2020-08-13 Nr. AB-14954-3-62-3-01492-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-549-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01492-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. P.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas UAB „Rodena“ su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Kauno apygardos skyriaus 2020 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 21R1-65 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. vasario 24 d. raštą Nr. 43-2-123 (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti Administraciją nedelsiant pagal priėmimo-perdavimo aktą perimti iš UAB „Rodena“ Kauno mieste esančias Knygnešių gatvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), P. Rusecko gatvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir J. Bielinio gatvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Rodena“ skundą.

Teismas nustatė, kad Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius 2006 m. kovo 10 d. išdavė UAB „Rodena“ statybos leidimą Nr. 38-5-IT200-17S/3, kuriame nurodyta, kad statybos adresas yra (duomenys neskelbtini). Statybos objektas - vandentiekio tinklai, gatvės ir gatvių inžinieriniai tinklai. Pareiškėjas 2020 m. sausio 30 d. raštu pareikalavo atsakovą nedelsiant vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį. Paaiškino, kad Administracija iki šiol nėra įvykdžiusi 2013 m. kovo 18 d, nutarties administracinėje byloje Nr. A2-348/2013, pagal kurią UAB „Rodena“ neteko, o Administracija įgijo nuosavybės teisę į Knygnešių, P. Rusecko ir J. Bielinio gatves. Tik Administracija, kaip gatvių savininkas, įstatymų nustatyta tvarka turi pareigą įregistruoti savo nuosavybės teises. Šios pareigos Administracija iki šiol nėra įvykdžiusi ir dėl to A. P. ir (ar) UAB „Rodena“ patiria tiesioginius nuostolius, nėra įvykdyta privaloma teismo nutartis bei viešajame registre nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Administracija skundžiamame Rašte nurodė, kad tik pateikus Labdaros ir paramos aprašo 11.5 punkte nurodytus dokumentus bus galimos inžinerinių statinių Knygnešių, P. Rusecko ir J. Bielinio gatvių perėmimo galimybės. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartimi buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl atsakovo VĮ „Registrų centras“ 2012 m. vasario 29 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui priklausančio turto mokestinę vertę.

Įvertinęs skundo turinį, teismas nurodė, jog pareiškėjas siekia, jog atsakovas pagal priėmimo-perdavimo aktą perimtų iš UAB „Rodena“ Kauno mieste esančias Knygnešių gatvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), P. Rusecko gatvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Bielinio gatvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei teisės aktų nustatyta tvarka jai priklausantį turtą užregistruotų viešuosiuose registruose. Taigi pareiškėjas siekia, jog atsakovas atliktų konkrečius minėtų gatvių perėmimo ir nuosavybės teisinės registracijos veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus, civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Tokie pareiškėjo reikalaujami atlikti veiksmai nelaikytini viešuoju administravimu. Administracija, priimdama skundžiamą Raštą, kuriuo atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus dėl gatvių perėmimo bei registracijos veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas.

Atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Regionų apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties vykdymo teismas nurodė, jog pareiškėjas gali kreiptis į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalies XL skyriaus nustatyta tvarka.

Pareiškėjas prašė panaikinti ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 21R1-65 byloje Nr. AG-70/12-2020. Iš pareiškėjo 2020 m. balandžio 3 d. skundo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui turinio matyti, kad pareiškėjas kėlė tuos pačius reikalavimus, kaip ir skunde teismui. Atsižvelgęs į tai, jog šioje byloje yra skundžiamas ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimas, priimtas išnagrinėjus minėtą pareiškėjo skundą, teismas sprendė, jog reikalavimas panaikinti 2020 m. gegužės 8 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21R1-65 byloje Nr. AG-70/12-2020 yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 4 d. raštą Nr. 43-2-123 ir jis negali būti nagrinėjamas atskirai, todėl atsisakius priimti pagrindinį pareiškėjo reikalavimą, trečiojo skundo reikalavimo priimtinumo klausimas negali būti sprendžiamas atskirai.

III. Pareiškėjas UAB „Rodena“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka, kad reikalavimas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 21R1-65 yra išvestinis. Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Šiuo atveju teismas, atsisakydamas priimti skundą, faktiškai išnagrinėjo Komisijos Sprendimo teisėtumo klausimą – nusprendė, kad Komisijos pradėtoje byloje pareiškėjo pareikšti reikalavimai pagrįstai buvo pripažinti civiliniais reikalavimais. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nagrinėjęs panašaus pobūdžio bylas.

Pareiškėjo nuomone, Raštas yra individualus administracinis aktas, patvirtinantis atsakovo vilkinimą perimti iš pareiškėjo savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gatves. Teismas, kvalifikuodamas šalių ginčą, nevertino skunde išdėstyto faktinio bei teisinio reikalavimo panaikinti Raštą pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Iš bylos duomenų matyti, jog tokią nutartį teismas priėmė vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, t. y. priėjęs prie išvados, jog keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pareiškėjas inicijavo ginčą pirmosios instancijos teisme dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 21R1-65 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 24 d. rašto Nr. 43-2-123, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Taigi, esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus priimto Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (neprivaloma) sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ nustatytų taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio ABTĮ 87 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 24 d. raštu Nr. 43-2-123 dėl UAB „Rodena“ 2020 m. sausio 30 d. reikalavimo įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui nurodyta, jog J. Bielinio, Knygnešių, P. Rusecko gatvės yra privačiuose sklypuose, šioms gatvėms suformuoti žemės sklypai valdomi fizinių asmenų nuosavybės teise, o Nekilnojamojo turto skyrius neturi informacijos ir dokumentų, kurių pagrindu būtų galima įregistruoti Nekilnojamojo turto registre J. Bielinio, Knygnešių, P. Rusecko gatves Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise. Kadangi pareiškėjas pasinaudojo įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje turi būti sprendžiama ne dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o dėl esmės ginčo tarp pareiškėjo ir Administracijos dėl Rašto teisėtumo ir įpareigojimo Administraciją pagal priėmimo – perdavimo aktą perimti iš UAB „Rodena“ Kauno mieste esančias Knygnešių, P. Rusecko ir J. Bielinio gatves, tame tarpe ir dėl ginčo priskirtinumo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, skundžiamų Sprendimo ir Rašto turinį, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra akivaizdu ir pirmosios instancijos teismas nepagrindė išvados, jog ginčas išimtinai yra susijęs su civilinio pobūdžio santykiais ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde suformulavo savarankišką reikalavimą panaikinti Raštą, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio pareiškėjo skundo reikalavimo vertinimo nepasisakė. Kaip matyti, pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie tarp pareiškėjo ir Administracijos egzistuojančius civilinio pobūdžio teisinius santykius, pareikšti reikalavimai nėra grindžiami privatinės teisės normomis. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas turi pareigą patikrinti priimamo skundo atitiktį keliamiems reikalavimams (ABTĮ 33, 24, 25 straipsniai), o nustačius turinio ar kitus trūkumus, taip pat kilus abejonių, dėl pareiškėjo skunde keliamo ginčo pobūdžio, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, spręsti klausimą dėl termino skundo trūkumams pašalinti ir siūlymo patikslinti skundo reikalavimus. Vertinant ginčo priskirtinumą turėtų būti atsižvelgta į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-520/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-797-858/2018).

Atsižvelgusi į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka. Įvertinus tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl šalis sieja civilinio pobūdžio santykiai, netinkamai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, nepagrįstai nusprendė nepriimti pareiškėjo skundo ginčijamoje nutartyje nurodytu pagrindu, todėl yra pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą, pažymi, kad pagal ABTĮ 44 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjo teisė į nurodytų išlaidų atlyginimą bus vertinama tik tada, kai jo skundas bus išnagrinėtas ir byloje bus priimtas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti. Perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė