a96ac59f-23bd-4b01-ac93-e63d2a2ebec9 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1054-796/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00615-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.24 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens I. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiÅ¡kimÄ dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys S. B. (S. B.), I.

B., iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja antstolė Vida Daugirdienė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama spręsti klausimÄ dėl sankcijos suinteresuotam asmeniui (skolininkei) I. B. taikymo už teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-41-639/2020, nevykdymÄ , baudÄ skiriant suinteresuoto asmens (iÅ¡ieÅ¡kotojo) S. B. naudai.

Antstolė nurodė, kad antstolės kontoroje 2020 m. gegužės 8 d. pagal iÅ¡ieÅ¡kotojo S. B. praÅ¡ymÄ buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/20/00327 pagal Klaipėdos apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. e2-41-639/2020 dėl tėvo S. B. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi A. B. (A. B.) tvarkos. S. B. dar 2020 m. gegužės 6 d. kreipėsi į antstolį nurodydamas, kad vaiko motina I. B. nevykdo teismo sprendimo ir draudžia tėvui bendrauti su sÅ«numi. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7183-1067/2020 I.

B. nubaudė vienkartine 30,00 Eur bauda S. B. naudai. PaskirtÄ baudÄ I. B. sumokėjo. 2020 m. gruodžio – sausio mėn. S. B. antstolei pateikė praneÅ¡imus, kad I. B. uždraudė sÅ«nui bendrauti su tėvu, todėl negalėjo pasimatyti su sÅ«numi 2020 m. gruodžio 16 d., 18 d., 19 d., 20 d., 23 d. S. B. teigimu, vaiko motina nurodė, kad neiÅ¡leis sÅ«naus Å¡vęsti Naujųjų metų, taip pat sÅ«nus negalės vykti į tėvo namus 2021 m. sausio 1 d., 2 d., 3 d. dėl to, kad paskelbtas visuotinis karantinas.

Jis stengėsi vaiko motinai paaiÅ¡kinti, kad yra visiÅ¡kai sveikas ir turi teisę matytis su sÅ«numi. Anot S. B., vaikas yra įbaugintas karantinu, taip pat vaiko motina teikia vaikui tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , klaidina sÅ«nų, kad jis nebendrautų ir kviečiamas nevažiuotų su tėvu į jo namus, nevyktų pas senelius iÅ¡ tėvo pusės, kurie labai myli anÅ«kÄ . Antstolė pareiÅ¡kime taip pat nurodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d. buvo susisiekta su I. B., ji pakartotinai informuota, kad teismo sprendimÄ privalo vykdyti ir leisti tėvui bendrauti su sÅ«numi.

I. B. paaiÅ¡kino, kad artimiausiu metu neleis tėvui susitikti su sÅ«numi, nes yra įsitikinusi, kad dėl paskelbto karantino teismų sprendimai nėra vykdytini. S. B. informavo antstolę, kad negalėjo su sÅ«numi pasimatyti ir bendrauti pagal Å¡iuos vykdomajame raÅ¡te nurodytus punktus, t. y.: pagal 1 punktÄ , kuriame nurodyta, kad tėvas su sÅ«numi bendrauja kiekvienÄ trečiadienį, tačiau vaiko motina nesuteikė galimybės bendrauti su vaiku 2020 m. gruodžio 16 d., 23 d., 30 d.; pagal 2 punktÄ , kuriame nurodyta, kad tėvas su sÅ«numi bendrauja kas antrÄ savaitgalį, tačiau vaiko motina nesuteikė galimybės bendrauti su vaiku 2020 m. gruodžio 18 d., 19 d., 20 d.; pagal 3 punktÄ , kuriame nurodyta, kad tėvas su sÅ«numi bendrauja kas antrais metais per Naujųjų metų Å¡ventes, tačiau vaiko motina nesuteikė galimybės bendrauti su vaiku 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. sausio 1 d., 2 d., 3 d.

2. Suinteresuotas asmuo I. B. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad tėvui bendrauti su vaiku nedraudžia, antstolės pareiÅ¡kime nurodytomis dienomis tėvas buvo susitikęs su vaiku, iÅ¡skyrus 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. sausio 1 d., 2 d., 3 d., kai tėvas pats nebuvo atvykęs į susitikimÄ su vaiku. Be to, S. B. nepateikė jai pažymėjimo, kad neturi koronaviruso infekcijos. Ji siÅ«lė bendrauti tėvui su sÅ«numi nuotoliniu bÅ«du.

3. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė 2021 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje davė iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad situacija dėl tėvo bendravimo su vaiku yra sudėtinga ir Å¡is klausimas yra keliamas ilgÄ laikÄ , tačiau bendravimas Å¡iai dienai nėra atkurtas. Pagalba Å¡eimai buvo nutraukta, tačiau pastaruoju metu vėl inicijuota, tėvai sutiko bendradarbiauti.

Tėvų skyrybų metu skyriuje tėvui bendraujant su vaiku jų ryÅ¡ys buvo Å¡iltas, jaudinantis, vaikas tokio negalėtų suvaidinti. Atstovė taip pat atkreipė dėmesį į byloje esančias nuotraukas, kuriose nematyti nei vaiko baimių, nei abejonių, nei slogių nuotaikų. Å iuo metu iÅ¡ bylos medžiagos matyti itin neigiamas vaiko nusiteikimas tėvo atžvilgiu. Atstovės nuomone, pats vaikas, atsižvelgiant į jo amžių, tokios neigiamos ir tokios kategoriÅ¡kos nuomonės negalėjo susiformuoti, tiesiog jis girdi neigiamus dalykus ir juos yra iÅ¡mokęs. Pažymėjo ir tai, kad tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, turi didesnę įtakÄ vaikui per kasdienį bendravimÄ , todėl privalo padėti įveikti iÅ¡kilusius sunkumus bendraujant su skyrium gyvenančiu tėvu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiÅ¡kimas tenkintas, suinteresuotam asmeniui (skolininkei) I. B. skirta vienkartinė 500,00 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo S. B. naudai. Pirmosios instancijos teismo motyvai: 4.1 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-41-639/2020, dėl kurio vykdymo nagrinėjamu atveju kilo ginčas, nustatyta, kad tėvas S. B. su sÅ«numi A.

B. bendrauja kiekvienÄ trečiadienį, kas antrÄ savaitgalį, sprendime nustatyta tvarka per Å¡ventes bei 14 dienų iÅ¡ eilės vaiko atostogų metu. 4.2 Antstolės suraÅ¡ytame 2021 m. sausio 5 d. akte užfiksuota, kad suinteresuotas asmuo S. B. pateikė antstolei pareiÅ¡kimus, kad suinteresuotas asmuo I. B. uždraudė sÅ«nui bendrauti su tėvu, todėl jis negalėjo pasimatyti su sÅ«numi 2020 m. gruodžio 16 d., 18 d., 21 d., 28 d., taip pat 2021 m. sausio 4 d. Antstolė bylos nagrinėjimo metu papildomai pateikė teismui 2021 m. birželio 25 d. aktÄ , kuriame užfiksuota, kad tėvui su sÅ«numi nebuvo suteikta galimybė bendrauti 2021 m. sausio 13 d., 15 d., 16 d., 17 d., 20 d., 27 d., 2021 m. kovo 17 d., 24 d., 26 d., 27 d., 28 d., 31 d., 2021 m. balandžio 7 d., 9 d., 10 d., 11 d., 14 d., 2021 m. birželio 23 d. 2021 m. rugpjūčio 10 d. akte nurodyta, kad tėvui su sÅ«numi nebuvo suteikta galimybė bendrauti 2021 m. birželio 30 d., 2021 m. liepos 7 d., 14 d., 16 d., 21 d., 28 d., 30 d. 4.3 Suinteresuotas asmuo I.

B. neneigia, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki Å¡iol vaiko ir tėvo bendravimas pagal įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytÄ tvarkÄ nevyksta. Nors atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodo, kad tėvui bendrauti su vaiku 2020 m. gruodžio – 2021 m. sausio mėn. neleido dėl pandemijos, siÅ«lė nuotolinį bendravimÄ , tačiau dėl tolesnio tėvo ir sÅ«naus nebendravimo suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad vaikas bendrauti su tėvu nenori, tėvo bijo. 4.4 Nagrinėjamoje byloje vaiko nuomonė buvo iÅ¡klausyta individualaus jo pokalbio su teismo psichologe metu.

Psichologės iÅ¡vadoje užfiksuota, kad vaikas iÅ¡reiÅ¡kia nenorÄ susitikti ir bendrauti su savo tėvu S. B., kadangi tėvas negražiai bendrauja su močiute, negražiai kalba apie mamÄ , pristoja, geria alų, degtinę ir konjakÄ , rÅ«ko, nežaidžia, rodo animacinius filmukus, kurių vaikas vėliau iÅ¡sigÄ sta, yra aptaÅ¡kęs vaikÄ lediniu, neÅ¡variu vandeniu iÅ¡ upės, negražiai elgiasi su mama, yra iÅ¡metęs vaikÄ Ä¯ gatvę su temperatÅ«ra, kai jam buvo trys metukai, nori per prievartÄ pasiimti vaikÄ gyventi pas save, yra neadekvatus ir piktas žmogus, meluoja, yra tampęs vaikÄ už plaukų, kai vaikas dar nemokėjo vaikščioti, nieko nedovanoja (iÅ¡skyrus telefonÄ , kurį vėliau reikėjo nuplauti, kad jis nesmirdėtų), įvedė į telefonÄ slaptažodį, linki vaikui blogo, pavyzdžiui, kad jis susirgtų, tÄ patį vaikas galvoja ir apie kitus savo Å¡eimos narius iÅ¡ tėvo pusės. 4.5 Suinteresuotų asmenų vaikas iÅ¡reiÅ¡kia labai neigiamÄ nuomonę apie savo tėvÄ ir jo giminaičius ir Å¡i jo nuomonė lemia jo nenorÄ bendrauti su tėvu.

Teismo vertinimu, vaiko nenoro bendrauti su vienu iÅ¡ tėvų negalima tapatinti su vaiko interesais. Taip pat teismas privalo įvertinti vaiko nenoro bendrauti su vienu iÅ¡ tėvų ir prieÅ¡iÅ¡kumo jam priežastis. Vaiko nuomonė negali bÅ«ti suabsoliutinama ir turi bÅ«ti vertinama kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kuris iÅ¡ tėvų yra atsakingas už tokios vaiko nuomonės susiformavimÄ . Kaip pažymėjo vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė, vaiko amžiui nėra bÅ«dinga savarankiÅ¡kai susiformuoti tokiÄ neigiamÄ ir kategoriÅ¡kÄ nuomonę apie tėvÄ .

Psichologės iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys, kad dalį neigiamos informacijos vaikas sužinojo iÅ¡ mamos, taip pat tai, kad po pokalbio apsikabino mamÄ ir pranešė „viskÄ pasakiau teisingai“. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vaikas, formuodamasis nuomonę apie tėvÄ , yra stipriai įtakojamas mamos. 4.6 Kaip užfiksuota psichologės iÅ¡vadoje, vaiko pyktis ir baimės, susijusios su tėvu, galimai neturi realaus pagrindo, taip pat pastebimas ir stiprus vaiko noras atstovauti bei ginti mamos interesams, besÄ lygiÅ¡kai atstumiant savo tėvÄ bei kitus Å¡eimos narius iÅ¡ jo pusės. Tėvų tarpusavio nesutarimai itin neigiamai veikia vaiko emocinę bei psichologinę bÅ«senÄ , jo identiteto formavimÄ si, kelia įvairias baimes bei nesaugumo jausmÄ .

Å iame kontekste pažymėtina, kad byloje yra pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos vaiko ir tėvo bendravimo akimirkos, taip pat vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad vaikui ir tėvui bendraujant skyriuje buvo matomas Å¡iltas jų ryÅ¡ys. Jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių netinkamÄ tėvo elgesį vaiko atžvilgiu, byloje nėra. O suinteresuotas asmuo, nepaisydama vaiko interesų, ne tik formuoja neigiamÄ nepilnamečio vaiko nuomonę apie tėvÄ , bet ir yra įtraukusi jį į tėvų teisminius ginčus. 4.7 Vaiko tėvai nebendradarbiauja, kad vaiko ir tėvo bendravimo tvarka bÅ«tų vykdoma, taip pat su vaiku gyvenanti vaiko motina, atsižvelgdama į susiklosčiusiÄ sudėtingÄ situacijÄ , nesiÅ«lo jokių kitų tėvo bendravimo su vaiku alternatyvų, teisindamasi mažareikÅ¡mėmis priežastimis (kad tėvo vaikui nupirktas telefonas įkrito į vandenį) arba pati dirbtinai kurdama įtampÄ (tėvo atvažiavimo laiku vaikas turėtų nutraukti buvimÄ prie jÅ«ros ir dėl to patirtų neigiamas emocijas).

Konstatuotina, kad suinteresuotas asmuo I. B. neieško sutarimo su vaiko tėvu, kad būtų vykdoma teismo nustatyta bendravimo tvarka, taip pat neieško jokio kito geriausio būdo vaikui bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. Yra pagrindas konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo I. B. teismo sprendimo nevykdo ir būtent dėl jos veiksmų yra susiformavęs vaiko nenoras bendrauti su tėvu. 4.8 Suinteresuotas asmuo I. B. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas.

Todėl ji turi prisiimti savo elgesio, suformuojant neigiamÄ vaiko nuomonę apie tėvÄ bei sukeliant vaikui realaus pagrindo neturinčias baimes ir nenorÄ bendrauti su tėvu, pasekmes. Nepilnamečio vaiko ir iÅ¡ieÅ¡kotojo bendravimas yra apsunkintas dėl skolininkės veiksmų, nors skolininkė turėtų siekti ne sumažinti vaiko ir tėvo bendravimÄ , o kad nenukentėtų vaiko interesai, jį skatinti ir dėti pastangas, kad tas bendravimas bÅ«tų maksimalus. Bauda skolininkei skirtina ne už tai, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu, tačiau už tai, kad skolininkė, be kita ko, nevykdo iÅ¡ teismo sprendimo kylančios pareigos kooperuotis su nepilnamečio vaiko tėvu ir aktyviais veiksmais skatinti vaiko ir tėvo bendravimÄ , taip pat susilaikyti nuo bet kokių veiksmų bauginant vaikÄ , neigiamai vertinant tėvÄ , įtraukiant vaikÄ Ä¯ tėvų teisminius ginčus, manipuliuojant jo jausmais, kurie nulemtų vaiko nenorÄ bendrauti su tėvu. 4.9 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7183-1067/2020 suinteresuotam asmeniui jau buvo paskirta vienkartinė 30,00 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymÄ , tačiau skolininkė savo veiksmų nepakeitė.

Teismo nuomone, esant itin konfliktiÅ¡kiems tėvų santykiams ir to nulemtai sudėtingai vaiko psichologinei bÅ«senai, tėvai turi ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip užtikrinti tėvo ir vaiko bendravimÄ vaiko interesus labiausiai atitinkančiu bÅ«du. Periodinėmis iÅ¡mokomis už kiekvienÄ dienÄ paskirta bauda galėtų sukelti naujus Å¡alių ginčus dėl baudos skaičiavimo bei bendravimo tvarkos vykdymo ir apsunkintų abiejų tėvų pareigÄ Ä¯ bendravimo tvarkos vykdymÄ Å¾velgti geriausių vaiko interesų požiÅ«riu.

Teismas įvertino tai, kad teismo sprendimas dėl suinteresuoto asmens kaltės nevykdomas itin ilgai, prieÅ¡ tai paskirta nuobauda nepasiekė savo tikslų, be to, suinteresuoto asmens elgesys kliudant tėvo ir sÅ«naus bendravimui itin neigiamai veikia vaiko emocinę ir psichologinę bÅ«senÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. B. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti (pakeisti) ir antstolės pareiÅ¡kimÄ atmesti arba bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 5.1 Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, netinkamai, formaliai taikė įstatymus, buvo Å¡aliÅ¡kas. Teismas netyrė bylos aplinkybių sÄ Å¾iningumo požiÅ«riu. Teismas, vertindamas antstolės pareiÅ¡kimÄ , turėjo remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vadas daryti pagal vidinį įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. 5.2 Pažymi, jog pandemijos metu vaiko tėvui buvo praneÅ¡usi, kad leis matytis su sÅ«numi visais atvejais, kai tai bus įmanoma.

Pasitaikydavo atvejų, kai ir pats vaiko tėvas neturėdavo galimybių pasimatyti su vaiku. Ji savo teisėmis nepiktnaudžiauja. Byloje yra psichologės iÅ¡vada apie vaiko nenorÄ per pandemijÄ susitikinėti su tėvu. Teismas turėjo suprasti, kad pandemijos metu motina turi teisę, suderinusi tai su prieÅ¡inga Å¡alimi, saugoti vaiko sveikatÄ bei gyvybę. 5.3 Pažymi ir tai, jog ji viena augina du nepilnamečius vaikus, todėl paskirta bauda yra per didelė, praÅ¡o jÄ sumažinti per pusę. 5.4 Mano, jog teismas skundžiamÄ nutartį grindė ne visais įrodymais, nenurodė, kodėl vienus įrodymus priėmė ir vertino, o kitų ne.

Teismas privalėjo pasisakyti dėl kiekvieno Å¡alių argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Tokie procesiniai pažeidimai sukliudė teismui tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ , todėl skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta (pakeista). 5.5 Apeliantės nuomone, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas dėl neiÅ¡samaus įrodymų tyrimo, motyvacijos stokos, įrodymų neįvertinimo, t. y. bylÄ nagrinėjusi teisėja buvo tendencinga ir turėjo iÅ¡ankstinį neigiamÄ nusistatymÄ jos atžvilgiu. 5.6 Mano, kad nebuvo atskleista bylos esmė, buvo nukrypta nuo teismų praktikos.

6. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo S. B. nurojo, jog, jo nuomone, teismas priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kadangi jis iki pat Å¡iol nuo 2020 m. spalio 9 d. neturi galimybės susitikti su vaiku. I. B. piktybiÅ¡kai nuteikinėjo vaikÄ prieÅ¡ jį. Teismo psichologo iÅ¡vada ir įrodymai pateikti teismui. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės bylos medžiagos.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei už teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ir Å¡alių vaiko bendravimo tvarka, nevykdymÄ skirta 500,00 Eur bauda. Apeliantė su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, tinkamai neįvertino jos paaiÅ¡kinimų, byloje esančių įrodymų ir dėl jų motyvuotai nepasisakė, buvo Å¡aliÅ¡kas. PraÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti, bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba skundžiamÄ nutartį pakeisti – sumažinti jai skirtÄ baudÄ .

10. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas sukuria CPK 18 straipsnyje nurodytus padarinius ir turi bÅ«ti privalomai vykdomas. Kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamÄ sprendimÄ , Å¡iam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti.

11. Apeliantė neginčija skundžiama teismo nutartimi nustatytų aplinkybių, kad suinteresuotas asmuo S. B. pagal teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi negalėjo bendrauti 2020 m. gruodžio 16 d., 18 d., 21 d., 28 d., 2021 m. sausio 4 d., 13 d., 15 d., 16 d., 17 d., 20 d., 27 d., kovo 17 d., 24 d., 26 d., 27 d., 28 d., 31 d., balandžio 7 d., 9 d., 10 d., 11 d., 14 d., birželio 23 d., 30 d., liepos 7 d., 14 d., 16 d., 21 d., 28 d., 30 d. Nors apeliantė I. B. savo atsiliepime į antstolės pareiÅ¡kimÄ bei teismo posėdžių metu bandė teigti, kad S. B. visada turi galimybę su vaiku bendrauti ir Å¡iomis dienomis su vaiku bendravo, tačiau teismo posėdžių metu I.

B. taip pat pripažino, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 11 d. iki 2021 m. sausio mėn. S. B. sÅ«nų buvo pasiėmęs ir iÅ¡sivežęs tik du kartus, po to S. B. tik atvyksta prie jos namų, pabendrauja su vaiku iki 15 min. laiptinėje ir tuo tėvo bei vaiko bendravimas baigiasi, kadangi sÅ«nus atsisako vykti kartu su tėvu. Taip pat vaiko nebendravimÄ pagal nustatytÄ teismo tvarkÄ apeliantė bando pateisinti Å¡alyje paskelbta koronaviruso pandemija.

12. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog pandemijos metu vaikas nenorėjo susitikti su tėvu, be to, pandemijos metu ji, kaip motina, turi teisę, suderinusi tai su prieÅ¡inga Å¡alimi, saugoti vaiko sveikatÄ bei gyvybę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pati I. B. 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog 2020 m. pabaigoje sugriežtinus karantinÄ ji kreipėsi į antstolę, praÅ¡ydama iÅ¡aiÅ¡kinti, kaip turi bÅ«ti vykdomas teismo sprendimas, antstolė jai paaiÅ¡kino, jog teismo sprendimas privalo bÅ«ti vykdomas ir tėvas turi bendrauti su sÅ«numi pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ . Taigi, suinteresuotam asmeniui buvo žinoma, kad ji teismo sprendimÄ privalo vykdyti ir karantino metu.

13. Suinteresuotas asmuo I. B. taip pat nurodė, jog siÅ«lė S. B. su vaiku pandemijos metu bendrauti nuotoliniu bÅ«du, tačiau ji taip pat pripažino, jog leidžia sÅ«nui, kuriam yra 7 metai, pačiam nuspręsti, kada bendrauti telefonu su tėvu, o kada ne, jei vaikas nenori, jis telefonu ir neatsiliepia. S. B. teismo posėdžių metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jis sÅ«nui padovanojo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , tačiau nei per Skype, nei per Viber programėlę jis su sÅ«numi pabendratui negali, telefonu sÅ«nus neatsiliepia.

Taip pat paskutinio teismo posėdžio metu 2021 m. rugpjūčio 10 d. jis parodė, jog su vaiku susisiekti negali, vaiko telefonas nuolatos yra iÅ¡jungtas. Po Å¡ių S. B. parodymų I. B. pripažino, kad prieÅ¡ tris savaites vaikas telefonÄ Ä¯metė į vandenį ir telefonas nebeveikia. IÅ¡ aptartų aplinkybių akivaizdu, jog nuotolinis bendravimas Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo tinkamas ir įgyvendinamas, kadangi bendravimas telefonu iÅ¡ esmės nevyko, I. B., pasiÅ«liusi tokį bendravimo variantÄ , neskatino vaiko su tėvu bendrauti telefonu, leido mažamečiui sÅ«nui pačiam spręsti, kada nori su tėvu bendrauti, o kada ne.

Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo I. B., siekdama pandemijos metu saugoti vaiko sveikatÄ ir šį laikotarpį nukrypti nuo teismo nustatymos bendravimo tvarkos, tinkamai nepanaudojo savo, kaip motinos, valdžios, kad vaiko bendravimas su tėvu nuotoliniu bÅ«du vyktų sėkmingai ir sklandžiai.

14. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalyje paskelbta pandemija nėra pateisinama priežastis nevykdyti teismo sprendimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams (toliau – riboto karantino objektai) ar apkrėstose teritorijose (toliau – teritorijų karantinas), kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 dalis).

Karantino tikslas – nustatyti specialiÄ asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarkÄ , Å«kinės ir kitokios veiklos sÄ lygas, produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo tvarkÄ ir tuo riboti užkrečiamųjų ligų plitimÄ (Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Nustačius karantino režimÄ , gali bÅ«ti nustatoma speciali gyvenimo tvarka ir taikomos saugaus gyvenimo priemonės. Tačiau bendrų interesų apsauga demokratinėje teisinėje valstybėje negali paneigti konkrečios žmogaus teisės ar laisvės apskritai, todėl ir specialios gyvenimo tvarkos nustatymas neturėtų bÅ«ti tapatinimas su teisės į Å¡eimos apsaugÄ paneigimu.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad karantino paskelbimas Lietuvoje neribojo tėvų ir vaikų Å¡eiminių santykių, iÅ¡skyrus, jei tai buvo reikalinga dėl kitų bÅ«tinų saugaus gyvenimo priemonių, pavyzdžiui, izoliacijos grįžus iÅ¡ užsienio valstybių, susirgus koronavirusine infekcija, turėjus kontaktÄ su sergančiuoju ir pan., taikymo, t. y. siekiant pagrindinio Å¡io režimo paskelbimo tikslo – sustabdyti ir riboti infekcijos plitimÄ . Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus antrÄ jį karantinÄ buvo įvesta daugiau apribojimų asmenims, pavyzdžiui Vyriausybės 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1364 buvo nustatytas daugiau nei dviejų Å¡eimų ir (ar) namų Å«kių artimų kontaktų draudimas, o Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 nuo 2020 m. gruodžio 16 d.

Lietuvos Respublikoje buvo įvestas asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimas, tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kaip ir nepilnamečio vaiko teisė palaikyti ryÅ¡ius su atskirai gyvenančiu tėvu (motina), neturėtų bÅ«ti ribojama per se (savaime), o tik laikantis Å¡ios nutarties 19 punkte nurodytų sÄ lygų, t. y. pagal KonstitucijÄ riboti asmens teises ir laisves galima laikantis Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia, 2004 m. sausio 26 d., 2011 m. birželio 21 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai), pagal kurį asmens teisių ir laisvių įstatymu negalima riboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti (2011 m. liepos 7 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai); bendrų interesų apsauga demokratinėje teisinėje valstybėje negali paneigti konkrečios žmogaus teisės ar laisvės apskritai (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d., 2003 m. kovo 24 d., 2015 m. vasario 26 d. nutarimai).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kai Å¡eiminiai santykiai turi bÅ«ti palaikomi tarp skirtinguose namų Å«kiuose gyvenančių asmenų, pavyzdžiui, tėvo (motinos) ir vaiko, negyvenančių kartu, bendravimo sÄ lygų nustatymas tampa visos Å¡eimos, apimančios ne tik tėvÄ (motinÄ ) ir vaikÄ , bet ir jų kitus Å¡eimos narius, interesu. Tai reiÅ¡kia, kad tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su vaiku negali pažeisti kitų asmenų teisių, pavyzdžiui, neturėtų bÅ«ti leidžiamas bendravimas su vaiku, kurio namų Å«kyje yra koronavirusinės infekcijos atvejų arba jei tėvo (motinos), siekiančio įgyvendinti pareigÄ bendrauti su vaiku, namų Å«kyje yra nustatyta infekcija ar izoliuojasi kiti Å¡eimos nariai.

Net jei bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) galėtų nekelti grėsmės nei vaiko, nei tėvo (motinos) sveikatai, pirmiau nurodytos aplinkybės gali bÅ«ti didinančios rizikÄ tėvo (motinos) ir vaiko namų Å«kiuose gyvenantiems asmenims užsikrėsti infekcija. BÅ«tent dėl to tėvas (motina), negyvenantis kartu su vaiku ir siekiantis įgyvendinti savo teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku karantino režimo sÄ lygomis, kaip ir tėvas (motina), gyvenantis su vaiku, turi dalytis informacija tarpusavyje ne tik apie savo ir vaiko sveikatÄ , bet ir apie kitus jų Å¡eimos narius.

PrieÅ¡ingu atveju gali kilti informacijos trÅ«kumo problema, dėl kurios bent viena iÅ¡ Å¡alių gali bÅ«ti nelinkusi sudaryti sÄ lygas palaikyti Å¡eiminius ryÅ¡ius su vaiku tiesiogiai bendraujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-157-916/2021).

15. Byloje nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu, kai I. B. siekė riboti tėvo galimybę bendrauti su vaiku tiesiogiai, tėvas bÅ«tų sirgęs, jam bÅ«tų reikėję izoliuotis ar jam bÅ«tų buvę taikytos kitos saugaus gyvenimo priemonės, dėl ko tiesioginis bendravimas su vaiku bÅ«tų buvęs nesuderinamas su geriausiais vaiko interesais. Vien tai, kad vaikas susitiks ir bendraus su tėvu, negyvenančiu su juo kartu, tiesiogiai, neturėtų bÅ«ti savaime rizikÄ didinanti aplinkybė, jei nėra nustatyta sÄ lygų taikyti kitas saugaus gyvenimo priemones. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė be pakankamo pagrindo remiasi Å¡alyje paskelbtu karantinu, kaip aplinkybe, neva leidusia jai nevykdyti teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.

16. Apeliantė viso proceso metu taip pat akcentavo sÅ«naus nenorÄ bendrauti su tėvu. Tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad vaiko nenoro bendrauti su tėvu negalima tapatinti su vaiko interesais, turi bÅ«ti siekiama iÅ¡laikyti tinkamÄ pusiausvyrÄ tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu, jį saugoti ir plėtoti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , t. y. suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimus, iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos atstovių paaiÅ¡kinimus, atsižvelgęs į teismo psichologo iÅ¡vadÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent dėl suinteresuoto asmens I.

B. veiksmų yra susiformavęs vaiko nenoras bendrauti su tėvu. Apeliantė dėl Å¡ių teismo iÅ¡vadų atskirajame skunde savo argumentų neiÅ¡dėstė. Apeliacinės instancijos teismas tokioms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms pritaria, kadangi byloje yra duomenų, jog suinteresuotas asmuo I. B. Å¡alių sÅ«nų įtraukia į savo ir buvusio sutuoktinio (vaiko tėvo) teisminius ir neteisminius ginčus, tomis dienomis, kai tėvui pagal teismo sprendimÄ priklauso bendrauti su sÅ«numi, motina sugalvoja vaikui pramogų (pavyzdžiui, iÅ¡važiavimÄ prie jÅ«ros), o bendravimas su tėvu pateikiamas kaip negalėjimas tomis pramogomis tinkamai pasinaudoti, kas akivaizdu vaikui kelia jausmų konfliktÄ ir prieÅ¡iÅ¡kÄ nusiteikimÄ tėvo atžvilgiu.

Toks apeliantės elgesys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog motina aktyviais veiksmais sukuria kliÅ«tis sklandžiam vaiko ir tėvo bendravimui, skatina neigiamas vaiko emocijas ir nusiteikimÄ prieÅ¡ tėvÄ .

17. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad tėvo elgesys ir bendravimas su sÅ«numi kenktų mažamečio vaiko interesams. Taip pat pastebėtina, jog vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tuo metu, kai dar vyko Å¡alių ginčas dėl santuokos nutraukimo, vaikui ir tėvui bendraujant skyriuje buvo matomas Å¡iltas jų tarpusavio ryÅ¡ys, vaikas tokio negalėtų suvaidinti. Todėl vaiko motina, su kuriuo vaikas nuolatos gyvena ir kurio nuomonės formavimuisi turi daug didesnę įtakÄ negu skyrium gyvenatis tėsvas, turi ypatingai skatinti, kad vaiko ir tėvo ryÅ¡ys bÅ«tų puoselėjamas, stiprinamas ir nenutrÅ«ktų.

18. Ir vis dėlto, jeigu apeliantė ateityje matys, kad nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, ji turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, tėvo valdžios apribojimo ir pan. Å i teisė proceso eigoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta suinteresuotam asmeniui. Ji taip pat turi teisę pasinaudoti savo nuožiÅ«ra pasirinkto advokato arba valstybės garantuota ir apmokama teisine pagalba. Valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba teikiama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Dėl baudos dydžio 19. Atskiruoju skundu apeliantė praÅ¡o jai teismo skundžiama nutartimi skirtÄ baudÄ sumažinti per pusę. Nurodo, jog ji viena augina du nepilnamečius vaikus, todėl paskirta bauda yra per didelė.

20. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo S. B. dėl Å¡io apeliantės reikalavimo nieko konkrečiai nepasisakė.

21. CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo aktyvumas šeimos santykių bylose. Taip pat teismas privalo būti aktyvus dalyvaudamas vykdymo procese sprendžiant įvairaus pobūdžio klausimus.

22. Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis teismo aktyvumo šeimos santykių bylose bei bylose, susijusiose su vykdymo procesu, principu, rengdamasis šios bylos nagrinėjimui 2021 m. spalio 13 d. papildomai išsireikalavo duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) apie suinteresuotų asmenų gaunamas pajamas. Duomenų apie S. B. Sodros informacinėje sistemoje nerasta, labiausiai tikėtina dėl to, jog jis yra jūreivis ir jo su Lietuva nesieja darbo teisiniai santykiai. Taip pat buvo gauti duomenys, jog I.

B. pajamos laikotarpiu 2021 m. balandžio – rugpjūčio mėn. siekė 963,86 Eur (suma dar neatskaičius mokesčių). Ankstesniu laikotarpiu, t. y. 2021 m. sausio – kovo mėn. jos pajamos buvo mažesnės. Taip pat nustatyta, jog I. B. viena augina du nepilnamečius vaikus. Nors S. B. teigia teikiantis iÅ¡laikymÄ sÅ«nui ir ginčo dėl to byloje nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, I. B., su kuria nuolatos gyvenama du nepilnamečiai vaikai, tenka didesnė naÅ¡ta auginant vaikus.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, suinteresuotam asmeniui I. B. skirta 500,00 Eur bauda, palyginus jÄ su jos gaunamomis pajamomis, bus per didelė finansinė naÅ¡ta. Tokio dydžio baudos, kuri beveik siekia apeliantės per mėnesį gaunamo darbo užmokesčio „į rankas“ dydį, paskyrimas gali pakenkti ir vaikų interesams, kadangi I. B. turi pareigÄ finansiÅ¡kai iÅ¡laikyti ir du nepilnamečius vaikus.

23. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį ir teismo paskirtÄ baudÄ I. B. sumažinti iki 300,00 Eur baudos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir paskyrus mažesnę baudÄ gali bÅ«ti pasiekti nuobauda siekiami tikslai – nubaudimas už teismo sprendimo nevykdymÄ bei skatinamas ateityje tinkamai vykdyti teismo sprendimÄ . Dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo 24.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas skundžiamÄ nutartį buvo tendencingas ir Å¡aliÅ¡kas jos atžvilgiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ ir apeliantės teikiamus argumentus, nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu (CPK 21, 65, 66 straipsniai) ir skundžiamÄ nutartį naikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Taip pat pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino ne taip, kaip norėjo apeliantė, ir priėmė apeliantei nepalankų procesinį sprendimÄ , nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad bylÄ nagrijęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

25. Taip pat tai, kad skundžiamos teismo nutarties motyvai yra nepalankūs apeliantei, ji norėtų jų kitokių, nereiškia, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, netinkamai įvertinti įrodymai ir pan. Dėl bylos procesinės baigties 26. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius suinteresuoto asmens I. B. kaltę dėl teismo sprendimo nevykdymo, ir motyvuotai dėl jų pasisakė, tinkamai taikė teisės normas ir nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu.

Tačiau taip pat pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino apeliantės finansinės padėties ir kad baudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti I. B. paskyrus ir mažesnę baudÄ . Todėl skundžiama nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį pakeisti.

Skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) I. B. vienkartinę 300,00 Eur baudÄ už teismo sprendimo nevykdymÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo S. B. (S. B.) naudai. KitÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Teisėja Kristina Domarkienė