a96f3d93-af32-4f1d-aeec-dc6718c02fbb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-6462-1019/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01776-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1; (S) 2.1.6.2; 2.6.11.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė, sekretoriaujant Jolantai Žilienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui M. S. ir jo atstovei advokatei Snaiguolei Mažeikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. S. ieÅ¡kinį atsakovei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas M. S. ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovo naudai 2815,40 Eur skolos, 116,97 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovas atsisakė reikalavimo dėl 116,97 Eur delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini) įsidarbino atsakovės įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas su atsakove, atstovaujama (duomenys neskelbtini) E. M., sudarė nuomos sutartį.

Pagal nuomos sutarties 1.1 punktÄ Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovas (nuomotojas) laikinai atlygintinai suteikia teisę naudotis įranga: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis nuomos sutarties 4 straipsnio nuostatomis, kol galioja (duomenys neskelbtini) tarp nuomojo (ieÅ¡kovo) ir nuomininko (atsakovės), nuomininkas (atsakovė) nemoka nuomos. (duomenys neskelbtini) tarp nuomotojo ir nuomininko, nuomininkas įsipareigojo nuomotojui mokėti po 236 Eur per mėnesį.

IeÅ¡kovas nurodė, jog įrangos nuomos sutartis neterminuota. Nuomininkas nuomos mokestį už suteiktas paslaugas turi sumokėti ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos. Nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, jis įsipareigoja, kad nuomotojui mokės 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėto nuomos mokesčio už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Darbo santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo nutraukti (duomenys neskelbtini), tuomet, vadovaujantis nuomos sutarties 1.1 punktu, nuomininkui (atsakovei) atsirado prievolė nuomininkui (ieÅ¡kovui) mokėti nuomos mokestį 236 Eur kas mėnesį.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) nuomos už laikinai atlygintinai suteiktÄ teisę naudotis įranga ieÅ¡kovui nemokėjo. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovei pretenzijÄ ir prašė ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) sumokėti ieÅ¡kovo naudai 2893 Eur, įskaitant 0,02 procentus delspinigius už pradelstas 331 dienas. Atsakovė (duomenys neskelbtini) iÅ¡ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos pervedė ieÅ¡kovui 370,60 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį - „pagal įrangos nuomos sutartį“.

Atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktu atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad dėl sutarties sudarymo fakto ir nuomos mokesčio dydžio bei jo įsigaliojimo termino ginčo tarp Å¡alių nėra. Atsakovė sutinka, kad nuomos mokesčio mokėjimo prievolė įsigaliojo (duomenys neskelbtini), tačiau, prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovas, nuomos sutarties galiojimas ir nuomos mokesčio mokėjimo prievolė pasibaigė (duomenys neskelbtini), atsiskaičius su ieÅ¡kovu už darbo santykius ir tÄ pačiÄ (duomenys neskelbtini) dienÄ sudarius žodinę Kompiuterinės įrangos (nurodytos nuomos sutarties I skyriaus 1 punkte) pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Pardavimo sutartis).

Å ia žodine sutartimi ieÅ¡kovas pardavė, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nupirko kompiuterinę įrangÄ už 200 Eur. Derybos dėl kompiuterinės įrangos įsigijimo vyko nuo (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pradžių ieÅ¡kovas už įrangÄ norėjo gauti 800 Eur, vėliau 500 Eur ((duomenys neskelbtini) elektroninis laiÅ¡kas), tačiau UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atsiskaičius (duomenys neskelbtini), telefonu sutiko kompiuterinę įrangÄ parduoti už 200 Eur. TokiÄ sutartį ir 200 Eur kainÄ ieÅ¡kovas patvirtino (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu.

Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) laiÅ¡ke pats savanoriÅ¡kai nurodė – citata: ,,Su R. (pastaba - R. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)) sutarėme, kad už įrangÄ aÅ¡ gausiu 200 Eur plius, kadangi nebuvo aiÅ¡ku, kiek man sumokėti už neiÅ¡naudotas atostogas, tai per tÄ laikÄ Ä¯ranga bus nuomojama ir iÅ¡ viso, už įrangÄ , galutinė suma bus 436 Eur (200 Eur. + 1 mėn. nuomos mokestis pagal sutartį 236 Eur.)“. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas patvirtino, kad yra sudaręs Pardavimo sutartį ir yra pardavęs ginčijamÄ kompiuterinę įrangÄ už 200 Eur ir sutinka, kad jam papildomai bÅ«tų iÅ¡mokėtas mėnesio nuomos mokestis, t. y. 236 Eur, o ne 3186 Eur skolos, kaip ieÅ¡kovas nepagrįstai ir neteisėtai nurodo ieÅ¡kinyje.

Atsakovė nurodo, kad nuomos sutartis įsigaliojo, nutraukus darbo sutartį (duomenys neskelbtini) ir pasibaigė atsiskaičius su ieÅ¡kovu, t. y. (duomenys neskelbtini). Visi kiti reikalavimai yra laikytini ieÅ¡kovo siekiu pasipelnyti ir nepagrįstai pagerinti savo turtinę situacijÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaita. Atsakovė už kompiuterinę įrangÄ buvo įsipareigojusi sumokėti 200 Eur ir nuomos mokestį iki atsiskaitymo už darbo santykius, t. y. atsakovė skolinga ieÅ¡kovui 436 Eur, kuriuos sumokėjo ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovo perduota kompiuterinė įranga yra Å¡iuo metu bevertė, kadangi kompiuterinės įrangos nusidėvėjimas yra greitas. Atsakovė mano, kad 200 Eur suma buvo teisinga ir pagrįsta įrangos vertė (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis, sudarius minėtų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį, (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pasibaigė, nes įrangos nuomotojas ir nuomininkas tapo tas pats asmuo – atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra sunkioje finansinėje bÅ«klėje, jos sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos.

IeÅ¡kovas dublike nurodo, kad atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį klaidina teismÄ ir iÅ¡kraipo ieÅ¡kovo elektroninį (duomenys neskelbtini) laiÅ¡kÄ , nepaminėdama tame laiÅ¡ke ieÅ¡kovo citatos toliau: ,,Tie pinigai turėjo ateiti kartu su paskutiniu atsiskaitymu, tai yra už neiÅ¡naudotas atostogas bei įsiskolinimÄ po to karto, kai pusę metų negavau algos. Paskutinis atsiskaitymas atėjo (duomenys neskelbtini), o apie atsiskaitymÄ už įrangÄ nebuvo jokios kalbos nuo tada, iÅ¡skyrus mano skambučius, kurie naudos neatnešė, tai jau 7 mėnesius naudojatės ta įranga nei atsiskaitydami už jÄ nei mokėdami už nuomÄ , pagal vis dar galiojančiÄ sutartį“.

Atsakovė teismui meluoja, kad ji neva yra atsiskaičiusi su ieÅ¡kovu ir neva yra sumokėjusi 436 Eur už ginčijamÄ kompiuterinę įrangÄ ir už vieno mėnesio nuomos mokestį. IeÅ¡kovas sutinka, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui pervedė 370,60 Eur, bet ne 436 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepimu teismui pateikė 2 iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ mokėjimo sÄ skaitos, vienoje - gavėjas M. S., mokėjimo duomenys – pagal įrangos nuomos sutartį, pervedimo suma 370,60 Eur, pavedimas atliktas (duomenys neskelbtini).

Kitame iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ mokėjimo sÄ skaitos gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, mokėjimo duomenys 1411, pervedimo suma 65,40 Eur. IeÅ¡kovas nėra sudaręs Pardavimo sutarties dėl kompiuterinės įrangos nei žodinės, nei raÅ¡ytinės. Nors atsakovė atsiliepime teigia, jog ieÅ¡kovo perduota Kompiuterinė įranga yra Å¡iuo metu bevertė, tačiau atsakovė (duomenys neskelbtini), atsiskaičiusi su ieÅ¡kovu tik už neiÅ¡naudotas atostogas, nepasiÅ«lė ieÅ¡kovui iÅ¡simontuoti Kompiuterinės įrangos ir Å¡iai dienai ja naudojasi.

Atsakovė triplike nurodo, kad vienas iÅ¡ dalinių mokėjimų už įsigytÄ kompiuterinę įrangÄ dėl techninės buhalterijos klaidos buvo atliktas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (pervedimo suma 65,40 Eur). Å iÄ klaidÄ , pastebėtÄ tik Å¡ios bylos metu, atsakovė nedelsiant iÅ¡taisys ir atskiru praneÅ¡imu pateiks Teismui ir ieÅ¡kovui minėtos sumos pervedimo įrodymus atskirai. IeÅ¡kovo dubliko teiginys, kad ieÅ¡kovas nėra sudaręs Pardavimo sutarties dėl kompiuterinės įrangos nei žodinės, nei raÅ¡ytinės, yra visiÅ¡kai deklaratyvus, niekuo neparemtas, prieÅ¡taraujantis atsakovės bei atsiliepime pateiktam elektroniniam susiraÅ¡inėjimui su ieÅ¡kovu, paties ieÅ¡kovo cituojamam bei niekaip nepaneigtam dublike.

VisiÅ¡kai akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime pateikto susiraÅ¡inėjimo (duomenys neskelbtini) laiÅ¡ke nurodyta ir dublike ieÅ¡kovo pripažinta citata ,,Su R. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. L.) sutarėme <...>“ reiÅ¡kia ne kÄ kita, o žodinės sutarties faktinį ir galutinį sudarymÄ . Taigi, atsakovė buvo sudariusi kompiuterinės įrangos pirkimo-pardavimo sutartį ir beveik visiÅ¡kai atsiskaičius su ieÅ¡kovu. Ä®rangos kaina laikytina aiÅ¡ki ir tinkamai atsakovės įrodyta.

IeÅ¡kovas niekaip nepaneigė fakto, kad ieÅ¡kovo perduota Kompiuterinė yra Å¡iuo metu bevertė, nes kompiuterinės įrangos nusidėvėjimo laikas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimus yra labai greitas ir jos buhalterinė vertė yra artima 0. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė žodinę pirkimo - pardavimo kompiuterinės įrangos sutartį ir nevengia pagal jÄ atsiskaityti. 2021-09-28 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kai jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“, kadangi įmonę ketino įsigyti kita įmonė, jiems reikėjo dokumento, kuris įvardintų tinklo įrangÄ .

Po patalpų pakeitimo visa tinklo įranga buvo ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovas surašė tinklo įrangos nuomos sutartį, kuri įsigaliotų tokiu atveju, jeigu ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas išėjo iÅ¡ darbo. Direktorė pasiÅ«lė įrangÄ nupirkti ir pasiraÅ¡yti pirkimo pardavimo sutartį tuomet, kai ieÅ¡kovui bus sumokėtas paskutinis atsiskaitymas kaip darbuotojui. Tačiau gavus paskutinį atsiskaitymÄ kaip su darbuotoju, toliau nebebuvo kalbos apie įrangos pardavimo pasiraÅ¡ymo sutartį.

IeÅ¡kovas kelis kartus skambino R. L., su kuriuo kalbėjo apie įrangos pirkimÄ - pardavimÄ . Jis atidėliojo šį klausimÄ . IeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) pradėjo kontaktuoti su direktore. Kadangi neatsiskaitė pagal nuomos sutartį, tada ieÅ¡kovas atvyko į įmonę pasiimti savo įrangos, bet jos jam neatidavė, sakė, kad pirma reikia nutraukti nuomos sutartį. Per visÄ laikotarpį, kai įmonė naudojosi ieÅ¡kovo įranga, nebuvo sumokėta nė viena įmoka pagal nuomos sutartį. Dėl to ieÅ¡kovas kreipėsi į advokatÄ ir tik po advokato kontakto su įmone, ieÅ¡kovui buvo sumokėta 370,60 Eur suma.

IeÅ¡kovas kreipėsi į įmonę, kad paaiÅ¡kintų, kodėl tokio dydžio suma sumokėta, tačiau jam nepaaiÅ¡kino. Ä®monė naudojasi įranga, už jÄ nemoka, jos nėra įsigijusi ir ieÅ¡kovui jos atsiimti neduoda. Ä®monė kaip su darbuotoju (ieÅ¡kovu) atsiskaitė (duomenys neskelbtini) (gal ir (duomenys neskelbtini)). Ä®monė norėjo įsigyti įrangÄ , ketino pasiraÅ¡yti pirkimo pardavimo sutartį, bet nepasirašė. 370 Eur suma, kuriÄ Ä¯vardina kaip pirkimo pardavimo mokestį, buvo pervesta (duomenys neskelbtini) ir tik po advokato pretenzijos.

IeÅ¡kovas skambino bent 3 kartus R. L., kurių metu jie nurodė, kad arba pinigų neturi, ar sÄ skaitos yra „įšaldytos“, nė vieno pokalbio metu neįvardijo, kada atsiskaitys už nuomÄ . IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) lankėsi pas direktorę, bet direktorė įrangos jam neatidavė. Nė viena Å¡alis neinicijavo įrangos nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovės pateiktas byloje susiraÅ¡inėjimas elektroninio paÅ¡tu yra su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas posėdžio metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) susiraÅ¡inėjo elektroniniu paÅ¡tu su įmone, buvo tartasi dėl 436 Eur sumos sumokėjimo, nes turėjo sumokėti vienÄ mėnesį po ieÅ¡kovo darbo sutarties nutraukimo, todėl tartasi tik dėl vieno mėnesio nuomos mokesčio.

Tuomet nuomos sutartis bÅ«tų pasibaigusi ir tuomet bÅ«tų buvęs įrangos pardavimas. Sumokėta yra 370,60 Eur suma, o 65,40 Eur nepervedė. IeÅ¡kovas nuomos mokestį skaičiavo už laikotarpį nuo jo išėjimo iÅ¡ darbo, t. y. (duomenys neskelbtini), iki ieÅ¡kinio pateikimo 2021-01-20. Skola nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021-01-20 yra 3186 Eur, minusuojant 370,60 Eur, skola susidaro 2815,40 Eur. IeÅ¡kovas atsisako reikalavimo dėl delspinigių, tokio atsisakymo pasekmės jam žinomos. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė sutiko, jog nuomos sutartis yra galiojanti, nes nesutiko grÄ Å¾inti įrangos, kol sutartis nenutraukta.

Atsakovė 2021-09-28 teismo posėdyje nedalyvavo, atsakovei apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atsakovės atstovei nedalyvaujant. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė apie teismo posėdį informuota tinkamai, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovė sutiko bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės atsakovei nedalyvaujant, teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių raÅ¡ytiniais ir žodiniais paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) įsidarbino atsakovės įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Å¡alys sudarė nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas (nuomotojas) laikinai atlygintinai suteikė atsakovei teisę naudotis įranga: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (Nuomos sutarties 1 punktas).

Vadovaujantis Nuomos sutarties 4 punkto nuostatomis, kol galioja darbo sutartis tarp nuomojo (ieÅ¡kovo) ir nuomininko (atsakovės), nuomininkas (atsakovė) nemoka nuomos. Nutraukus darbo sutartį tarp nuomotojo ir nuomininko, nuomininkas įsipareigojo nuomotojui mokėti po 236 Eur per mėnesį nuomos mokestį, kuris mokamas kiekvienÄ mėnesį, ne vėliau kaip iki 5 mėnesio dienos už praėjusį mėnesį. Darbo santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo nutraukti (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2815,40 Eur skolÄ už įrangos nuomÄ laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021-01-20 (ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo), nes, nutraukus darbo sutartį (duomenys neskelbtini), atsakovė už įrangos nuomÄ sumokėjo tik 370,60 Eur.

Atsakovė, nesutikdama su pareikštais reikalavimais, nurodo, kad Nuomos sutartis pasibaigė (duomenys neskelbtini), šalims sudarius žodinę įrangos pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. įrangos nuomotojas ir nuomininkas tapo tuo pačiu asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutarties laisvės principas, kaip vienas iš civilinių santykių reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnis), leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnis).

Tuo atveju, kai iÅ¡ sutartinių santykių kyla ginčas, visų pirma bÅ«tina nustatyti tikrÄ jį sutarties turinį, t. y. iÅ¡aiÅ¡kinti, kokios dalyvių tarpusavio teisės ir pareigos buvo sukurtos sutartimi. Byloje nustatyta, kad Å¡alis siejo nuomos teisiniai santykiai. Pagrindinis nuomos teisinių santykių požymis yra tas, kad nuomojamas turtas nuomininkui perduodamas naudotis ir valdyti arba tik naudotis, o nuomininkas turi pareigÄ už naudojimÄ si turtu mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Nuomotojas turi sudaryti sÄ lygas iÅ¡nuomotais daiktais nuomininkui naudotis realiai.

Byloje iÅ¡ esmės nekilo ginčo dėl Nuomos sutarties sudarymo fakto, tačiau, atsakovės teigimu, Å¡i sutartis pasibaigė Å¡alims sudarius žodinę įrangos pirkimo-pardavimo sutartį. Ä®rodinėjimo taisyklės yra nustatytos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Neabejotina, kad pagal civiliniame procese įtvirtintÄ rungimosi principÄ Å¡alys ne tik turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos pačios remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, bet gali teikti ir kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes paneigiančius įrodymus.

CPK 182 straipsnyje iÅ¡vardytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymÄ . Jose nurodoma, kuri Å¡alis ir kÄ konkrečiai turi įrodyti. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokiÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tvarkÄ negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017).

Nagrinėjamo ginčo atveju materialiosios teisės normos nenustato kitokių įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių, todėl taikytinos bendrosios CPK įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės. Byloje taikytina bendroji įrodinėjimo taisyklė lėmė ieÅ¡kovo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti tokius faktus, kad jis yra atsakovės kreditorius, o atsakovė – jo skolininkė, t. y. atsakovės prievolės jam atsiradimo pagrindÄ ir piniginės prievolės dydį. Å ie faktai, atsižvelgiant į ieÅ¡kinyje nurodomus ieÅ¡kovo reikalavimÄ pagrindžiančius argumentus, turėjo bÅ«ti įrodinėjami pateikiant į bylÄ sutartinių teisinių santykių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės susiklostymÄ patvirtinančius dokumentus, raÅ¡ytinius įrodymus, kad bÅ«tent pagal Å¡iuos dokumentus atsakovei buvo iÅ¡nuomota kompiuterinė įrangÄ , už kurios nuomÄ atsakovė privalėjo atsiskaityti.

Pagal civiliniame procese įtvirtintÄ rungimosi principÄ , atsakovė privalo įrodyti savo atsikirtimų faktinį pagrindÄ , t. y. kad Å¡alys sudarė įrangos pirkimo-pardavimo sutartį. Bylos duomenimis, nutraukus Å¡alių darbo santykius nuo (duomenys neskelbtini), pagal Nuomos sutartį už ieÅ¡kovo kompiuterinę įrangÄ atsakovė privalėjo mokėti 236 Eur per mėnesį. Atsakovės teigimu, Å¡alys (duomenys neskelbtini) sudarė žodinę įrangos pirkimo-pardavimo sutartį, todėl Nuomos sutartis pasibaigė.

IeÅ¡kovo teigimu, nors Å¡alys ketino pasiraÅ¡yti įrangos pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau Å¡alys nei žodžiu, nei raÅ¡tu nesudarė pirkimo-pardavimo sutarties. IÅ¡ pateikto Å¡alių susiraÅ¡inėjimo matyti, kad Å¡alys tarėsi dėl įrangos, kuri buvo iÅ¡nuomota, pardavimo atsakovei – (duomenys neskelbtini) elektroniniu laiÅ¡ku ieÅ¡kovas siÅ«lė parduoti įrangos komplektÄ už 500 Eur, o iÅ¡ (duomenys neskelbtini) susiraÅ¡inėjimo matyti, kad Å¡alys tarėsi dėl įrangos pardavimo už 200 Eur, taip pat 236 Eur apmokėjimo už nuomos vienÄ mėnesį, Å¡ios sumos turėjo bÅ«ti sumokėtos ieÅ¡kovui galutinai atsiskaitant su ieÅ¡kovu pagal darbo sutartį, tačiau, bylos duomenimis, atsakovei (duomenys neskelbtini) atsiskaičius su ieÅ¡kovu pagal darbo sutartį, už kompiuterinę įrangÄ nebuvo sumokėta.

Pagal CK 6.123 straipsnį, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma, taip pat prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa (CK 6.126 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovei kilo procesinė pareiga pagrįsti savo atsikirtimų į ieškinį teiginius ir pateikti įrodymus, kad ji nėra skolinga ieškovui pagal Nuomos sutartį, jog tarp šalių, kaip ji teigia, sudaryta įrangos pirkimo-pardavimo sutartis. Vertinant, ar buvo sudaryta sutartis, svarbu išanalizuoti šalių elgesį derybų metu, t. y. ikisutartinių santykių požiūriu (šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais).

Å ių santykių Å¡alys turi abipuses teises ir pareigas. Vykstant deryboms dėl sutarties sudarymo, pagrindinė abipusė Å¡alių pareiga yra pareiga elgtis sÄ Å¾iningai, kuri įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.193 straipsniuose. Teismas pažymi, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi ir įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2016). Kasacinis teismas Å¡iuo aspektu yra pasisakęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , ginčo pobÅ«dį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes.

BylÄ nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Byloje nustatyta, kad Å¡alys ketino sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau, įvertinus visumÄ nustatytų faktinių aplinkybių, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad tokia sutartis buvo sudaryta.

Atsakovė nurodo, kad ji iÅ¡ ieÅ¡kovo įsigijo kompiuterinę įrangÄ , už kuriÄ atsiskaitė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ atsakovės pateiktų (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovui sumokėjo 370,60 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „Pagal įrangos nuomos sutartį“, 65,40 Eur sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai. IeÅ¡kovas patvirtino, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) sumokėjo 370,60 Eur. Teismas pažymi, kad nors atsakovė triplike nurodė, kad mokėjimas VMI atliktas dėl techninės buhalterijos klaidos ir atsakovė Å¡iÄ klaidÄ nedelsiant iÅ¡taisys, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos nepateikė įrodymų, kad minėtÄ sumÄ pervedė ieÅ¡kovui (CPK 178 straipsnis).

Teismas atsakovės argumentus dėl atsiskaitymo už kompiuterinės įrangos įsigijimÄ vertina kaip nenuoseklius ir deklaratyvius, kadangi, kaip matyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimo, jis atliktas pagal įrangos nuomos sutartį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Å¡is mokėjimas galėjo bÅ«ti atliktas pagal Å¡alių susitarimÄ dėl įrangos pardavimo. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) mokėjimas atliktas gavus ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) pretenzijÄ dėl skolos pagal Nuomos sutartį (CPK 185 straipsnis).

Pateikti įrodymus, patvirtinančius Å¡alių susitarimÄ dėl įrangos pardavimo, susitarimo sÄ lygų, turėjo pati atsakovė. Nagrinėjamu atveju vien neapibrėžtų jos teiginių apie tai, kad (duomenys neskelbtini) Å¡alys sudarė žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiskaitė, nepakanka, nes jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Taigi minėti atsakovės argumentai, įvertinus visumÄ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, savaime neįrodo nei Å¡alių susitarimo dėl nuomojamos įrangos pardavimo, kÄ iÅ¡ esmės ir turėjo įrodinėti atsakovė, nei kito teisėto prievolės pasibaigimo pagrindo.

Kaip minėta, ieÅ¡kovas reikalauja, kad atsakovė sumokėtų įrangos nuomos mokestį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020-01-20. Vadovaujantis CK 6.477 straipsnio 1 dalimi, nuomos mokestis – tai pinigų suma, kuriÄ nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui už tai, kad nuomotojas duoda jam laikinai valdyti ir naudotis nuomos sutartyje numatytu daiktu. Taigi, įstatymas nuomininko pareigÄ mokėti nuomos mokestį sieja su daikto perdavimu nuomininkui valdyti ir naudotis. CK 6.200 straipsnis numato, kad Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti ir kooperuotis.

Byloje nėra ginčo, kad nuo (duomenys neskelbtini) atsakovei atsirado prievolė mokėti įrangos nuomos mokestį. Nuomos sutartis sudaryta neterminuotai, nė viena iÅ¡ Å¡alių neinicijavo Nuomos sutarties nutraukimo. IeÅ¡kovas, teismo posėdžio metu davęs priesaikÄ , nurodė, jog jis kreipėsi į atsakovę dėl įrangos grÄ Å¾inimo, tačiau atsakovė įrangos negrÄ Å¾ino. Duomenų, kad ieÅ¡kovo iÅ¡nuomota įranga jam grÄ Å¾inta, nėra (CPK 178 straipsnis). Kadangi Å¡alių sudaryta Nuomos sutartis yra galiojanti, atsakovė privalo mokėti sutartyje sulygtÄ nuomos mokestį, t. y. 236 Eur per mėnesį.

Sprendžiant dėl prievolės mokėti nuomos mokestį tinkamo vykdymo, atsakovės argumentai, kad įranga Å¡iuo metu yra bevertė, neturi teisinės reikÅ¡mės. Atsakovė nepateikė duomenų, kad bÅ«tų inicijavusi sutarties kainos pakeitimÄ arba grÄ Å¾inusi įrangÄ . Taigi remiantis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, įvertinus Nuomos sutarties nuostatas, atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) privalėjo mokėti nuomos mokestį vadovaudamasi galiojančia Sutartimi. Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė yra sumokėjusi 370,60 Eur pagal Nuomos sutartį.

Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė (nuomotoja) tinkamai nevykdė Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir ieÅ¡kovui laiku nemokėjo už įrangos nuomÄ , todėl ieÅ¡kovas (nuomotojas) įgijo teisę iÅ¡ atsakovės reikalauti sumokėti nuomos mokestį. Teismas, įvertinęs visumÄ nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieÅ¡kovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovės sumokėti nuomos mokestį, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 2815,40 Eur skola (236 Eur * 13,5 mėn.) (CK 1.5 straipsnis, 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.477 straipsnis, CPK 177 ir 178 straipsniai, 185 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti delspinigius atsisakymo IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti 116,97 Eur delspinigių. 2021-09-28 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas atsisakė reikalavimo priteisti 116,97 Eur delspinigius, nurodė, kad reikalavimo atsisakymo teisinės pasekmės žinomos. CPK 140 straipsnio 1 dalies numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalies atsisakymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, vieÅ¡ajam interesui, todėl dalies ieÅ¡kinio atsisakymas priimamas, civilinės bylos dalis pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovei dėl delspinigių priteisimo nutraukiama.

Dėl procesinių palÅ«kanų CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

O tais atvejais, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Pažymėtina, jog procesinės palÅ«kanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti ir ieÅ¡kinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-969/2020; 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-611/2021). IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus tai, jog viena iÅ¡ ginčo Å¡alių yra fizinis asmuo, kita – juridinis asmuo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas tenkintinas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiant 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 2815,40 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2021 m. sausio 26 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų/ atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, patvirtinančius jo turėtas 66 Eur iÅ¡laidas už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. IeÅ¡kovui atsisakius dalies reikalavimų, jam grÄ Å¾intini 75 procentai žyminio mokesčio už reikalavimÄ priteisti delspinigius, t. y. 2,25 Eur (3 Eur * 75/100) (CPK 87 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovÄ byloje atstovavo advokatė Snaiguolė Mažeikienė, iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1300 Eur už advokatės teisinę pagalbÄ (rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme) (el. bylos priedas, b. l. 8).

IeÅ¡kovo nurodytos iÅ¡laidos už advokatės teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, bÅ«tinos bei pagrįstos, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti 1300 Eur dydžio teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos pagrįstomis. Atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį, t. y. iÅ¡ esmės patenkinus visus ieÅ¡kovo reikalavimus, ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. 63 Eur žyminio mokesčio ir 1300 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, priteistinos iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų, sudaro 11,92 Eur. Atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : priimti ieškovo M.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinio atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), dalies dėl delspinigių priteisimo atsisakymÄ ir civilinės bylos Nr. e2-6462-1019/2021 dalį dėl 116,97 Eur delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti. IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2815,40 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiolika eurų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2815,40 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1363 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 11,92 Eur (vienuolika eurų 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Valstybei priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pateikti teismui.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2,25 Eur (du eurus 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. sausio 20 d. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi Å¡iuo sprendimu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jurgita Rimeikienė