a97447a4-5b3e-49cf-a17f-e648d0ddb1ba · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-759/2014                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.3;44.5.2; 44.8(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Dalios ViÅ¡inskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo SIA GEKATIN apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-1725-340/2013 pagal ieÅ¡kovo SIA GEKATIN ieÅ¡kinį atsakovei A.

F. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas SIA GEKATIN kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei A. F., praÅ¡ydamas pripažinti niekinėmis tarp atsakovės A. F. ir BUAB „AKONIT“ įgalioto asmens D. M. sudarytÄ 2008 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį Nr.1 bei 2009 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį Nr.2; priteisti iÅ¡ A. F. BUAB „AKONIT“ naudai 296 592 Lt žalos atlyginimÄ ; prijunti prie bylos medžiagos Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-4974-567/2011 medžiagÄ ; iÅ¡reikalauti iÅ¡ A.

F. D. M. suteiktus įgaliojimus UAB „AKONIT“ vardu pasirašyti 2008 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį Nr. 1 bei 2009 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį Nr.2; išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos A. F. teiktas gyventojų pajamų mokesčių deklaracijas su visais patikslinimais. Ieškinyje nurodė, kad SIA GEKATIN yra BUAB „AKONIT“ kreditorius. 2008 m. rugsėjo 1 d. atsakovė A. F. ir UAB „AKONIT“ įgaliotas asmuo – buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios UAB „KONTOLITA“ darbuotoja D.

M. pasirašė paskolos sutartį Nr. 1, kuria A. F. neva paskolino UAB „AKONIT“ 104 250 USD, 2009 m. rugpjūčio 4 d. tarp tų pačių Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis Nr.2, kuria A. F. neva suteikė UAB „AKONIT“ 330 000 Lt paskolÄ . Paskolos sutartyse numatyta, kad paskolos suteikiamos iki pareikalavimo. Atsakovė A. F. 2010 m. spalio 11 d. raÅ¡ytiniu reikalavimu dėl paskolos grÄ Å¾inimo ir 2010 m. spalio 4 d. pakartotiniu raginimu grÄ Å¾inti paskolÄ kreipėsi į UAB „AKONIT“, tačiau atsakovės teigimu, UAB „AKONIT“ paskolų negrÄ Å¾ino, dėl ko atsakovė remdamasi galimu įmonės nemokumu, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bankroto bylos UAB „AKONIT“ iÅ¡kėlimo.

Ieškovo manymu, 2008 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartimi Nr.1 bei 2009 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartimi Nr.2 šalys iš esmės nesiekė sukurti teisinių pasekmių, t.y. A. F. iš tikrųjų neperdavė UAB „AKONIT“ minėtose paskolos sutartyse nurodytų paskolos sumų, nes tokių pinigų neturėjo. Šias aplinkybes, ieškovo vertinimu, patvirtina neatitikimai tarp 2008 m. ir 2009 m. deklaracijų apie fizinių asmenų gautas paskolas, deklaracijų patikslinimai, daryti jau kilus nesutarimams tarp akcininkų, taip pat UAB „KONTOLITA“ buchalterei D.

M. suteikti įgaliojimai pasirašyti ginčo sandorius. Ieškovo manymu, A. F., būdama UAB „AKONIT“ direktorė, veikė priešingais įmonei interesais, t. y. sudarė tariamas paskolos sutartis, kuriomis šiuo metu mėgina pagrįsti reikalavimus BUAB „AKONIT“ bankroto byloje, todėl ginčijami sandoriai pripažintini niekiniais, kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat kaip sudaryti nesiekiant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.81 str.,1.86 str., 6.870 str. 1 d., 2 d., CPK 29 str., 79 str., 93 str. 1 d., 190 str., 199 str.).

Nurodė, kad atsakovė A. F. veikdama prieÅ¡ingai juridinio asmens interesams, sudarė akivaizdžiai žalingas bendrovei paskolų sutartis, kuriomis pati vėliau pasinaudojo, tyčia sukeldama UAB „AKONIT“ bankrotÄ . IÅ¡kėlusi bendrovei bankroto bylÄ , A. F. tariamai turėdama didžiausiÄ balsų skaičių kreditorių susirinkime, balsavo už tai, kad bendrovės balanse apskaitytas turtas, kurio vertė buvo 296 592 Lt, bÅ«tų parduotas už bendrÄ 125 000 Lt kainÄ , tokiu bÅ«du padarydama įmonei 296 592 Lt žalÄ .

Dėl atsakovės veiksmų nukentėjo bendrovė, jos akcininkai ir kreditoriai, su kuriais nebuvo pilnai atsiskaityta. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovė buvo kartu ir UAB „AKONIT“ steigėja (dalyvė), todėl CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu atsako prieÅ¡ trečiuosius asmenis pagal juridinio asmens prievoles savo turtu subsidiariai. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovės atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles atsirasti yra visų bÅ«tinų sÄ lygų visuma – atsakovės nesÄ Å¾iningi veiksmai (suklastotos paskolų deklaracijos valstybinei mokesčių inspekcijai pateikimas, fiktyvių paskolos sutarčių sudarymas su bendrove, nesÄ Å¾iningų ir nenaudingų bendrovei paskolos sutarčių sÄ lygų nustatymas, apibrėžiant paskolų terminÄ â€“ iki pareikalavimo, Å¡ių sutarčių pagrindų pareikalavimas nedelsiant grÄ Å¾inti paskolas ir tyčinis bankroto bylos iÅ¡kėlimas); nustatytas juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievoles (bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla, turto ir pinigų atsiskaityti su kreditoriais nėra), priežastinis ryÅ¡ys tarp nesÄ Å¾iningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievoles, nes A.

F. tyčia iÅ¡kėlė bankroto bylÄ .Atsakovei A. F. procesiniai dokumentai įteikti 2013 m. sausio 28 d. 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 10 straipsnyje numatyta tvarka. Atsakovė A. F. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 7 d. sprendimu už akių nusprendė ieÅ¡kovo SIA GEKATIN ieÅ¡kinį atsakovei A.

F. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir 296 592 Lt nuostolių atlyginimo atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo SIA GEKATIN į valstybės biudžetÄ 23,80 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad priimtinas sprendimas už akių, kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį.Teismas konstatavo, kad priimant sprendimÄ už akių ieÅ¡kovo praÅ¡ymai dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo netenkintini.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas SIA GEKATIN yra bankrutuojančios UAB „AKONIT“ kreditorius, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi patvirtintas jo 15 594,37 Lt kreditorinis reikalavimas, t. y. ieÅ¡kovas turi teisę į netiesioginį ieÅ¡kinį.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės dėl neatitikimų deklaracijose apie fizinių asmenų gautas paskolas nepatvirtina ginčijamų sandorių tariamo (fiktyvaus) pobÅ«džio, kadangi paskolos bendrovei realiai buvo suteiktos bei ginčas gali vykti tik tarp bendrovės akcininkų dėl kiekvieno iÅ¡ jų kreditorinio reikalavimo dydžio.Teismas pažymėjo, kad BUAB „AKONIT“ bankroto administratorius buvo pareiÅ¡kęs atsakovei A.

F. tapatų ieÅ¡kinį dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais civilinėje byloje Nr. 2-4974-567/2011; įmonės bankroto administratorius atsiėmė pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, motyvuodamas tuo, kad iÅ¡keltas klausimas bus nagrinėjamas sprendžiant A. F. kreditorinio reikalavimo patvirtinimÄ bankroto byloje Nr. B2-2432-560/2011, ir ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtu. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl žalos atlyginimo, konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių duomenų ar bent įtikinamų argumentų, kodėl jis laiko, jog buvo reali galimybė parduoti bendrovės turtÄ už kainÄ , lygiÄ jo balansinei vertei.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo teiginys, jog bendrovės turto pardavimu bendrovei buvo padaryta žala, liko neįrodytas.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad atsakovės veiksmai, jos sprendimas balsuoti už bankrutuojančios bendrovės turto pardavimÄ už tam tikrÄ kainÄ buvo neteisėti, kad ieÅ¡kovas, kaip bankrutuojančios bendrovės kreditorius pasinaudojo savo teise ginčyti kreditorių susirinkimo sprendimÄ teisme Ä®monių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka ir įrodinėti jo neteisėtumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog turto pardavimas už kainÄ , nustatytÄ kreditorių susirinkimo sprendimu, buvo teisėtas.Teismas sprendė, kad fiktyvių paskolos sutarčių sudarymas su bendrove neįrodytas.Teismas, nustatęs, kad duomenų, jog bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas bÅ«tų pripažinęs bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnyje numatyta tvarka, byloje nėra, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo teiginys, jog atsakovė tyčia iÅ¡kėlė bankrotÄ taip pat neįrodytas.

Teismas konstatavo, kad paskolos sutarčių sÄ lygos paskolinti bendrovei pinigus iki pareikalavimo nebuvo nuginčytos ir pripažintos neteisėtomis įstatymo nustatyta tvarka, tarp suklastotų deklaracijų pateikimo mokesčių inspekcijai ir žalos, atsiradusios dėl bendrovės turto pardavimo galimai už nepagrįstai žemÄ kainÄ , nėra tiesioginio priežastinio ir loginio ryÅ¡io; pats suklastotų deklaracijų pateikimo faktas taip pat neįrodytas.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui neįrodžius civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.Teismas sprendė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos – 23,80 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

III. Apeliacinio skundo argumentai IeÅ¡kovas SIA GEKATIN apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimÄ už akių, kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ ; grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1) Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimÄ fiktyviais, juridinio asmens organo ir dalyvio atsakomybę dėl žalos atlyginimo;2) Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje neįrodytas ginčijamų paskolos sutarčių tariamas (fiktyvus) pobÅ«dis yra nepagrįsta.

Apelianto teigimu, Å¡i iÅ¡vada padaryta neiÅ¡reikalavus visų bÅ«tinų ieÅ¡kinio nagrinėjimui dokumentų bei juos tinkamai neįvertinus;3) Pirmosios instancijos teismas atmesdamas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nesivadovavo byloje esančiais įrodymais, tinkamai neįvertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių;4) Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, kaip bankrutuojančios bendrovės kreditorius, nepasinaudojo savo teise ginčyti kreditorių susirinkimo sprendimÄ Ä®BÄ® nustatyta tvarka, yra nepagrįsta, kadangi ieÅ¡kovas nebuvo įtrauktas į bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä bei neturėjo subjektinės teisės ginčyti minėtus sprendimus;5) Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčijamų paskolos sutarčių sÄ lygų, kaip prieÅ¡taraujančių juridinio asmens interesams ir tikslams;6) Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, jame nėra iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nenurodyta remiantis kokiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis yra padarytos teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio reikalavimų ir jame nurodytų aplinkybių pagrįstumo, atsakovės atsakomybės konkrečiu atveju.

Apelianto vertinimu, tai yra absoliutus pagrindas panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ;7) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai taikė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat nesilaikė tikimybių pusiausvyros principo įrodinėjimo procese;8) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡nagrinėjo bylÄ priimdamas sprendimÄ už akių bei nesuteikdamas galimybės ieÅ¡kovui ginti savo interesus teismo posėdyje.

Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas aktyviai dalyvavo teisminiame procese, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas didelei sumai, kad teismui buvo pateikti praÅ¡ymai dėl papildomų dokumentų iÅ¡reikalavimo, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas bankrutuojančios bendrovės interesais, tuo pačiu ginant ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , kad byloje yra duomenų apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių. Atsakovei A. F. apeliacinis skundas įteiktas 2013 m. sausio 28 d. 2007 m. lapkričio 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 10 straipsnyje numatyta tvarka. Atsakovė A. F. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimas už akių naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „AKONIT“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-1725-340/2013, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, nustatant tariamojo sandorio požymius, juridinio asmens organo ir dalyvio atsakomybę dėl žalos atlyginimo, netinkamai aiÅ¡kino bei neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, bylÄ perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių Bylos medžiaga patvirtina, kad 2008 m. rugsėjo 1 d. atsakovė A. F. ir BUAB „AKONIT“ įgaliotas asmuo D. M. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovė A. F. paskolino bendrovei 104 230 USD, BUAB „AKONIT“ įsipareigojo grÄ Å¾inti skolÄ pagal pareikalavimÄ . 2009 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė A. F. ir BUAB „AKONIT“ įgaliotas asmuo D. M. sudarė dar vienÄ paskolos sutartį, kuria atsakovė A. F. paskolino bendrovei 330 000 Lt, BUAB „AKONIT“ įsipareigojo grÄ Å¾inti skolÄ pagal pareikalavimÄ . 2010 m. spalio 24 d. pakartotiniu raginimu atsakovė A.

F. pareikalavo kad UAB „AKONIT“ grÄ Å¾inti 330 000 Lt ir 104 250 USD paskolas, pinigus pervedant į banko sÄ skaitÄ arba iÅ¡mokant grynaisiais pinigais; informavo, kad laiku neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartis ir neatsiskaičius iki 2010 m. lapkričio 12 d. Ä®BÄ® nustatyta tvarka kreipsis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „AKONIT“ iÅ¡kėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi nutarė iÅ¡kelti UAB „AKONIT“ bankroto bylÄ , administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi nutarė patenkinti kreditoriaus SIA GEKATIN praÅ¡ymÄ dėl 15 597,99 Lt dydžio finansinio reikalavimo tvirtinimo, patikslinti BUAB „AKONIT“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯ jį įtraukiant trečios eilės kreditorių SIA GEKATIN su 15 597,99 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Nagrinėjamoje byloje BUAB „AKONIT“ kreditorius SIA GEKATIN netiesioginiu ieÅ¡kiniu ginčija bendrovės sudarytus sandorius CK 1.81 ir 1.86 straipsnių pagrindu, kaip sandorius sudarytus dėl akių ir nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, taip pat kaip sandorius, prieÅ¡taraujančius vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, praÅ¡o atlyginti bendrovei nuostolius, patirtus pardavus bendrovės turtÄ mažesne kaina nei reali turto rinkos kaina.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Pažymėtina, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str. 1 d.,). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valiÄ ir nulemia sandorio pagrindÄ (teisinį tikslÄ ). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso sandorio teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui.

Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje bÅ«na situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymÄ , t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formÄ , realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisines pasekmes, nurodytas CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restitucijÄ . Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės; pareiga įrodyti sandorio tariamumÄ tenka Å¡aliai, kuri Å¡ia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančios teisinės pasekmės – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2002; 2004 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005, 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė ginčijamų sandorių tariamo (fiktyvaus) pobÅ«džio. Apelianto teigimu, padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas tinkamai neiÅ¡aiÅ¡kino Å¡iam klausimui spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių, neiÅ¡reikalavo visų bÅ«tinų bylos nagrinėjimui dokumentų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ . Teisėjų kolegija sutikdama su apelianto argumentais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ginčijamų sandorių tariamumo yra nepagrįsta.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad byloje neįrodytas ginčijamų sandorių tariamumas, teismas iÅ¡ esmės rėmėsi tik ieÅ¡kinyje nurodytais duomenimis apie atsakovės deklaracijose esančius neatitikimus.

Remdamasis nurodytais duomenimis teismas neiÅ¡reikalavo deklaracijų, ginčijamų sandorių originalų ir kitų ieÅ¡kovo praÅ¡omų dokumentų, reikÅ¡mingų bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamus sandorius bendrovės vardu sudarė BUAB „AKONIT“ įgaliotas asmuo D. M., tačiau Å¡io asmens nuomone bylos nagrinėjimo metu nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, taip pat nebuvo iÅ¡reikalauti dokumentai, suteikiantys Å¡iam asmeniui teisę sudaryti ginčijamus sandorius bendrovės vardu, neiÅ¡aiÅ¡kintos ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės. Spręsdamas klausimÄ dėl tariamų sandorių, pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, ar sandorių dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, ar ginčijamais sandoriais bendrovei paskolinti pinigai buvo apskaityti bendrovėje, ar įvyko pinigų perdavimo faktas, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.

Byloje esant duomenų apie kitas nagrinėjamas bylas, kuriuose buvo sprendžiami klausimai dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, bendrovės dokumentų suklastojimo, pirmosios instancijos teismas Å¡ių bylų neiÅ¡reikalavo. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ginčijamų sandorių realumÄ , dėl ieÅ¡kinio esmės Å¡ioje dalyje nepasisakė, atsakovei pareikÅ¡to materialinio teisinio reikalavimo tinkamai netyrė ir nevertino.

Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų jos nagrinėjimÄ visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės. Dėl nurodytų neiÅ¡tirtų ir neįvertintų faktinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio, neiÅ¡reikalautų įrodymų, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo turi bÅ«ti tiriamos ir vertinamos ieÅ¡kinio faktinį ir teisinį pagrindus sudarančios aplinkybės, o po to Å¡alims turi bÅ«ti užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje dalyje yra pagrindas perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Dėl civilinės atsakomybės Civilinei bendrovės valdymo organo (vadovo) atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, todėl teismui nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 str.). Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo pareigas valdant įmonę.Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje Å¡ios kategorijos bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įmonės vadovas atsako už bendrovės tikslų įgyvendinimÄ , įstatymuose bei kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymÄ , veiklos organizavimÄ ; vadovo pareiga juridiniam asmeniui yra fiduciarinio pobÅ«džio, t. y. grindžiama pasitikėjimu, toks asmuo turi bÅ«ti lojalus vadovaujamai bendrovei, veikti iÅ¡imtinai jos interesais, rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai, daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ â€“ nustatoma, ar taip buvo elgiamasi.

Å ių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, kai dėl to bendrovei kyla žala (nuostoliai), lemia Å¡io asmens atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas, tai yra pareigÄ visiÅ¡kai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 d., 2.87 str., 6.246-6.249 str., Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 19 str. 6, 8 d., 37 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).Naujausiose kasacinio teismo nagrinėtose bylose aktualiais byloje klausimais pažymėta, jog vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalÄ Ä¯monei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijo įmonės veikloje įprastos Å«kinės–komercinės rizikos.

IÅ¡aiÅ¡kinta, kad siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieÅ¡kinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kuriÄ preziumuojamas Å¡ių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Å i prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sÄ Å¾iningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rÅ«pestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktÄ , tačiau bÅ«tina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimÄ , akivaizdų protingos Å«kinės – komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jiems suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013, 2014 m. sausio 9 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog pardavus ginčo bendrovės turtÄ mažesne kaina bendrovei buvo padaryta žala. NurodytÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė konstatavęs, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ginčo bendrovės turtÄ galima buvo parduoti už kainÄ , lygiÄ jo balansinei vertei, taip pat nustatęs, kad nebuvo ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl ginčo turto pardavimo. Apeliantas, nesutikdamas su nurodyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, teigia, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nesivadovavo byloje esančiais įrodymais, tinkamai neįvertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl žalos nagrinėjamu atveju atlyginimo, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo motyvai Å¡ioje dalyje nėra pakankami iÅ¡vadai dėl atsakovės veiksmais ieÅ¡kovui padarytos žalos nebuvimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas klausimÄ dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė reikÅ¡mingų aplinkybių Å¡iam klausimui spręsti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovo teisių gynimo skundžiant kreditorių susirinkimo sprendimus yra nepagrįsta, kadangi bankroto administratoriui neįtraukus ieÅ¡kovo su ginčo reikalavimu į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , ieÅ¡kovas neturėjo subjektinės teisės ginčyti minėtus sprendimus.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktinės bylos aplinkybės dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos fakto ir dydžio yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, todėl tinkamai nenustačius ir neiÅ¡nagrinėjus Å¡ių aplinkybių, nėra galimybės spręsti dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryÅ¡io.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡vada, kad dėl atsakovės veiksmų ieÅ¡kovui nebuvo padaryta žala, padaryta neįvertinus visas Å¡io pobÅ«džio bylose reikÅ¡mingas aplinkybes, netinkamai iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, neįvertinus buvusios bendrovės situacijos ir ieÅ¡kiniu ginčijamų sandorių reikÅ¡mės bei įtakos bendrovės finansinei padėčiai tame kontekste.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ už akių ir atsisakydamas iÅ¡reikalauti ieÅ¡kovo praÅ¡omus dokumentus, apribojo ieÅ¡kovui galimybę pateikti įrodymus.Pirmosios instancijos teismas neaiÅ¡kino ir nevertino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, ar ieÅ¡kiniu ginčijami sandoriai turėjo reikÅ¡mės UAB „AKONIT“ bankroto bylos iÅ¡kėlimui.Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas kreditoriaus, tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek jos kreditorių interesais, todėl byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas ir teismo vaidmuo joje turi bÅ«ti aktyvus.

Ä®vertinusi iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad spręsdamas dėl įmonės vadovės deliktinės atsakomybės pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl atmesdamas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ . Dėl pirmiau nurodytų neiÅ¡tirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio yra pagrindas iÅ¡vadai, kad byla dėl atsakovės deliktinės atsakomybės apeliacinės instancijos teisme bÅ«tų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, todėl Å¡ioje dalyje taip pat konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms bei padarytoms iÅ¡vadoms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje dalyje byla taip pat perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Dėl procesinių teisės normų taikymo Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ už akių ir atsisakydamas iÅ¡reikalauti ieÅ¡kovo praÅ¡omus dokumentus, apribojo ieÅ¡kovo procesinę teisę teikti įrodymus byloje. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimas už akių naikintinas ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.) Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, sprendžia, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 str. 5 d.) Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimÄ už akių panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                  Kazys KailiÅ«nas                                                                  Danguolė Martinavičienė                                                                  Dalia ViÅ¡inskienė