a972044b-7a7b-4880-9312-e17314efbf0e · Kauno apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. 2-816-713/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00904-2012-2Procesinių sprendimų kategorija: 94.2.1; 94.5 117.1; 117.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2013 m.sausio 10 d.Kaunas              Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vidutė LiubÅ¡evičiÅ«tė, turinti savo žinioje civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, raÅ¡ytinio proceso tvarka            n u s t a t ė :                                                                                                                                                            IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1930,25 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1072,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

                                                                                                                                               IeÅ¡kovas nurodė, jog žala ieÅ¡kovo V. P. automobiliui, atsirado įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ pilnÄ vandens duobę, neaptvertÄ ir nepažymėtÄ jokiais kelio ženklais.IeÅ¡kovas savivaldybės atsakomybę kildina iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo veiklos, įgyvendinant savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ros funkcijÄ (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas).

Savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.266 straipsnis nustato, kad žalÄ padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (2008 m. spalio 27 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3507/2008).                                                                                                                                                            Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. kovo 5 d. nutartyje (Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00241-2012-5) nustatė, kad viena iš savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų) savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155).

Vietos savivaldybė, vykdydama nurodytas funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje. Specialioji teisėjų kolegija, vadovaudamasi esamu teisiniu reglamentavimu bei ankstesne praktika panašaus pobūdžio bylose nusprendė, kad tais atvejais, kai dėl netinkamo savivaldybei priskirtų funkcijų vykdymo padaroma žala tretiesiems asmenims, ginčai dėl žalos atlyginimo ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėtini administraciniame teisme (CK 6.271 straipsnis) {Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta byloje UAB DK "PZU Lietuva" v.

Vilniaus miesto savivaldybė; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta byloje UAB DB „Industrijos garantas" v. Kauno miesto savivaldybė).Specialioji teisėjų kolegija bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. liepos 30 d. nutartyje (Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00595-2011-7) nustatė, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobÅ«džio ir, pagal bendrÄ taisyklę, yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis), o 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi (Teismingumo byla Nr. T-260, teisminio proceso Nr. 3-62-3-00884-2012-9) nusprendė, kad tais atvejais, kai dėl netinkamo savivaldybei priskirtų funkcijų padaroma žala tretiesiems asmenims, ginčai dėl žalos atlyginimo ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėtini administraciniame teisme; aplinkybė, jog atsakovas tuo pat metu yra ir vietinės reikÅ¡mės kelių (gatvių savininkas, nekeičia tarp Å¡alių atsiradusių teisinių santykių prigimties, kuri iÅ¡lieka administracinio pobÅ«džio.

                                                    Klausimo išsprendimas dėl bylos rūšinio teismingumo perduotinas Specialiajai teisėjų kolegijai.                                                                                                                                                                         Ieškovas V.

P. ieškinyje nurodo du teisinius pagrindus, numatytus CK 6.266 ir CK 6.271 straipsniuose, savivaldybės atsakomybei atsirasti. Teismo nuomone, šioje byloje pagrindinis ginčas kyla dėl vienos viešojo administravimo (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų) savarankiškos funkcijos - savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155).

Vietos savivaldybė, vykdydama nurodytas funkcijas, veikia vieÅ¡ojo administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalies 3 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų,  atlyginimo  (Civilinio  kodekso  6.271 straipsnis).                                                                 RÅ«Å¡inio ar iÅ¡imtinio teismingumo pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 360 straipsnyje, o CPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylÄ iÅ¡ vieno teismo perduotÄ nagrinėti kitam teismui, turi besÄ lygiÅ¡kai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai tarp teismų neleidžiami. Esant nurodytoms aplinkybėms ir prieÅ¡taringoms specialiosios teisėjų kolegijos nutartims, teismui kyla abejonių, kuriame iÅ¡ teismų - bendrosios kompetencijos ar administraciniame -nagrinėtini Å¡ios bylos reikalavimai, kurie kildinami iÅ¡ CK 6.271 ir CK 6.266 straipsnių (CPK 36 straipsnio 3 dalis).

Pastebėtina, kad nenuspėjama teismingumo praktika sukelia sumaiÅ¡tį ne tik teismams bet ir proceso dalyviams, mažina pasitikėjimÄ teismais, neužtikrina greito bylos iÅ¡nagrinėjimo, didina valstybės iÅ¡laidas.                                                                                                                                                Klausimo iÅ¡sprendimas dėl bylos rÅ«Å¡inio teismingumo perduotinas Specialiajai teisėjų kolegijai.                                                                                                                                                                         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 36 straipsnio 3 dalimi, 290 -292 straipsniais,                                                                                                                                                             nutaria:                                                                                                                                                            kreiptis į SpecialiÄ teisėjų kolegijÄ ginčams dėl teismingumo, perduodant spręsti bylos priskirtinumo klausimÄ bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.

Civilinę bylÄ siųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.                                                                                                                                                                                                                                          Nutartis neskundžiama.

Teisėja        Vidutė Liubševičiūtė