a95ef2a4-b3a5-49af-aa63-3110b1fec0c8 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.I-226-386/2012Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01292-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A.O., 2012 m. kovo 15 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.O. skundÄ atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ ,  n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas Tauragės rajono apylinkės teismui pateikė civilinį ieÅ¡kinį (b.l. 3-6), kuriuo praÅ¡o iÅ¡ Tauragės rajono savivaldybės administracijos priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 5 000 Lt ir 150 Lt sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.

Neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėto Tauragės miesto seniÅ«no pavaduotojo 2009 m. rugpjūčio 25 d. suraÅ¡yto įspėjimo patraukti malkas iÅ¡ valstybinės žemės.2011 m. rugpjūčio 19 d. Tauragės rajono apylinkės teismas kreipėsi į SpecialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, ginčui dėl bylos rÅ«Å¡inio teismingumo iÅ¡spręsti (b.l. 18).2011 m. rugsėjo 8 d. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartimi (b.l. 20-21) byla perduota Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.PareiÅ¡kėjo A.O. skundas priimtas nagrinėti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartimi (b.l. 49).PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog 2009 m. rugpjūčio mėnesį prie namo (duomenys neskelbtini) laisvoje valstybinėje žemėje į rietuvę buvo sukrautos jo malkos, apie 10 m3. 2009 m. rugpjūčio 25 d.

į kiemÄ Ä¯važiavo Tauragės miesto seniÅ«nijos pavaduotojas J.B. ir surašė įspėjimÄ patraukti malkas iÅ¡ kiemo iki 2009 m. rugsėjo 10 d. Teigia, jog jis atsisakęs priimti įspėjimÄ , tačiau seniÅ«no pavaduotojas įspėjimÄ Ä¯teikė jo motinai, kuri atsisakė paÅ¡alinti malkas, nes malkos yra ne jos. Pažymi, jog malkas paÅ¡alinti iÅ¡ kiemo teko jam. Pabrėžia, jog namas (duomenys neskelbtini) yra neprivatizuotas ir esanti žemė yra valstybinė. Nurodo, jog 2009 m. rugpjūčio 28 d. pakartotinai atvažiavęs seniÅ«no pavaduotojas įspėjo, jog jei iki nurodyto termino nepaÅ¡alins malkų, malkas sukraus ir į Å¡iukÅ¡lynÄ iÅ¡veÅ¡ AB „Dunokai“ darbininkai.

Mano, jog jis dėl seniÅ«no pavaduotojo J.B. kaltės turėjo 10 m3 malkų transportuoti kitur, turėjo ieÅ¡koti patalpų, kur malkas patalpinti, turėjo dirbti nereikalingÄ fizinį darbÄ , kadangi karučiu malkas pervežė į kitÄ vietÄ . Teigia, jog malkas jis galėjo laikyti valstybinėje žemėje neterminuotai. Nurodo, jog dėl seniÅ«no pavaduotojo veiksmų jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo. Nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties, mano, jog už patirtus nepatogumus, nereikalingus rÅ«pesčius, privalo atsakyti Tauragės rajono savivaldybės administracija pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį.

Neturtinę žalÄ Ä¯vertina 5 000 Lt suma ir praÅ¡o jÄ priteisti.PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu praÅ¡o tenkinti skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 53-56) nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog 2009 m. vasario 2 d. Tauragės rajono savivaldybės administracija gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentÅ«ros vedėjo nurodymÄ skubiai paÅ¡alinti atliekas nuo Tauragės miesto (duomenys neskelbtini) kieme esančio sklypo ir perduoti jas atliekų tvarkytojui, taip nutraukiant aplinkos terÅ¡imÄ .

Mano, jog vykdydama privaloma nurodymÄ savivaldybės administracija pagrįstai ėmėsi operatyvių veiksmų atliekų paÅ¡alinimui: sudarė specialiÄ komisijÄ organizuoti atliekų iÅ¡vežimÄ , informavo pareiÅ¡kėjÄ apie numatomus atliekų tvarkymo darbus ir pakvietė jį dalyvauti. Vežant įvairias atliekas iÅ¡ atliekų krÅ«vos buvo atskirta ir sumesta į atskirÄ krÅ«vÄ Ä¯vairi mediena, kurių savininkė J.O. pažadėjo jas paÅ¡alinti nuo valstybinės žemės, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo Å«kinio pastato.

