2017-12-13 Nr. AB-23393-3-61-3-01526-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3332-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01526-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–2) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė, LAVL), 200 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad, jam sunkiai sergant, LAVL gydytojai nutraukė jam skirtą gydymą. Pareiškėjo netenkino LAVL palatų gyvenimo sąlygos. Palatose, kuriose gydėsi, buvo pažeidžiama jo teisė į minimalią vienam asmeniui tenkančią ploto normą. Palatose vasarą buvo karšta, žiemą – šalta, trūko oro, kaupėsi drėgmė, byrėjo dažai nuo sienų ir lubų, neatsidarydavo langas. Naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas. Pareiškėjas patyrė nepatogumų, buvo kenkiama jo sveikatai.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 47–50) nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas atskirais laikotarpiais nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. kovo 24 d. (iš viso 220 parų) Vidaus ligų skyriuje. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, nevedama, ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl negali pateikti duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju buvo palatose. Atsakovo manymu, vienam asmeniui turintis tekti kamerose plotas pareiškėjui buvo užtikrintas. LAVL pažymėjo, jog ji negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis skaičiui, be to, būtina užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus įstatymuose, todėl teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį ir turimas lėšas. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo nurodė, jog sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Taip pat nurodė, jog LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą. Šis dokumentas įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus, kurie privalomi Ligoninės veiklai vykdyti. LAVL pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 4 d. sprendimu (b. l. 69‑73) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, dėl kitos pareiškėjo reikalavimų dalies skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.4 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. LAVL teismui teikė duomenis, kokioje kameroje buvo gydomas pareiškėjas, nurodydama palatos plotą ir jose esančių lovų skaičių, tačiau nepateikė informacijos, kiek asmenų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 ir Vidaus ligų ((duomenys neskelbtini)) skyriaus palatose Nr. 13 ir 15 kartu su pareiškėju. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. ir nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d. Vidaus ligų ((duomenys neskelbtini)) skyriaus palatoje Nr. 13, kurios plotas 7,19 kv. m., įrengtos 4 lovos (vienam asmeniui tenkanti ploto norma – 1,80 kv. m), laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. sausio 20 d. Vidaus ligų ((duomenys neskelbtini)) skyriaus palatoje Nr. 15, kurios plotas 7,33 kv. m, įrengtos 4 lovos (vienam asmeniui tenkanti ploto norma – 1,83 kv. m), laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. kovo 24 d. pareiškėjas buvo laikomas Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas 19,80 kv. m, joje įrengtos 6 lovos (vienam asmeniui tenkanti ploto norma – 3,3 kv. m). Iš to matyti, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą Ligoninėje nebuvo tinkamai užtikrinta 220 parų.

7. Teismas rėmėsi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), 22, 24, 26 ir 62 punktais, taip pat pažymėjo, kad Ligoninė atsiliepime nurodė, jog palatos yra vėdinamos per langus, o vasaros metu vienas langas yra išimamas, kad į palatas patektų daugiau oro, tokiu būdu sumažinant ir drėgmės kaupimąsi palatose. Iš fotolentelės matyti, jog kamerose langai yra atveriami ir tam grotos netrukdo, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog nebuvo galimybės vėdinti kameros per langus, buvo atmestos kaip nepagrįstos.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog kamerose luposi nuo sienų ir lubų dažai, žiemą būdavo šalta, o vasaros metu – karšta, pažymėjo, kad, nors Ligoninė atsiliepime nurodė, jog higienos normų LAVL yra laikomasi (tai patvirtina įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija bei higienos pasas), tačiau duomenų, atspindinčių kamerų būklę ginčo laikotarpiu, teismui nepateikė. Nagrinėjamu atveju LAVL turi pareigą laikytis įstatymų ir kalinių/suimtųjų laikymo nustatytų reikalavimų, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą, todėl, atsakovo atstovui nepateikus informacijos, kurioje būtų nurodyta, ar pareiškėjo kamerose buvo užtikrinamos higienos sąlygos, šią aplinkybę teismas vertino pareiškėjo naudai, pripažindamas, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam higienos normas atitinkančiose kamerose.

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Ligoninė nepateikė tikslių duomenų dėl sanitarinio mazgo įrengimo ginčo kamerose, laikė, jog yra nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sanitarinio mazgo netinkamo atskyrimo, todėl jos buvo įvertintos pareiškėjo naudai. Netinkamą sanitarinio mazgo įrengimą teismas vertino kaip pareiškėjo teisių pažeidimą, sukėlusį jam neigiamų išgyvenimų, sietiną su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusį įtakos jo sąlygų bloginimui. Dėl šių priežasčių teismas pripažino, jog visą ginčo laikotarpį (atskirais laikotarpiais, iš viso 220 parų) buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

10. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų, susijusių su pareiškėjo sveikata ginčo laikotarpiu, matyti, jog nustatyti sveikatos sutrikimai sietini su pareiškėjo liga, bet ne su laikymo sąlygomis. Dėl, pareiškėjo teigimu, tinkamo gydymo jam nesuteikimo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamo gydymo, atlyginimo, turėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta specialia bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

11. Teismas, įvertinęs prieš tai nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui jo hospitalizavimo Ligoninėje metu nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus palatos plotas, turintis tekti vienam asmeniui, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, be to, nustatyti smulkūs higienos normos pažeidimai, pažymėjo, kad jam nekilo abejonių, jog pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, atsižvelgęs į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 1 500 Eur suma.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 83–84) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas teigia, kad Ligoninėje buvo suteiktas netinkamas gydymas, kentėjo skausmus tiek kalėdamas įprastoje įkalinimo įstaigoje, tiek etapavimo metu, tiek Ligoninėje. Ligoninėje langai neatsidarė, trūko oro, vasarą buvo karšta, o žiemą – šalta. Tokiu būdu pareiškėjas buvo kankinamas, todėl jam turi būti priteista 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

14. Ligoninė atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

16. Pagal nuo 2010 m. balandžio 30 d. galiojantį teisinį reguliavimą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namų gyvenamosiose patalpose bei 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 pakeistų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 p.).

17. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, o tai ir nebuvo padaryta, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261‑1802/2013), todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl kalinimui tekusio ploto pažeidimo pripažintina pagrįsta (žr. šios nutarties 6 p.).

18. Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, t. y. jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir, tam tikrais atvejais, nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau net ir nesant tokio tikslo neįmanoma užtikrinti, kad Konvencijos 3 straipsnis nebus pažeistas.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Karalevičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53254/99), 2008 m. vasario 14 d. sprendimą Dorokhov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 66802/01), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07)). 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 220 parų teko nuo 1,80 kv. m iki 3,3 kv. m ploto (tik 7 paras daugiau nei 3 kv. m). Vadinasi, galimybė gydymosi metu laisvai judėti buvo itin suvaržyta. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, kas, teisėjų kolegijos nuomone, sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. EŽTT yra nurodęs, jog sergančio asmens laikymas nepriimtinomis sąlygomis iš esmės gali prilygti elgesiui, kurį draudžia Konvencijos 3 straipsnis, kadangi nuo įvairių sveikatos sutrikimų kenčiantys nuteistieji stipriau išgyvena sunkumus, kuriuos sukelia nepriimtinos kalinimo sąlygos ir į šią aplinkybę svarbu atsižvelgti sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (žr., pvz., EŽTT 2004 m. vasario 10 d. sprendimą byloje Naumenko prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 42023/98), 2001 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Price prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 33394/96), 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Ilhan prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 22277/93).

21. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑930‑858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatytas aplinkybes, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, paisydama paskutinės EŽTT praktikos priteistino dydžio neturtinei žalai atlyginti aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, todėl sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti didinamas iki 5 000 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

G. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimą ta apimtimi, kur G. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteista 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui pakeisti ir priteisti G. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 5 000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius