a9675fe3-d04e-4a6b-9bed-dd04d4666c0a · Klaipėdos apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-528-796/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01545-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.18; 3.2.4.4; 3.3.1.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, ieÅ¡kinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Reniva“, ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. 25 838,93 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos apygardos teismas ieÅ¡kovei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , nemokumo administratore paskyrė UAB „Reniva“. PrieÅ¡ iÅ¡keliant bankroto bylÄ ieÅ¡kovės paskutinysis vadovas buvo atsakovas. IeÅ¡kovės nemokumo administratorė, perėmusi ieÅ¡kovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitÄ juridinio asmens informacijÄ , susijusiÄ su jo veikla, nustatė, kad ieÅ¡kovės vykdoma veikla buvo krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla. IeÅ¡kovė Å«kinėje veikloje naudojo 3 vilkikus: 1) DAF FT XF95, 430S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) DAF FT XF95, 480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) DAF FT XF95, 480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal automobilio panaudos sutartį Nr. 20070201 atsakovas, kaip panaudos davėjas, buvo perdavęs ieÅ¡kovei lengvÄ jį automobilį „Mazda“ MPV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ­â€“ ir „Mazda“ MPV). Administratorė taip pat nustatė, kad 2014 m. kovo 5 d. tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Stateta“ buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2014/03/05-01v, pagal jÄ ieÅ¡kovė pirkdavo, o UAB „Stateta“ parduodavo benzinÄ ir dyzelinius degalus, dujas. Administratorė nustatė ir tai, kad 2016 m. spalio 17 d. tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“ buvo sudaryta sutartis Nr. S2016-10LOC-17-01, pagal jÄ UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“ ieÅ¡kovei teikė „LocTracker“ vietos nustatymo paslaugas. Å ių paslaugų esmė yra transporto priemonių duomenų nuskaitymas ir analizė. Taip pat galima sekti transporto priemonių greitį, ridÄ , variklio apsukas, degalų likutį ir sÄ naudas.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad administratorė, patikrinusi perduotus dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitÄ juridinio asmens informacijÄ , susijusiÄ su jo veikla, pastebėjo, jog yra neatitikimų ir netikslumų pagal pateiktÄ degalų tiekėjos UAB „Stateta“ informacijÄ ir pagal ieÅ¡kovės apskaitos duomenis apie transporto priemonių degalų nuraÅ¡ymÄ . Administratorė, suprasdama, kad neturi pakankamai žinių pati atlikti tyrimÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiÄ Å¾alÄ patyrė ieÅ¡kovė, užsisakė kilnojamojo turto vertintojo iÅ¡vadÄ dėl degalų sÄ naudų pagrįstumo.

Å ios iÅ¡vados tikslas buvo nustatyti, koks yra apytikslis nepagrįstai sunaudotų degalų kiekis minėtoms įmonės transporto priemonėms per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tyrimo metu buvo nagrinėti kiekvienos transporto priemonės duomenys, globalios padėties nustatymo sistemos (toliau – GPS) iÅ¡klotines lyginant su UAB „Stateta“ duomenimis apie faktines kuro sÄ naudas. Administratorė turi tik paskutinių 4 mėnesių GPS iÅ¡klotines, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., o senesnio laikotarpio iÅ¡klotinių gauti nėra galimybės, nes tokia informacija nėra saugoma.

Tyrimo metu buvo nagrinėtos GPS iÅ¡klotinės, pagal jas buvo apskaičiuota, kokios yra transporto priemonių vidutinės kuro sÄ naudos, ir UAB „Stateta“ pateikti duomenys apie faktines kuro sÄ naudas. Nurodė, kad pagal ieÅ¡kovės apskaitos duomenis buvo nustatyta, jog paskutinių 4 mėnesių laikotarpiu nurodytų transporto priemonių vidutinės kuro sÄ naudos buvo rodomos daug didesnės nei realios kuro sÄ naudos, taip pat apskaitoje buvo nurodyta, kad buvo pilamas kuras į transporto priemonės kuro bakÄ , tačiau pagal iÅ¡klotines Å¡is kuras visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies kuro bako nepapildė.

Transporto priemonės „Mazda“ MPV realių kuro sÄ naudų apskaičiuoti galimybės nėra, todėl Å¡is faktorius vertintas nebuvo, tačiau, pagal UAB „Stateta“ duomenis, Å¡iai transporto priemonei buvo pilamas ne tik benzinas, bet ir dyzelinas, jis Å¡iai transporto priemonei netinka. Taigi Å¡iai transporto priemonei buvo nepagrįstai sunaudota 7 098,26 litrų dyzelino. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad iÅ¡ viso per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovas nepagrįstai sunaudojo 29 601,25 litrų degalų.

Pagal perduotus ieÅ¡kovės apskaitos dokumentus, vidutinė kuro kaina be pridėtinės vertės mokesčio nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio buvo 0,8729 Eur už litrÄ . IeÅ¡kovės teigimu, nepagrįstai sunaudotas 29 601,25 litrų degalų kiekis bÅ«tų kainavęs 25 838,93 Eur, todėl Å¡i suma ir yra ieÅ¡kovės patirta žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tekino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo V. K. ieÅ¡kovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Reniva“, 7 302,58 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 7 302,58 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2022 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 67,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo V. K. į valstybės biudžetÄ 162,68 Eur žyminio mokesčio. Teismo sprendimo motyvai:

4.1. Teismas nustatė, kad 2007 m. vasario 1 d. Automobilio panaudos sutartimi Nr. 20070201 atsakovas V. K. buvo perdavęs ieÅ¡kovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudos teise naudotis lengvÄ jį automobilį „Mazda“ MPV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad iÅ¡ Å¡ios panaudos sutarties nuostatos galima spręsti tiek apie Å¡iam ginčo automobiliui naudoto kuro rūšį (benzinas), tiek apie jam įmonėje taikytÄ Å¡io kuro sunaudojimo normÄ (100 km – 11 litrų benzino). Teismas nustatė, kad IÅ¡vadoje dėl degalų sÄ naudų pagrįstumo Nr. L220134 apskaičiuota, jog per ataskaitinį laikotarpį transporto priemonė nuvažiavo 5 005 km ir sunaudojo 550,46 litrų benzino, Å¡ių degalų norma 11,01 litro / 100 km. IeÅ¡kovė neginčijo Å¡ių degalų sunaudojimo įmonės veikloje pagrįstumo.

4.2. Teismas nustatė, kad degalus ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigydavo iÅ¡ UAB „Stateta“ pagal 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014/03/05-01v. Å ios pirkimo–pardavimo sutarties 4.3, 4.4 punktų nuostatos bei 2014 m. kovo 18 d. Turto priėmimo–perdavimo aktas, teismo vertinimu, leido daryti iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonei „Mazda“ MPV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuras buvo perkamas naudojant UAB „Stateta“ iÅ¡duotÄ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡vadoje dėl degalų sÄ naudų pagrįstumo Nr. L220134 nurodyta, kad, patikrinus UAB „Stateta“ pateiktÄ informacijÄ apie degalų pirkimus automobiliui „Mazda“ MPV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nupirkta 7 098,26 litrų dyzelino. Teismas nustatė, kad nurodyti turto vertintojo apskaičiavimai tikslintini atsižvelgiant į kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus – teismui pateiktas minėtos kortelės UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitas, kadangi nustatyta, jog 2017–2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ viso nupirko 7 101,24 litrų (2 566,13 + 2 388,86 + 2 146,25) dyzelino, atsiskaitydama kortele Nr. (duomenys neskelbtini), sutartimi priskirta automobiliui „Mazda“ MPV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

4.3. Teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotis perduotai transporto priemonei eksploatuoti buvo naudojamas benzinas, o IÅ¡vadoje dėl degalų sÄ naudų pagrįstumo Nr. L220134 apskaičiuota, jog transporto priemonei numatyta benzino norma buvo panaudota. Ä®vertinta, kad minėta kortele dyzelinas buvo perkamas reguliariai, tačiau jokių konkrečių duomenų apie jo apskaitÄ ir panaudojimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje į bylÄ nepateikta. Vertindamas atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad automobiliu „Mazda“ MPV, naudojosi jis pats, o dyzelinas minėta kortele buvo pilamas į vilkikus, kortelė buvo biure ir jÄ galėjo imti bet kuris tuo metu įmonėje dirbęs vilkiko vairuotojas, teismas pažymėjo, kad atsakovas Å¡ių savo paaiÅ¡kinimų jokiais kitais įrodymais nepagrindė, taigi savo atsikirtimų neįrodė. Teismas, įvertinęs duomenis, kad aptariamu 2017–2019 m. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo veikloje naudojo tris krovininius automobilius, jų valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad iÅ¡ 2014 m. kovo 18 d. Turto priėmimo perdavimo akto ir UAB „Stateta“ pateiktų pardavimų ataskaitų galima daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog, pilant kurÄ Ä¯ vilkikÄ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsiskaitoma kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje reguliariam atsiskaitymui už iÅ¡imtinai dyzelinÄ buvo naudojamos dar dvi kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad trijų įmonės veikloje naudojamų vilkikų vairuotojai vilkikams eksploatuoti naudojo minėtas tris korteles, o atsakovo paaiÅ¡kinimai apie bet kuriam vairuotojui prieinamÄ jo naudojamam automobiliui priskirtÄ kortelę įvertinti kritiÅ¡kai.

4.4. Teismas konstatavo, kad atsakovas, už bendrovės lėšas įsigydamas ar sudarydamas sÄ lygas kitiems asmenims įsigyti minėtus 7 101,24 litrų dyzelino, apie kurių panaudojimÄ Ä¯monės veikloje pakankamų įrodymų nėra, nerÅ«pestingai ir neapdairiai tvarkė įmonės turtÄ , taip pažeisdamas fiduciarines bendrovės vadovo lojalumo ir rÅ«pestingumo pareigas, ir dėl Å¡ios dalies konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus. Konstatuota, kad bÅ«tent dėl Å¡io neteisėto atsakovo elgesio įmonė turėjo iÅ¡laidų 7 101,24 litrams dyzelino, kurio panaudojimas įmonės veikloje nėra pagrįstas, įsigyti. Padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė patyrė žalÄ (nuostolius), ji priežastiniu ryÅ¡iu yra susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais. Pažymėta, kad atsakovo paaiÅ¡kinimai apie tai, jog naudojimasis jo transporto priemonei priskirta kortele atsiskaitymams už kurÄ nebuvo kontroliuojamas ir nebuvo konkrečių duomenų apie ja nupirkto dyzelino panaudojimÄ Ä¯monės veikloje, ne tik nepaneigia atsakovo kaltės prezumpcijos, bet patvirtina atsakovo, kaip įmonės vadovo, didelį neatsargumÄ , t. y. aiÅ¡kų ir nepateisinamÄ aplaidumÄ , tvarkant įmonės turtÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad byloje yra nustatyta atsakovo kaltė dėl minėtų įmonės nuostolių.

4.5. Teismas nustatė, kad žalÄ Ä¯monei sudaro jos iÅ¡laidos 7101,24 litrams dyzelino, kurio panaudojimas įmonės veikloje nėra pagrįstas. IeÅ¡kovė žalos dydį apskaičiuoja taikydama vidutinę dyzelino kainÄ , tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius visus duomenis apie už šį kurÄ sumokėtas įmonės lėšas, tikrasis žalos dydis, kuriuo bÅ«tų įgyvendintas teisingo ir visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, nustatytinas bÅ«tent pagal Å¡iuos duomenis apie iÅ¡leistas įmonės lėšas. Ä®vertinęs UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitas kortelei Nr. (duomenys neskelbtini), teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ viso patyrė 7 302,58 Eur (2 451,38 + 2 562,76 + 2 288,44) nuostolių. Nustatęs visas atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sÄ lygas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei teismas priteisė 7 302,58 Eur žalos atlyginimÄ .

4.6. Teismas taip pat konstatavo, kad IÅ¡vadoje dėl degalų sÄ naudų pagrįstumo Nr. L220134 nurodyta aplinkybė dėl to, kad dalis nupirkto kuro nebuvo supilta į vilkikų bakus, yra paneigta kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad faktoriai, lemiantys sunaudojamo kuro kiekį, gali skirtis kiekvienai transporto priemonei bei tos pačios transporto priemonės kuro sunaudojimo rodikliams skirtingu metu, iÅ¡vadoje padaryta prielaida dėl transporto priemonės DAF, FT 95XF.430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), realių vidutinių degalų sÄ naudų stokoja patikimumo ir nėra pagrįsta objektyviais duomenimis bei kitais įrodymais, todėl pripažino, kad Å¡ios ieÅ¡kinio dalies pateikti duomenys nepagrindžia. Be to, teismas nustatė, kad IÅ¡vadoje dėl degalų sÄ naudų pagrįstumo Nr. L220134 nepagrįstai sunaudotų degalų kiekiai transporto priemonėms DAF FT XF95.480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei DAF FT XF95.480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti turto vertintojui pasirėmus 2019 m. rugpjūčio–lapkričio mėn. laikotarpio kelionės lapuose apskaičiuotomis Å¡ių transporto priemonių realiomis vidutinėmis degalų sÄ naudomis: atitinkamai 33,8 litrų / 100 km – DAF FT XF95.480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 28,9 litrų / 100 km – DAF FT XF95.480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus, iÅ¡vadoje pateiktus apskaičiavimus vertino kritiÅ¡kai. Teismas konstatavo, kad vien kelionės lapuose užfiksuotos vilkikų kuro normos 2019 m. rugpjūčio–lapkričio mėn. nepakanka patikimai iÅ¡vadai, jog bÅ«tent toks buvo realus kuro sunaudojimas įmonėje 2017–2019 m. ir kad joje buvo iÅ¡eikvotas kuras, t. y. kad kuro buvo sunaudota mažiau nei užfiksuota įmonės apskaitos dokumentuose. Pripažinta, kad dėl Å¡ios ieÅ¡kinio dalies nėra pagrindo konstatuoti nei žalos įmonei fakto, nei kalto neteisėto atsakovo, kaip įmonės vadovo, elgesio netinkamai valdant jos turtÄ . Nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, pripažinta, kad nėra pagrindo tenkinti Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį ir priteisti žalÄ , susijusiÄ su vilkikams panaudotu kuru.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo V. K. ieÅ¡kovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Reniva“, priteistas 7 302,58 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos 7 302,58 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2022 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 67,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimo iÅ¡laidoms skiriamų lėšų atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; praÅ¡o priimti teikiamus naujus raÅ¡ytinius įrodymus. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1. Teismas klaidingai padarė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta pilti kurÄ Ä¯ automobilį „Mazda“ MPV, o likusios trys kuro kortelės neva buvo priskirtos pilti kurÄ Ä¯ tris skirtingus vilkikus. Atsakovo teigimu, vien tai, kad ieÅ¡kovės atstovo nepasiraÅ¡ytame priėmimo–perdavimo akte prie kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) pastabose yra nurodytas automobilio „Mazda“ MPV valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad minima kuro kortelė buvo priskirta kurui pilti į automobilį „Mazda“ MPV. Nėra jokių duomenų, kad pastabose nurodyti transporto priemonių numeriai reiÅ¡kia, jog bÅ«tent tai transporto priemonei ir yra priskiriama nurodoma kuro kortelė.

5.2. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie bÅ«tų patvirtinę, jog piltas dyzelinas iÅ¡ kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas ne ieÅ¡kovės veikloje. Teismas vietoj to, kad padarytų iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, nes įrodymų nepakanka, kad tariamai iÅ¡ kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) piltas dyzelinis kuras buvo panaudotas ne ieÅ¡kovės veikloje, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovui.

5.3. Atsakovas bylÄ pirmojoje instancijoje vedė pats ir, neturėdamas teisinių žinių, manė, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė turi pateikti konkrečius įrodymus, įrodyti savo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , jog teismas, nesant jokių konkrečių įrodymų, negali priimti jokių tikėtinų iÅ¡vadų. Tik po priimto sprendimo atsakovas kreipėsi į profesionalų teisininkÄ , kuris Å¡iam paaiÅ¡kino, jog ir pats atsakovas turėjo teikti įrodymus, kurie pagrįstų jo paaiÅ¡kinimus. Atsakovas nurodo, kadangi iÅ¡ kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) piltas dyzelinas buvo panaudotas ieÅ¡kovės veikloje, atsakovas jokio kuro nesisavino, siekdamas, kad neteisėtas sprendimas nebÅ«tų paliktas galioti, atsakovas teikia papildomÄ Ä¯rodymÄ â€“ vieno buvusio ieÅ¡kovės darbuotojo, kuris buvo vieno iÅ¡ vilkikų vairuotojas, paaiÅ¡kinimÄ . IÅ¡ Å¡io paaiÅ¡kinimo matyti, kad darbuotojas dyzelinį kurÄ Ä¯ vairuojamÄ vilkikÄ pildavo ne iÅ¡ vienos kuro kortelės, o iÅ¡ kelių įmonėje buvusių kuro kortelių. Atsakovo teigimu, Å¡ie vairuotojo paaiÅ¡kinimai rodo, kad teismas padarė nepagrįstÄ tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog neva kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta naudotis tik iÅ¡imtinai automobiliui „Mazda“ MPV. Minėti paaiÅ¡kinimai rodo, kad iÅ¡ nurodytos kuro kortelės kuras galėdavo bÅ«ti pilamas ir į kitas ieÅ¡kovės turtimas transporto priemones (tris vilkikus). Atsakovo teigimu, Å¡is naujas įrodymas patvirtina atsakovo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus, jog automobiliu „Mazda“ MPV naudojosi jis pats, o dyzelinas minėta kortele buvo pilamas į vilkikus, kad kortelė buvo biure ir jÄ galėjo imti bet kuris tuo metu įmonėje dirbęs vilkiko vairuotojas.

5.4. Teismas neįvertino atsakovo teiktų paaiÅ¡kinimų, kad visas ieÅ¡kovės įsigytas kuras, iÅ¡ visų keturių kuro kortelių bÅ«davo kiekvienÄ mėnesį priskiriamas ieÅ¡kovės naudojamoms / turimoms transporto priemonėms. Atsakovas nurodo, kad posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog kiekvienas darbuotojas, įpildamas į bet kuriÄ transporto priemonę kurÄ , pasiimdavo kuro pylimo čekį, paskui atsakovas kuro pylimo čekius surinkdavo ir jų pagrindu parengdavo kiekvienos transporto priemonės sunaudoto kuro ataskaitÄ â€“ kelionės lapus. Atsakovas ieÅ¡kovės nemokumo administratorei perdavė visas pildytas transporto priemonių sunaudotų kuro už kiekvienÄ mėnesį ataskaitas, kurių pagrindu sunaudotas kuras ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje bÅ«davo nuraÅ¡omas. Å ios ataskaitos yra nemokumo administratoriaus žinioje. Vien tai, kad ieÅ¡kovė minimų sunaudotų degalų (kuro) ataskaitų į bylÄ nepateikė, nesuponuoja iÅ¡vados, jog neva įmonėje (ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje) nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių 7 101,24 litrų dyzelino panaudojimÄ Ä¯monės veikloje.

5.5. Atsakovas nurodo, kad tai, jog ieÅ¡kovės veikloje sunaudotas kuras bÅ«davo tinkamai parodytas įmonės veikloje esančiuose dokumentuose, patvirtina ir dalis byloje esančių duomenų – ieÅ¡kovės pateikta iÅ¡vada dėl degalų sÄ naudų pagrįstumo Nr. L220134. 2019 m. lapkričio mėn. iÅ¡ keturių kuro kortelių buvo įpilta 96,01 litrai benzino ir 1740,38 litrų dyzelino. IÅ¡ visų keturių kuro kortelių buvo sunaudota 1 740,38 litrai dyzelino, o per visÄ 2019 m. lapkričio mėnesio laikotarpį buvo įpilta į vilkikus 3 893,60 litrai dyzelino, t. y. 2 153,22 litrais dyzelino daugiau nei įpilta iÅ¡ kuro kortelių.

Pažymi, kad likę 2 153,22 litrai dyzelino buvo įpilti užsienyje, tačiau Å¡ių duomenų ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė, taip neatskleisdama tikrųjų buvusių faktinių aplinkybių. Taip pat nurodo, kad 2019 m. spalio mėn. iÅ¡ viso ieÅ¡kovė pagal keturias kuro korteles įpylė 2 060,05 litrus dyzelino (iÅ¡ kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, pasak teismo, iÅ¡imtinai buvo priskirta naudotis automobiliui „Mazda“ MPV, buvo įpilta 218 litrų dyzelino). Taip pat iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė 2019 m. spalio mėn. užsienyje (pardavėjas UAB „AS 24 Lietuva“) iÅ¡ viso įsipylė 5 770,37 litrus dyzelino.

Taigi ieškovė iš viso 2019 m. spalio mėn. įsigijo 7 830,42 litrus dyzelino. Šis visas įpiltas dyzelinas, taip pat ankstesnio mėnesio turėtas, tačiau per 2019 m. spalio mėn. sunaudotas dyzelinas, buvo ieškovės nurašytas degalų nurašymo akto Nr. 39 pagrindu. Iš naujai teikiamų įrodymų – sunaudotų degalų per 2019 m. spalio mėn. ataskaitų matyti, kad visas iš 4 kuro kortelių įsigytas 7 830,42 litrų dyzelinis kuras buvo įpiltas į tris ieškovės turėtus vilkikus.

Šie duomenys rodo, kad ieškovės įsigytas kuras būdavo panaudojamas būtent ieškovės veikloje. Pažymi, kad atsakovas teikia nepasirašytas sunaudotų degalų per 2019 m. spalio ataskaitas, kadangi visos pasirašytos ataskaitos yra ieškovės nemokumo administratorės žinioje. Visos sunaudotų degalų per mėnesį ataskaitos būdavo pasirašomos ne tik atsakovo, tačiau ir vilkikų vairuotojų, jie patvirtindavo, kad į jų naudojamus vilkikus per mėnesį būdavo pripilama tiek kuro, kiek nurodyta jų pasirašomoje ataskaitoje.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡o V. K. apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. IeÅ¡kovė, remdamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio l dalimi ir 21 straipsnio l dalimi bei 2 dalimi, apeliacinio skundo 18 punkto argumentais, nurodo, kad atsakovas pats perdavė nemokumo administratorei dokumentus, kuriais teismas grindė iÅ¡vadÄ , jog kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta pilti kurÄ Ä¯ automobilį „Mazda“ MPV. Jokių kitų įrodymų (iÅ¡skyrus atsakovo paaiÅ¡kinimus), paneigiančių tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ , bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikta nebuvo. IeÅ¡kovė nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas klaidingai darė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog minėta kuro kortelė buvo priskirta pilti kurÄ Ä¯ automobilį „Mazda“ MPV, o likusios trys kuro kortelės neva buvo priskirtos pilti kurÄ Ä¯ tris skirtingus vilkikus.

6.2. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovo pozicija dėl tik priėmus skundžiamÄ sprendimÄ kilusios bÅ«tinybės surinkti papildomus įrodymus, prieÅ¡tarauja paties atstovo apeliaciniame skunde nurodytai pozicijai, kad pats atsakovas turėjo teikti įrodymus, kurie pagrįstų jo paaiÅ¡kinimus. Pažymi, kad teismo posėdyje atsakovui kelis kartus buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo procesinės teisės, byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas negalėtų naudotis advokato ar antrinės teisinės pagalbos teikiamomis paslaugomis.

6.3. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo argumentai, kad teismas neįvertino atsakovo paaiÅ¡kinimų, jog visas ieÅ¡kovės įsigytas kuras iÅ¡ visų keturių kuro kortelių bÅ«davo kiekvienÄ mėnesį priskiriamas ieÅ¡kovės naudojamoms / turimoms transporto priemonėms ir kad kiekvienas darbuotojas, įpildamas į bet kuriÄ transporto priemonę kurÄ , pasiimdavo kuro pylimo čekį, jog paskui atsakovas kuro pylimo čekius surinkdavo ir jų pagrindu parengdavo kiekvienos transporto priemonės sunaudoto kuro ataskaitÄ â€“ kelionės lapus, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams: įrenginio (duomenys neskelbtini) kelionės lapo (2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. lapkričio 25 d.), įrenginio (duomenys neskelbtini) kelionės lapo (2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. spalio 9 d.), kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimų ataskaitos duomenims. IÅ¡ nurodytų dokumentų, taip pat iÅ¡ prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pridėto įrenginio (duomenys neskelbtini) kelionės lapo (2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. lapkričio 25 d.) galima daryti nedviprasmiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas klaidina teismÄ , nurodydamas, kad iÅ¡ minimos kuro kortelės kuras galėdavo bÅ«ti pilamas ir į kitas ieÅ¡kovės turimas transporto priemones (tris vilkikus). IeÅ¡kovės įsitikinimu, pateiktas apeliacinis skundas yra sÄ moningai grindžiamas klaidinančiomis faktinėmis aplinkybėmis. IÅ¡vardytuose epizoduose neginčijamai įrodoma, kad iÅ¡ kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kuras nebuvo pilamas į kitas ieÅ¡kovės turtimas transporto priemones (tris vilkikus). O į automobilį „Mazda“ MPV dyzelinas negalėjo bÅ«ti pilamas, nes automobilis naudojo benzinÄ .

6.4. IeÅ¡kovės vertinimu, įvertinant tai, kad pateiktas apeliacinis skundas yra sÄ moningai grindžiamas klaidinančiomis faktinėmis aplinkybėmis, svarstytinas klausimas, ar apeliantas nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. IeÅ¡kovės teigimu, yra pagrindas atsakovui skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė bÅ«tinybės skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina iÅ¡vada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovo V. K. ieÅ¡kovei priteistas 7 302,58 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos 7 302,58 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2022 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 67,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama. Nagrinėdama bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija nagrinėja, vertina ir pasisako dėl apeliaciniu skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų

10. Nagrinėjamu atveju abi bylos Å¡alys apeliacinės instancijos teisme pateikė motyvuotus praÅ¡ymus priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – buvusio BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo paaiÅ¡kinimÄ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių sunaudotų degalų per 2019 m. spalio mėn. ataskaitÄ . IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad atsakovo pateikti nauji įrodymai neturėtų bÅ«ti priimami. IeÅ¡kovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė 2023 m. balandžio 21 d. elektroninio laiÅ¡ko ir jo priedo – kelionės lapo (2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. lapkričio 25 d.) dėl įrenginio (duomenys neskelbtini) kopijÄ . IeÅ¡kovės atsiliepimas į apeliacinį skundÄ buvo iÅ¡siųstas atsakovo atstovei, taigi atsakovas turėjo galimybę susipažinti su ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais. Atsakovas pozicijos dėl ieÅ¡kovės pateiktų naujų įrodymų pridėjimo prie bylos neiÅ¡reiÅ¡kė.

11. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus turi bÅ«ti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybę.

12. Teismų praktikoje dėl ribojimo apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus iÅ¡lygų iÅ¡aiÅ¡kinta tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktÄ ; 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 24-378/2022 41 punktÄ ). Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑38‑969/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K 3 218 916/2016 14 punktÄ ).

13. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skunde nurodo, kad nemokumo administratorė negalėjo pateikti kelionės lapo (2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. lapkričio 25 d.) dėl įrenginio (transporto priemonės) (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nes jo neturėjo, Å¡is įrodymas gautas tik 2023 m. balandžio 21 d. gavus elektroninį laiÅ¡kÄ iÅ¡ įmonės akcininko. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad 2021 m. gegužės 31 d. buvo kreiptasi į ieÅ¡kovei „LocTracker“ vietos nustatymo paslaugas teikusiÄ Ä¯monę dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių automobilių 2017, 2018 ir 2019 metų kelionės lapų, tarp jų dėl transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau buvo gautas atsakymas, jog tokia sena informacija nesaugoma, dėl to jos pateikti nėra galimybės. IÅ¡ ieÅ¡kovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikto elektroninio laiÅ¡ko duomenų matyti, kad vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko gautas 2023 m. balandžio 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas įrodymas gautas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, jame užfiksuoti ankstesni duomenys, susiję su bankrutavusios įmonės veikla, pateiktas įrodymas yra susijęs su byloje nagrinėjamu klausimu ir atsakovo apeliaciniame skunde keliamais argumentais, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė pagrindė vėlesnę Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybę.

14. Atsakovas naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybę sieja su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl įrodymų pakankamumo ir įrodinėjimo dalyko įrodytumo nepagrįstumu. Atsakovo teigimu, tik priėmus skundžiamÄ teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ atsakovo priteistas nuostolių atlyginimas pirmosios instancijos teismui padarius tik tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , atsakovui kilo bÅ«tinybė surinkti papildomus įrodymus, kurie įtikintų apeliacinės instancijos teismÄ , jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, juos interpretavo. Atsakovas teigia, kad teikiami buvusio darbuotojo (vairuotojo) paaiÅ¡kinimai rodo, jog teismas padarė nepagrįstÄ tikėtinÄ iÅ¡vadÄ dėl kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrimo naudotis tik iÅ¡imtinai automobiliui „Mazda“ MPV, o sunaudotų degalų per 2019 m. spalio mėn. ataskaitų duomenys rodo, kad ieÅ¡kovės įsigytas kuras bÅ«davo panaudojamas bÅ«tent ieÅ¡kovės veikloje. Atsakovas taip pat remiasi argumentais, kad bylÄ pirmosios instancijos teisme vesdamas pats, netinkamai suprato įrodinėjimo pareigÄ .

15. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad praÅ¡ymus priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikė abi bylos Å¡alys. Å alims apie naujų įrodymų turinį yra žinoma, todėl jų pridėjimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkintų bylos nagrinėjimo, nepažeistų Å¡alių teisės į teisminę gynybÄ , rungimosi bei kitų civilinio proceso principų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamus klausimus ir jiems iÅ¡spręsti svarbias aplinkybes, pateiktų įrodymų turinį ir sÄ sajÄ su nagrinėjamu klausimu, atsižvelgusi į bylos pobÅ«dį, taip pat Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ (CPK 17 straipsnis), priima ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus.

Dėl ginčo esmės

16. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1465-524/2019 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas V. K. nuo 2007 m. sausio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 24 d. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas. IeÅ¡kovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo dėl nepagrįstai sunaudotų degalų, praÅ¡ydama taikyti atsakovui V. K., kaip buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui, civilinę atsakomybę.

17. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, iÅ¡ nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑166‑421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-326-1075/2018, 41 punktas ir kt.).

18. CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams. Å ie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti iÅ¡imtinai bendrovės interesais. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines pareigas, privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Bendrovės vadovo, kaip vienasmenio juridinio asmens valdymo organo, pareigos taip pat įtvirtintos CK 2.82 straipsnio 3 dalyje bei detalizuojamos specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Buhalterinės apskaitos įstatyme, anksčiau galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, galiojančiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme bei kt.). Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 7 177-701/2017). Å ių pareigų netinkamas vykdymas lemia vadovo civilinę atsakomybę, nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas.

19. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria patenkinta dalis ieÅ¡kinio reikalavimų ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistas 7 302,58 Eur žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl Å¡ios ieÅ¡kinio dalies nustatytos visos atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sÄ lygos, ir pripažino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ viso patyrė 7 302,58 Eur nuostolių dėl naudojant UAB „Stateta“ iÅ¡duotÄ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. turėtų iÅ¡laidų 7 101,24 litrui dyzelino įsigyti, kurio panaudojimas įmonės veikloje nėra pagrįstas. Apeliantas teigia, kad skundžiama teismo sprendimo dalis nepagrįsta ir neteisinga, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė atsakovui, pirmosios instancijos teismo padaryta tikėtina iÅ¡vada yra paneigiama byloje esančiais įrodymais, taip pat naujai teikiamais raÅ¡ytiniais įrodymais.

20. Byloje 2007 m. vasario 1 d. Automobilio panaudos sutartimi Nr. 20070201 atsakovas V. K. (panaudos davėjas) buvo perdavęs ieÅ¡kovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (panaudos gavėjai) panaudos teise naudotis lengvÄ jį automobilį „Mazda“ MPV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos Automobilio panaudos sutarties 3.2 punkto duomenimis, panaudos gavėja (t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo įsipareigojusi iÅ¡laikyti jai perduotÄ transporto priemonę ir apmokėti transporto priemonės kuro iÅ¡laidas pagal transporto priemonės ridÄ ir panaudos davėjo (t. y. atsakovo V. K.) pateiktus kuro pirkimo dokumentus; transporto priemonės kuro sunaudojimo norma: 100 km – 11 litrų benzino. Taigi, remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio „Mazda“ MPV naudota kuro rÅ«Å¡is – benzinas. Byloje nekilo ginčo dėl minėtai transporto priemonei sunaudoto kuro (benzino) sunaudojimo įmonės veikloje pagrįstumo.

21. IÅ¡ byloje esančios valstybės įmonės „Regitra“ pažymos duomenų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (2017–2019 m.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo veikloje taip pat naudojo tris krovininius automobilius: vilkikÄ DAF, FT 95XF, 480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); vilkikÄ DAF, FT 95XF, 430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkikÄ DAF, FT XF95, 480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

22. Byloje nustatyta, kad tarp UAB „Stateta“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2014/03/05-01v, jos pagrindu ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ UAB „Stateta“ įsigydavo degalus. Å ios pirkimo–pardavimo sutarties 4.3 punkto duomenimis, pagrindinis naftos produktų pirkimas–pardavimas vykdomas naudojant specialiai pirkėjui (įmonei) iÅ¡duotÄ kortelę su kiekvienai kortelei priskirtu identifikaciniu ir PIN kodu arba pagal pirkėjo antspaudu patvirtintÄ automobilių sÄ raÅ¡Ä , kuriame nurodyta automobilio markė ir valstybiniai numeriai; naftos produktų pirkimas–pardavimas pagal pirkėjo antspaudu patvirtintÄ automobilių sÄ raÅ¡Ä vykdomas tik tuo momentu, kuriuo pirkėjas neturi kortelės, ir tik pardavėjo degalinėje nurodytoje Å¡ios sutarties 1.1.1 punkte. Pagal minėtos pirkimo–pardavimo sutarties 4.4 punktÄ , naudodamas kortelę, pirkėjo atstovas (vairuotojas) įsipila reikalingÄ kiekį degalų ir degalinės operatoriui pateikia pirkėjui (įmonei) iÅ¡duotÄ kortelę, įveda PIN kodÄ , jam iÅ¡duodamas kasos aparato čekis, patvirtinantis įvykusiÄ operacijÄ . Pagal minėtos pirkimo–pardavimo sutarties 4.5 punktÄ , jei pardavimas vykdomas naudojant patvirtintÄ pirkėjo automobilių sÄ raÅ¡Ä , tada, prieÅ¡ pildamas kurÄ , pirkėjo atstovas (vairuotojas) pateikia degalinės darbuotojui transporto priemonės registracijos liudijimÄ , įsipylęs kuro pirkėjo atstovas (vairuotojas) pasiraÅ¡o žiniaraÅ¡tyje ir pasiima kasos kvitÄ , o žiniaraÅ¡tis pasibaigus mėnesiui pateikiamas pirkėjo sutartyje nurodytu adresu.

23. IÅ¡ 2014 m. kovo 18 d. Turto priėmimo–perdavimo akto duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡duotos keturios kuro kortelės: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad nurodytos kortelės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojamos atsiskaityti su UAB „Stateta“, patvirtina ir byloje esančios UAB „Stateta“, kaip tiekėjos (pardavėjos), pardavimų ataskaitos. IÅ¡ byloje esančių UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitų duomenų nustatyta, kad už benzinÄ buvo atsiskaitoma tik kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad transporto priemonei „Mazda“ MPV kuras buvo perkamas naudojant UAB „Stateta“ iÅ¡duotÄ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Byloje ieÅ¡kovės pateiktoje 2022 m. vasario 7 d. IÅ¡vadoje dėl degalų sÄ naudų pagrįstumo Nr. L220134 nurodyta, kad, patikrinus UAB „Stateta“ pateiktÄ informacijÄ apie degalų pirkimus automobiliui Mazda MPV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nupirkta 7 098,26 litrų dyzelinio kuro (2017 m. – 2 566,15 l; 2018 m. – 2 388,86 l; 2019 m. – 2 143,25 l). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktas UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitas dėl minėtos kortelės, nustatė, kad 2017–2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitydama kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso nupirko 7 101,24 litrų (2 566,13 + 2 388,86 + 2 146,25) dyzelino. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto (7 101,24 litrų) nupirkto dyzelino kiekio. Konkrečių duomenų apie Å¡io su kortele Nr. (duomenys neskelbtini) įgyto dyzelinio kuro panaudojimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje į bylÄ nepateikta.

25. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai padarė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta pilti kurÄ Ä¯ automobilį „Mazda“ MPV, o likusios trys kuro kortelės neva buvo priskirtos pilti kurÄ Ä¯ tris skirtingus vilkikus. Å iÄ pozicijÄ apeliantas grindžia argumentais, kad iÅ¡ 2014 m. kovo 18 d. Turto priėmimo–perdavimo akto negalima padaryti iÅ¡vados, jog prie kuro kortelių nurodyti transporto priemonių numeriai reiÅ¡kia, kad kuro kortelė buvo priskirta bÅ«tent tai transporto priemonei ir tik nurodyta transporto priemonė minima kuro kortele galėjo naudotis.

26. Nustatyta, kad 2014 m. kovo 18 d. Turto priėmimo–perdavimo akte prie kortelės, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kaip pastaba nurodytas numeris „(duomenys neskelbtini)“. Nors apeliantas nurodo, kad 2014 m. kovo 18 d. Turto priėmimo–perdavimo aktas nepasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovės atstovo, tačiau aktas yra pasiraÅ¡ytas turtÄ perdavusios UAB „Stateta“ atstovės. Be to, Å¡iuos dokumentus į bylÄ pateikė ieÅ¡kovės nemokumo administratorė, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ perėmusi ieÅ¡kovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitÄ juridinio asmens informacijÄ , susijusiÄ su jo veikla (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalis). Taigi nėra pagrindo abejoti Å¡io dokumento sÄ saja su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla.

27. Apeliantas, teikdamas naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ buvusio ieÅ¡kovės darbuotojo Ž. N., buvusio vieno iÅ¡ vilkikų vairuotojo, paaiÅ¡kinimÄ , Å¡iuo įrodymu grindžia apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog neva kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta naudotis tik iÅ¡imtinai automobiliui „Mazda“ MPV. Apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktame paaiÅ¡kinime nurodoma, kad Ž. N. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. kovo 15 d. – 2019 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu, pažymima, kad jis vairavo transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodoma, kad į Å¡iÄ transporto priemonę kurÄ pildavo naudojantis ne viena kuro kortele, o keliomis įmonėje esančiomis, transporto priemonei kuro kortelė priskirta nebuvo. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, kad atsiskaitymui su UAB „Stateta“ ieÅ¡kovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡duotos keturios kortelės, apelianto pateiktame buvusio darbuotojo paaiÅ¡kinime pateikiami duomenys, jog jis į transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurÄ pildavo naudojantis ne viena kuro kortele, o keliomis įmonėje esančiomis, nepatvirtina apelianto nurodomo apeliacinio skundo argumento dėl konkrečios kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų dėl nurodytos kortelės priskyrimo naudotis automobiliui „Mazda“ MPV (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal bylos duomenis, nors ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotos keturios kortelės, benzinas buvo pilamas tik kortele Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Stateta“ pateiktų pardavimų ataskaitų duomenys patvirtina, kad reguliariam atsiskaitymui iÅ¡imtinai už dyzelinį kurÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo naudojamos kitos trys kortelės. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik 2014 m. kovo 18 d. Turto priėmimo–perdavimo akto duomenimis, bet atsižvelgė ir į 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2014/03/05-01v 4.3, 4.4 punktų nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai dėl to, kad 2014 m. kovo 18 d. Turto priėmimo–perdavimo akte yra nurodyti ne visi ginčo laikotarpiu bendrovei (ieÅ¡kovei) priklaususių / naudojamų transporto priemonių valstybiniai numeriai, ir tai, kad ieÅ¡kovė transporto priemonės, pažymėtos „(duomenys neskelbtini)“, neturėjo, nesudaro pagrindo kitaip vertinti duomenis dėl kortelės priskyrimo transporto priemonei, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Darytina iÅ¡vada, kad pagal byloje esančių duomenų visumÄ pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ vertint, jog sutartimi kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta automobiliui „Mazda“ MPV.

29. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovui. Apeliantas nurodo argumentus, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie bÅ«tų patvirtinę, jog piltas dyzelinis kuras iÅ¡ kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas ne ieÅ¡kovės veikloje. Apelianto vertinimu, ieÅ¡kovė reikalavimų neįrodė, nes nepakanka įrodymų, jog tariamai iÅ¡ kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) piltas dyzelinis kuras buvo panaudotas ne ieÅ¡kovės veikloje. Apeliantas nurodo, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis bylÄ vedė pats, ne per profesionalų teisininkÄ , dėl to manė, kad ieÅ¡kovė turi pateikti konkrečius įrodymus savo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumui įrodyti, ir tik po priimto teismo sprendimo atsakovas, kreipęsis į profesionalų teisininkÄ , sužinojo, jog ir pats atsakovas turėjo teikti įrodymus, kurie pagrįstų jo paaiÅ¡kinimus.

30. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiÅ¡kia Å¡alies pareigÄ nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑139‑378/2020, 73 punktÄ ). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktÄ ).

31. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovui, jam nesutinkant su ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais, dar 2022 m. birželio 27 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kinta įrodinėjimo pareiga, iÅ¡aiÅ¡kinta atsakovo pareiga įrodyti savo atsikirtimus į ieÅ¡kinio reikalavimus, galimybė savo atsikirtimus įrodinėti įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis, atsakovui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė teikti teismui praÅ¡ymÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pasirÅ«pinti teisiniu atstovavimu (2022 m. birželio 27 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 3 min. 50 sek. – 10 min. 25 sek.). Vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Nors apeliantas nurodo, kad jis bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vedė pats, ne per profesionalų teisininkÄ , tačiau taip pat nustatyta, jog atsakovas dar 2022 m. birželio 27 d. parengiamajame teismo posėdyje iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl poreikio pasikonsultuoti su advokatu. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.

32. Nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje atsakovui pakartotinai buvo iÅ¡aiÅ¡kintas byloje galiojantis rungtyniÅ¡kumo principas, procesinė teisė ir pareiga teikti įrodymus (2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 29 min. – 29 min. 15 sek). Nors Å¡ie iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti prieÅ¡ baigiant bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, tačiau nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės buvo atnaujintas pirmosios instancijos teismui, be kitų aspektų, nustačius ir tai, kad prie IÅ¡vados dėl degalų sÄ naudų pagrįstumo Nr. L220134 yra pridėti UAB „Stateta“ duomenys apie degalų įsigijimus kortele Nr. (duomenys neskelbtini) tik laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., kitos UAB „Stateta“ informacijos apie degalų įsigijimus Å¡ia kortele į bylÄ nepateikta, todėl konstatuota, kad liko neiÅ¡tirti visi įrodymai, susiję su degalų įsigijimu aptariama kortele ir ieÅ¡kovė įpareigota pateikti teismui UAB „Stateta“ pateiktÄ informacijÄ (degalų kiekius ir kainas) apie 2017 m., 2018 m., 2019 m. gruodžio mėn. degalų pirkimus automobiliui „Mazda“ MPV kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas dalyvavo 2023 m. vasario 13 d. teismo posėdyje, kuriame byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės.

33. Å iuo atveju nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas atsakovui, iÅ¡reiÅ¡kusiam nesutikimÄ su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimais, nurodytomis aplinkybėmis ir teikiamais įrodymais, ne kartÄ patikslino Å¡alių pareigÄ Ä¯rodinėti, iÅ¡aiÅ¡kino procesinę teisę ir pareigÄ Ä¯rodyti savo atsikirtimų pagrindÄ . Å alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Ä®vertinusi bylos procesinę eigÄ teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo vertini, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso ar netinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ .

34. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis ieÅ¡kovės nemokumo administratorei perdavė visas pildytas transporto priemonių sunaudotų kuro už kiekvienÄ mėnesį ataskaitas, kurių pagrindu sunaudotas kuras ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje bÅ«davo nuraÅ¡omas. Apeliantas, viena vertus, teigia, kad bÅ«tent ieÅ¡kovės nemokumo administratorė nepateikė į bylÄ visų savo žinioje turimų duomenų apie tai, kaip ieÅ¡kovės veikloje buvo įtraukiamas į apskaitÄ sunaudotas kuras. Å iuo aspektu pažymėtina, kad ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio reikalavimus grindė raÅ¡ytiniais įrodymais. Apeliantas, teigdamas, kad ieÅ¡kovės byloje pateikti įrodymai nepakankami, apeliaciniame skunde nenurodo, jog teikė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti kitus raÅ¡ytinius įrodymus, ir pirmosios instancijos teismas tokio praÅ¡ymo nepagrįstai netenkino (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis). Kita vertus, pats atsakovas apeliaciniame skunde Å¡iuo aspektu teigia, kad vien tai, jog ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ minimų sunaudotų degalų (kuro) ataskaitų, nelemia iÅ¡vados, kad neva įmonėje (ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje) nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių 7 101,24 litrų dyzelino panaudojimÄ Ä¯monės veikloje, ir teigia, kad aplinkybę, jog ieÅ¡kovės veikloje sunaudotas kuras bÅ«davo tinkamai parodytas įmonės veikloje esančiuose dokumentuose, patvirtina ir dalis byloje esančių duomenų, o bÅ«tent – apeliantas remiasi prie IÅ¡vados dėl degalų sÄ naudų pagrįstumo Nr. L220134 pateiktų ieÅ¡kovės sunaudotų degalų per mėnesį ataskaitos už 2019 m. lapkričio mėn. duomenimis apie tai, kiek kuro kiekviena transporto priemonė per mėnesį iÅ¡naudodavo, kiek kuro į transporto priemonę buvo pripilama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, nurodydamas, jog per visÄ 2019 m. lapkričio mėnesio laikotarpį buvo įpilta į vilkikus 3 893,60 litrai dyzelino, t. y. 2 153,22 litrais dyzelino daugiau nei įpilta iÅ¡ kuro kortelių, pažymi, jog likę 2 153,22 litrai dyzelino kuro buvo įpilti užsienyje, tačiau tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

35. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas byloje pateikė paaiškinimus, jog dyzelinis kuras iš kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pilamas į ieškovės turimus vilkikus (2022 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. – 31 min.). Tokias aplinkybes patvirtinančių konkrečių įrodymų byloje atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Šiuo aspektu reikšminga įvertinti tai, kad atsakovo nurodyta aplinkybė neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų.

36. Ä®vertintus kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimų ataskaitos duomenis, byloje esančių transporto priemonės (įrenginio) (duomenys neskelbtini) kelionės lapo (2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. lapkričio 25 d.) ir priedo prie sunaudotų degalų ataskaitos už 2019 m. lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini), kuriame yra vairuotojo paraÅ¡ai ir nurodytas transporto priemonės dienos marÅ¡rutas, duomenis, taip pat transporto priemonės (įrenginio) (duomenys neskelbtini) kelionės lapo (2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. spalio 9 d.) ir transporto priemonės (įrenginio) (duomenys neskelbtini) kelionės lapo (2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. lapkričio 25 d.) duomenis, nustatyta, kad tuo metu, kai su kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pilamas dyzelinis kuras, vilkikai, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užsienyje (Lenkijoje, Vokietijoje, PrancÅ«zijoje, Ispanijoje), kitoje vietovėje nei degalų pylimo vieta, arba niekur nevyko. IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. (2019 m. rugpjūčio 12, 16, 17, 25 d.; 2019 m. rugsėjo 1, 11, 19, 21, 30 d.) dyzelinis kuras negalėjo bÅ«ti įpiltas į vilkikus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. spalio 1 d. dyzelinis kuras negalėjo bÅ«ti piltas į vilkikÄ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis buvo PrancÅ«zijoje; 2019 m. spalio–lapkričio mėn. (2019 m. spalio 1, 12, 23, 29 d., ir 2019 m. lapkričio 3, 9, 15, 19 d.) dyzelinis kuras negalėjo bÅ«ti piltas į vilkikus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia atsakovo teiginius, kad nurodytu laikotarpiu dyzelinis kuras iÅ¡ kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pilamas į tris ieÅ¡kovės vilkikus. Tai sudaro pakankamÄ ir pagrįstÄ pagrindÄ abejoti, kad minėta kortele įsigytas dyzelinis kuras galėjo bÅ«ti pilamas į tris ieÅ¡kovės vilkikus ir kitais laikotarpiais.

37. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovės įsigytas kuras iÅ¡ visų keturių kuro kortelių bÅ«davo kiekvienÄ mėnesį priskiriamas ieÅ¡kovės naudojamoms / turimoms transporto priemonėms ir remiasi per 2019 m. spalio–lapkričio mėn. sunaudotų degalų ataskaitomis. Apeliantas nurodo, jog 2019 m. spalio mėn. iÅ¡ viso ieÅ¡kovė pagal keturias kuro korteles įpylė 2 060,05 litrus dyzelino (iÅ¡ kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpilta 218 litrų dyzelino), nurodo, kad ieÅ¡kovė 2019 m. spalio mėn. užsienyje (pardavėja UAB „AS 24 Lietuva“) iÅ¡ viso įsipylė 5 770,37 litrus dyzelinio kuro, taip iÅ¡ viso 2019 m. spalio mėn. įsigijo 7 830,42 litrus dyzelinio kuro ir taip pat teigia, jog iÅ¡ naujai teikiamų įrodymų – sunaudotų degalų per 2019 m. spalio mėn. ataskaitų – matyti, jog visas iÅ¡ 4 kuro kortelių įsigytas 7 830,42 litrų dyzelinis kuras buvo įpiltas į tris ieÅ¡kovės turėtus vilkikus. Tačiau pažymėtina, kad anksčiau nurodyti konkretÅ«s faktiniai duomenys paneigia apelianto nurodomas aplinkybes, jog nurodytu laikotarpiu su kortele Nr. (duomenys neskelbtini) piltas kuras buvo įpiltas į tris ieÅ¡kovės turėtus vilkikus.

38. Taip pat įvertinama tai, kad byloje esančių UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitų duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje reguliariam atsiskaitymui iÅ¡imtinai už dyzelinį kurÄ buvo naudojamos trys kortelės: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, įvertinus nurodytų trijų kortelių UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitų duomenis apie parduoto kuro kiekį matyti, kad su nurodytomis kortelėmis įgyjamas dyzelinio kuro kiekis buvo akivaizdžiai didesnis nei įgyjamas su kortele Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ UAB „Stateta“ pateiktų pardavimų ataskaitų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apie su kortele Nr. (duomenys neskelbtini) nupirktÄ dyzelino kiekį, matyti, kad visais be iÅ¡imties pirkimo atvejais pirkto dyzelino kiekis buvo itin nedidelis, palyginus su duomenimis apie su kitomis kortelėmis įgyto dyzelino kiekius, ir iÅ¡ esmės artimas Å¡ia kortele lengvajam automobiliui „Mazda“ MPV pirktam benzino kiekiui (mažiausia pirkto dyzelinio kuro suma – 10 litrų, didžiausia suma – 65,01 litrai). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma nesudaro pagrindo vertinti, jog kuras su kortele Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo bÅ«ti pilamas į tris ieÅ¡kovės vilkikus.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visumÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Nuoseklioje ir iÅ¡plėtotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 23 punktÄ ).

40. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas, už bendrovės lėšas įsigydamas ar sudarydamas sÄ lygas kitiems asmenims įsigyti minėtus 7 101,24 litrų dyzelino, apie kurių panaudojimÄ bÅ«tent įmonės veikloje nėra pakankamų įrodymų, nerÅ«pestingai ir neapdairiai tvarkė įmonės turtÄ , taip pažeisdamas fiduciarines bendrovės vadovo lojalumo ir rÅ«pestingumo pareigas (CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalys, CK 6.246–6.248 straipsniai). Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimo dalį. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo apskaičiuoto žalos atlyginimo dydžio (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nustatytos visos bÅ«tinos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos ir atsakovo pareiga atlyginti ieÅ¡kovei 7 302,58 Eur žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl praÅ¡ymo skirti baudÄ

41. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė nurodo, kad apeliacinis skundas yra sÄ moningai grindžiamas klaidinančiomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl to apeliacinio skundo teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, o tai sudaro pagrindÄ paskirti apeliantui baudÄ pagal CPK 95 straipsnį.

42. CPK 7 straipsnio 2 dalyje dalyvaujantiems byloje asmenims numatyta pareiga sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyti tokie piktnaudžiavimo atvejai – dalyvaujančio byloje asmens nesÄ Å¾iningas pareiÅ¡kimas nepagrįsto ieÅ¡kinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ , pateikimas kito procesinio dokumento) arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Pažymėtina ir tai, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovo apeliacinis skundas Å¡iuo atveju atmestas, tačiau apelianto pasinaudojimas procesine teise į apeliacijÄ , Å¡iuo atveju nepripažintinas pakankamu pagrindu vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti piktnaudžiavimo procesu faktÄ . Nenustačius pagrindo konstatuoti apelianto akivaizdų piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pagrindo paskirti atsakovui baudÄ nenustatyta (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, dėl to tokių iÅ¡laidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjos Kristina Domarkienė

Jolanta Gailevičienė

Erinija Kazlauskienė