2017-12-20 Nr. AB-24152-3-62-3-01757-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2961-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01757-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 8 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL buvo gydomas laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. vasario 25 d. netinkamomis, antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktais reglamentuotą 5,1 kv. m gyvenamojo ploto normą. Palatos plotas buvo apie 14 kv. m, joje buvo laikoma po 6-7 asmenis. Patalpose buvo gausu tarakonų, sienos ir lubos aptrupėję, netinkamos valymui. Nurodytos aplinkybės lėmė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, atsirado fobija aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas.

3. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno Chirurgijos skyriaus palatose Nr. 1 ir Nr. 30. Pažymėjo, kad ligoninėje paprastai visos įrengtos miegamosios vietos nebūna užpildytos. Atsakovo atstovas negali daryti įtakos atvykstančiųjų asmenų skaičiui. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos pilnai panaudojamos. Patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau, o visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro išduotą Leidimą-Higienos pasą, kuris įrodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįstas priežastinis ryšys.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė O. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 580 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. rugsėjo 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktu, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie Laisvės atėmimo vietų ligoninėje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje palatoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nebuvo pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotas konkrečios palatos gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas LAVL ginčo laikotarpiu buvo laikomas: nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. sausio 29 d. ir nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2014 m. vasario 12 d. Nors pareiškėjas nurodė, kad LAVL išbuvo 3 mėnesius 24 dienas, tačiau minėtoms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikia, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmesti kaip deklaratyvūs. Teismas konstatavo, kad nurodytais laikotarpiais, t. y. iš viso 82 paras, pareiškėjui kalint Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose, minimali 5,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma jam nebuvo užtikrinta (atitinkamai trūko nuo 1,03 kv. m. iki 3,17 kv. m.).

8. Pareiškėjas nurodė, kad LAVL palatose buvo tarakonų. Iš bylos duomenų matyti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija dėl dezinfekcijos, deratizacijos buvo sudariusi sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Pagal šią sutartį kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose atlikti tyrimus ir kenkėjų naikinimo darbus. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, be to, Higienos normos HN 76:2010 58 punktas įpareigoja kamerose laikomus asmenis (tame tarpe ir pareiškėją) nuolat rūpintis gyvenamosios aplinkos švara ir tvarka. Atsakovo atstovas teismui pateikė duomenis apie atliekamus kenkėjų kontrolės darbus. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, įvertinus bylos įrodymus, teismas vertina, kad savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie tarakonų egzistavimą nepateikė, todėl jo argumentai šioje dalyje atmesti kaip neįrodyti.

9. Pareiškėjas teigė, kad LAVL kameros buvo netinkamos būklės, sienos ir lubos ištrupėję, nebuvo galimybės jų nuvalyti. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) pilnai panaudojamos. Minėtas aplinkybes patvirtino į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad remontai patalpose yra atliekami. Pareiškėjo argumentus dėl netinkamos patalpų būklės taip pat paneigė atsakovo atstovo į bylą pateiktos foto nuotraukos. Duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pareigūnus dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis, nebuvo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, jo argumentai buvo deklaratyvūs, todėl atmesti.

10. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas darė išvadą, kad LAVL aktualiu laikotarpiu 82 paras neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuota, kad LAVL pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė 8 500 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais, diskomfortu, baime, sumažėjusiu bendravimu ir pan. Tačiau byloje nebuvo jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (dėl nepakankamo gyvenamojo ploto palatose), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (5 paras pareiškėjui teko 1,93 kv. m., 77 paras – 4,07 kv. m. ploto), atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką,taip pat įvertinęs tai, kad ilgą laikotarpį (77 paras) pareiškėjas minėtomis sąlygomis buvo laikomas nepertraukiamai, taip pat nesant byloje duomenų, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, ar, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 580 Eur.

12. Teismas pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos. Vadovavosi CK 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 13. Pareiškėjas O. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Nesutinka, kad už tokį ilgą laikotarpį laikymo LAVL nežmoniškomis sąlygomis, 580 Eur yra adekvati satisfakcija. Be to, teigia, kad teisingas yra 82 dienų pažeidimo laikotarpis. Pažymi, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užima kameroje esančios lovos ir kiti baldai. Tvirtina, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo žeminančios orumą ir pateko į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reguliavimo sritį.

15. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui, teikdamas, kad pareiškėjas neįrodė higienos normų pažeidimo. Teismas taip pat netinkamai įvertino pareiškėjo teisės į privatų gyvenimą nebuvimą, teikdamas, kad tai neišvengiama bausmės dalis.

16. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

17. Mano, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas aplinkybes, įrodymus, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo O. J. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

19. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

20. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

21. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visumą pareiškėjo nurodytų aplinkybių, konstatavo, kad 82 paras pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, o kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus ir nusprendė pareiškėjui priteisti 580 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

22. Visų pirma, kiek tai liečia pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusio gyvenamojo ploto atitikimą teisės aktų reikalavimams, teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktas, kuriame įtvirtina, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą, t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą Konvencijos 3 straipsnio kontekste, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). Kita vertus, ši aplinkybė savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros baldų ir įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.). Taigi baldų užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visą ginčo laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. sausio 29 d. ir nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2014 m. vasario 12 d., t. y. 82 dienas, pareiškėjas LAVL buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į minimalią 5,1 kv. m gyvenamojo ploto normą: pareiškėjui būnant LAVL Chirurgijos skyriaus 1 palatoje (77 dienas) jam teko 4,07 kv. m ploto, o 30 palatoje (5 dienas) – 1,93 kv. m. Pažymėtina, kad nustatytu pažeidimo laikotarpiu palatų gyvenamasis plotas, atsižvelgiant į čia įrengtų miegamųjų vietų skaičių, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl pareiškėjui tekęs plotas buvo dar mažesnis, jis neturėjo pakankamai vietos, kurioje galėtų laisvai judėti.

25. Dėl kitų pareiškėjo laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo teiginius dėl sąlygų LAVL, jam perkėlė įrodinėjimo naštą. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad šio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, tačiau pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo pateikęs tik bendro pobūdžio teiginius dėl tarakonų palatose, sienų ir lubų būklės, skunde nurodytų aplinkybių nedetalizavo, o atsakovo atstovas teismui pateikė tokius pareiškėjo teiginius paneigiančius duomenis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo teiginius pagrįstai atmetė kaip neįrodytus.

26. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

27. Kiek tai susiję su argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl atsisakė vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pabrėžtina, jog EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai. Dėl priteistinos žalos dydžio remiantis subsidiarumo doktrina pirmiausia sprendžia nacionalinis teismas, taikydamas šioje valstybėje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei teismų praktikoje nustatytus kriterijus, įvertinęs konkrečiu atveju patirtą žalą. Taigi pagal subsidiarumo doktriną pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Cocchiarella prieš Italiją (pareiškimo Nr. 64886/01), 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Edificaciones March Gallego S.A. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 28028/95) ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, į nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę (nustatyta, kad pareiškėjas 82 dienas LAVL buvo laikomas pažeidžiant minimalaus gyvenamojo ploto normą), į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 580 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms, todėl sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti didinamas iki 820 Eur.

29. Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 820 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeisti. Priteisti pareiškėjui O. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 820 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė