2018-03-08 Nr. AB-4776-3-62-3-02331-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-156-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02331-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus hidroprojektas“ (tretieji suinteresuoti asmenys – V. Č., G. V.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 3S-520 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimų. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skunde aplinkybės formuluojamos padrikai ir neaiškiai, nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės buvo konkretaus skundžiamo sprendimo, veiksmo ar neveikimo neteisėtumo pagrindas. Teismas pareiškėjai išaiškino, jog skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės.

Teismas taip pat nurodė pareiškėjai pateikti duomenis, kada ji su skundžiamu sprendimu susipažino, kad galėtų įvertinti, ar nebuvo praleistas administracinio akto apskundimo terminas. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad praleidus įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, kartu su skundu pateiktinas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant termino praleidimo priežastis bei pateikiant nurodytas priežastis patvirtinančius įrodymus. Teismas nurodė pareiškėjai, kad ji turi teismui pateikti tiek skundo su priedais egzempliorių, kiek byloje yra šalių.

Pareiškėja I. M. 2018 m. gruodžio 8 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė šiuos reikalavimus: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 3S-520 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, įpareigoti Nacionalinę Varėnos žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (taip nurodyta patikslintame skunde) pamatuoti V. Č., G. V., A. N. ir pareiškėjos žemės sklypus, priteisti 0,53 ha bevertį ir nuostolingą miško gabalą, atnaujinti praleistą terminą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjos I. M. skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos patikslintą skundą, konstatavo, kad pareiškėja nepašalino visų teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepatikslino skundo pagrindo, atkreipė dėmesį, kad patikslinto skundo aplinkybės išdėstytos padrikai ir nesuprantamai, jų pagrindu negalima tiksliai nustatyti, kuo skundžiami aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, kokius teisės aktus, pareiškėjos teises ar teisėtus interesus jie pažeidžia. Pareiškėja teismui nenurodė, kokios konkrečiai aplinkybės yra konkretaus skundžiamo akto neteisėtumo pagrindas. Teismas konstatavo, kad pagal tokį pareiškėjos suformuluotą skundą nėra galimybės aiškiai ir tiksliai apibrėžti keliamą ginčą bei nustatyti bylos nagrinėjimo ribas.

Teismas atkreipė dėmesį, jog patikslintame skunde pareiškėja reiškė ir išvestinius reikalavimus – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą permatuoti V. Č., G. V., A. N. ir pareiškėjos žemės sklypus, taip, kaip atmatuota, ir priteisti 0,53 ha bevertį, nuostolingą miško gabalą. Teismas vertino, kad šie pareiškėjos reikalavimai nėra aiškūs ir konkretūs, iš jų turinio neaišku, kokį konkretų patvarkymą byloje prašė priimti pareiškėja.

Teismas pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą aktų apskundimo teismui terminą vertino kaip netinkamą. Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių, teismui nebuvo aišku, kada konkrečiai pareiškėja su skundžiamais aktais susipažino, pareiškėja nenurodė termino praleidimo priežasčių. Teismas pažymėjo, kad nenustačius teisiškai reikšmingų, įrodymais pagrįstų aplinkybių, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data), teismas neturi galimybės išspręsti termino atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja tinkamai neįvykdė jai keliamos pareigos, nepašalino teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, ir dėl to skundą laikė nepaduotu. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi jai nėra užkertamas kelias pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėja I. M. atskirajame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties nurodo aplinkybes, susijusias su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 3S-520 gavimu, prašo panaikinti šį sprendimą, taip pat nurodo, kad ji atsisako nuostolingos 0,53 ha žemės, nes ji iš pat pradžių prašė grąžinti nusavintą mišką. Pareiškėjos teigimu, ji viską išsamiai išdėstė patįslintame skunde.

Pareiškėja patikslintame atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį, nurodo, kad ji kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, yra garbaus amžiaus ir buvo A. N. sumušta, jos sveikata silpna. Pareiškėja nurodo, kad jai per jėgą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kiša 0,53 žemės sklypą vietoj 0,18 ha brandaus miško.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Šioje byloje tikrinama, ar pagrįstai ir teisėtai Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjos I. M. skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjos paduotas pirminis skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Taigi pareiškėjai pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti administracinę bylą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties, teismas labai aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjai, kokie yra jos skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja, šalindama nustatytus skundo trūkumus, pateikė teismui patikslintą skundą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos patikslinto skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėja nepašalino pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartyje nurodytų esminių skundo trūkumų, kurių nepašalinus teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad negalima situacija, kai skundas, paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas.

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėja skunde turi konkrečiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas, bei pateikti duomenis, kada su ji susipažino su skundžiamu aktu. Nutartyje buvo išaiškinta pareiškėjai, kad skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, t. y. aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas, turi būti išdėstytos aiškiai, konkrečiai, nurodant jas patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėja patikslintame skunde aiškiai ir tiksliai nenurodė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. 3S-520 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“. Pažymėtina, kad iš šio sprendimo (I t., b. l. 24–25) matyti, jog pareiškėjai buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko K. N. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,20 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinta natūra bendrosios nuosavybės teise kartu su O. J. – 0,20 ha, su M. P. – 0,19 ha, su I. Č. – 0,59 ha, su A. D. – 0,59 ha, su B. R. – 0,59 ha, bendras 2,3600 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkinių miškų sklypai). Pareiškėja patikslintame skunde nenurodė jokių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliktų neteisėtų veiksmų, priimant minėtą sprendimą, patikslintas skundas grindžiamas anksčiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėta administracine byla Nr. A525-93/2010, kurioje pareiškėjai buvo atnaujintas terminas nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti, aplinkybėmis apie tėvą, jos santykius su seserimis ir kitais giminaičiais, apie brandaus miško iškirtimą, apie tai, kad ją sumušė A. N. ir kt. Be to, patikslintame skunde pareiškėja suformulavo naujus reikalavimus, kurie yra nekonkretūs ir nesusieti su skunde nurodytomis aplinkybėmis.

Pareiškėja nurodo, kad ji kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, kadangi pagal savo pajamų lygi turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą, tačiau šios pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos, kaip pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties neteisėtumo pagrindas. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodžiusi, kad ji negali ištaisyti skundo trūkumų iki jai nebus paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui nurodo aplinkybes apie sveikatos būklę, tačiau šiomis aplinkybėmis ji negrindė prašymo atnaujinti terminą dėl akto apskundimo. Pažymėtina, kad tam, jog būtų nagrinėjamas prašymas dėl termino skundui paduoti, pirmiausia turi būti surašytas skundas, atitinkantis ABTĮ reikalavimus.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas teisiškai svarbias faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su pirmosios instancijos teismo išvados laikyti nepaduotu pareiškėjos skundą pagrįstumu ir teisėtumu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo motyvai nepaneigia šios išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Nenustačius šioje byloje teisinių pagrindų pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė