a9647958-bda5-4ecc-b620-eb874022cd15 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla NrByla Nr. 1S-97/2013Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Procesinio sprendimo kategorija:Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 2.1.16.1.2.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Urbeliui ,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo suimto kaltinamojo M. M. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 20 d.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, n u s t a t ė:

M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas jo suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš A. K., Ž. V., S. S., V. R., D. P. ir kitų asmenų, nuo 2011 m. vasario 27 d. iki 2011 m. kovo 2 d., atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartuose, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, t.y. iki 2011 m. kovo 2 d.

Kauno mieste neteisėtai įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, atgabeno į Kybartų pataisos namus, pardavė ir kitaip platino narkotines ir psichotropines medžiagas, o taip pat, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, užvaldė narkotines ir psichotropines medžiagas.Be to, M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas jo suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš L. M., A.

K., K. S., V. P. ir kitų asmenų, padedant G. K. ir L. G., atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. BiliÅ«no g. 14, Kybartuose, 2011 m. balandžio 27 d., neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, t.y. turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, Kauno mieste neteisėtai įgijo ir atgabeno narkotines medžiagas į Kybartų pataisos namus.M. M. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Å ios kardomosios priemonės terminas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam M. M. pratęstas, nustačius suėmimo skyrimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkte, bei konstatavus, kad kitomis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.Kaltinamojo M. M. gynėjas skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį, kaip nepagrįstÄ , priimtÄ pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies įtvirtintÄ teisę į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ .

Gynėjo įsitikinimu, M. M. ir kitų kaltinamųjų baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsė, todėl teismas turėjo apsvarstyti, ar nebÅ«tų galima Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese.Skunde gynėjas nurodo, kad, pratęsdamas M. M. suėmimo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, teismas akcentavo nusikalstamų veikų sunkumÄ bei gresiančios bausmės griežtumÄ . Tuo tarpu Å¡i aplinkybė turėtų bÅ«ti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 121 straipsnio 4 dalyje.

Gynėjas nurodo, kad iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo M. M. kurį laikÄ dirbo, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , prisidėjo prie mažamečio sÅ«naus iÅ¡laikymo, rÅ«pinosi sunkiai sergančiais tėvais, pats turi rimtų sveikatos problemų, Å¡iuo metu galėtų bÅ«ti įdarbintas įmonėje (duomenys neskelbtini), byloje nėra jokių duomenų apie turimus ryÅ¡ius užsienyje. Gynėjo teigimu, suėmimo terminas M. M. nepagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, tinkamai nenustačius BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytų aplinkybių.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad M. M. savo kaltės nepripažino, negali būti vertinama kaip trukdanti procesui aplinkybė. Be to, gynėjo teigimu nepagrįstai nurodyta, kad buvo daromas poveikis liudytojams, nors dauguma liudytojų atlieka bausmes pataisos namuose, todėl nėra jokių galimybių derinti pozicijas bei parodymus. Skunde gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad būdamas laisvėje M. M. gali daryti naujus nusikaltimus. Nors kaltinamasis praeityje teistas, tačiau ne už labai sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Gynėjo manymu, tai, kad naujas nusikalstamas veikas M. M. kaltinamas padaręs pataisos įstaigoje, nesuteikia pagrindo manyti, kad nusikaltimų darymas buvo M. M. pragyvenimo Å¡altinis. Be to, gynėjo įsitikinimu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti ir taikant M. M. Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę, nei suėmimas. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje teismas neargumentavo, kodėl Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese bei kiti kardomosiomis priemonėmis siekiami tikslai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo M. M. gynėjo skundÄ atmesti. Kaltinamojo M. M. gynėjo skundas atmetamas. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam M. M. teisėta ir pagrįsta. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nepasikeitė ir neiÅ¡nyko pagrindai ir sÄ lygos, kuriais remiantis M. M. skirta griežčiausia kardomoji priemonė bei pratęstas jos terminas.Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, suėmimas gali bÅ«ti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sÄ lygoms ir bent vienam iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad M. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: kito kaltinamojo S. S. parodymai, liudytojų parodymai, garso bei vaizdo įraÅ¡ai, telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės, kratų ir poėmių protokolai, apžiÅ«rų protokolai, specialistų iÅ¡vados, kita bylos medžiaga.

Todėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminÄ kaltinamajam M. M. dar trims mėnesiams, nustatė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo), 2 punkte (trukdys procesui) ir 3 punkte (darys naujus nusikaltimus, numatytus BK 122 straipsnio 4 dalyje) bei padarė iÅ¡vadÄ , kad kitomis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.             Vadovaujantis teismų praktika, skiriant arba pratęsiant suėmimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t.y. esant pagrįstam manymui kad kaltinamasis trukdys procesui, bylos duomenimis turi bÅ«ti nustatyta, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylÄ teisme.

IÅ¡ teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad M. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, subÅ«rė organizuotÄ grupę, nuolat naudojosi neteisėtai laikomu mobilaus ryÅ¡io telefonu, kuriuo organizuotos grupės nariams paskirstė jų vaidmenis ir užduotis, koordinavo jų veiklÄ duodamas įvairius nurodymus. Bylos duomenys patvirtina, kad pradėjus tyrimÄ dėl inkriminuotų nusikaltimų, buvo bandoma daryti poveikį liudytojams, atliekantiems laisves atėmimo bausmę tuose pačiuose pataisos namuose.

Sprendžiama, kad apygardos teismui įvertinus nustatytas aplinkybes, buvo pagrindas manyti, jog bÅ«damas laisvėje M. M. pats ar per kitus asmenis gali daryti poveikį liudytojams ar kitiems kaltinamiesiems, derinti tarpusavyje parodymus ir tokiu bÅ«du trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Gynėjas skunde teigia, kad teismas padarydamas iÅ¡vadÄ , jog M. M. galimai darys poveikį liudytojams, jos nepagrindė konkrečiais faktais. Å is teiginys tik iÅ¡ dalies teisingas, teismas nutartyje neįvardino konkrečių poveikio liudytojams darymo faktų, tačiau, akivaizdu, jog teismas atsižvelgė ir į nustatytas byloje aplinkybes apie M.

M. pastangas daryti poveikį pataisos namuose esantiems liudytojams bei jo vaidmenį organizuojant nusikalstamÄ veikÄ .             Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, jei yra duomenų, kad asmuo darys Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

M. M. kaltinamas padaręs labai sunkų ir du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje iÅ¡vardintų nusikalstamų veikų sÄ raÅ¡Ä . Be to, M. M. praeityje buvo teistas Å¡eÅ¡is kartus, bÅ«damas laisvėje neturėjo pastovaus legalaus pajamų Å¡altinio, todėl pagrįsta yra teismo iÅ¡vada, kad Å¡ių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad bÅ«damas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Gynėjas skunde, neigdamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimÄ , nurodo, kad nors M.

M. buvo praeityje teistas, tačiau jis nebuvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, bei dėl nusikaltimo, susijusio su psichotropinių ar narkotinių medžiagų disponavimu. Gynėjas be pagrindo pastarÄ jÄ aplinkybę vertina kaltinamÄ jį M. M. teigiamai charakterizuojančia. PrieÅ¡ingai, tai, kad M. M. yra kaltinamas sunkesnių, nei praeityje buvo teisiamas, nusikaltimų padarymu rodo jo iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarymÄ bei polinkį daryti naujus, sunkesnius ir visuomenei pavojingesnius nusikaltimus, be to, pažymėtina ir tai, kad naujas nusikalstamas veikas M.

M. padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.             Kaltinamojo gynėjas ginčija ir skundžiamoje nutartyje nurodytÄ suėmimo termino pratęsimo pagrindÄ , numatytÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo) ir teigia, jog teismas formaliai aptarė Å¡io suėmimo termino pratęsimo pagrindo buvimÄ , akcentavo tik nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir gresiančiÄ griežtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Å is teiginys iÅ¡ dalies teisingas. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ , namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ 8 p. iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimÄ tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs(slėpsis) nuo teismo.

Be to teismas pripažino, kad M. M. gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikant griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , jog jos pakanka manyti, kad bÅ«damas laisvėje bei suvokdamas gresiančios bausmės griežtumÄ ir neiÅ¡vengiamumÄ , kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tokia teismo iÅ¡vada padaryta, iÅ¡ tiesų, vertinant tik gresiančios bausmės griežtumÄ ir neaptariant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių.

Tačiau tai nėra įstatymo pažeidimas dėl kurio bÅ«tų pagrindas keisti teismo nuomonę dėl padarytų iÅ¡vadų. Gynėjas atsižvelgdamas į BPK 122 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintas aplinkybes, skunde nurodo, kad M. M. iki suėmimo tam tikrÄ laikÄ dirbo ir turėjo pajamas, nors nebuvo susituokęs, tačiau rÅ«pinosi savo mažamečiu vaiku bei ligotais tėvais, pats turėjo problemų dėl savo sveikatos, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir galimybę įsidarbinti, ir mano, kad Å¡ios aplinkybės įrodo, jog M.

M. neketina bėgti (slėptis) nuo teismo. Paminėtos gynėjo aplinkybės yra svarbios, tačiau nepaneigia teismo padarytos iÅ¡vados ir pagrįsto manymo, kad M. M., vengdamas gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės už sunkų ir labai sunkų nusikaltimÄ , bėgs (slėpsis) nuo teismo.                                          .             Teisingai nustačius suėmimo termino tęsimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, Kauno apygardos teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, kad    siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme bei galimo nuosprendžio įvykdymÄ , Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo suimtojo teises, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant teisėtumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali bÅ«ti pateisinamas. Skunde nurodytos aplinkybės, kad bÅ«damas laisvėje M. M. kurį laikÄ dirbo, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , prisidėjo prie mažamečio sÅ«naus iÅ¡laikymo, rÅ«pinosi sunkiai sergančiais tėvais, negali bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinai prioritetinės ir sÄ lygojančios kaltinamajam paskirto suėmimo pakeitimÄ kita, Å¡velnesne kardomÄ ja priemone.IÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. gruodžio 12 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu gauta Kauno apygardos teisme, pradėtas teisminis bylos nagrinėjimas, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminų.

Be to, teismas, siekdamas kaip įmanoma per trumpesnį laikÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti teisme, bylos nagrinėjimo eigÄ suplanavo, numatė eilę posėdžių, todėl bylos vilkinimo faktų nenustatyta.Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam M. M. pratęstas pagrįstai, skundžiama Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis nenaikintina.             Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,             n u t a r i a: kaltinamojo M.

M. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o skundÄ atmesti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                                                                      Elena Vainienė