2022-07-13 Nr. AB-18552-3-61-3-01035-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3197-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01035-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 22S65085 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis, kilmės valstybė) pilietis, iš jos išvykęs, nes yra persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos kaip vien tik ekonominės, nes gali būti nulemtos daugelio kitų aplinkybių – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jo prieglobsčio prašymo motyvai neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste. Atsakovas, vertindamas individualią riziką, privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), jam kyla didesnė persekiojimo rizika. Kadangi kilmės valstybės informacija sutampa su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais bei patvirtina grėsmę jo laisvei, gyvybei ir sveikatai, pareiškėjas vertino, kad prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai.

3. Pareiškėjas tvirtino, jog atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, jog, atliekant pareiškėjo apklausas bei vertinant jo paaiškinimo patikimumą, buvo (duomenys neskelbtini). Vertinant pareiškėjo paaiškinimą (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad jis nenuoseklus, prieštaringas ir lakoniškas. Pareiškėjas taip pat neatitiko (duomenys neskelbtini) apibrėžimo. Jo paminėtas (duomenys neskelbtini). Atsakovas pareiškėjo prašė papasakoti apie patirtą individualų netinkamą elgesį, apie suvokiamas grėsmes kilmės valstybėje, siekiant išsiaiškinti, ką jis žino (duomenys neskelbtini) kylančias grėsmes kilmės šalyje. Pareiškėjas teigė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad žino ne vieną atvejį, nuskambėjusį viešai, kuomet (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti ir, abejojo, kad jie buvo paleisti į laisvę. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu nei individualiai, nei su Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) organizacijos pagalba, nepavyko rasti atvejų apie suimtus asmenis išskirtinai dėl (duomenys neskelbtini) per pastaruosius 5 metus.

6. Atsakovas akcentavo, kad tyrimo metu nenustatė, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nenustatė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su Sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

7. Atsakovas nurodė, kad ESPA neišskiria padidintos rizikos asmenų grupių pareiškėjo kilmės valstybėje ir teigė, jog pareiškėjo paaiškinimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ir dėl to patiria grėsmę kilmės valstybėje, pasižymėjo esminiais trūkumais ir nebuvo pripažįstamas patikimu įrodymu. Atsakovas tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti, atsakovas pažymėjo, kad draudimo atvykti laikotarpis buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė. Atsakovas šiuos pareiškėjo veiksmus vertino kaip nesąžiningus, nerodančius, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Atsakovas teigė, kad šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

8. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinant, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, buvo atliktas išsamus bei visapusiškas pareiškėjo situacijos tyrimas ir tinkamai taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83, 86 ir 87 straipsniai.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo T. K. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punktą, uždrausdamas (duomenys neskelbtini) piliečiui T. K., gim., (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, bei 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

10. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

10.1. Pareiškėjas buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, kaip nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną.

10.2. Pareiškėjas apklausos, įvykusios 2021 m. spalio 18 d., metu prisistatė (duomenys neskelbtini).

10.3. Pareiškėjas apklausos, vykusios 2022 m. vasario 4 d., metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

10.4. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

11. Teismas analizavo Sprendimo turinį kilmės valstybės informacijos aspektais: jos geografinė padėtis, gyventojų pasiskirstymas, Konstitucijos garantuojama visų piliečių lygybė prieš įstatymą, Baudžiamojo kodekso nuostatos, (duomenys neskelbtini) (392 str.), kurie užtraukia laisvės atėmimo bausmę nuo vienerių iki trejų metų bei nuo 1 iki 3 milijonų frankų baudą (393 str.), 2014 m. užfiksuotus kelis priekabiavimo ir bauginimo atvejus (duomenys neskelbtini).

12. Teismas iš Sprendimo turinio, kuriame pareiškėjo paaiškinimas buvo vertinamas pagal (duomenys neskelbtini), nustatė, kad pareiškėjo paaiškinimas nenuoseklus, prieštaringas ir lakoniškas, pareiškėjas (duomenys neskelbtini), neatitinka JTPA gairėse nurodyto standartinio rėžio, nenoriai kalbėjo apie (duomenys neskelbtini), pateikė tik abstraktaus pobūdžio informaciją, jos neišplėtė ir vadovavosi stereotipais. Pareiškėjas apklausų metu nurodė skirtingą (duomenys neskelbtini), o paprašytas paaiškinti prieštaravimus, teigė, kad tai – požiūrio klausimas. Nors pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas išskyrė kelis incidentus: (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu pareiškėjo paaiškinimas apie užpuolimą tariamai dėl (duomenys neskelbtini) buvo atmestas, esant esminių logikos spragų, o paaiškinimas apie tariamą (duomenys neskelbtini) persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini) taip pat buvo atmestas dėl esminių neatitikimų ir abejonių dėl jo paaiškinimų. Pareiškėjas teigė (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas tyrimo metu nei individualiai, nei su ESPA organizacijos pagalba, nerado atvejų apie suimtus asmenis (duomenys neskelbtini) per pastaruosius 5 metus. Migracijos departamentas priėjo išvadą, kad pareiškėjas pateikė tik bendro pobūdžio informaciją ir vadovavosi visuomenėje plačiai paplitusiais stereotipais.

13. Teismas vadovavosi Įstatymo 86, 87 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 36, 99 punktais, Europos Žmogus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose ir, įvertinęs pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvus, apklausų metu jo duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjo paaiškinimas apie jam kitų asmenų keliamą grėsmę (duomenys neskelbtini), nelaikytinas sudarančiu prielaidas ir sąlygas vertinti, jog yra 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir Įstatyme nustatyti pagrindai suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą.

14. Teismas tokią išvadą grindė tuo, kad nors kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) kriminalizuoti, tačiau tyrimo metu nebuvo rasta duomenų apie praktinį baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir (duomenys neskelbtini). Teismas priėjo išvadą, kad nei valstybinės institucijos, nei kiti asmenys (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad pareiškėjo akcentuojama baimė būti persekiojamam dėl (duomenys neskelbtini) yra paremta daugiau tik subjektyviomis prielaidomis ir jo paties asmeniniu situacijos vertinimu, nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis (įrodymais), o kai kurios paaiškinimų detalės (duomenys neskelbtini) prieštaringos. Teismas pažymėjo, kad nuoseklumo kriterijų neatitiko ir pareiškėjo paaiškinimas apie tai, ar (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nors ir nurodė, kad jo persekiojimo (duomenys neskelbtini), tačiau šie teiginiai pagrįsti tik prielaidomis, kaip ir paaiškinimas apie (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas aplinkybes, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), pagrįstai įvertino, kaip keliančias abejonę dėl (duomenys neskelbtini).

15. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tinkamai įvertino jo pateiktą informaciją turimos informacijos kontekste, byloje esanti informacija neįrodo tikimybės, jog pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) gali patirti persekiojimą kilmės valstybėje, pareiškėjo baimė patirti persekiojimo veiksmus nėra visiškai pagrįsta, dėl to Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir todėl jam pagrįstai atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

16. Teismas nustatė, kad, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo galimybės, Migracijos departamentas vertino, jog šiuo atveju nėra Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų. Teismas iš bylos medžiagos ir nustatytų faktinių aplinkybių sprendė, kad nėra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Iš Sprendimo teismas nustatė, kad atsakovas įvertino pareiškėjui galimai gręsiančias individualias grėsmes, rėmėsi surinkta informacija, todėl pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjas nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Teismas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojui nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

17. Dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad ši Sprendimo dalis yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo, teismas sprendė, kad toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas šią Sprendimo dalį pakeitė ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, teismas taip pat sprendė, jog yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas šį laikotarpį taip pat sumažino iki dviejų metų nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

18. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė, kadangi nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento Sprendimo. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 19. Pareiškėjas T. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo paaiškinimą ir jį patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini), papildomai nurodo kilmės šalies (duomenys neskelbtini) ir teigia, kad ši kilmės valstybės informacija patvirtina pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus dėl persekiojimo, kilmės valstybėje jam yra nesaugu, nėra užtikrinamos piliečių teisės ir laisvės.

21. Pareiškėjas nurodo, kad jo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardijamos kaip vien tik ekonominės, nes gali būti nulemtos daugelio kitų aplinkybių. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.

22. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti jam draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti.

23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas vadovaujasi bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu (Įstatymo 83 str. 2 d., 86 str., 87 str., Tvarkos aprašo 22, 99 p.), aptaria tyrimo metu pareiškėjo paaiškinimui vertinti taikytą (duomenys neskelbtini) ir akcentuoja, kad pareiškėjo paaiškinimas apie priežastis, privertusias jį palikti kilmės šalį (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai išsamus ir nuoseklus, paaiškinimo metu buvo vadovautasi visuomenėje paplitusiais stereotipais (duomenys neskelbtini), informacija, pateikta pirmos ir papildomos apklausos metu, viena kitai prieštaravo, todėl pareiškėjo paaiškinimas pagrįstai nebuvo laikomas patikimu įrodymu, sprendžiant jo tarptautinės apsaugos poreikio klausimą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo nemotyvavo bloga ekonomine būkle ar negalėjimu gauti darbo kilmės valstybėje, šios aplinkybės nėra susijusios su individualia jo situacija, todėl tyrimo metu neprivalėjo būti vertinamos. Atsakovas teigia, jog Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją iš įvairių, aktualių bei patikimų šaltinių, kuri yra aktuali pareiškėjo paaiškinimo kontekste (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas nepateikė svarių argumentų ar įrodymų, kurie leistų vertinti, kad surinkta informacija būtų nepakankama ar neteisinga. Atsakovas palaiko savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, susijusius su Migracijos departamento sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti, ir akcentuoja, kad skubos tvarka išnagrinėjus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, nebuvo nustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Pareiškėjas T. K. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

27. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjui T. K. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimą į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki dvejų metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, atsakovui nesurinkus aktualios būtinos informacijos apie pareiškėjo individualaus pobūdžio aplinkybes.

31. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

32. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

33. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

34. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.).

35. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

36. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

37. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, yra papildomos skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados.

38. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė (duomenys neskelbtini).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant 2021 m. spalio 18 d. ir 2022 m. vasario 4 d., kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) pagrįstumo tyrimą. Iš teismui pateiktų pareiškėjo apklausų transkripcijų matyti, kad pareiškėjo paaiškinimas nėra nei pakankamai nuoseklus, nei išsamus, nepasižymi pakankamu detalumu, o teikiami atsakymai į Migracijos departamento patikslinančius klausimus – prieštaringi ir keliantys pagrįstų abejonių. Nors, kaip matyti iš kilmės valstybės informacijos, (duomenys neskelbtini) kriminalizuotas, pareiškėjas apklausos metu nuolat akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) kilmės šalyje yra pavojinga ir jos atstovai yra persekiojami, tačiau byloje nėra duomenų, jog kilmės valstybės teisės aktuose numatyta laisvės atėmimo bausmė yra taikoma praktikoje, todėl vien tai, kad (duomenys neskelbtini) yra baudžiami, savaime nėra persekiojimo veiksmas. Nors pareiškėjas teigė, kad jis buvo apkalbinėjamas, įžeidinėjamas, daugelį kartų persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini), tačiau, įvardijęs 2014 m. birželio mėnesio išpuolį, kurio metu pareiškėjas (duomenys neskelbtini), ir prieštaraujančias aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) daugiau nenurodė jokių kitų konkrečių persekiojimo ar kitų neigiamų veiksmų apraiškų.

40. Pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, jog jis negebėjo konkrečiai apibūdinti (duomenys neskelbtini).

41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjo paaiškinimas pagrįstai nebuvo laikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo paaiškinimą dėl kilmės valstybėje tariamai gresiančio persekiojimo, susijusio su (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o jo individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) kriminalizuoti, šiuo atveju nenustatyta, jog pareiškėjui kilmės valstybėje individualiai gresia pavojus.

42. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikta kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) visiškai nesusijusi su individualia pareiškėjo situacija ir jo prieglobsčio prašymo motyvais, todėl nepatvirtina ir pareiškėjo tikėtino persekiojimo rizikos. Vien tai, kad kilmės šalyje, anot pareiškėjo, nėra užtikrinamos piliečių teisės ir laisvės, savaime nereiškia, jog dėl to jam galėtų būti suteikiama tarptautinė apsauga. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog jis yra persekiojamas (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra tai patvirtinančios informacijos. Pareiškėjas teigė, jog (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) persekiojimą, tai grindžiama tik subjektyviu pareiškėjo vertinimu. Pareiškėjo pateikta informacija (duomenys neskelbtini) neišeina už paviršutiniškumo ir stereotipinio suvokimo ribų, stokoja konkretumo, detalumo, tikslumo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl pareiškėjo paaiškinimų nepatikimumo ir nepagrįstos baimės grįžti į kilmės valstybę.

43. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįsta (Įstatymo 86 str. 1 d.). Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, Migracijos departamentas, nenustatęs pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, atsižvelgęs į tai, kad kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas turi surinkti ne tik bendrą informaciją apie kilmės valstybę, bet ir informaciją, pagrindžiančią individualias aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir pagrįstai sprendė dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo pareiškėjui.

45. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, jog pareiškėjo išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, teisėjų kolegija pažymi, kad nei Migracijos departamentas Sprendime, nei teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra ekonominės. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt., todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas Sprendime neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

46. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytus laikotarpius sutrumpino iki dvejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė