅ¡kimo netenkinti. Nurodė, kad I. N. gydančios gydytojos nuomone nėra pagrindo jÄ pripažinti ribotai veiksnia. Jų centre I. N. gydosi nuo 2014m. sausio mėnesio, pas gydytojÄ lankosi reguliariai.    II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė           Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos J.

N. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims I. N., E. G., dalyvaujant institucijoms, teikiančioms iÅ¡vadÄ , VÅ Ä® Å iaulių centro poliklinikai, VÅ Ä® Dainų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centrui dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu, atmetė. Teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs bylos duomenis, pažymėjo, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad I. N. 2013 metais turėjo skolų už vandenį, komunalinius patarnavimus bei kitas paslaugas. PareiÅ¡kėja bei suinteresuotas asmuo nurodė, kad I.

N. ima greituosius kreditus, neturėdama galimybės jų atiduoti, skolinasi pinigų iÅ¡ fizinių asmenų, dėl ko kyla grėsmė, kad ji gali prarasti savo turtÄ (butÄ ). Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad I. N. buvo paėmusi du greituosius kreditus, kaip nurodė ji pati, jai tuo metu reikėjo pinigų. Teismas sprendė, kad, įvertinus tai, kad jos pajamas per mėnesį sudaro apie 700,00 Lt invalidumo iÅ¡moka, akivaizdu, kad tai yra pakankamai maža suma pragyventi asmeniui, turinčiam negaliÄ .

Teismo vertinimu I. N. motyvuotai paaiÅ¡kino, kodėl, pasiėmė antrÄ jį, pakankamai didelį kreditÄ â€“ 1200,00 Lt. Ji teigia ketinusi įsigyti daiktų, kurie yra bÅ«tini auginant vaikÄ , nes jos artimieji atsisakė jai padėti. Be to, ji šį kreditÄ grÄ Å¾ino sekančiÄ dienÄ , nurodė nežinojusi, kad imant kreditÄ patirs nuostolių. Byloje yra duomenys kad I. N. skolinosi iÅ¡ kitų asmenų. Teismas pažymėjo, kad I. N. skolinosi jos psichinės sveikatos pablogėjimo periodu. Teismas vertino, kad iÅ¡ pateiktų I.

N. buto nuotraukų matyti, kad bute yra netvarka, tačiau nuotraukos darytos remonto metu, todėl akivaizdu, kad butas buvo netvarkingas. Å ias aplinkybes patvirtina byloje pateikti duomenys. PareiÅ¡kėja nurodė, kad I. N. pati nesugebės auginti vaikÄ , nes nemoka planuoti savo pajamų. Tačiau ekspertas nurodė, jog I. N. pagal esamÄ psichinę sveikatos bÅ«klę turi galimybę auginti vaikÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtino ir VÅ Ä® Dainų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro atstovė A. L., kuri teigia, kad pacientai su analogiÅ¡ka kaip I.

N. diagnoze augina vaikus, prižiÅ«rint įvairių institucijų specialistams. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus - proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus, ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , kad I. N. Å¡iuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, eksperto paaiÅ¡kinimus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo I. N. pripažinti neveiksnia taip pat nėra pagrindo I. N. pripažinti ribotai veiksnia.                            III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. N. praÅ¡o panaikinti 2014 m. birželio 4 d. Å iaulių apylinkės teismo sprendimÄ ir pareiÅ¡kimÄ dėl I. N. veiksnumo apribojimo tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Apeliantė nurodė, kad teismas netinkamai, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus -proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus, ekspertizės aktÄ ir eksperto paaiÅ¡kinimus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo apriboti I. N. veiksnumo finansų tvarkymo srityje. Taip pat teismas nepagrįstai neįvertino teisme pagrįstų faktinių aplinkybių, kurios akivaizdžiai įrodo I. N. nesugebėjimÄ Ä¯vertinti savo finansinius pajėgumus, atsakomybę ir pasekmes, konkrečiai.

Nurodė, kad atsakovė jokia darbine veikla neužsiėmė ir negalėjo teismui paaiškinti to priežasčių. Nesuvokia ir negali tinkamai įvertinti skolinimosi naštos ir skolinimosi pasekmių. I. N. reikalinga pagalba planuojant jos išlaidas, išaiškinant finansinių įsipareigojimų pasekmes. Ji nesuvokia remonto ir naujo ūkio sutvarkymo, techninės įrangos įsigijimo, namų apyvokos, įrangos ir baldų vertės, jų atnaujinimo finansinės naštos:         2. Teismas neteisingai ir netinkamai įvertino VŠĮ Šiaulių centro poliklinikos atstovės Z.

N. ir VÅ Ä® Dainų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro atstovės A. L. paaiÅ¡kinimus. Teismas neteisingai ir netinkamai įvertino ekspertizės aktÄ , kuris buvo pateiktas teismui teikiant iÅ¡vadas dėl pilno I. N. neveiksnumo. Nurodė, kad įvertinusi minėtos ekspertizės iÅ¡vadas, pakoregavo savo praÅ¡ymÄ teismui pripažinti I. N. neveiksnia ribotai, finansų tvarkymo ir/ar turto administravimo srityse. Teismo ekspertams nebuvo pristatytos teisme iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, įrodančios I.

N. nesugebėjimÄ Ä¯vertinti savo finansinių pajėgumų, atsakomybės ir pasekmių. Teismas neteisingai įvertino eksperto G. B. paaiÅ¡kinimus. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė I. N. praÅ¡o palikti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimÄ nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.  Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Atsakovė nurodė, kad apeliantė nesiekia konstruktyvaus bendravimo su dukterimi. PareiÅ¡kėja be jokio pagrindo kiÅ¡asi į asmeninį dukters gyvenimÄ , nesuteikia galimybės dukrai esminius gyvenimo klausimus spręsti savarankiÅ¡kai. Å ie pareiÅ¡kėjos veiksmai tik blogina motinos ir dukters santykius, daro juos konfliktiÅ¡kus, keliančius įtampÄ , o tai sudaro prielaidas I. N. ligos atkričiui. Pažymėjo, kad byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad I. N. santykiai su pareiÅ¡kėja yra įtempti - konstatuojami pastovÅ«s konfliktai.

Netgi 2013-12-13 teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad I. N. suirzta tuomet, kuomet yra kiÅ¡amasi į jos asmeninį gyvenimÄ . Å is perdėtas kiÅ¡imasis tikrai neprisideda prie asmens turinčio sveikatos problemų sveikatos bÅ«klės. Pirmos instancijos teismo ginčijame sprendime konstatuota, kad I. N. savo finansinių reikalų negebėjo tvarkyti tik jos gydymosi stacionare metu, Å¡i aplinkybė paminėta tik 2013-12-13 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto apraÅ¡omojoje dalyje bei nurodyta 2013-12-03 atliktame suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio vertinime.

Minėtu ekspertizės aktu nėra konstatuotas ar nustatytas I. N. neveiksnumo laipsnis, kuris galėtų bÅ«ti siejamas su konkrečia priemone, taikoma konkrečiai I. N., ribojant jos veiksnumÄ konkrečiose gyvenimo srityse. Kadangi I. N. pilnai tvarkosi visose gyvenimo srityse, supranta savo veiksmų esmę ir gali juos teisingai valdyti, o tai ir konstatuota 2013-12-13 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vadose, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismui nebuvo nei teisinio nei faktinio pagrindo riboti I.

N. veiksnumÄ , skirti jai rÅ«pintojÄ bei turto administratorių. Be to, į bylÄ pateikti duomenys, kad I. N. neturi skolų jai priklausančio buto komunalinių paslaugų tiekėjams. I. N. nėra ir nebuvo iÅ¡kelta jokių civilinių bylų dėl skolų priteisimo. I. N. turimam butui nėra ir nebuvo taikyti jokie suvaržymai ar disponavimo ribojimai.

2. LR CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Atsakovės vertinimu apeliantė apeliaciniu skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo, nes teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialines ir procesines teisės normas, nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos asmens pripažinimo neveiksniu bei įrodymų vertinimo klausimais, priėmė iÅ¡samų, objektyvų, teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , atskleidė bylos esmę, todėl priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti paliktinas nepakeistu.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo E. G. praÅ¡o tenkinti J.

N. apeliacinį skundÄ ir panaikinti 2014 m. birželio 4 d. Å iaulių apylinkės teismo sprendimÄ . AtsiliepimÄ iÅ¡ esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti ir J. N. apeliaciniame skunde. Nurodė, kad teismas neteisingai ir netinkamai įvertino eksperto G. B. paaiÅ¡kinimus, kuriais jis grindė ekspertizės aktÄ , numatantį, jog I. N. neveiksnia nepripažintina. Teismas neteisingai ir netinkamai įvertino ekspertizės aktÄ . Teismas nepagrįstai ir neteisingai atmetė pareiÅ¡kėjos teisėtÄ ir pagrįstÄ praÅ¡ymÄ atlikti papildomÄ ekspertizę, kuri, atsižvelgiant į teisme pagrįstas faktines aplinkybes, objektyviai įvertintų I.

N. gebėjimus tinkamai valdyti savo lėšas ir turtÄ , suprasti finansinę atsakomybę ir galimas pasekmes. Tiek apeliantė, tiek jis, kaip brolis, tiek apklausti liudytojai pateikė pakankamai įrodymų ir faktų, patvirtinančių I. N. neadekvatų elgesį, dėl ko kyla grėsmė jos sveikatai bei turtui ir Å¡ių įrodymų pilnai pakanka, kad apriboti I. N. veiksnumÄ finansų tvarkymo srityje.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ VÅ Ä® Dainų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centras nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo panaikinti 2014 m. birželio 4 d.

Å iaulių apylinkės teismo sprendimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau tekste LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir teisiÅ¡kai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl atsakovės veiksnumo. Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad J. N. yra I. N. motina ( b.l. 6). PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu praÅ¡o apriboti I. N. civilinį veiksnumÄ dėl psichikos ligos, nes pareiÅ¡kėjos vertinimu atsakovė nesugeba tvarkyti savo finansinių reikalų.

Ji nesugeba įvertinti savo finansinių pajėgumų, atsakomybės, dėl jos veiksmų kylančių pasekmių, nes nesuvokia ir negali tinkamai įvertinti skolinimosi naštos ir skolinimosi pasekmių. I. N. reikalinga pagalba planuojant jos išlaidas, išaiškinant finansinių įsipareigojimų pasekmes. Ji nesuvokia remonto ir naujo ūkio sutvarkymo, techninės įrangos įsigijimo, namų apyvokos, įrangos ir baldų vertės, jų atnaujinimo finansinės naštos ir kt. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad neveiksnumo nustatymu asmens tolesniam gyvenimui padaroma lemiama įtaka, todėl tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu nustatyta prioritetinė pažeidžiamo asmens (dėl psichikos sutrikimo) teisių gynyba, galiojanti ir procese dėl neveiksnumo nustatymo.

Prioritetinė tokio asmens teisių gynyba įtvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 8 straipsniai), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje skelbiama, jog kiekvienas, kad ir kur bÅ«tų, turi teisę bÅ«ti pripažintas teisiniu santykiu subjektu (Deklaracijos 6 straipsnis). ReikÅ¡minga Deklaracijos nuostata, kad kiekvienas visuomenės narys, turi teisę į socialinę apsaugÄ ir teisę, jog valstybės pastangomis bei bendradarbiaujant tarptautiniu lygiu ir pagal kiekvienos valstybės struktÅ«rÄ ir iÅ¡teklius bÅ«tų įgyvendinamos jo orumui ir laisvam asmenybės vystymuisi bÅ«tinos ekonominės, socialinės ir kultÅ«rinės teisės (Deklaracijos 22 straipsnis) ( pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012). Kita svarbi tarptautinė konvencija, kurios reikalavimų Lietuva įsipareigojo laikytis jÄ ratifikuodama 2010 m. gegužės 27 d., yra Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija ir jos fakultatyvusis protokolas. Å i Konvencija yra pirmasis privalomojo pobÅ«džio tarptautinis žmogaus teisių dokumentas, formalizavęs esminius neįgalių asmenų teisių užtikrinimo klausimus. Å ios Konvencijos tikslas yra ne įtvirtinti atskiras ar specialias teises asmenims, turintiems negaliÄ , o įtraukti neįgalius asmenis į egzistuojančiÄ Å¾mogaus teisių apsaugos sistemÄ pritaikant esamas teises jų poreikiams.

Konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumÄ lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, o valstybės, Å¡ios Konvencijos Å¡alys, imasi atitinkamų priemonių, jog suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumÄ . Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimÄ vienodai svarbÅ«s yra abu veiksnumo vertinimo - medicininis ir teisinis - kriterijai, kurie turėtų bÅ«ti taikomi integraliai, nustatant asmens neveiksnumÄ psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui bÅ«tina globa.

Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013).

LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 54 straipsnyje numatyta, kad Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. IeÅ¡kovas, pateikdamas teismui ieÅ¡kinį, jame turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir įrodymus, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, taip pat pridėti Å¡iuos įrodymus (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis), taip pat ir atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį privalo nurodyti nesutikimo su ieÅ¡kiniu ar savarankiÅ¡ko reikalavimo motyvus, juos patvirtinančius įrodymus ir pridėti įrodymus (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 143 straipsnio 3 dalis).

Konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjos pareiga pateikti įrodymus patvirtinančius pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , apžvalga).Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino pareiÅ¡kėjos nurodytus argumentus dėl faktų, kurie, pareiÅ¡kėjos manymu, rodo jos dukters neadekvatų elgesį, dėl ko kyla grėsmė jos sveikatai ir turtui.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad buvo susidarę komunalinių patarnavimų įsiskolinimai už butÄ , kuriame gyvena jos dukra. IÅ¡ pažymų matyti (b.l. 7,8), kad I. N. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje esančių pretenzijų ir kvitų matyti (b.l. 17, 27-38), kad I. N. 2013 metais turėjo skolų už vandenį, komunalinius patarnavimus bei kitas paslaugas. IÅ¡ pateiktos pažymos matyti, kad skolos Å¡iuo metu yra dengiamos (b.l. 77). Teismas įvertinęs bylos duomenis pažymėjo, kad Å¡iuo metu nėra jokių duomenų, kad atsakovė turėtų skolų, susijusių su buto iÅ¡laikymu, atsižvelgė į tai, kad nustatyti įsiskolinimai susidarė laikotarpiu, kai atsakovės psichinė sveikata buvo bloga.

Teismas vertindamas liudytojų paaiÅ¡kinimus pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja bei suinteresuotas asmuo nurodė, kad I. N. ima greituosius kreditus, neturėdama galimybės jų atiduoti, skolinasi pinigų iÅ¡ fizinių asmenų, dėl ko kyla grėsmė, kad ji gali prarasti savo turtÄ (butÄ ). Liudytoja J. A. Å . nurodė, kad I. N. nuolat ima greituosius kreditus, tačiau įvardijo tik kelis paimtus kreditus. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad I. N. buvo paėmusi du greituosius kreditus (b.l. 40,41), kaip nurodė ji pati, jai tuo metu reikėjo pinigų, nes jos pajamas per mėnesį sudaro apie 700,00 Lt invalidumo iÅ¡moka.

Teismas atsižvelgė į I. N. paaiÅ¡kinimus, kad ji pasiėmė antrÄ jį, pakankamai didelį kreditÄ â€“ 1200,00 Lt, nes ketino įsigyti daiktų, kurie jos manymu yra bÅ«tini auginant vaikÄ , nes jos artimieji atsisakė jai padėti. Be to, ji šį kreditÄ grÄ Å¾ino sekančiÄ dienÄ , nurodė nežinojusi, kad paimdama kreditÄ patirs nuostolių. Pirmosios instancijos teismas vertindamas konkrečias faktines aplinkybes pažymėjo, kad greitaisiais kreditais naudojasi asmenys ir neturintys psichinės negalios bei galimybių jų grÄ Å¾inti.

Apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ esmės nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad I. N. skolinosi pinigų ir iÅ¡ kitų asmenų, pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė taip elgėsi jos psichinės sveikatos pablogėjimo periodu, kÄ patvirtina bylos duomenys. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų argumentų dėl buto remonto, netvarkos taip pat nėra pagrindo nesutikti su teismo iÅ¡vadomis.

Savo norÄ padaryti bute remontÄ atsakovė siejo su vaiko gimimu, teigė norėjusi parsivežti vaikÄ Ä¯ suremontuotÄ butÄ . Å ias aplinkybes patvirtina pažyma iÅ¡ organizacijos (duomenys neskelbtini), kurioje nurodama, kad remontas atsakovės namuose buvo atliktas vykdant socialinį projektÄ , o pareiÅ¡kėjos pagalba, buvo baigtas, kai I. N. buvo ligoninėje (b.l. 76). I. N. nurodė, kad kai kuriuos namų apyvokos reikmenis, drabužius, avalynę, baldus iÅ¡metė, nes jie buvo seni ir nebereikalingi, skalbimo maÅ¡ina buvo neveikianti, daiktai jai buvo nebereikalingi.

Liudytojos J. A. Š. bei R. P. patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės elgesys buvo neadekvatus konkrečiai situacijai, kad ji neturėjo teisės nuspręsti kokie jai daiktai yra reikalingi, kokie ne, nuspręsti dėl buto remonto, ar priimti kitus atsakovės požiūriu susijusius su jos asmeniu ir jai svarbius sprendimus. Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadų matyti kad, atlikus ekspertizę, I.

N. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė Å¡izofrenija. Ekspertizės akte nurodyta, kad I. N. Å¡iuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Akte nurodoma, kad atsakovės pažintiniai procesai nėra regresavę, jai bÅ«dingi specifiniai mÄ stymo operacinės ir dinaminės dalies pakitimai, kurie, taikant medikamentinį gydymÄ , netrukdo jai savarankiÅ¡kai gyventi ir pasirÅ«pinti savo pagrindinėmis reikmėmis. I. N. gerai orientuota visais buitiniais ir kasdienės veiklos klausimais, kritiÅ¡kai vertino savo aplaidumÄ , sugeba pasirÅ«pinti savo poreikiais, orientuojasi mokesčių už komunalines paslaugas dydžiuose.

Ji sugeba adekvačiai organizuoti ir vykdyti socialinio gyvenimo pagrindines funkcijas, nepaisant psichikos sveikatos sutrikimo. Jai nėra būdingi kokie nors intelekto regreso požymiai. Jos turimų žinių lygis pakankamai aukštas, socialinis supratingumas vidutinis, mintiniai aritmetinio skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas apibendrinti –aukštesnio už vidutinį lygio. Bendro intelekto koeficientas - vidutinio normalaus intelekto diapazone. Akte pažymėta, kad medikamentinio gydymo taikymas netrukdo jai savarankiškai gyventi ir pasirūpinti savo pagrindinėmis reikmėmis.

Nuo 2001 m. pastoviai gydėsi ambulatoriškai, jos psichikos būklė buvo stebima, jokių psichozės reiškinių nestebėta, ji buvo geros medikamentinės remisijos būklėje. Tik tiriamajai tapus nėščiai medikamentinis gydymas buvo nutrauktas, ko pasėkoje išsivystė psichotinė būklė, o po gydymo stebima remisija (b.l. 65-67). Šias ekspertizės akto išvadas patvirtino ir detaliai paaiškino teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas G. B.. Jis nurodė, kad I. N. nebuvo stebimas intelekto funkcijos nykimas, nes ligoniams su analogiška diagnoze intelektas gali sutrikti negrįžtamai.

Ekspertas nurodė, kad atliekant ekspertizę nekilo abejonių dėl ekspertizės iÅ¡vadų. PareiÅ¡kėja nurodė, kad I. N. pati nesugebės auginti vaiko, nes nemoka planuoti savo pajamų. Tačiau ekspertas nurodė, jog pagal esamÄ psichinę sveikatos bÅ«klę ji turi galimybę auginti vaikÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtino ir VÅ Ä® Dainų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro atstovė A. L., nurodydama, kad pacientai su analogiÅ¡ka kaip I. N. diagnoze augina vaikus, prižiÅ«rint įvairių institucijų specialistams.Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiÅ¡kėjos, suinteresuoto asmens, liudytojų paaiÅ¡kinimus, VÅ Ä® Å iaulių centro poliklinikos atstovės Z.

N. ir VÅ Ä® Dainų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro atstovės A. L. paaiÅ¡kinimus, taip pat ekspertizės iÅ¡vadas, eksperto G. B. paaiÅ¡kinimus. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas neteisingai vertino ir kitus bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino pareiÅ¡kėjo, suinteresuotų asmenų, paaiÅ¡kinimus, byloje esančius įrodymus. Teismas pažymėjo, kad liudytoja gydytoja E. N., kuri ilgÄ laikÄ gydė I. N., nurodė, kad buvo iÅ¡davusi pažymÄ pareiÅ¡kėjai, jog I.

N. gali bÅ«ti pripažinta neveiksnia (b.l. 18). Liudytoja E. N. nurodė, kad iki tol, kol ji pastojo, reguliariai pas jÄ lankėsi, jai buvo iÅ¡raÅ¡omi vaistai. Liudytoja teigė, kad įvertinus jos elgesį apsilankymų metu, nebuvo pagrindo abejoti, kad ji vaistų nevartoja. IÅ¡ gydančios gydytojos L. Å . pateikto psichinės bÅ«senos įvertinimo akto matyti kad Å¡iuo metu I. N. yra stabilios psichinės bÅ«senos, turi kasdienės ruoÅ¡os ir maisto ruoÅ¡imo įgÅ«džių, nėra konfliktiÅ¡ka ar nestabilių emocijų, bendravimo įgÅ«džiai problemų nekelia (b.l. 14,15).

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės psichinė sveikata pablogėjo 2013 metais, kai ji nevartojo vaistų. Dėl Å¡ių aplinkybių I. N. nurodė, kad nustojo vaistus vartoti, nes nenorėjo, jog vaistai pakenktų jos kÅ«dikio sveikatai. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. N. ir anksčiau, ir dabar reguliariai lankosi pas gydytojÄ psichiatrÄ . Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į institucijų, teikiančių iÅ¡vadas - VÅ Ä® Å iaulių centro poliklinikos, VÅ Ä® Dainų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro – pozicijÄ , kad nėra pagrindo atsakovę pripažinti ribotai veiksnia.

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo I. N. pripažinti neveiksnia taip pat nėra pagrindo I. N. pripažinti ribotai veiksnia.Apeliacinio teismo pažymėtina, kad formuodamas teismų praktikÄ dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma. Atsižvelgiant į konkrečias byloje pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas apeliacinės instancijos teismui nėra jokio teisinio pagrindo su jomis nesutikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu I.

N. naudodamasi specialistų pagalba gali gyventi savarankiÅ¡kai, pareiÅ¡kėja neįrodė, kad yra prieÅ¡ingai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad valstybė turi sudaryti ne tik sÄ lygas padėti asmenims įgyti darbo įgÅ«džių, persikvalifikuoti, prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į jį grįžti (Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis), bet ir sÄ lygas tokiems asmenims įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus, taip pat sukurti bei užtikrinti jiems specialias ir efektyvias apsaugos priemones, prioritetÄ teikiant toms, kurios nelemia psichikos sutrikimų turinčių asmenų socialinės atskirties ir intervencijos į jų laisvę, asmens, nuosavybės ir privataus gyvenimo neliečiamybę, o maksimalų Å¡ių asmenų teisių ir laisvių suvaržymÄ naudojant tik kaip iÅ¡imtinio pobÅ«džio priemonę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu siekia, kad byloje esančiais duomenimis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad apeliantė apeliaciniu skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). (Helle v.

Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliantės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu teismas įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes nepažeidė teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Apeliantės apeliacinis skundas dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014-06-04 sprendimo atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos pareiÅ¡kėjai nepriteistinos (LR CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti bylos Å¡alims. Teisėja                                   Vilija Valantienė