a96ecb8c-bd30-4a67-9dfb-3b6a1277fa87 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr           Civilinė byla Nr. 2A-595-258/2013 Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03133-2011-2                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.6.; 11.9.9.; 44.2.4.2.; 121.14.; 121.18.;121.21.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Ritos Kisielienės,teisėjų Almos Urbanavičienės, Andrutės Kalinauskienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. B. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Respublikinis veterinarijos aprÅ«pinimo centras“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, piniginių iÅ¡mokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė ieÅ¡kovė V. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Respublikinis veterinarijos aprÅ«pinimo centras“, praÅ¡ydama:

1) pripažinti jos 2011 m. gegužės 25 d. atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 129 str. 1 d. neteisėtu;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėji­mosi iÅ¡laidas (b.l. 2-4). Nurodė, kad atsakovas 2011 m. kovo 18 d. įspėjo ieÅ¡kovę, kuri dirbo buhaltere – kasininke, apie ketinimÄ nutraukti 2005 m. vasario 23 d. darbo sutartį pagal DK 129 str. 1 d. nuo 2011 metų gegužės 18 dienos. Atsakovas priėmė 2011-05-06 įsakymÄ â€žDėl atleidimo iÅ¡ darbo ir atostogų kompensacijos“, kuriame nurodė, jog ieÅ¡kovė bus atleista iÅ¡ užimamų pareigų nuo 2011-05-18 pagal DK 129 str. 1 d., iÅ¡mokant 4 mėnesių atlyginimo dydžio kompensacijÄ bei kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. 2011-05-22 atsakovas priėmė įsakymÄ Nr. 01-05-114 „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir atostogų kompensacijos", kuriuo, dėl ieÅ¡kovės nedarbingumo, įsakė atleisti jÄ iÅ¡ užimamų pareigų nuo 2011 m. gegužės 25 d.

Ieškovės manymu, ji buvo atleista iš darbo nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi nebuvo nurodyta konkreti atleidimo priežastis, o svarbios jos atleidimo iš darbo priežasties ir nebuvo, pažeistas įspėjimo terminas -ieškovė turėjo būti įspėta prieš 4, o ne prieš 2 mėnesius, pažeista įspėjimo tvarka - atleidimo priežastys ir aplinkybės buvo nurodytos žodžiu, atsakovas ieškovei kito darbo nepasiūlė bei pažeidė ieškovės pirmumo teisę likti darbe. Nurodė, jog šiuo metu nedirba, yra iš dalies nedarbinga, jai atlikta širdies vožtuvo operacija.

Darbo praradimas sukėlė stresÄ ir dvasines kančias, pasijuto pažeminta ir nereikalinga, todėl prašė priteisti neturtinę žalÄ .Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad su 2011-03-18 įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo 2011-05-18 DK 129 str. 1 d. pagrindu ieÅ¡kovė buvo supažindinta pasiraÅ¡ytinai. Kadangi laikotarpiu nuo 2011-05-16 iki 2011-05-20 ieÅ¡kovė dėl ligos buvo nedarbinga, įspėjimo terminas pratęstas iki 2011-05-25. SprendimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo su ieÅ¡kove atsakovas priėmė, 20011m. sausio 3d.

įsakymo dėl etatų keitimo ir tvirtinimo pagrindu, esant ekonominiam sunkmečiui dėl įvykusių pokyčių sumažėjo darbų apimtys, todėl siekdamas racionaliai naudoti bendrovės lėšas, buvo bÅ«tina atlikti bendrovės darbo organizavimo pertvarkymÄ . Dėl nurodytų priežasčių buvo nuspręsta panaikinti buhalterės-kasininkės, sargo bei vadybininko darbo vietas (etatus). Bendrovės darbo organizavimo pertvarkymas buvo realus. Å iuo metu bendrovėje yra dvi buhalterių pareigas užimančios darbuotojos, ieÅ¡kovės darbo vieta (etatas) nebuvo atkurta, į Å¡iÄ darbo vietÄ nebuvo priimta naujų darbuotojų.

Kitos darbuotojos į buhalterės pareigas buvo priimtos anksčiau, nei ieÅ¡kovė. Darbuotoja L. T. užima UAB „Respublikinis veterinarijos aprÅ«pinimo centras" vyriausiosios buhalterės pareigas, tačiau Å¡ios darbuotojos kvalifikacija yra aukÅ¡tesnė už ieÅ¡kovės kvalifikacijÄ . Darbo sutartis su ieÅ¡kove buvo nutraukta ir dėl jos netinkamo elgesio darbe - ieÅ¡kovė didžiÄ jÄ dalį savo darbo laiko skyrė ne jai pavestoms funkcijoms vykdyti, o savo asmeninio gyvenimo problemoms spręsti, į tai įtraukė ir savo bendradarbius, dėl ko kolektyvo tarpe neretai kildavo konfliktai.

Atsakovas pripažino, jog 2011-03-18 įspėjime iÅ¡samiai nenurodė konkrečių ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo priežasčių ir aplinkybių dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau paaiÅ¡kino žodžiu, jog dėl įmonės ekonominės padėties bus mažinamas darbuotojų skaičius ir atsisakoma kai kurių funkcijų, tame tarpe ir ieÅ¡kovės, nes buhalterės-kasininkės (ieÅ¡kovės) funkcijas galėjo atlikti vyr. finansininkė. Atsakovas per visÄ ieÅ¡kovės darbo laikotarpį įmonėje neturėjo duomenų apie jos neįgalumÄ , Å¡iÄ aplinkybę sužinojo tik prasidėjus teisminiam procesui, kadangi ieÅ¡kovė neįgaliojo pažymėjimÄ pateikė tik teismui, be to, nebuvo pateikusi atsakovui jokių duomenų apie tai, kad slaugo savo motinÄ .

Kitas darbas, į kurį buvo priimtas gyvulių identifikavimo specialistas, ieškovei nebuvo pasiūlytas, nes ji neturėjo veterinarijos gydytojos kvalifikacijos, o jos darbo funkcijas galėjo atlikti vyr. finansininkė, ieškovė neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl į vairuotojo – ekspeditoriaus pareigas buvo priimtas E. V. Ieškovės pirmumo teisė likti darbe nebuvo pažeista, nes darbuotojai – buhalterei S. Z. iki senatvės pensijos buvo likę ne daugiau kaip 3 metai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė               Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės V. B. atsakovui UAB „Respublikinis veterinarijos aprÅ«pinimo centras“ 1 420 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 24,85 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2011-03-18 įspėjimo tekstas neatitiko DK 130 str. 2 d. 1 p. reikalavimų, kadangi jis nebuvo pakankamai informatyvus ir jame buvo nurodytas tik abstraktus darbo sutarties nutraukimo pagrindas - darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str. 1 d.), nesukonkretinant, nuo kada struktÅ«riniai pertvarkymai bus atliekami, koks Å¡ių pertvarkymų mastas ir pobÅ«dis.

Tačiau Å¡iuo atžvilgiu svarbia aplinkybe teismas laikė 2011-01-03 įsakymÄ â€žDėl etatų keitimo ir tvirtinimo“ , kuriuo atsakovas pertvarkė bendrovės darbo organizavimÄ , sumažindamas darbuotojų skaičių. 2011-01-03 įsakymas buvo priimtas anksčiau nei įspėjimas (2011-03-18) ieÅ¡kovei dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo ir buvo realiai įgyvendintas. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė iki jos atleidimo, t.y. nuo 2010 m. spalio mėn., pas atsakovÄ atliko skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, o ne buhalterinės apskaitos tvarkymo ar pan., funkcijas, dalis ieÅ¡kovės funkcijų buvo panaikintos, o dalis – perduotos kitai darbuotojai vyr. buhalterei L.

T. Vadinasi, atsakovo veiklai nebuvo reikalingos ieÅ¡kovės, kaip buhalterės-kasininkės, funkcijos. Tolimesnis buhalterės-kasininkės funkcijų vykdymas bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeidęs darbdavio turtinius interesus. Atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti nuostolių, turėjo teisę inicijuoti ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ DK 129 str. 1 ir 2 d. pagrindu. Nors ieÅ¡kovė teismo posėdyje teigė, jog vadybininko etatas nebuvo panaikintas, nes vasario mėnesį buvo priimta nauja vadybininkė B.

J., teismas pažymėjo, kad su Å¡ia vadybininke darbo sutartis sudaryta 2011-02-07, tačiau ji buvo priimta darbui KaiÅ¡iadoryse, pati ieÅ¡kovė pripažino, jog B. J. atsakovo bendrovėje Vilniuje niekada nebuvo mačiusi. Teismas konstatavo, jog atsakovas 2011-01-03 įsakymu tinkamai įvykdė pareigÄ informuoti ieÅ¡kovę apie bÅ«simus struktÅ«rinius ir darbuotojų darbo organizavimo pertvarkymus bei jų priežastis. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai rėmėsi ekonominiais sunkumais, kaip pagrindu atleisti ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo, nes tai liudija etatų panaikinimas, jų neatkÅ«rimas, pablogėję įmonės finansiniai rodikliai, tebesantys iki Å¡iol.

Kita vertus, ieÅ¡kovės elgesys, teismo vertinimu, negalėjo bÅ«ti pagrindu atleisti jÄ iÅ¡ darbo, nes Å¡i priežastis ieÅ¡kovei nebuvo nurodyta 2011-03-18 įspėjime. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neturėjo pareigos siÅ«lyti ieÅ¡kovei darbo įsagų skyriuje, nes Å¡ioms pareigoms užimti buvo keliamas reikalavimas turėti veterinarijos gydytojo iÅ¡silavinimÄ , ieÅ¡kovė neturėjo nei iÅ¡silavinimo nei patirties, reikalingos darbui nurodytame skyriuje, taip pat įmonėje nebuvo kitų laisvų pareigų, atitinkančių ieÅ¡kovės kvalifikacijÄ , iÅ¡silavinimÄ .

Atsakovas nepažeidė įstatymo reikalavimų dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ termino, nes aplinkybė apie ieÅ¡kovės neįgalumÄ darbdaviui nebuvo žinoma, periodinių med. apžiÅ«rų metu buvo nustatoma, jog ieÅ¡kovė dirbti gali. Taigi akivaizdu, jog atsakovas neturėjo pagrindo abejoti ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«kle. Spręsdamas, ar atsakovas pažeidė ieÅ¡kovės pirmumo teisę likti darbe, teismas įvertino aplinkybę, jog pažyma ir neįgaliojo pažymėjimas apie vidutinių specialių poreikių lygį, nustatytÄ ieÅ¡kovės motinai, buvo pateikti tik teismui, tačiau ne kartu su ieÅ¡kiniu, o proceso eigoje.

Vadinasi, atsakovui tiek ieÅ¡kovės įspėjimo, tiek jos atleidimo iÅ¡ darbo metu nebuvo žinomos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ ieÅ¡kovės pirmenybės teisei bÅ«ti paliktai dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų. Tuo tarpu kiti darbuotojai, o bÅ«tent buhalterė S. Z., turėjo pirmumo teisę likti darbe pagal DK 135 str. 1 d. 4 p., t.y. jai iki senatvės pensijos buvo likę dirbti ne daugiau kaip 3 metai. Be to, S. Z. atsakovo įmonėje pradėjo dirbti anksčiau, nei ieÅ¡kovė, ji turėjo pakankamus profesinius gebėjimus, praktinius įgÅ«džius ir darbo patirtį dirbti buhalterės darbÄ , todėl jos kvalifikacija buvo pakankama ir atsakovas jos gebėjimus vertino aukščiau nei ieÅ¡kovės. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai            Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti, pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti visas susijusias iÅ¡mokas, moralinę žalÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jai įteiktame įspėjime apie darbo sutarties nutraukimÄ nebuvo nurodyta nei viena priežastis, dėl kurios nutraukiama darbo sutartis, nors pats teismas pripažino, kad atleidimo iÅ¡ darbo priežastys pagal DK 130 str. privalo bÅ«ti nurodytos.

Teismas nenurodė nei vieno argumento, kodėl atsakovo 2011-01-03 įsakymas „Dėl etatų keitimo ir tvirtinimo“ suteikė pagrindÄ Ä¯spėti darbuotojÄ apie atleidimÄ , nenurodant įspėjime aplinkybių, dėl kurių ieÅ¡kovė atleidžiama, nors ji su Å¡iuo įsakymu nebuvo supažindinta, apie jį nežinojo. Apeliantė įsitikinusi, kad turėjo pirmenybės teisę bÅ«ti palikta dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, nes slaugo pensijinio amžiaus mamÄ , turinčiÄ vidutinių specialiųjų poreikių neįgaliÄ po autoįvykio, pati yra neįgali, turi nustatytÄ 35 proc. darbingumÄ .

Be to, atsakovas dirba pelningai, įmonėje nebuvo ekonominių sunkumų, sietinų su poreikiu pertvarkyti, mažinti darbuotojų skaičių, buvo priimti nauji darbuotojai. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės paruoÅ¡tas etatų sÄ rašų analizes, įrodančias, kad atsakovas iÅ¡ tikrųjų nesumažino darbuotojų skaičiaus. Apeliantė mano esanti atsakovo apgauta, nes, nors atsakovas žadėjo, jos į įsagų skyrių nepervedė. Tokį darbdavio pažeidimÄ teismas vertino pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nesiaiÅ¡kino, kokia galimybė buvo siÅ«lyti kitÄ darbÄ , kai etatai yra nuolat keičiami, įsagų skyriuje dirba pensininkai, neturintys jokio iÅ¡silavinimo, priimta dirbti B.

J. neturi aukÅ¡tesnės kvalifikacijos, nei ieÅ¡kovė, turinti universitetinį iÅ¡silavinimÄ . Gyvulių identifikavimo skyriuje visi darbuotojai neturi veterinarijos specialybės, nes prekiauti įsagais veterinarijos specialybės nereikia. Apeliantės įsitikinimu kvalifikacijos atžvilgiu ji buvo aukÅ¡tesnės kvalifikacijos ir turėjo pirmumo teisę bÅ«ti palikta dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius pagal CK 135 str. 1 d. 2 p. Apeliantė prašė iÅ¡nagrinėti jos pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir praÅ¡ymus, nenagrinėtus apylinkės teisme, svarstyti galimybę pateikti papildomus įrodymus, papildomai reikalauti atsakovo pateikti į bylÄ reikiamus dokumentus.

            Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Respublikinis veterinarijos aprÅ«pinimo centras“ prašė apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis 2011 metais ženkliai pablogėjo, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo akcininkų sprendimas atlikti atsakovo struktÅ«rinius pertvarkymus, kurie buvo susiję ne tik su darbuotojų skaičiaus mažinimu, buvo pagrįstas.

Be to, atsakovo finansinės padėties pablogėjimas nebuvo trumpalaikis ar laikinas reiÅ¡kinys. VisÄ laikotarpį, kol vyko Å¡ios bylos nagrinėjimas, atsakovas vykdė įvairaus pobÅ«džio struktÅ«rinius pertvarkymus, siekdamas užkirsti keliÄ dar didesniems nuostoliams ir taip užtikrinti savo veiklos tęstinumÄ . Dėl atsakovo atliktų struktÅ«rinių pertvarkymų ieÅ¡kovės užimtas buhalterės – kasininkės etatas buvo panaikintas realiai ir nebuvo atkurtas, nes toms pačioms funkcijoms vykdyti, kurias atliko ieÅ¡kovė, nebuvo priimtas joks naujas darbuotojas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovo atlikti struktÅ«riniai pertvarkymai, susiję su darbuotojų skaičiaus mažinimu, buvo fiktyvÅ«s. Å iandien pas atsakovÄ iÅ¡ buvusių trijų buhalterių dirba tik vyr. finansininkė L.

T., kuri puikiai susitvarko su jai pavesti darbu. Atsakovas, net ir esant prieÅ¡ingai teismo iÅ¡vadai, laikosi pozicijos, jog pagrindas atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo buvo ir jos asmeninės savybės (nepagrįsti konfliktai su bendradarbiais), netinkamos jai pavestoms buhalterės – kasininkės pareigoms atlikti. Aplinkybė, kad atsakovas 2011-03-18 įspėjime „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ iÅ¡samiai nenurodė konkrečių ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo priežasčių ir aplinkybių, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, nes ieÅ¡kovė turėjo žinoti ir suprasti, dėl kokių priežasčių atsakovas ketina su ja nutraukti darbo sutartį.

Tuo labiau, kad ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų pobÅ«dis (atsakovo vidaus dokumentai ir pokalbių įraÅ¡ai) akivaizdžiai rodo, jog ieÅ¡kovė ruošėsi galimam atleidimui iÅ¡ darbo. Jei bÅ«tų pripažinta, kad atsakovas pažeidė DK 130 str. 1 d. įtvirtintÄ ieÅ¡kovės įspėjimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo terminÄ , toks pažeidimas buvo nulemtas pačios ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningo neveikimo (ji nėra atsakovui oficialiai praneÅ¡usi apie savo negaliÄ ) nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tarp ginčo Å¡alių sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui tiek ieÅ¡kovės įspėjimo, tiek jos atleidimo iÅ¡ darbo metu nebuvo žinomos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ ieÅ¡kovės pirmenybės teisei bÅ«ti paliktai dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų. IeÅ¡kovės įspėjimo ir atleidimo iÅ¡ darbo laikotarpiu atsakovas neturėjo duomenų, jog ieÅ¡kovė atitiko DK 135 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, todėl pagrįstai nebuvo priskirta prie asmenų, turinčių pirmenybės teisę bÅ«ti paliktiems dirbti.

Tuo tarpu kiti darbuotojai, bÅ«tent buhalterė S. Z., turėjo tokiÄ teisę pagal DK 135 str. 1 d. 4 p., nes jai iki senatvės pensijos buvo likę dirbti ne daugiau nei 3 metai. Be to, ieÅ¡kovės kvalifikacija buvo žemesnė už buhalterės S. Z. ir vyr. buhalterės L. T. Per įspėjimo iÅ¡ darbo laikotarpį atsakovas neturėjo galimybės pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei kito darbo, nes tuo metu laisvų darbo vietų, atitinkančių ieÅ¡kovės profesijÄ , specialybę ir kvalifikacijÄ , bendrovėje nebuvo.

Atsakovo manymu, byloje nustatytos visos reikÅ¡mingos ginčo faktinės aplinkybės ir surinkti jas pagrindžiantys įrodymai, todėl jokių papildomų įrodymų, siekiant patikrinti priimti sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismui iÅ¡reikalauti nereikia. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.).            IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 dalys), todėl byla nagrinėjama pagal ieÅ¡kovės apeliacinio skundo bei atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisnius bei faktinius argumentus.

Teisėjų kolegija vertina visus byloje esančius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, net jei detaliai dėl kiekvieno iÅ¡ jų nepasisako, t.y. vertina įrodymų visumÄ ir remdamasi ja daro iÅ¡vadas. Teisėjų kolegijos vertinimu į bylÄ yra pateikta pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alys bei liudytojai buvo apklausti teismo posėdžiuose, byloje yra iÅ¡samÅ«s jų paaiÅ¡kinimai, todėl teisėjų kolegija nemano esant tikslinga reikalauti į bylÄ pateikti papildomus dokumentus (ypač ieÅ¡kovei nenurodžius, kokių konkrečiai įrodymų byloje trÅ«ksta), taip pat ir tuos, kuriuos priimti atsisakė pirmos instancijos teismas.            IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2011-05-25 atsakovas nutraukė su ieÅ¡kove 2005-02-22 darbo sutartį DK 129 str. 1 d. pagrindu, t.y. darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės (t. 1, b. l. 7, 48).

Apie atleidimÄ iÅ¡ darbo ieÅ¡kovė buvo informuota atsakovo 2011-03-18 įspėjimu, kuriame nurodyta atleidimo iÅ¡ darbo data bei pagrindas (t.1, b.l. 5). Tačiau byloje kilęs ginčas dėl nepakankamo (netinkamo) atsakovės informavimo apie darbo sutarties nutraukimÄ bei netinkamo darbdavio pareigos siÅ«lyti atsakovei kitÄ darbÄ realizavimo (Å¡ios pareigos nevykdymo).             DK 130 str. 2 d. be kitų reikalavimų įspėjimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo turiniui numato ir reikalavimÄ nurodyti atleidimo iÅ¡ darbo priežastis ir aplinkybes, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas.

Priežastis ar aplinkybė, esanti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu, turi bÅ«ti nurodyta įspėjime tokiu bÅ«du, kad įspėjimas atitiktų savo paskirtį. Ä®spėjimo paskirtis yra informuoti darbuotojÄ dėl jo tolesnės padėties darbovietėje ir yra svarbi darbuotojų teisių užtikrinimo priemonė tiek ginant darbuotojo interesus jam dirbant, tiek sprendžiant ginÄÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumo ir teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-186/2008).

Kita vertus, kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ne kiekvienas nukrypimas nuo nustatytos darbuotojų įspėjimo tvarkos reiÅ¡kia darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ . Dėl to teismas, spręsdamas, ar darbuotojas buvo tinkamai įspėtas apie bÅ«simÄ darbo sutarties nutraukimÄ , net ir konstatavęs tam tikrus pažeidimus, kiekvienu atveju turėtų įvertinti nustatyto pažeidimo reikÅ¡mę bei jo sukeltus teisinius padarinius darbuotojui ir tik priklausomai nuo to, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais spręsti, ar toks pažeidimas konkrečiu atveju sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ pripažinti atleidimÄ neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-294/2012).             Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei pateiktas 2011-03-18 įspėjimas neatitiko DK 130 str. 2 d. 1 p. reikalavimų, kadangi jis nebuvo pakankamai informatyvus, nenurodyta, nuo kada struktÅ«riniai pertvarkymai bus atliekami, koks Å¡ių pertvarkymų mastas ir pobÅ«dis. IÅ¡ įspėjimo turinio negalima padaryti jokios iÅ¡vados dėl atleidimo iÅ¡ darbo priežasties, lėmusios darbdavio sprendimÄ atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo.

Tačiau duomenys apie Å¡iÄ priežastį matyti iÅ¡ kitų įrodymų. 2011-01-03 atsakovas priėmė įsakymÄ dėl etatų keitimo ir tvirtinimo, kuriame 2011 metais numatė panaikinti buhalterės – kasininkės, sargo ir vadybininko etatus (t.1, b.l. 51). Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad Å¡iame įsakyme nėra nurodyta, kad mažinamas bÅ«tent jos etatas. IeÅ¡kovės darbo sutartis patvirtina, kad ji buvo priimta dirbti bÅ«tent buhaltere-kasininke ir daugiau tokių etatų, remiantis atsakovo sudarytu darbuotojų sÄ raÅ¡u, nebuvo (t.1, b.l. 12-14; t.2, b.l. 100).

Kiti panaÅ¡Å«s etatai buvo buhalterės ir vyriausios buhalterės, todėl esant vienam buhalterės-kasininkės etatui, nėra pagrindo abejoti, kad 2011-01-03 įsakyme minimas bÅ«tent ieÅ¡kovės etatas.              Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi 2011-01-03 įsakymu kaip papildančiu atsakovės 2011-03-18 įspėjimÄ , nes ji apie šį įsakymÄ nežinojo, niekada jo nematė, nebuvo su juo supažindinta, niekada nebuvo kalbos apie etatų mažinimÄ .

Nors byloje nėra tikslių duomenų, kada ieÅ¡kovė sužinojo apie tai, kad atsakovo įmonėje planuojama mažinti etatus ir kada susipažino su 2011-03-18 darbdavio įsakymu, tačiau vien tai, jog ji 2011-12-02 savo paaiÅ¡kinimuose teismui nurodė, jog apie minėtÄ Ä¯sakymÄ jai buvo pasakyta, kai ji 2011-04-20 paprašė paaiÅ¡kinti atleidimo iÅ¡ darbo priežastį, rodo, jog atleidimo iÅ¡ darbo priežastis ieÅ¡kovei buvo žinoma iki jos atleidimo iÅ¡ darbo (t.2, b.l. 152). Aplinkybė, jog tiek pati ieÅ¡kovė domėjosi jos atleidimo iÅ¡ darbo priežastimis, tiek įmonės direktorė jai tokiÄ informacijÄ suteikė, matyti ir iÅ¡ atsakovo atstovės M.

S. paaiÅ¡kinimų 2012-02-06 teismo posėdyje, kuriame ji nurodė, jog įspėjimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo ji įteikė ieÅ¡kovei pati (t.3, b.l. 180), atleidimo iÅ¡ darbo priežastis įmonės direktorė aiÅ¡kino ieÅ¡kovei kiekvienÄ kartÄ , kai ieÅ¡kovė to praÅ¡ydavo (t.3, b.l. 181). IÅ¡ visų bendrovėje dirbusių buhalterių, ieÅ¡kovės užimtumas buvo mažiausias. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nors įspėjime dėl atleidimo iÅ¡ darbo atleidimo priežastis nebuvo įraÅ¡yta, tačiau faktiÅ¡kai ji ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta.

Be to, atleidimÄ iÅ¡ darbo ieÅ¡kovė galėjo numatyti ir iÅ¡ faktinės situacijos įmonėje, kai dalis ieÅ¡kovės, kaip kasininkės - buhalterės funkcijų buvo perduotos vyr. buhalterei L. T. (2008-04-14 įsakymas, t.1, b.l. 106), o dalis panaikintos (2008-09-01 įsakymas, t.1, b.l. 107). Kasininkės darbo faktiÅ¡kai nebeliko, pradėjus bendrovės piniginių lėšų pervedimus atlikti tiesiogiai per bankÄ . Šios aplinkybės rodė, kad ieÅ¡kovės, kaip buhalterės-kasininkės, paslaugų atsisakoma, nes jos, optimizavus darbÄ , įmonei tampa nereikalingos.                 Apeliantė teigia, jog jos atleidimas iÅ¡ darbo buvo susietas su jos elgesiu darbe.

Nors to neneigė ir atsakovas, tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, nenurodžius tokios priežasties ieÅ¡kovei, tai negalėjo bÅ«ti pagrindas atleisti jÄ iÅ¡ darbo. Nepripažinus ieÅ¡kovės elgesio darbe jos atleidimo Å¡i darbo priežastimi, apeliacinės instancijos teismas dėl su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.                Apeliantė ginčija teismo iÅ¡vadÄ , jog jos atleidimo iÅ¡ darbo priežastimi buvo įmonės struktÅ«riniai pertvarkymai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimÄ dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų darbdavys, iÅ¡skyrus teisės aktų numatytus atvejus, turi teisę priimti savarankiÅ¡kai ir savo rizika. Teismas, nagrinėjantis ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realÅ«s, ar nėra fiktyvÅ«s, turintys tikslÄ tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimÄ su konkrečiu darbuotoju.

Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas. Jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-204/2007).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės darbo, kaip buhalterės – kasininkės, funkcijos iÅ¡nyko dalį jų panaikinus, o dalį perdavus kitai buhalterei. Jos etatas panaikintas realiai, nes į jį joks kitas asmuo priimtas nebuvo. Be to, panaikintas ir dar vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo metu buvusių trijų buhalterės etatų, - S. Z., visas buhalterės funkcijas perdavus vyriausiajai buhalterei L. T. (t.3, b.l. 41, 192-193). Vadinasi, ieÅ¡kovės etatas panaikintas realiai, ji negali atlikti savo darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, o tai yra pakankama priežastis laikyti buvus teisėtÄ pagrindÄ ieÅ¡kovės atleidimui iÅ¡ darbo.

Nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės aplinkybė, kad prieÅ¡ ieÅ¡kovės įspėjimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo nebuvo įmonės akcininkų sprendimo dėl įmonės pertvarkymo, o toks sprendimas priimtas jau ieÅ¡kovę atleidus, t.y. 2011-09-30. Sprendžiant dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, kai jis grindžiamas įmonės struktÅ«riniais pertvarkymais, juos patvirtinančiu dokumentu gali bÅ«ti laikomas ir įmonės vadovo įsakymas dėl etatų keitimo ir tvirtinimo, kuriuo numatoma, dėl darbų apimties sumažėjimo, tam tikrus etatus naikinti.

Teismas nėra įgaliotas spręsti, ar tokius etatus ir tiek, kiek panaikinta, naikinti buvo bÅ«tina, ar toks įmonės pertvarkymas, koks buvo atliktas ir planuotas, yra tikslingas, nes tai yra įmonės veiklos rizika ir atsakomybė. Atsižvelgdamas į tai, teismas turėjo pagrindÄ atsisakyti nagrinėti ieÅ¡kovės paruoÅ¡tÄ etatų sÄ rašų analizę, nes etatų naikinimas, keitimas ar jų steigimas, tiek, kiek tai nėra susiję su darbo vietos siÅ«lymu atleidžiamam darbuotojui jo atleidimo laikotarpiu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas gali spręsti, ir tai jau įvertino, kad ieÅ¡kovės atliktoms funkcijoms atskiras darbuotojas įmonėje nebuvo reikalingas, bÅ«tent jos darbui atlikti joks kitas darbuotojas nebuvo priimtas, vadinasi, teisėtas pagrindas atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo buvo.Darbo kodekso 129 str. 1 d. numatanti, kad atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ , suponuoja pareigÄ darbdaviui siÅ«lyti darbÄ jo įmonėje atleidžiamam darbuotojui.

Dėl tinkamos Å¡ios pareigos įgyvendinimo byloje yra kilęs ginčas, nes apeliantė įsitikinusi, kad ji nepagrįstai nebuvo perkelta į kitÄ darbÄ atsakovo įmonėje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad pareiga siÅ«lyti darbÄ atleidžiamam darbuotojui nėra absoliuti, nes darbdavys yra saistomas individualių sutarčių su kitais darbuotojais, todėl gali bÅ«ti siÅ«lomos tik laisvos darbo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 26 d. nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-356/2005), siÅ«lydamas kitÄ darbÄ , darbdavys turi atsižvelgti į atleidžiamo darbuotojo profesijÄ , kvalifikacijÄ , kitas dalykines savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-60/2008), pareiga siÅ«lyti laisvÄ darbo vietÄ darbdaviui atsiranda nuo darbuotojo įspėjimo apie bÅ«simÄ atleidimÄ ir iÅ¡lieka iki pat atleidimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis). Nagrinėjamu atveju aktualus yra laikotarpis nuo 2011 m. kovo 18 d., kai ieÅ¡kovei buvo įteiktas įspėjimas, iki 2011 m. gegužės 285 d., kai ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo.

UAB „Respublikinis veterinarijos aprÅ«pinimo centras“ pateiktas darbuotojų sÄ raÅ¡as rodo, bei tai ne kartÄ patvirtino atsakovas savo paaiÅ¡kinimuose, kad aukščiau minėtu laikotarpiu atsakovo įmonėje laisvų etatų, kurie atitiktų ieÅ¡kovės kvalifikacijÄ , nebuvo (t.2, b.l. 101); vienintelis Å¡iuo laikotarpiu į įmonę priimtas darbuotojas buvo E. V., tačiau jis priimtas į vairuotojo – ekspeditoriaus pareigas, kurioms reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kurio ieÅ¡kovė neturi ir ginčo dėl to nėra (t.1, b.l. 69-70).

Aplinkybė, kad įsagų skyriuje, į kurį tikėjosi bÅ«ti priimta ieÅ¡kovė, iki įspėjimo jai įteikimo galimai dirbo ir asmenys, neturintys iÅ¡silavinimo, nagrinėjimu atveju nėra nustatyta, be to, neturi reikÅ¡mės, nes, pirma, siÅ«lyti darbÄ galima tik į laisvÄ darbo vietÄ , o duomenų, kad ieÅ¡kovės atleidimo laikotarpiu įsagų skyriuje bÅ«tų buvę laisvų darbo vietų, byloje nėra; antra, atsakovo atstovė patvirtino, kad darbuotojams įsagų skyriuje reikalingas veterinarijos gydytojo iÅ¡silavinimas, dėl ko 2011-09-12 į veterinarijos gydytojo-specialisto pareigas buvo priimtas V.

T., turintis veterinarijos gydytojo kvalifikacijÄ ir vairuotojo pažymėjimÄ . Taigi pareigos, į kurias po ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo įsagų skyriuje buvo priimtas darbuotojas, tai veterinarijos gydytojo-specialisto, jo pareigoms užimti veterinarijos gydytojo kvalifikacija bÅ«tina, reikalingas ir vairuotojo pažymėjimas, o Å¡ių reikalavimų ieÅ¡kovė neatitiko. Duomenų, kad Å¡iame skyriuje bÅ«tų buvę kitų laisvų vietų, nereikalaujančių veterinarijos gydytojo kvalifikacijos, byloje nėra.

                  DK straipsniai, reglamentuojantys atleidimÄ iÅ¡ darbo, numato lengvatas ir papildomas garantijas socialiai labiau pažeidžiamoms asmenų grupėms (DK 129 str. 4 d., 130 str. 1 d.). Tokiems asmenims yra priskirti ir neįgalieji. Pastariesiems asmenims numatytas ilgesnis įspėjimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo terminas, t.y. vietoj bendro 2 mėnesių, - ne mažesnis nei 4 mėnesių terminas. Aplinkybės, susijusios su darbdavio neturėjimu informacijos apie numatomo atleisti iÅ¡ darbo darbuotojo neįgalumÄ neeliminuoja darbdavio pareigos ir darbuotojui įstatymu suteiktos teisės bÅ«ti įspėtam ne prieÅ¡ du, bet prieÅ¡ keturis mėnesius.

Kita vertus, vertinant darbdavio padarytÄ klaidÄ dėl įspėjimo terminų, bÅ«tina atsižvelgti ir į konkrečios bylos aplinkybes. DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas darbo teisės subjektų lygybės principas; Å¡is įpareigoja tiek darbdavį, tiek darbuotojÄ bendradarbiauti, siekti, kad vykdant darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, Å¡alių veiksmai kiek galima labiau atitiktų abiejų sutarties Å¡alių interesus ir pagrįstus lÅ«kesčius. Taigi informacijos apie neįgalumÄ pateikimas darbdaviui yra darbuotojo pareiga, kuriÄ jis privalo vykdyti ir yra už tai atsakingas.                    Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pati patvirtino, kad atsakovui nėra nurodžiusi apie savo invalidumÄ (t.3, b.l. 171, 175-176).

Nors ji teigė nepateikusi tokios informacijos dėl baimės iÅ¡saugoti darbÄ , tačiau Å¡is faktas, t.y. informacijos apie ieÅ¡kovės neįgalumÄ neturėjimas, yra pagrindas atleisti atsakovÄ nuo DK 129 str. 4 d. numatytos pareigos apie atleidimÄ iÅ¡ darbo atleidžiamam darbuotojui praneÅ¡ti ne vėliau kaip prieÅ¡ 4 mėnesius, nes atsakovas negali bÅ«ti verčiamas taikyti DK 129 str. 4 d., jei tokios normos taikymui jis neturėjo pagrindo. Neturi reikÅ¡mės Å¡iuo atveju ligos kodai, įraÅ¡yti darbuotojo medicinos kortelėje, nes darbdavys nėra įpareigotas Å¡iuos kodus Å¡ifruoti, įraÅ¡as „dirbti gali“ (t.3, b.l.149-156) bei paties darbuotojo nesirÅ«pinimas informavimu apie savo sveikatos bÅ«klę leidžia preziumuoti gerÄ jo sveikatos bÅ«klę.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nepateikdama darbdaviui aiÅ¡kios informacijos apie savo neįgalumÄ , ieÅ¡kovė pati prisiėmė rizikÄ už tai, kad jai nebus taikomos su Å¡ia sveikatos bÅ«kle susijusios socialinės garantijos.                     Soliacines garantijas, iÅ¡ kurių viena – pirmumo teisė bÅ«ti paliktam dirbti - DK numato ir asmenims, kurie prižiÅ«ri kitus Å¡eimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįglumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba Å¡eimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis (DK 135 str. 1 d. 2 p.).

IeÅ¡kovė teismui nurodė, jog turėjo teisę į Å¡iÄ garantijÄ , nes slaugo motinÄ , kuriai nustatytas specialus nuolatinės priežiÅ«ros poreikis. Visgi pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai paneigiančių įrodymų byloje nėra, kad Å¡iÄ informacijÄ atsakovas sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Taigi jos nežinojo spręsdamas dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo. Kita vertus, Å¡i garantija yra aktuali ir dėl tos taikymo gali bÅ«ti sprendžiama tada, kai mažinant darbuotojų skaičių konkuruoja du ar daugiau darbuotojų, kurių kvalifikacija vienoda.

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės kvalifikacijos teismas atsižvelgė ne tik į jos ir kitų darbuotojų iÅ¡silavinimÄ , bet ir kitas aplinkybes, t.y. iÅ¡dirbtÄ laikÄ , paties atsakovo vertinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nes darbuotojo kvalifikacijÄ , jo sugebėjimus atlikti jam pavestÄ darbÄ geriausiai gali įvertinti tik pats darbdavys, kuris nuolat mato darbuotojo atliekamų funkcijas, jų rezultatus, kokybę.

Todėl, nesant įstatymo reikalavimo darbuotojo kvalifikacijÄ vertinti tik pagal jo iÅ¡silavinimÄ , teismas neturi pagrindo pripažinti atsakovo darbuotojos – ieÅ¡kovės vertinimÄ netinkamu ir laiko, kad DK 135 str. 1 d. 2 p. atsakovas nepažeidė.             Atsisakius tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovas įgyja teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ , kurios, remiantis jas patvirtinančias dokumentais, sudaro 2 420 Lt.

Å ios iÅ¡laidos patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Jos virÅ¡ija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.11 p. numatytÄ maksimalų rekomenduotinÄ dydį, todėl, atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , mažintinos iki Å¡io dydžio – 1 200 Lt. Teismas neturi pagrindo vadovautis rekomendacijų 11 punktu ir atstovavimo iÅ¡laidų priteisti daugiau, 8.11 p. numatytas maksimalus dydis, be to, atsiliepime į apeliacinį skundÄ kartojama daugelis jau pirmosios instancijos teisme iÅ¡sakytų argumentų, pritariama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, nėra analizuojami jokie tarptautiniai dokumentai, užsienio teismų praktika, nėra kitų aplinkybių, kurios leistų Å¡iÄ bylÄ vertinti kaip ypatingai sudėtingÄ ir nukrypti nuo rekomenduojamų dydžių už teisinių paslaugų teikimÄ apeliacinės instancijos teisme.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Respublikinis veterinarijos aprÅ«pinimo centras“, į.k. 122249763, 1 200 Lt atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos                                                                 Rita Kisielienė Alma Urbanavičienė Andrutė Kalinauskienė                                                                 Â