2023-09-20 Nr. AB-16695-4-45-3-00379-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2353-575/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00379-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio B. N. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui B. N. A. A..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui B. N. A. A. (toliau – ir Užsienietis) taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą iki 2023 m. lapkričio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis 2021 m. liepos 28 d. buvo sulaikytas VSAT pareigūnų, kai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Užsienietis į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs su šeimos nariais (žmona ir vaikais), kartu su savimi turėjo asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinantį dokumentą – (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, galiojantį iki 2027 m. liepos 31 d.

Užsienietis kartu su šeimos nariais pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21N36095 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį į kilmės šalį, 5 metus uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė Užsieniečio ir jo šeimos narių apeliacinį skundą tenkinti ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti prieglobsčio prašymą. 2022 m. kovo 25 d.

Užsienietis su šeima buvo apgyvendintas Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, iš kurio 2022 m. rugpjūčio 19 d. pasišalinimo. 2023 m. gegužės 2 d. jis pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (Reglamentas „Dublinas III“) buvo grąžintas iš Vokietijos ir perduotas Centrui. 2023 m. gegužės 4 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S61112, kuriuo atnaujino prieglobsčio prašymo nagrinėjimą bei atstatė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminą. 2023 m. gegužės 5 d.

Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobsčio priėmimo bei apgyvendino Užsienietį VSAT, suteikiant laisvo judėjimo teisę. 2023 m. gegužės 18 d. Užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir nustatytu laiku negrįžo. 2023 m. gegužės 19 d. apie 9 val. Holny Mejera vietovėje buvo sulaikyti du (duomenys neskelbtini) piliečiai, tarp kurių buvo ir Užsienietis. Tą pačią dieną šie asmenys buvo perduoti iš Lenkijos Respublikos. 2023 m. gegužės 19 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnas priėmė sprendimą sulaikyti Užsienietį ne ilgiau kaip 48 val.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 21 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. Užsienietis apskundė šį teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2023 m. birželio 7 d. nutartimi jo apeliacinį skundą atmetė. Užsienietis 2023 m. birželio 15 d. kreipėsi į apylinkės teismą, prašydamas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. liepos 14 d. sprendimu jo prašymo netenkino. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, Užsienietis kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi jo apeliacinį skundą atmetė. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 14 d. raštu informavo Užsienietį, kad dėl didelio darbo krūvio ir ribotų žmogiškųjų resursų neturėjo galimybės nustatytu laiku priimti sprendimą prieglobsčio byloje, bet tikisi priimti sprendimą iki 2023 m. spalio 31 d.

3. Centras pažymėjo, kad Užsieniečio rašymas suteiki prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Taip pat, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl jo judėjimo laisvės ribojimas yra būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo.

4. Centras atkreipė dėmesį, jog nuo pat atvykimo į Lietuvą momento, Užsieniečio judėjimo laisvė buvo ribojama nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2022 m. kovo 25 d. bei nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki šios dienos, t. y. apie 11 mėn.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Centro Teikimą patenkino ir pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 21 d. sprendimo Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą iki 2023 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, taigi prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos mėn., pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) faktiškai buvo sulaikytas apie 8 mėn. Jis 2022 m. rugpjūčio 19 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, dėl ko jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Užsienietis, 2023 m. gegužės 2 d. būdamas grąžintas pagal Reglamentą „Dublinas III“ iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką, bei Migracijos departamento 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu apgyvendintas VSAT suteikiant teisę laisvai judėti, pakartotinai 2023 m. gegužės 18 d. išvyko iš apgyvendinimo vietos ir iš Lietuvos Respublikos. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nurodė, jog yra didelė tikimybė, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

7. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1941-815/2023 išdėstytus argumentus bei įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas pratęsė Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą iki 2023 m. lapkričio 19 d.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

9. Užsienietis teigia, jog teismas neįvertino, kad Užsieniečiui suteiktas leidimas dirbti Lietuvoje yra reikšminga aplinkybė, vertinant jo faktinio sulaikymo pagrįstumą. Būdamas uždarytas Centre, Užsienietis netenka realios galimybės dirbti, o, neturėdamas galimybės dirbti, jis neturi lėšų pragyventi. Galėdamas dirbti, jis galėtų pasirūpinti savimi ir nebūti našta Lietuvos valstybei.

10. Priimdamas ginčijamą sprendimą, teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią net ir asmenims, kurie buvo grąžinti pagal Reglamentą „Dublinas III“, buvo suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvoje.

11. Pareiškėjo vertinimu, nors jam turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nesuteikiant teisės išvykti už Centro ribų, faktiškai jis yra laikomas sulaikymo sąlygomis, nes jis yra apgyvendintas sulaikymui skirtose specialiose patalpose. Tai reiškia, kad jis negali iš pastato išeiti kada nori, pats pastatas yra aptvertas kelių metrų atstumu nuo sienos, o bendravimas su kitais Centro gyventojais negalimas dėl fizinių ribojimų.

12. Pareiškėjas pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti griežčiausią jo laisvę ribojančią priemonę. Užsienietis jau ilgą laiko tarpą yra sulaikytas. Kadangi nėra priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas, nėra pagrindo teigti, kad jis nebendradarbiauja dėl jo išsiuntimo, todėl jo sulaikymas galėjo truktu ne ilgiau kaip 6 mėn.

13. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą.

14. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja faktines aplinkybes, nurodytas Teikime, ir papildomai nurodo, jog 2023 m. rugsėjo 8 d. Užsienietis pateikė prašymą savanoriškai išvykti į kilmės šalį. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu įpareigojo Užsienietį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų laikotarpį. (duomenys neskelbtini) ambasada išdavė kelionės dokumentą ir 2023 m. rugsėjo 15 d. Užsienietis savanoriškai išvyko į kilmės valstybę.

15. Centro nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog Užsienietis nuo 2021 m. liepos 28 d. atvykęs į Lietuvos Respubliką prašyti prieglobsčio, nuo to laiko 2 kartus, nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, neteisėtai išvyko iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, taip sutrukdydamas kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti jo atžvilgiu sprendimus, todėl pagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytus sulaikymo pagrindus. Užsienietis, išreiškęs norą taikyti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, vėliau savo noru sugrįžo į kilmės šalį, tuo pačiu atsisakydamas prieglobsčio prašytojo statuso.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 21 d. sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminas iki 2023 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytoms aplinkybėms, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis du kartus buvo pasišalinęs iš Lietuvos, nusprendė, jog yra didelė tikimybė, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

18. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino, jog jam yra suteiktas leidimas dirbti Lietuvoje; apgyvendinus jį Centre, nesuteikiant laisvo judėjimo, jis faktiškai laikomas sulaikymo sąlygomis; byloje nėra duomenų apie tai, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, taip pat nėra duomenų apie tai, kad Užsienietis nebendradarbiauja su VSAT ar Migracijos departamentu, todėl yra pagrindas jam skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, jog Centras pateikė informaciją, jog 2023 m. rugsėjo 8 d. Užsienietis pateikė prašymą savanoriškai išvykti į kilmės šalį. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu įpareigojo Užsienietį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų laikotarpį. (duomenys neskelbtini) ambasada išdavė kelionės dokumentą ir 2023 m. rugsėjo 15 d. Užsienietis savanoriškai išvyko į kilmės valstybę.

20. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaisant to, kad užsienietis, kuriam taikomos suėmimo pratęsimo (šiuo atveju alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo) klausimas nagrinėjimas teisme, yra išvykęs į kilmės šalį, užsieniečio apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas. Tokį vertinimą pagrindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

21. EŽTT praktikoje pažymėta, kad pagrindinis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija, EŽTK) 5 straipsnio 4 dalies tikslas yra užtikrinti skubaus teisminio sprendimo dėl sulaikymo teisėtumo peržiūrėjimo galimybę, leidžiančią, kai tinkama, asmenį nedelsiant paleisti. Skubaus teisminio peržiūrėjimo reikalavimas, žvelgiant iš šios perspektyvos, yra svarbus tol, kol asmens sulaikymas tęsiamas. Nors tuo metu, kai asmuo yra paleidžiamas, skubumo garantija nebėra svarbi pagrindiniam Konvencijos 5 straipsnio 4 dalies tikslui, veiksmingo teisminio peržiūrėjimo garantija turėtų toliau būti taikoma, nes buvęs sulaikytasis gali turėti teisėtą interesą, kad jo sulaikymas būtų įvertintas ir po to, kai jis paleidžiamas iš sulaikymo vietos (2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo byloje Žúbor prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 7711/06) 77 p.). EŽTT praktikoje teisėtas interesas siejamas su asmens galimybe kreiptis dėl žalos atlyginimo, kurią garantuoja EŽTK 5 straipsnio 5 dalis, kai yra būtina užsitikrinti teismo sprendimą, galintį paneigti bet kokią nacionalinėje teisėje galiojančią prezumpciją, jog kompetentingos valstybės institucijos priimtas sulaikymo įsakymas yra per se (pats savaime) yra teisėtas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4275-602/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-415/2022; 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-822/2022; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2489-662/2022).

22. Pažymėtina, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

23. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi į tai, kad Užsienietis, apgyvendinus jį VSAT, suteikiant jam laisvo judėjimo teisę, du kartus buvo pasišalinęs iš Lietuvos Respublikos ir buvo grąžintas, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas pratęstas pagrįstai ir teisėtai, siekiant užtikrinti veiksmingą Užsieniečio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, kurią skirti (pakeisti) apeliaciniame skunde prašo Užsienietis, nebūtų pakankamas siekiant Įstatyme įtvirtintų tikslų, nes nebūtų paneigta pagrįsta rizika, kad, turėdamas teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Užsienietis galėtų bandyti pasišalinti iš Lietuvos Respublikos ir (ar) siekti išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas pagrindas pratęsti Užsieniečiui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą.

26. Dėl Užsieniečio apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (administracinės bylos Nr. A-1419-822/2023; Nr. A-1517-552/2023; Nr. A-1854-822/2023), esant analogiškomis aplinkybėmis, kai asmenys buvo grąžinti į Lietuvą pagal Reglamentą „Dublinas III“, panaikino pirmosios instancijos teismų sprendimus, suteikdamas užsieniečiams teisę laisvai judėti Lietuvoje, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytų administracinių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, kiekvieną kartą yra vertinama individuali asmens situacija, todėl nėra pagrindo teigti, jog Užsieniečio nurodytos bylos yra analogiškos nagrinėjamai bylai.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad Užsieniečiui yra išduotas leidimas dirbti, neturi tiesioginės įtakos sprendžiant dėl judėjimo laisvės apribojimo taikymo ar netaikymo. Pagrindai taikyti užsieniečiui judėjimo laisvės ribojimus buvo tai, kad Užsienietis du kartus neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko į užsienį iš kur buvo grąžintas, todėl, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam Užsieniečio bandymui neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos bei sudaryti prielaidas jo galutinio sprendimo prieglobsčio byloje priėmimui ir įvykdymui, Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti ir proporcingi.

28. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, dėl to Užsieniečio apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio B. N. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius