2022-12-07 Nr. AB-29853-4-49-3-00336-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4171-556/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00336-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

vertėjaujant Nomedai Gritėnaitei,

dalyvaujant užsienietei A. T. M. M., jos atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavel Kolosov,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės A. T. M. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei A. T. M. M.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas (duomenys neskelbtini) pilietei A. T. M. M. (toliau – ir Užsienietė) taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

2. Centras nurodė, kad Tarnybos pareigūnai 2021 m. liepos mėnesį sulaikė Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusią Užsienietę. Užsienietė neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą ir Lietuvos Respublikos migracijos departamentas (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio. 2022 m. balandžio 21 d. Užsienietė buvo supažindinta su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kad pasikeitė jos statusas ir ji nebėra prieglobsčio prašytoja.

3. Centras pažymėjo, jog Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. liepos 26 d. sprendimu Užsienietei taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietė 2022 m. rugpjūčio 27 d. bandydama išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu pareigūnui pateikė kitam asmeniui priklausantį dokumentą – (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelę. Užsienietė buvo sulaikyta įtariama padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu Užsienietė pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje ir skyrė jai 60 parų arešto. Užsienietė neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi, socialinių, ekonominių, šeiminių ir kitų ryšių Lietuvos Respublikoje.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. spalio 27 d. sprendimu iš dalies tenkino Centro teikimą – taikė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. sausio 1 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Užsienietė, turėdama galimybę laisvai judėti, vengdama išsiuntimo, gali pakartotinai bandyti savavališkai pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes bei pasislėpti, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus, sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad netaikius judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų užtikrintos sąlygos, kurioms esant eliminuojama reali galimybė Užsienietei pasislėpti, kiltų riziką nepasiekti Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatytų tikslų – operatyviai ir tinkamai įvykdyti atitinkamus sprendimus.

6. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad Užsienietės laisvė ribojama nuo 2021 m. liepos 1 d., konstatavo, kad nagrinėjimu atveju Užsienietei taikytinas alternatyvios sulaikymui priemonės terminas yra iki 2023 m. sausio 1 d.

III. 7. Užsienietė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre, neribojant laisvės.

8. Apeliaciniuose skunde nurodoma, jog byloje nėra duomenų, kad Užsienietė kelia grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Užsienietė gali judėti tik itin mažoje teritorijoje, negauna Afrikos gyventojams pritaikyto maisto. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Užsienietei taikė griežčiausią jos laisvę ribojančią priemonę. Nėra duomenų apie realią Užsienietės išsiuntimo į kilmės valstybę galimybę. Nors Užsienietė pasišalino iš Centro, tačiau tai padarė dėl nesupratimo, būdama sunkioje dvasinėje ir fizinėje padėtyje, išsekinta ilgo sulaikymo ir beviltiškumo.

9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

10. Pažymima, jog Užsienietė yra linkusi pažeidinėti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos įstatymus, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, sprendžiant jos asmens tapatybės nustatymą ir grąžinimo į kilmės valstybę klausimą. Užsienietė nekelia grėsmės valstybės ir viešajai tvarkai, tačiau priimtas galutinis sprendimas Užsienietės prieglobsčio byloje. Nėra priežasčių Užsienietei taikyti švelnesnę kontrolės priemonę nei dabar taikoma. Šiuo metu nėra nustatyta konkreti Užsienietės išsiuntimo data, kadangi (duomenys neskelbtini) ambasada dar nepateikė atsakymo dėl galimybės išduoti grįžimo pažymėjimą.

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsienietės judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą iš dalies nustatęs, kad Užsienietė padarė nusikalstamą veiką, nesilaikė Centro apgyvendinimo tvarkos.

13. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo metu Užsienietė nėra prieglobsčio prašytoja, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 13 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė Užsienietės apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį įsiteisėjo Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. 21S40966.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., todėl nagrinėjamu atveju taikomos Įstatymo X2 skyriaus normos (Įstatymo 1407 str.).

15. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 p.); kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai (7 p.).

16. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos alternatyvios sulaikymui priemonės, be kita ko, apgyvendinti užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.); apgyvendinti užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.).

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

18. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

19. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą taikyti Užsienietei griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę sutinka, kad Užsienietė neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, pažeidė apgyvendinimo Centre tvarką, savanoriškai nevykdo Migracijos departamento sprendimo dėl išsiuntimo į kilmės valstybę, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau atkreipia dėmesį ir į kitas aplinkybes, spręstina, suponuojančias vis dėlto kitokio sprendimo priėmimą.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsienietė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir jai skirta 90 parų arešto bausmė, tačiau paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 60 parų arešto bausmė. Užsienietė yra atlikusi jai paskirtą bausmę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir šiuo atveju vien nurodyta aplinkybė neturėtų sudaryti pagrindo riboti Užsienietės judėjimo laisvę.

21. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Užsienietės judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje iš esmės yra ribojama nuo 2021 m. liepos mėnesio, išskyrus laikotarpį nuo 2022 m. liepos 26 d. (Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimu taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų) iki 2022 m. rugpjūčio 27 d. (Užsienietę sulaikius išvykstant iš Lietuvos Respublikos maršrutiniu autobusu). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Taigi, šiuo atveju būtina įvertinti, ar atsižvelgus į tai, jog Užsienietės judėjimo laisvė yra ribojama ilgą laiką, nagrinėjamoje byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, pagrindžiančios tolimesnį apribojimų taikymą.

22. Pažymėtina, jog pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką ir šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika neturėjimu negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti Užsienietės judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą nėra leidžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3177-881/2022).

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Dėl to vadovaujantis šiuo punktu būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę. Be to, Įstatymas detalizuoja „nebendradarbiavimo“ sampratą ir pateikia nebaigtinį vertintinų aplinkybių sąrašą: užsienietis atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022).

24. Remiantis įsiteisėjusiu Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 21S40966, Užsienietė nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jos asmens tapatybę ar pilietybę. Migracijos departamentas atsižvelgdamas į Užsienietės pasakojimą, į tai, kad jos gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini) kalba, kuri (duomenys neskelbtini) yra pripažinta oficialia kalba, į tai, kad ji gerai žino (duomenys neskelbtini) specifines geografines vietoves konstatavo, jog tikėtina, kad Užsienietė yra iš (duomenys neskelbtini). Nors Užsienietė 2022 m. rugpjūčio 27 d. bandydama išvykti iš Lietuvos Respublikos pateikė (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelę, išduotą P. J. A. vardu, nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog Užsienietės veiksmai siekiant nustatyti jos tapatybę pasireiškė piktybiniu elgesiu, siekiant sąmoningai suklaidinti valstybės institucijas. Byloje nėra duomenų, jog Užsienietė kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tai patvirtino ir Centras atsiliepime į apeliacinį skundą.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra duomenų apie Užsienietės realaus išsiuntimo galimybę į kilmės valstybę, ką iš esmės patvirtino ir Centras atsiliepime į apeliacinį skundą. Įvertinus galutinio sprendimo įvykdymo ir Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tikimybę, Užsienietės judėjimo laisvės ribojimas galėtų tapti neterminuotu, tačiau tokia situacija pagal Įstatymą nėra leidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3360-556/2022).

26. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgusi į Užsienietės judėjimo laisvės apribojimų trukmę Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nustatytų judėjimo laisvės apribojimų būtinumą ir proporcingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju galutinio sprendimo įvykdymas ir Įstatymo tikslai gali būti pasiekti neribojant vienos pagrindinių asmens teisių, judėjimo laisvės, garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio. Dėl to pirmosios instancijos teismas pripažintina nepagrįstai taikė judėjimo ribojimus Užsienietei ir šiuo atveju proporcinga bei pagrįsta taikyti Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 1 d., bet ne ilgiau kol bus atliktos reikiamos procedūros, susijusios su Užsienietės išsiuntimu į kilmės valstybę.

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės A. T. M. M. apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti.

Taikyti (duomenys neskelbtini) pilietei A. T. M. M. alternatyvią sulaikymui priemonę ir apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietę A. T. M. M. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 1 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius