2019-11-14 Nr. AB-21581-4-45-3-00261-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5674-525/2019

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00261-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija: 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui A. K., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Svetlanai Semėnienei,

vertėjai Zinaidai Sakalauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio A. K. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – Užsieniečių registracijos centras) teikimu prašė teismo sulaikyti asmenį, prisistačiusį asmeniu be pilietybės, A. K. Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. sausio 11 d.

2. Užsieniečių registracijos centras paaiškino, kad 2019 m. spalio 10 d. apie 18.05 val. VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai dokumentų patikrinimui sulaikė iš Lietuvos Respublikos Lenkijos Respublikos link pėsčiomis einantį asmenį. Sulaikytas asmuo pareigūnams nurodė, kad dokumentų neturi, yra asmuo be pilietybės. Apžiūros metu pas sulaikytą asmenį buvo surasta leidimo gyventi Uzbekistano Respublikoje, išduoto A. K. vardu, kopija su sulaikyto asmens nuotrauka. Sulaikytas asmuo taip pat paaiškino, kad jis atvyko iš Estijos Respublikos ir vyksta į Ispaniją. Užsienietis 2019 m. spalio 10 d. buvo sulaikytas 48 val. Iš Latvijos Respublikos kontaktinio punkto buvo gauta informacija, kad A. K. buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Estijos Respublikoje, tačiau suteikti prieglobstį buvo atsisakyta, buvo priimtas sprendimas dėl išsiuntimo iš Estijos Respublikos. Yra duomenų, kad užsienietis šį sprendimą buvo apskundęs teismui, bet daugiau informacijos nėra. Duomenų, jog šiam užsieniečiui Lietuvos Respublikoje būtų išduoti dokumentai, vizos, nėra, jis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Įliejus užsieniečio pirštų antspaudus į EURODAC duomenų bazę, gautas pranešimas, kad nuo 2015 m. iki 2017 m. jis yra prašęs prieglobsčio Vokietijoje, Danijoje ir Estijoje. Užsieniečių registracijos centras kreipsis į Migracijos departamentą dėl šalies, atsakingos už užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo, nustatymo. Kadangi užsienietis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, Užsieniečių registracijos centras prašė sulaikyti asmenį prisistačiusi asmeniu be pilietybės A. K. Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. sausio 11 d.

3. Užsienietis paaiškino, kad jis nenori būti sulaikytas. Jis yra asmuo be pilietybės, turėjo leidimą gyventi Uzbekistano Respublikoje, bet pasibaigus terminui jam leidimas gyventi nebuvo pratęstas ir jam buvo uždrausta išvykti iš šalies. Jis pabėgo į Rusijos Federaciją, kur prašė prieglobsčio, bet prašymas buvo atmestas. Jis atvyko į Estijos Respubliką, kur prašė prieglobsčio. Jis buvo sulaikytas pusantrų metų, bet prieglobsčio prašymas buvo atmestas. Jis turi sugyventinę Ispanijoje, todėl vyko pas ją. Jis negali būti grąžintas nei į Uzbekijos Respubliką, nei į Estijos Respubliką, nes šios šalys jam yra nesaugios. Būdamas sulaikytas jis kreipėsi dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Jis turi sveikatos problemų, jam reikia judėti, yra psichologiškai sutrikęs, pusantrų metų nematė sugyventinės, todėl prašė jo nesulaikyti.

4. Užsieniečio atstovė prašė teikimo netenkinti. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, turi sveikatos problemų, prašė skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. spalio 11 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro prašymą tenkino iš dalies ir sulaikė užsienietį A. K. Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. gruodžio 10 d.

6. Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 10 d. apie 18.05 val. VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai dokumentų patikrinimui sulaikė iš Lietuvos Respublikos Lenkijos Respublikos link pėsčiomis einantį asmenį. Sulaikytas asmuo pareigūnams nurodė, kad dokumentų neturi, yra asmuo be pilietybės. Apžiūros metu pas sulaikytą asmenį buvo surasta leidimo gyventi Uzbekistano Respublikoje, išduoto A. K. vardu, kopija su sulaikyto asmens nuotrauka. Sulaikytas asmuo paaiškino, kad jis atvyko iš Estijos Respublikos ir vyksta į Ispaniją. Užsienietis 2019 m. spalio 10 d. buvo sulaikytas 48 val. Būdamas sulaikytas užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, todėl teismas laikė, jog jis yra prieglobsčio prašytojas

7. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalį, 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Teismas pažymėjo, kad užsieniečio elgesys leidžia daryti prielaidą, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir pateikdamas prieglobsčio prašymą siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti sprendimą grąžinti jį į kilmės šalį. Užsienietis nurodė, kad jis buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Estijos Respublikoje ir jo prašymas nebuvo patenkintas. Užsienietis iš Estijos Respublikos vyko į Ispaniją, kur jo teigimu gyvena jo sugyventinė. Užsienietis vyko per Latvijos Respubliką, bet prieglobsčio Latvijos Respublikoje neprašė. Per Lietuvos Respubliką bandė išvykti į Lenkijos Respubliką. Tik būdamas sulaikytas Lietuvos Respublikoje jis paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

8. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis (pats užsienietis nurodė, jog Ispanijoje gyvena jo sugyventinė ir jo tikslas buvo Ispanija), taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Nors užsienietis teismo posėdyje paaiškino, kad turi sveikatos problemų, tokių įrodymų teismui nebuvo pateikta. Nustatant sulaikymo terminą atsižvelgiama į tai, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl valstybės, atsakingos už užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo, nustatymo, ir siekdamas paspartinti šio klausimo nagrinėjimą teismas nustatė trumpesnį sulaikymo terminą.

III. 9. Užsienietis A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 11 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietį apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

10. Apelianto vertinimu, VSAT, prašydamas skirti sulaikymo terminą, nepagrindžia, kodėl informacija dėl motyvų, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju teismo sprendime nėra nurodyta nė viena iš Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6-10 punktuose įtvirtintų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie užsieniečio siekį išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

11. Užsienietis nurodo, kad aplinkybė, jog užsienietis tik sulaikytas pateikė prieglobsčio prašymą, per se nereiškia, kad jį pateikė tik siekdamas sutrukdyti Migracijos departamentui priimti ar vykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo, ir kad gali pasislėpti vengdamas grąžinimo ar išsiuntimo. Pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo, užsienietis turėtų galimybę susisiekti su savo sugyventine Ispanijoje (naudojantis internetu), bei kompetentingoms institucijoms pateikti papildomus įrodymus, padėsiančius nustatyti jo teisinę padėtį (galimai gautų galutinį sprendimą, priimtą Estijoje ir pateiktų informaciją apie bylos eigą Šveicarijoje), taip pat būtų pasiektas sulaikymo tikslas, t. y., užtikrinama, kad užsienietis net neturėtų ketinimų be leidimo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Kitų priežasčių, dėl kurių tikimybė, jog užsienietis pasislėps ar bandys pasislėpti, galėtų būti pripažinta pakankamai didele jo judėjimo laisvės apribojimui pateisinti, Užsieniečių registracijos centras nepateikė.

12. Iš bylos duomenų matyti, jog užsienietis nevengia bendradarbiauti su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį, nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl turėtų būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

13. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Užsieniečių registracijos centras paaiškino, kad užsienietis Estijos Respublikoje pateikė prieglobsčio prašymą ir jo prašymas buvo netenkintas. Prieglobsčio sprendimui neįsiteisėjus, užsienietis nusprendė išvykti į Ispaniją. Užsienietis dar būdamas prieglobsčio prašytoju Estijos Respublikoje, atkeliavo į Lietuvos Respubliką, kur, būdamas sulaikytas, pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas 2019 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 15PR-312 „Nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, nustatyti, kad Europos Sąjungos valstybė atsakinga už prašymo nagrinėjimą“.

15. Užsieniečių registracijos centras teigia, kad pagal Estijos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo 5 pastraipą Estijos kompetentingos institucijos 2016 m. gegužės 5 d. dėl užsieniečio priėmė sprendimą dėl jo grąžinimo / išsiuntimo į kilmės šalį su draudimu atvykti 5 metus. Be to, pagal EURODAC duomenis užsienietis, nesulaukęs sprendimo dėl prieglobsčio Estijoje, 2017 m. rugpjūčio 11 d. atvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, kur pasiprašė prieglobsčio, tačiau vengdamas grąžinimo pagal Dublino III Reglamentą pabėgo ir 2017 m. gruodžio 4 d. paprašė prieglobsčio Danijos Karalystėje, iš kur pasišalino. Toks užsieniečio elgesys rodo, kad jis nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. spalio 10 d. nevaržomas keliauja po Europos Sąjungos šalis ir nebūdamas sulaikytas, nesulaukdamas grąžinimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos, Danijos Karalystės į Estijos Respubliką, pasišalina. Užsieniečio elgesys taip pat rodo, kad jis nebendradarbiauja su Vokietijos Federacinės Respublikos, Danijos Karalystės ir Estijos Respublikos institucijų pareigūnais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečiui pritaikyto sulaikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu, tenkino iš dalies Užsieniečių registracijos centro prašymą ir sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. gruodžio 10 d.

18. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad aplinkybė, jog užsienietis tik sulaikytas pateikė prieglobsčio prašymą, per se nereiškia, kad jį pateikė tik siekdamas sutrukdyti Migracijos departamentui priimti ar vykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo, ir kad gali pasislėpti vengdamas grąžinimo ar išsiuntimo. Užsieniečio teigimu, teismo sprendime nėra nurodyta nė viena iš Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6-10 punktuose įtvirtintų aplinkybių.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

20. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad užsienietis buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Estijos Respublikoje ir jo prašymas nebuvo tenkintas. Užsienietis iš Estijos Respublikos vyko į Ispaniją, kur, jo teigimu, gyvena jo sugyventinė. Užsienietis per Lietuvos Respubliką bandė išvykti į Lenkijos Respubliką. Pagal EURODAC duomenis užsienietis 2015 m. spalio 8 d. – 2017 m. gruodžio 4 d. laikotarpiu jau buvo atvykęs į Estijos Respubliką, Vokietijos Federacinę Respubliką ir Danijos Karalystę, kuriose buvo pateikęs prašymus dėl prieglobsčio suteikimo. Užsienietis, nesulaukęs galutinių sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo, iš šių valstybių pabėgo. Pažymėtina, kad nurodytų aplinkybių užsienietis neginčija. Nors užsienietis teigia, jog jis bendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, tačiau šie jo teiginiai yra deklaratyvūs, abstraktūs, nedetalizuoti, todėl priešingos išvados nesuponuoja. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių įstatymus.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visetą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies 2 punkte numatytiems sulaikymo pagrindams, konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas.

23. Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, buvusias ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sulaikyti užsienietį iki 2019 m. gruodžio 10 d. šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas, kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad jis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, siekdamas išvengti galimo grąžinimo į Estijos Respubliką, todėl užsieniečio sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė pagal byloje nustatytas aplinkybes dėl sulaikymo pagrindų.

24. Teismo posėdyje apeliantas pareiškė prašymus išduoti jam kelionės dokumentus, kad laisvai galėtų išvykti iš šalies, inicijuoti tarptautinį baudžiamąjį persekiojimą Estijos pareigūnams, kurie ketina jį išsiųsti į nesaugią kilmės šalį, išsiaiškinti dėl jo prašymo, pateikto Šveicarijoje dėl humanitarinės vizos išdavimo, inicijuoti tarptautinį tribunolą dėl krikščionių persekiojimo.

25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

26. Nagrinėjamoje byloje nėra gauta duomenų, jog pareiškėjas anksčiau paminėtus prašymus būtų reiškęs pirmosios instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismas šiuos prašymus būtų nagrinėjęs, todėl konstatuotina, kad tai yra nauji pareiškėjo reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, todėl ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies pagrindu paliekami nenagrinėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius