a964ce3a-17bd-4dbc-9cfd-e658ba7bbfe3 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-639-644/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02343-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 16 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. S. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno aps. VPK), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-5, 21-23).PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2004-01-07 iki 2004-02-27 buvo laikomas Kauno aps. VPK Jonavos rajono policijos komisariato areÅ¡tinės kamerose netinkamomis, kankinančiomis sÄ lygomis, buvo baudžiamas kankinant.

Pažymėjo, kad areÅ¡tinės kamerose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas, kadangi ankÅ¡tose 4 kv. m. ploto kamerose buvo laikoma po 3-4 asmenis. Kamerose vietoje lovos buvo įrengti mediniai gultai, patalpose nebuvo langų. Pažymėjo, kad kameroje degė tik naktinis apÅ¡vietimas, nebuvo Å¡ilto vandens, praustis po duÅ¡u buvo leidžiama tik kartÄ per savaitę 15 min. Tiekiamas maitinimas nepilnavertis, dėl to nusilpsta imuninė sistema, susergama. Sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos.

Minėtos kalinimo sÄ lygos lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, sveikatos pablogėjimÄ , psichologinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ ir pan. Atsakovo atstovas, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atsiliepimu (b. l. 9-11, 32-33) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Jonavos rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje 2004 m., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2016 metais, t. y. po 12 metų.

Pažymėjo, kad Kauno aps. VPK areÅ¡tinėje nėra iÅ¡likusių duomenų apie Jonavos policijos komisariate 1997-2006 metais laikytus asmenis. Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir skundÄ atmesti. Skundas netenkintinasNagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ jo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2004-01-07 iki 2004-02-27.Atsakovo atstovas atsiliepime pareiÅ¡kėjo reikalavimui prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 6).

PraÅ¡yme nurodė, kad Konvencijos 3 straipsnis nenumato galimybės taikyti ieÅ¡kinio senaties termino, be to, Europos žmogaus teisių teismo sprendimai nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ ir su jais susipažinti nebuvo galimybės. Tvirtino, kad jo teisė gauti informacijÄ buvo suvaržyta, jokios informacijos pareiÅ¡kėjas negavo, praÅ¡ymai gauti informacijÄ buvo ignoruojami. Tvirtino, jog nesuvokė, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir nežinojo, kad savo teises gali apginti, kas yra objektyvi nuo jo valios nepriklausiusi priežastis.

Tvirtino, kad tik neseniai suprato, jog gali kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises.

CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu.Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Kauno aps.

VPK pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų į įstaigos administracijÄ , kitas institucijas. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ , todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismÄ su skundu kreipėsi tik 2016-11-17 (b. l. 7), todėl skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nes pareiÅ¡kėjo skundas paduotas dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kuris nenumato senaties termino. Teismas pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties klausimų, o Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽŽT) yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiÅ«ros laisvė žalÄ atlyginti pagal savo teisinę sistemÄ bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje Å¡alyje (žr., pvz., EŽTT 2006-03-29 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ ItalijÄ ).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad negalėjo suprasti apie savo teisių pažeidimus, nes Europos žmogaus teisių teismo nutarimai, kurie aiÅ¡kina Konvencijos 3 straipsnio taikymÄ nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ . Teismas pažymi, kad lietuvių kalba yra tinkamai paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys kalinimo sÄ lygų, neturtinės žalos atlyginimo bei ieÅ¡kinio senaties klausimus (pvz., Civilinis kodeksas). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir pan.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė tokį diskomfortÄ , jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2118-520/2015; 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1096/2014; 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1961/2014 ir kt.).PareiÅ¡kėjas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ grindė tuo, kad, anot pareiÅ¡kėjo, pareigÅ«nai jo praÅ¡ymus gauti informacijÄ ignoravo.

Tačiau, teismo vertinimu, tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo argumentai yra subjektyvÅ«s ir negali pateisinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog Kauno aps. VPK pareigÅ«nai netinkamai su pareiÅ¡kėju elgėsi ar atsisakė tenkinti praÅ¡ymus. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo laikymo Kauno aps.

VPK pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į įstaigos administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, taip pat nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ .

Netinkintinas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai nuostatai, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas, kadangi teismui nekyla abejonių dėl minėtos teisės nuostatos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2004-01-07 iki 2004-02-27 taikytina trijų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su Å¡iuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                        Audrius Grauželis