a973b0c6-c47b-42e0-beb9-e3e82ea2de94 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-73-943/2020 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00135-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4.; 2.6.9.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Panevėžio rajono žemės Å«kio bendrovės ,,KaružiÅ¡kiai“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-177-755/2019 pagal ieÅ¡kovo V.

S. ieÅ¡kinį atsakovei Panevėžio rajono žemės Å«kio bendrovei ,,KaružiÅ¡kiai“ dėl 75 964,72 Eur priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 63 716,40 Eur sumokėto avanso pagal 2008 m. balandžio 3 d. preliminariÄ jÄ pirkimo – pardavimo sutartį; 12 248,32 Eur panaudotų pastatų remontui; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės (toliau – Panevėžio rajono ŽŪB) „Karužiškiai“ 2008 m. balandžio 3 d. buvo pasirašyta preliminarioji pirkimo –pardavimo sutartis, kuria šalys susitarė, kad Panevėžio rajono ŽŪB „Karužiškiai“ parduoda ieškovui grūdų sandėlį, svarstykles ir silosines (toliau ir – ginčo turtas arba turtas). Sutartimi buvo nustatyta, kad visas turtas parduodamas už 63 716,40 Eur (220 000 Lt).

3. Pagal nurodytÄ sutartį ieÅ¡kovas iÅ¡ karto sumokėjo 4 344,30 Eur (15 000 Lt) avansÄ . Nuo 2008 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. vasario 9 d. ieÅ¡kovas Panevėžio rajono ŽŪB „KaružiÅ¡kiai“ sumokėjo 48 656,16 Eur (168 000 Lt). Pagal bendrovės direktoriaus praÅ¡ymÄ taip pat buvo apmokėti Panevėžio rajono ŽŪB „KaružiÅ¡kiai“ įsiskolinimai UAB „Litagra“ 15 060,24 Eur (52 000 Lt) sumai. IÅ¡ viso ieÅ¡kovas Panevėžio rajono ŽŪB „KaružiÅ¡kiai“ už pastatus pagal sutartį sumokėjo 63 716,40 Eur (220 000 Lt).

4. Siekiant įteisinti pardavimÄ ir užtikrinti, kad turtas parduotas, Panevėžio rajono ŽŪB „KaružiÅ¡kiai“ 2012 m. vasario 9 d. perdavimo – priėmimo aktu perdavė ieÅ¡kovui valdyti turtÄ ir iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 63 716,40 Eur (220 000 Lt) sumai už nupirktus pastatus, kurios buvo apmokėtos. Å is turtas ieÅ¡kovo, kaip Å«kininko, eksploatuojamas, prižiÅ«rimas ir naudojamas, Å«kininko apskaitoje pastatai įregistruoti kaip ilgalaikis materialus turtas.

5. IeÅ¡kovas nurodo, kad po Å¡ių atliktų veiksmų Panevėžio rajono ŽŪB „KaružiÅ¡kiai“ direktorius teigė, kad sandoris įvykęs ir yra tik formalumas tai patvirtinti pirkimo – pardavimo sutartimi. Jokių sÄ lygų, trukdančių užbaigti preliminariÄ jÄ sutartį, Panevėžio rajono ŽŪB „KaružiÅ¡kiai“ direktorius nenurodė, bet vengė pasiraÅ¡yti pirkimo – pardavimo sutartį, vis nurodydamas, kad tai bus atlikta vėliau.

6. IeÅ¡kovo teigimu, Panevėžio rajono ŽŪB „KaružiÅ¡kiai“ po preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, jam buvo perduotas turtas ir jis 2008-2010 metais atliko turto remontÄ : pakeitė pastatų stogų dangÄ , vėjalentes, atvedė elektros įvadus. Pasak ieÅ¡kovo, be Å¡ių pagerinimų pastatų eksploatacija buvo negalima, nes jie buvo avarinės bÅ«klės. Viso pastatų remontui buvo iÅ¡leista 12 248,32 Eur (42 290,99 Lt). 7. 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ dėl 2008 m. balandžio 3 d. preliminariosios sutarties pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi (civilinė byla Nr.e2-252-544/2018). Atsakovė Panevėžio rajono ŽŪB „KaružiÅ¡kiai“ sutiko su ieÅ¡kiniu bei pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti taikos sutartį, tačiau teismas atsisakė tvirtinti taikos sutartį, nes nurodė, kad ginčo turtui yra pritaikytas areÅ¡tas, vienam iÅ¡ pastatų taikoma priverstinė hipoteka.

8. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-252-544/2018 V. S. ieÅ¡kinį atmetė, nurodydamas, kad galiojant ginčo turto areÅ¡tui pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis negali bÅ«ti sudaryta. Apie Å¡ias aplinkybes (ginčui turtui taikomÄ areÅ¡tÄ ), ieÅ¡kovui tapo žinoma tik nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo metu.

9. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė, nutylėdama aplinkybę apie ginčo turtui taikomÄ areÅ¡tÄ elgėsi nesÄ Å¾iningai, pažeidė 2008 m. balandžio 3 d. Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties 4.1 – 4.2 punktus, kuriais pardavėjas patvirtino, kad parduodamas turtas sutarties sudarymo dienai priklauso pardavėjui ir kad turto pardavimas nepažeidžia įstatymų, nuslėpė esmines faktines aplinkybes apie pastatams taikomÄ areÅ¡tÄ ir hipotekÄ , valdybos sutikimo parduoti pastatus nebuvimÄ , todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.165 straipsnio 4 dalimi privalo atlyginti ieÅ¡kovui padarytus nuostolius.

10. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji ginčo turtÄ perdavė naudoti ieÅ¡kovui iki to momento, kuomet bus sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, panaudos pagrindais. Siekdamas atlikti turto pagerinimus, ieÅ¡kovas privalėjo gauti atsakovės sutikimÄ , tačiau atsakovė tokio sutikimo niekada nėra davusi, todėl reikalavimas atlyginti turto pagerinimo iÅ¡laidas, kurių vertė yra 12 248,32 Eur, yra nepagristas.

11. Atsakovė pažymėjo, kad preliminarioji sutartis sudaryta tinkamai, atsakovė sutinka, jog ginčo turtas bÅ«tų perleistas ieÅ¡kovui pagal sudaromÄ pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Vien tai, kad pagrindinė sutartis iki Å¡iol nesudaryta, nesudaro pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas sumokėjo 63 716,40 Eur sumÄ atsakovei nepagrįstai. Å alys turi pilnÄ teisę sudaryti pagrindinę pirkimo –pardavimo sutartį, kai tik bus panaikinti laikini turto apribojimai. Atsakovės nuomone, svarbiausia pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis buvo ta, kad pats ieÅ¡kovas nenorėjo pastatų pirkti, kadangi nesutarė su žemės, ant kurios pastatai stovi, savininkais dėl pardavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ Panevėžio rajono ŽŪB „KaružiÅ¡kiai“ V. S. naudai 75 964,72 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 700 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir 1 364 Eur bylinėjimosi (žyminio mokesčio) iÅ¡laidų.

13. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-252-544/2018 nustatytais faktais, kaip prejudiciniais, nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovas pagal preliminariÄ jÄ sutartį už ketintus įsigyti nuosavybėn pastatus sumokėjo 63 716,40 Eur. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėms bei kasacinio teismo praktika dėl lėšų, sumokėtų pagal preliminariÄ jÄ sutartį, teisinio statuso, teismas konstatavo, kad nurodytos lėšos laikytinos avansu, kuris, nesant sudarytai pastatų perleidimo sutarčiai, priteistinas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės.

14. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės 12 248,32 Eur už atliktus ginčo pastatų remonto darbus, teismas nurodė, kad atsakovė neginčija nei investuotų lėšų fakto, nei jų dydžio, o ieÅ¡kovas įrodė jų realumÄ , todėl teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas patyrė nurodyto dydžio iÅ¡laidas, kurios CK 6.240 straipsnio pagrindu ieÅ¡kovui priteisiamos. Atmesdamas atsakovės argumentus, kad ji nėra davusi ieÅ¡kovui sutikimo atlikti pastatų pagerinimo, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo atlikti turto pagerinimo darbai buvo bÅ«tina galimybės naudoti pastatus pagal jų paskirtį sÄ lyga.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų prieÅ¡taravusi dėl jų atlikimo, kas leidžia vertinti, jog statinių bÅ«klės pakeitimai vyko su atsakovės žinia. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Atsakovė Panevėžio rajono ŽŪB „KaružiÅ¡kiai“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. Teismo iÅ¡vados dėl to, kad atsakovė sutiko su ieÅ¡kovo atliktu turto pagerinimu, pagrįstos prielaidomis. Atsakovė turtÄ ieÅ¡kovui iki pagrindinės pastatų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo perdavusi valdyti panaudos pagrindais, todėl ieÅ¡kovui siekiant atlikti turto pagerinimus, turėjo bÅ«ti gautas atsakovės sutikimas, o apie jo buvimÄ byloje įrodymų nėra. 16.2. Sprendimu nepagrįstai iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteista 63 716,40 Eur suma, kadangi preliminarioji sutartis yra galiojanti, atsakovė neatsisako sudaryti pagrindinės sutarties, ji nėra sudaryta tik dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių.

17. IeÅ¡kovas V. S. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

18. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 18.1. Byloje esantys duomenys apie ginčo pastatų būklę, 2019 m. vasario 9 d. pasirašytas patalpų priėmimo – perdavimo aktas bei Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-252-544/2018 nustatyti faktai patvirtina, kad atsakovei apie ieškovo atliekamus pastatų pagerinimo darbus buvo žinoma, ji jiems neprieštaravo. 18.2. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiais, jog pagrindinė sutartis nėra sudaryta dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių.

Byloje esantys duomenys įrodo, kad ginčo turtui taikomi disponavimo apribojimai, tačiau šias aplinkybes atsakovė nuo ieškovo slėpė, o ieškovo pagal sutartį sumokėtas lėšas, manytina, panaudojo atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylÄ nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 20. 2008 m. balandžio 3 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo preliminarioji sutartis (toliau ir – Preliminarioji sutartis; t. 1, b. l. 13–14), kuria šalys susitarė, kad pardavėjas (atsakovė) už 220 000 Lt pardavė, o pirkėjas (ieškovas) nupirko nuosavybės teise patalpas: sandėlį, svarstykles bei siloso tranšėjas, esančias (duomenys neskelbtini).

21. Pagal Preliminariosios sutarties 2.1 punktÄ Å alių susitarimu Turtas parduodamas už 220 000 Lt, iÅ¡ kurių 15 000 Lt Pardavėjas gavo iÅ¡ Pirkėjo prieÅ¡ sudarant Sutartį. Likusi dalis Å alių susitarimu turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2012 m. vasario 9 d.

22. Atsakovė ieÅ¡kovui 2010 m. spalio 21 d. iÅ¡rašė apmokėjimui tris PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (t. 1, b. l. 24-26) už nupirktus pastatus: KAR Nr. 000480 – 180 000 Lt, KAR Nr. 000481 – 24 000Lt ir KAR Nr. 000482 – 16 000Lt. Viso iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų suma 220 000 Lt( 63 716,40 Eur).

23. Parduodamo turto kainÄ pirkėjas (ieÅ¡kovas) sumokėjo atsakovei grynaisiais pinigais ir pavedimais į atsakovės kasÄ ar sÄ skaitÄ banke (t. 1, b. l. 27–30) sumokėdamas 168 000 Lt (48 656,16 Eur) bei atsakovės nurodymu padengdamas atsakovės įsiskolinimus – 52 000 Lt (15 060,24 Eur), UAB „Litagra“. Visa pagal PreliminariÄ jÄ sutartį mokėtina turto kaina buvo sumokėta 2012 m. vasario 9 d.

24. Preliminariosios sutarties 3.1 punktu Å¡alys susitarė, kad pagal CK 6.393 str. 4 d. nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ Pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Pagal CK 6.398 str. 1 d. nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi bÅ«ti įformintas Pardavėjo ir Pirkėjo pasiraÅ¡ytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu Sutartyje nurodytu dokumentu.

25. Preliminariosios sutarties 3.2 punktu Å¡alys susitarė minėtÄ TurtÄ perduoti Pirkėjui nuosavybėn pasiraÅ¡ius ir patvirtinus perdavimo-priėmimo aktÄ per 2 (dvi) darbo dienas nuo galutinio atsiskaitymo pagal Å¡iÄ Sutartį dienos. IeÅ¡kovui sumokėjus už turtÄ pagal PreliminariÄ jÄ sutartį 2012 m. vasario 9 d. Å¡alys sudarė Patalpų perdavimo-priėmimo aktÄ prie Negyvenamųjų patalpų preliminarios pardavimo sutarties, sudarytos 2008 m. balandžio 3 d. (t. 1, b. l. 15). Å iuo aktu Å¡alys patvirtino, kad Pardavėjas perduoda Pirkėjui nuosavybės teise naudotis nupirktomis Pastato - sandėlio, Pastato - svarstyklių bei siloso tranšėjų patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), patalpų unikalÅ«s numeriai: (duomenys neskelbtini), Pardavėjui priklausančias nuosavybės teise.

26. IeÅ¡kovės atstovas 2016 m. rugpjūčio 8 d. atsakovei pateikė PretenzijÄ (raginimÄ ) dėl įsipareigojimų pagal 2008 m. balandžio preliminariÄ jÄ pirkimo – pardavimo sutartį. Å ia pretenzija ieÅ¡kovas pareikalavo per deÅ¡imt dienų nuo jos gavimo dienos pasiraÅ¡yti notariÅ¡kai patvirtintÄ pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, arba grÄ Å¾inti sumokėtas pinigines sumas už pastatus bei sumas už stogo dangos medžiagas (t. 1, b. l. 20–23). Pakartotinė ieÅ¡kovo pretenzija buvo pateikta atsakovei 2018 m. balandžio 5 d. (t. 1, b. l. 42–43).

27. Panevėžio apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo Å«kininko V. S. ieÅ¡kinį atsakovei Panevėžio rajono ŽŪB „KaružiÅ¡kiai“ dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi, 2018 m. kovo 23 d. sprendimu sprendė, kad tuo metu, kai Å¡alys buvo sutarę ginčo turtÄ perduoti ieÅ¡kovo nuosavybėn, tam turtui buvo taikomi apribojimai bei buvo kitos teismo sprendime aptartos priežastys, kliudančios sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį.

Todėl konstatavo, kad 2008 m. balandžio 3 d. sutartis nėra pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis CK 6.305 straipsnio prasme ir yra kvalifikuotina kaip preliminarioji sutartis dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje ir ji atitinka visus preliminariosios sutarties požymius. Papildomai sprendime pažymėjo, jog, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju jokia teisminė prievarta nėra reikalinga, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė siekia pagrindinės sutarties sudarymo, atsakovė ieškovo ieškinį pripažįsta visiškai.

Taigi, atsakovė nevengia notarine forma su ieÅ¡kovu sudaryti pagrindinę ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ji jos negali sudaryti dėl ginčo turtui taikomų apribojimų. Dėl lėšų, sumokėtų pagal ginčo sutartį, prigimties ir jų priteisimo 28. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl aptartos sutarties kvalifikavimo preliminariÄ ja nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi nėra, todėl sprendžia dėl tokios sutarties nesudarymu sukeltų teisių padarinių.

29. PreliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktikÄ preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobÅ«džio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrÄ vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iÅ¡ esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natÅ«ra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji Å¡alis privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas).

30. Pagal preliminariÄ jÄ sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp Å¡alių nėra atliekami, nes tai, kaip minėta, - organizacinė (parengiamoji) sutartis dėl sutarties sudarymo ateityje, pagal kuriÄ mokėjimo pareiga neatsiranda. Tokia sutartimi nė viena iÅ¡ Å¡alių neįgyja turtinės naudos, kas yra bÅ«dinga pagrindinėms sutartims. Nors pagal preliminarųjį susitarimÄ nesukuriama piniginės prievolės, t. y. prievolės, kurioje pinigai atlieka mokėjimo – atsiskaitymo funkcijos, tačiau pinigų perdavimo pagal preliminariÄ jÄ sutartį galimybė egzistuoja.

Pinigų perdavimas pagal preliminariÄ jÄ sutartį gali turėti kitas reikÅ¡mes ir atlikti kitas funkcijas, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kaip kvalifikuoti tokius perduotus pinigus. Visais atvejais perduodamų pinigų reikÅ¡mė nustatoma pagal Å¡alių valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

31. Å iuo atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas, pasirašęs su atsakove preliminariÄ jÄ sutartį ir tikėdamasis ateityje sudaryti ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėjo visÄ preliminariÄ ja sutartimi sutartÄ ginčo turto įsigijimo kainÄ , t. y. 63 716,40 Eur (220 000 Lt). Atsakovė Å¡ios bylos nagrinėjimo metu taip pat neneigė, kad ieÅ¡kovas atliko mokėjimus, bÅ«simų mokėjimų, vykdant pagrindinę sutartį, sÄ skaita, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, bei vykdytų mokėjimų paskirtį, sprendžia, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo parduoti daiktÄ Ä¯sipareigojusiam asmeniui (atsakovei) sumokėta suma pripažįstama avansu (CK 6.309 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Å¡ios teismo iÅ¡vados nekeičia ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas atsakovei yra sumokėjęs ne dalį, bet visÄ ketinamos ateityje sudaryti sutarties kainÄ , kadangi teisės normos, reglamentuojančios avanso sumokėjimÄ , to nedraudžia, o Å¡alys sutartimi nustatė, kad parduodamų daiktų kaina sumokama padavėjui iki sueinant CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui (t. 1, b. l. 13).

32. Nepaisant Å¡alių susitarimo ir jo vykdymo, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis per CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ terminÄ , t. y. per metus laiko nuo preliminariosios sutarties sudarymo, nebuvo sudaryta, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl atsakovei sumokėtų lėšų grÄ Å¾inimo.

33. Remiantis kasacinio teismo praktika, avansas vykdo mokėjimo paskirtį, bet Å¡ia paskirtimi gali bÅ«ti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtÄ avansÄ naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inami arba priteisiami ieÅ¡kovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir joje nurodyta teismų praktika). Taigi preliminariosios sutarties pagrindu avansÄ sumokėjusi Å¡alis turi teisę reikalauti jį grÄ Å¾inti, jei nėra sudaroma pagrindinė sutartis.

34. BylÄ nagrinėjęs teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų nepagrįstai atsisakęs sudaryti pagrindinę sutartį ar kad kokie nors jo veiksmai bÅ«tų sutrukdę sutartį sudaryti sutartu terminu, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi ir tai, kad atsakovė jos civilinę atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių neįrodinėjo (CK 6.253 straipsnio 1 dalis), sprendžia, jog ieÅ¡kovo atsakovei avansu sumokėta suma turi bÅ«ti jam grÄ Å¾inta remiantis CK 6.237 straipsnio nuostatomis.

35. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad atsakovės prievolei grÄ Å¾inti iÅ¡ ieÅ¡kovo gautas lėšas CK 6.237 straipsnio pagrindu įtakos nedaro CK 6.165 straipsnio 5 dalies normos, nustatančios, kad jeigu Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia, kadangi Å¡alių santykiai gali bÅ«ti kvalifikuoti kaip kilę iÅ¡ nepagrįsto praturtėjimo ne tik tada, kai nebuvo teisinio pagrindo turtui įgyti, bet ir tada, kai toks pagrindas buvo, bet vėliau iÅ¡nyko (CK 6.237 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2012).

36. Šiuo atveju atsakovė, prašydama netenkinti ieškinio reikalavimų taip pat nurodo, kad ji nevengia sudaryti pagrindinės ginčo turto pirkimo – pardavimo sutarties, ji, atsakovės teigimu, nesudaroma dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių. Nors pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį termino pagrindinei sutarčiai sudaryti suėjimas yra prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimo pagrindas, tačiau tai nereiškia, jog pasibaigus joje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti šalys nebegali tokios sutarties įvykdyti laisva valia.

Vertinant nurodytų atsakovės skundo argumentų pagrįstumÄ reikia atsižvelgti į tai, kad bet kokiu atveju Å¡alies ketinimai turi sutapti su realiai egzistuojančiomis galimybėmis įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus. Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-252-544/2018 nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (2018 m. sausio 22 d. nutartyje, kuria atsisakyta tvirtinti ieÅ¡kovo ir atsakovės pateiktÄ taikos sutartį, iÅ¡dėstyti faktai) bei Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad Å¡iuo atveju ginčo turtui yra taikomi disponavimo apribojimai, siekiant užtikrinti atsakovės kreditorių pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymÄ .

Ginčo turtui disponavimo apribojimai taikomi dėl atsakovės negalėjimo ar nenoro padengti įsiskolinimus kitiems kreditoriams, t. y. nulemti išimtinai nuo jos priklausančių aplinkybių.

37. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodė dedanti pastangas sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, kad ji atsiskaitė ar ketina atsiskaityti ar veda derybas su kreditoriais, kurių reikalavimų užtikrinimui taikomi disponavimo apribojimai ginčo turtui, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog atsakovė neatsisako ateityje sudaryti pagrindinės ginčo turto pirkimo – pardavimo sutarties, atmestini kaip neturintys teisinės reikÅ¡mės ginčo situacijos teisiniam įvertinimui ir nesudarantys pagrindo priimti byloje kitokį procesinį sprendimÄ .

Teismo nuomone, susiklosčiusioje situacijoje preliminariosios sutarties Å¡alys, nesudariusios pagrindinės sutarties per sutartyje ar įstatyme nustatytÄ terminÄ (CK 6.165 straipsnio 3 dalis), negali likti tokioje padėtyje neapibrėžtÄ terminÄ , todėl nesant Å¡alių susitarimo dėl tokio pobÅ«džio sutartinių teisinių santykių pratęsimo bei egzistuojant objektyvioms kliÅ«tims sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu teismas privalo spręsti dėl tokios sutarties pasibaigimo teisinių pasekmių.

Dėl Å¡ių argumentų, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai ieÅ¡kovui priteisė jo avansu atsakovei sumokėtÄ pinigų sumÄ pagal PreliminariÄ jÄ sutartį. Dėl reikalavimo atlyginti pastatų remonto iÅ¡laidas 38. IeÅ¡kiniu taip pat buvo pareikÅ¡tas reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės ir ieÅ¡kovo patirtas 12 248,32 Eur iÅ¡laidas ginčo pastatų remontui.

39. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Å¡alims pasiraÅ¡ius preliminariÄ jÄ pirkimo – pardavimo sutartį, joje aptartas nekilnojamasis turtas buvo perduotas valdyti ieÅ¡kovui 2012 m. vasario 9 d. patalpų perdavimo - priėmimo aktu (t. 1, b. l. 15). Atsakovė patalpų perdavimo ieÅ¡kovui faktÄ pripažįsta, tačiau teigia, kad tai buvo atlikta panaudos teisiniais pagrindais, todėl, atsakovės nuomone, bet kokius ginčo turto remonto darbus jis turėjo teisę atlikti tik gavęs atsakovės sutikimÄ . Atsakovė neigia davusi tokį sutikimÄ ir mano, kad pirmosios instancijos teismas tokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ patenkino nepagrįstai.

40. Vertindama Å¡ių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumÄ , teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ji nesutinka su atsakovės nurodomu turto perdavimo pagrindo teisiniu kvalifikavimu. Nagrinėjamu atveju patalpų perdavimas ieÅ¡kovui valdyti neatitinka CK 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos panaudos sutarties sÄ vokos ir panaudos teisinių santykių skiriamųjų požymių. CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad panaudos sutartimi panaudos davėjas gavėjui perduoda nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ .

Nei iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, nei iÅ¡ kitų bylos aplinkybių negalima daryti iÅ¡vados, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl laikino ir neatlygintinio patalpų perdavimo naudotis. PrieÅ¡ingai, atsakovė nurodė, kad patalpas perdavė ieÅ¡kovui iki bus sudaryta pagrindinė patalpų pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieÅ¡kovui bus perleistos visos nuosavybės teisės, ieÅ¡kovas, kaip atsakovės įrodinėjamo teisinio santykio Å¡alis, neprisiėmė įsipareigojimo pasibaigus laikino naudojimo laikotarpiui grÄ Å¾inti nekilnojamuosius daiktus atsakovei kaip tų daiktų savininkei, o tvarkė ir remontavo juos, apskaitė šį turtÄ kaip savo (t. 1, b. l. 73–75), be to, Å¡alys pasirašė patalpų priėmimo – perdavimo aktÄ jame nurodydamos, kad jis sudaromas remiantis Å¡alis siejančios preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 15).

Vertinant tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtį, teisėjų kolegijos nuomone, reikÅ¡minga ir aplinkybė, kad patalpos ieÅ¡kovui buvo perduotos tik pastarajam sumokėjus visÄ turto kainÄ pagal PreliminariÄ jÄ sutartį (Preliminariosios sutarties 3.2 punktas). Å ių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės argumentai dėl Å¡alis siejusių panaudos teisinių santykių atmestini kaip nepagrįsti, kadangi tiek Å¡alių atlikti veiksmai (visos ginčo patalpų kainos sumokėjimas, patalpų perdavimas ieÅ¡kovui), tiek ir pačios atsakovės prieÅ¡taravimų dėl patalpų remonto darbų nebuvimas leidžia teigti, kad patalpos ieÅ¡kovui buvo perduotos ne laikinai valdyti, o patvirtinant ateityje ketinamÄ sudaryti pagrindinę ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartį.

41. Aptarti veiksmai, teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovui sudarė pakankamÄ pagrindÄ tikėtis, kad ginčo turtas bus perleistas jo nuosavybėn, dėl ko jis, perdavus turtÄ , pagrįstai tvarkė jį kaip savo, t. y. atliko bÅ«tinus pastatams eksploatuoti remonto darbus, todėl, nesudarius pagrindinės ginčo turto pirkimo – pardavimo sutarties, ieÅ¡kovas turi teisę, kad bÅ«tų atlygintos jo turėtos bÅ«tinos iÅ¡laidos be pagrindo įgytam turtui iÅ¡laikyti (CK 6.240 straipsnio 2 dalis). BÅ«tent Å¡iuo teisiniu pagrindu pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Tokį ieÅ¡kovo pasirinktÄ teisių gynimo bÅ«dÄ analogiÅ¡kose situacijose pripažįsta ir teismų praktika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019, 55 punktas).

42. Remiantis ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2008 - 2010 metais jis iÅ¡ UAB „Plieniniai stogai“ pirko statybines medžiagas bendrai 12 248,32 Eur sumai (t. 1, b. l. 67–72). SÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos prekės (t. 1, b. l. 67–69) iÅ¡ esmės patvirtina jų panaudojimÄ ieÅ¡kovo nurodytiems darbams (stogo dangos keitimas). Teismui pateiktos pastatų nuotraukos (t. 1, b. l. 76–83), bei Å¡alių bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės (2018 m. gruodžio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ eksploatuoja, prižiÅ«ri ir naudoja pagal paskirtį Å«kininko Å«kyje), teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovas atliko bÅ«tinus pastatams pagal jų tiesioginę paskirtį naudoti remonto darbus.

IeÅ¡kovo atlikti darbai atitinka bÅ«tinųjų iÅ¡laidų turtui iÅ¡laikyti sÄ vokÄ , įtvirtintÄ CK 6.240 straipsnio 2 dalyje. Atsakovė Å¡ios aplinkybės ir praÅ¡omų priteisti remonto darbams atlikti panaudotų lėšų pagrįstumo neginčija, todėl teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui atlyginti ir 12 248,32 Eur iÅ¡laidas, patirtas atliekant ginčo pastatų remontÄ . Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 43.

Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo lėšas, sumokėtas pagal preliminariÄ jÄ pirkimo – pardavimo sutartį, laikė avansu ir, pripažinęs, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, priteisė jas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės kartu su patirtomis bÅ«tinomis iÅ¡laidomis ginčo turtui iÅ¡laikyti. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos bylos duomenimis ir padarytos tinkamai taikant įrodymų pakankamumo civiliniame procese taisyklę.

Naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, iÅ¡ jos priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas ieÅ¡kovui.

45. IeÅ¡kovas, pateikęs atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės jo iÅ¡laidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteista 1 700 Eur atstovavimo teisme iÅ¡laidų bei 1 364 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų, paliko nepakeistÄ , sprendžiamas tik ieÅ¡kovo iÅ¡laidų, patirtų dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas.

46. IeÅ¡kovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 480 Eur (t. 1, b. l. 199–200). Kadangi ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl jos yra priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės.

47. Apeliantei 1 364 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ mokėjimas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teisme bus priimtas sprendimas (nutartis) (t. 1, b. l. 185). Apeliacinio skundo netenkinus iÅ¡ apeliantės valstybės naudai priteisiamas 1 364 Eur žyminis mokestis (CPK 84 ir 96 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Panevėžio rajono žemės Å«kio bendrovės „KaružiÅ¡kiai“, juridinio asmens kodas 168559125, 480 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės Panevėžio rajono žemės Å«kio bendrovės „KaružiÅ¡kiai“, juridinio asmens kodas 168559125, valstybės naudai 1 364 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundÄ , Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Teisėjai Marius Bajoras Antanas Rudzinskas Egidija Tamošiūnienė