2022-03-16 Nr. AB-6371-3-61-3-04039-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1574-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04039-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos F. W. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. W. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja F. W. A. A. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 6K-1240 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) Departamento (toliau – ir atsakovas) 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 21S27485 (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybėje ji neturi artimųjų, visi jos vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje neturi asmenų, kurie galėtų ja pasirūpinti. Kilmės šalies regione, iš kurio ji atvyko, vyksta kariniai veiksmai, todėl dėl buvimo gyvenamosios vietos teritorijoje kiltų grėsmė jos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėja yra priskiriama padidintos rizikos grupei. Pasak pareiškėjos, šios aplinkybės patvirtina realią grėsmę jos gyvybei ir sveikatai, todėl jai turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga.

3. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Komisija netinkamai išnagrinėjo jos skundą, nepasisakė dėl visų skunde išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jos išsiuntimu iš Lietuvos ir nustatytu draudimo atvykti į Lietuvos Respublikos laikotarpiu. Pareiškėjai pritaikyta poveikio priemonė – draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, yra nei proporcinga, nei teisinga. Komisija, nagrinėdama jos skundą, pažeidė teisės būti išklausytai principą, t. y. jos skundą išnagrinėjo jai nedalyvaujant.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų. Pareiškėja grėsmę sieja ne su individualiomis aplinkybėmis ar savo asmeninėmis savybėmis, o su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje. Pareiškėja nepateikė konkrečios ir individualios informacijos, pagrindžiančios jos įžvelgiamos grėsmės tikimybę. Nors pareiškėja galbūt yra (duomenys neskelbtini). Remiantis pareiškėjos pasakojimu, jai finansiškai padėjo (duomenys neskelbtini) gyvenantys vaikai, t. y. ji buvo finansiškai ir ekonomiškai nepriklausoma.

6. Atsakovas pažymėjo, kad turima kilmės valstybės informacija leidžia teigti, jog (duomenys neskelbtini) paprastai globoja vyrai giminaičiai. Pareiškėja neatskleidė informacijos apie savo giminaičius, tvirtindama, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, pareiškėja sąmoningai neatskleidė informacijos apie giminaičius, siekdama pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį aplinkybėmis, kurių neįmanoma patikrinti, bei tokiu būdu siekdama išvengti grąžinimo į kilmės šalį. Pareiškėja apklausos metu pripažino, jog (duomenys neskelbtini) gyveno maždaug (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovo vertinimu, pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) negalėjo savarankiškai atvykti į Europą.

7. Atsakovas nurodė, kad Departamentas surinko su pareiškėjos individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją ir ją įvertino. Remiantis kilmės valstybės informacija, moterys, gyvenančios savarankiškai, gali susidurti su neigiamu visuomenės požiūriu ir joms kyla ypač didelė smurto rizika. Pareiškėja galbūt yra (duomenys neskelbtini), t. y. priklauso vienai iš grupių, kurios, anot Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB), gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, tačiau, nagrinėjamu atveju nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių jos tikimybę susidurti su persekiojimu. Pareiškėja visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra, kilmės valstybėje buvo ekonomiškai ir finansiškai nepriklausoma, (duomenys neskelbtini) jei buvo prieinamos ir suteikiamos medicininės paslaugos. Pareiškėjos gyvenamoji vietovė ((duomenys neskelbtini)) nėra riziką didinantis veiksnys. Pagal EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaitą šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėja savo pareiškimą dėl jai kylančios individualios grėsmės kilmės valstybėje grindė tik subjektyvia nuomone, nepateikiant objektyvių įrodymų dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą.

8. Atsakovo teigimu, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjos kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakydamas į pareiškėjos skundo teiginius dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), atsakovas pažymėjo, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik tuomet, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjos pagrindinis tikslas. Todėl pareiškėjai buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti. Iki Sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad Komisija nepagrįstai atsisakė pareiškėjos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 222 punktu, skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmens žodinius paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas buvo būtinas. Tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pati pareiškėja.

11. Atsakovas pažymėjo, kad draudimo atvykti termino nustatymo motyvai nurodyti Departamento Sprendime. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio ir yra proporcingas.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjos F. W. A. A. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti F. W. A. A. (F. W. A. A.), gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Departamento Sprendimo 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti F. W. A. A. (F. W. A. A.), gim. (duomenys neskelbtini), duomenis į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundas dėl Departamento Sprendimo 3 ir 4 punktų panaikinimo atmestas; kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti (duomenys neskelbtini) pilietei F. W. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti F. W. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti F. W. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus ) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimo vykdymas pavestas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Komisija sprendimu prieglobsčio prašytojos skundą dėl Departamento Sprendimo panaikinimo atmetė.

14. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) nepriklauso, pareiškėja apklausų metu ir teisme nenurodė, kad jai būtų įvykdytas bent vienas EPPB ataskaitoje minimas pažeidimas. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ji yra (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių ji gali būti diskriminuojama ar jai gali grėsti persekiojimas bei pavojus dėl beatodairiško smurto. Prieglobsčio prašytoja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Departamentas, remdamasis EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaitoje pateikiama informacija, Sprendime nurodė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

15. Teismas darė išvadą, kad Departamento surinktos informacijos visuma bei prieglobsčio prašytojos papasakota istorija tiek apklausų metu Departamente, tiek teismo posėdžio metu, nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) jai gresia persekiojimas. Prieglobsčio prašytojos deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“. Departamento surinkta informacija taip pat nepagrindžia tikimybės, jog prieglobsčio prašytoja dėl savo socialinės padėties gali patirti persekiojimą. Teismas akcentavo, kad prieglobsčio prašytojos subjektyvios prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Teismo vertinimu, pareiškėjos pasakojimas apie priežastis, privertusias ją išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, paviršutiniškas ir subjektyvus.

16. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė. Todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

17. Teismas sutiko su Departamento išvada, kad nėra pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymėjo, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovas pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek Komisija pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos argumentų.

18. Įvertinęs tai, kad prieglobsčio prašytojos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas; į Lietuvos Respubliką prieglobsčio prašytoja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, teismas sprendė, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojos tikslas. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad yra tikėtina, jog pareiškėjai atsisakius suteikti prieglobstį, vengdama grąžinimo ji gali pasislėpti. Todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjai pagrįstai taikyta Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

19. Teismas sprendė, kad 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas, Departamentas šiuo aspektu Sprendimo nemotyvavo, todėl šį terminą teismas sutrumpino iki 2 metų. Pakeitęs Departamento sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą Departamento Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpinant šį terminą iki 2 metų.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis, todėl, netenkinęs reikalavimo panaikinti Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 21. Pareiškėja F. W. A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. (apeliaciniame skunde nurodyta data – 2022 m. sausio 12 d., laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėja taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta.

22. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėja pažymi, kad Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pareiškėjos teigimu, teismas netinkamai vertino atsakovo surinktą informaciją, kadangi surinkti duomenys tik patvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju teismas nepagrindė, kodėl minėtos aplinkybės nevertintos pareiškėjos naudai. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad, nagrinėjant pareiškėjos prieglobsčio prašymą, buvo įvertinta būtent pareiškėjos individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį, tokių aplinkybių nepateikė ir pareiškėja skunde. Tiek Departamentas, tiek teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas tokį prašymą tenkinti, nepateikė.

27. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl aptartų priežasčių pateiktas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

28. Prieš pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų būtina pažymėti, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Dėl to bus pasisakoma tik ta apimtimi, kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo, šiuo atveju, papildymu, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra tos nuomonės, jog administracinėje byloje buvo priimtas pagrįstas bei teisėtas sprendimas.

29. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios bei buvo aptartos pirmosios instancijos teismo.

30. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

31. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 24573/94), pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, grįsdama būtinybę jai suteikti prieglobstį, tai iš esmės siejo su socialine padėtimi (žr. nutarties 2 p., 22 p.). Tačiau nuoseklių ir išsamių aplinkybių, patvirtinančių diskriminaciją, persekiojimą ir kylančią grėsmę dėl pastarosios aplinkybės, pareiškėja nenurodė.

33. Teisėjų kolegija, atlikusi pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrą, patvirtina, jog Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje tyrimą. Įvertinus pareiškėjos nurodytus motyvus, padaryta pagrįsta išvada, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio prašytojo baimę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamai dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jai galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės neatspindi realios rizikos, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui.

34. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų, įvertino pareiškėjos individualią padėtį. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patvirtina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai buvo nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, o nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, negalėjo būti suteikta ir papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies pagrindu.

36. Kadangi pareiškėja nenurodo savarankiškų teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalių, kuriomis pakeistos Departamento Sprendimas bei Komisijos sprendimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šia apimtimi nebepasisako.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių duomenų pakako pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijami Departamento ir Komisijos sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos F. W. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius