2022-06-27 Nr. BB-4380-1-01-1-22181-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3075/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22181-2019-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios L. P. ir jos gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. išteisinamąjį nuosprendį arba Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti: baudžiamąją bylą nutraukti dėl mažareikšmiškumo arba sumažinti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, kuriuo L. P. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, paskirtą bausmę - baudą.

Nuteistoji ir jos gynėja kasaciniame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas netinkamai taikė BK 140 straipsnio 3 dalį, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų, 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimus, nes įrodymų nevertino kaip visumos, prioritetą suteikė ginčytiniems nukentėjusiojo parodymams, kurie nėra pakankami L. P. kaltei pagrįsti, neteisingai nusprendė dėl įrodymų pakankamumo, bylą išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai, nevertino gynybos baigiamosiose kalbose išdėstytų argumentų ir palankių kaltinamajai įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad P. P. parodymai yra nuoseklūs neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jie vertinti selektyviai ir fragmentiškai. Nuosprendyje nevertintos aplinkybės, jog liudytojas V. P. yra L. P. sutuoktinis ir nukentėjusiojo tėvas, tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, kuris siekia L. P. melagingai apkaltinti tyčiniu vaiko sumušimu ir atimti P. P., jo gyvenamąją vietą nustatant su tėvu. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje V. P. parodymų prieštaravimai neįvertinti, o nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš vaizdo ir garso įrašo, liudytojų V. P. ir A. Š. parodymų negalima daryti neginčijamos išvados apie nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėtį L. P. veikoje. Jos apklausa atlikta pažeidžiant teisę atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Byloje nenustatyta, jog L. P. nusikalstamą veiką padarė veikdama tyčia (tiesiogine ar netiesiogine) ir, kad jos elgesys sukėlė P. P. fizinį skausmą. L. P. galimai padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas, todėl L. P. galėtų būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) ir baudžiamoji byla nutraukta. L. P. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta savo dydžiu bei neatitinka bendrųjų bausmės skyrimo principų, numatytų BK 54, 61 straipsniuose, neįvertintos L. P. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, todėl jos dydis mažintinas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, įrodymų vertinimas turi esminių trūkumų, išsami ir visapusiška visų įrodymų vertinimo analizė nebuvo atlikta, teismo priimtas nuosprendis, kuriuo L. P. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, neatitinka faktinių aplinkybių. Taigi, skundas grindžiamas nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu bei deklaratyviais teiginiais dėl L. P. teisės į gynybą pažeidimo. Kasaciniame skunde įvardytų BPK straipsnių pažeidimai grindžiami vien subjektyvia kasatorių nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir apeliacinės instancijos teismo išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminius BPK pažeidimus. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas taip pat siejamas su apeliacinės instancijos teismo atliktu bylos įrodymų ir aplinkybių, sprendžiant L. P. kaltės klausimą, neteisingu vertinimu.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą L. P. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 3 dalį bei apeliacinės instancijos teismo galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad L. P. galėtų būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Pažymėtina, kad sprendimas (ne) taikyti BK 37 straipsnio nuostatas yra žemesniųjų instancijų teismų diskrecija, susijusi su byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, nes konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-276-693/2018). Klausimai, ar teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei BK 37 straipsnio taikymo sąlygos, išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju kasaciniame skunde nuteistoji ir jos gynėja bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus grindžia ne teisiniais argumentais, o teiginiais, susijusiais su aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl BK 37 straipsnio taikymo, nustatymu bei vertinimu, o tai nėra kasacijos dalykas.

Taip pat pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Nors kasatorės, skunde ginčydamos bausmės L. P. paskyrimą, nurodė įvairias BK bendrosios dalies nuostatas, tačiau siekdamos švelnesnės bausmės nuteistajai teisiniais argumentais šių nuostatų pažeidimo nepagrindė ir neatskleidė galimo baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo.

Kasacinio skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo yra subjektyvi kasatorių nuomonė ir vertinimas, nepateikiant konkrečių ir pagrįstų duomenų dėl teismo šališkumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde dėstomi alternatyvūs prašymai, vienu iš jų prašoma sumažinti bausmę, paskirtą 2021 m. sausio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, nors šis nuosprendis yra panaikintas, tačiau nesuformuluotas aiškus reikalavimas numatytas BPK 382 straipsnyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios L. P. ir jos gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Albinas Antanaitis