Teigia, jog malkos iki nurodytos datos nebuvo iÅ¡vežtos, todėl seniÅ«nas raÅ¡tu įspėjo pareiÅ¡kėjo motinÄ iki 2009 m. rugsėjo 10 d. paÅ¡alinti medienÄ , nurodydamas atsakomybę, jei nurodymas nebus įvykdytas. Pabrėžia, jog pareiga seniÅ«nijai organizuoti bendro naudojimo teritorijų, gatvių valymÄ ir priežiÅ«rÄ yra numatyta Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punkte, todėl seniÅ«no pavaduotojas turėjo teisę pareiÅ¡kėjÄ Ä¯spėti susitvarkyti jam ar motinai priklausantį turtÄ .

Mano, jog asmens įspėjimas sutvarkyti ne vietoje (ant valstybinės žemės) ir netvarkingai laikomÄ jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ , negali bÅ«ti traktuojamas kaip grasinimas ar vertimas prievarta atlikti neteisėtus veiksmus. Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjas siekia gauti materialinės naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų. Nurodo, jog civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: žalos faktas, neteisėta veika ir priežastinis ryÅ¡ys tarp jų. Mano, kad savivaldybės administracijos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų elemento, kaltės, taip pat nepagrįstas neturtinės žalos dydis, todėl nėra ir civilinės atsakomybės sÄ lygų.

PraÅ¡o nagrinėti bylÄ jų atstovui nedalyvaujant.Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalis. Konstatuojama:PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl 5 000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, žalÄ kildindamas iÅ¡ Tauragės miesto seniÅ«no pavaduotojo J.B. veiksmų, reikalaujant paÅ¡alinti malkas nuo valstybinės žemės.PareiÅ¡kėjo skundas pareikÅ¡tas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ atsakovo, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, veiksmų. Administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui, todėl turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.         Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytÄ Å¾alÄ pagrindai ir sÄ lygos nurodyti Civiliniame kodekse.

Kad bÅ«tų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 straipsnis). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iÅ¡ tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taigi, vieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008 ir kt.).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neveikimo.

             CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sÄ voka, kuri apibrėžta kaip bet koks vieÅ¡osios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigÅ«nas, valstybės tarnautojas ar kitoks Å¡ių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas.

Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.         Deliktinės atsakomybės (CK 6.271 straipsnis) pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Pareiga įrodyti visas Å¡ias sÄ lygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.          Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigÅ«nų aktais laikoma Å¡ių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Byloje analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai – bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar teisės aktais yra nustatyta pareiga Tauragės rajono savivaldybės administracijai organizuoti bendrojo naudojimo teritorijų valymÄ ir priežiÅ«rÄ , ar Å¡i pareiga buvo įvykdyta tinkamai, ar seniÅ«no pavaduotojas turėjo teisę įspėti pareiÅ¡kėjÄ ir pareikalauti nuo valstybinės žemės paÅ¡alinti malkas. 1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Nr. R(84)15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 straipsnis (principas) nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsiranda dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusiojo asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgiant į teisės reikalavimus.

Rekomendacija atsakomybės už žalÄ pagrindu laiko valstybės, jos institucijos ar tarnautojo nukentėjusiojo atžvilgiu padarytus tokius veiksmus, kurių pagal įstatymÄ jie neturėjo atlikti, arba neatlikimÄ tokių veiksmų, kuriuos pagal įstatymÄ jie turėjo padaryti. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasi atsakovė privalėjo veikti priimdama sprendimus, ar atsakovė veikė laikydamasi Å¡ių reikalavimų.Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 32 straipsnio 2 dalies 17 punktas nustato, jog seniÅ«nija organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, Å¡aligatvių valymÄ ir priežiÅ«rÄ , gatvių ir kitų viešų vietų apÅ¡vietimÄ , viešųjų tualetų paslaugų teikimÄ .

Tauragės miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir Å¡varos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 1-1698 (b.l. 64-71) 55.4 punktas numato, jog asmenims bendrojo naudojimo, priskirtose teritorijose draudžiama be seniÅ«no leidimo sandėliuoti krovinius, kurÄ , paÅ¡arus, malkas, prekių pakavimo dėžes, statybines ir kitokias medžiagas, kurios gali tapti gaisro priežastimi (iÅ¡skyrus individualių gyvenamųjų namų teritorijose).

Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybinė žemė ir yra nesuformuotas (b.l. 57). PareiÅ¡kėjas gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog bÅ«tent dėl žemės sklype, (duomenys neskelbtini) esančių atliekų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentÅ«ros vedėjas 2009 m. sausio 30 d. kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės administracijÄ nurodydamas skubiai paÅ¡alinti atliekas nuo (duomenys neskelbtini) kieme esančio sklypo ir perduoti jas atliekų tvarkytojui, kadangi tiriant nuolatinius gyventojų skundus nustatyta, jog iÅ¡ atliekų krÅ«vos pastebimi naftos produktų nutekėjimai ant grunto ir taip yra terÅ¡iama aplinka (b.l. 58).

Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymÄ . Vykdant šį nurodymÄ Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-406 sudarė komisijÄ atliekų iÅ¡vežimui iÅ¡ valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir komisija).

IÅ¡ minėtos komisijos posėdžio protokolo Nr. 21-149 (b.l. 72-73) nustatyta, kad organizuojant atliekų iÅ¡vežimo darbus, pareiÅ¡kėjas A.O. pasiraÅ¡ytinai buvo įspėtas dėl dalyvavimo iÅ¡vežant įvairias atliekas iÅ¡ valstybinės žemės sklypo. Dalyvaujant komisijos nariams ir pareiÅ¡kėjui atliekos buvo rÅ«Å¡iuojamos ir vežamos 2009 m. balandžio 28 ir 29 dienomis. Nurodyta, jog atskirtÄ iÅ¡ atliekų krÅ«vos medienÄ (malkas) jų savininkė J.O. pažadėjo paÅ¡alinti nuo valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Å«kinio pastato iki 2009 m. gegužės 15 d. ir ji pasirašė įspėjimÄ .

Komisijos posėdžio metu 2009 m. gegužės 5 d. nutarta įpareigoti Tauragės miesto seniÅ«nijÄ kontroliuoti, jog valstybinė žemės, esanti prie namo ir Å«kinio pastato (duomenys neskelbtini), nebÅ«tų naudojama asmeninėms reikmėms. Atsakovo atsiliepimo duomenimis nustatyta, jog malkų ir medienos atliekų iki nurodyto datos niekas nesutvarkė. 2009 m. rugpjūčio 25 d. seniÅ«no pavaduotojas J.B. pakartotinai įspėjo J.O. iki 2009 m. rugsėjo 10 d. paÅ¡alinti sukrautas malkas nuo valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini).

Iš įspėjimo turinio matyti, kad seniūno pavaduotojas nurodė, jog neįvykdžius įspėjimo ji bus patraukta administracinėn atsakomybėn (b.l. 15). Pagal pareiškėjo paaiškinimus ir atsiliepimo argumentus nustatyta, kad po šio įspėjimo mediena (malkos) nuo valstybinės žemės sklypo buvo nuvežta, administracinė atsakomybė pagal ATPK 161 straipsnį taikyta nebuvo. Pareiškėjas teigia, jog sukrautos malkos priklauso jam, apie 10 m3. Valstybinės žemės sklype buvo jo motinai priklausiusios lentos, kurias ji iki 2009 m. gegužės 15 d. pašalino.

PaaiÅ¡kino, jog bijodamas, kad seniÅ«no pavaduotojo nurodymu malkos bus iÅ¡vežtos iÅ¡ Å¡iukÅ¡lyno, karučiu malkas pervežė į malkinę, kuria naudotis leido pažįstama moteris. Pripažino, kad pats turi dvi malkines, iÅ¡ kurių vienoje laikomas metalas, o kitoje – malkos. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo motyvų bei paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu matyti, jog seniÅ«no pavaduotojo reikalavimÄ iÅ¡ valstybinės žemės paÅ¡alinti malkas jis vadina „neteisėtu priekabiavimu“ ir bÅ«tent iÅ¡ Å¡io nurodymo kildina neturtinę žalÄ , teigdamas, jog jis be reikalo turėjo dirbti fizinį darbÄ , taip patirdamas nepatogumÄ .Teismas įvertinęs aukščiau apraÅ¡ytas Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punkto bei Taisyklių nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad seniÅ«nijos pavaduotojas J.B. turėjo teisę įspėti tiek pareiÅ¡kėjo motinÄ , tiek ir patį pareiÅ¡kėjÄ paÅ¡alinti malkas nuo valstybinės žemės sklypo.

Pareiškėjo teiginys, jog jis malkas sklype laikė teisėtai paneigiamas Taisyklių 55.4 punkto nuostatomis. Pareiškėjas nebuvo gavęs seniūno leidimo malkas sandėliuoti valstybinėje žemėje, todėl aplinkos apsaugos pareigūnams nustačius aplinkos teršimo atvejį, pagrįstai imtasi veiksmų siekiant pašalinti malkas iš valstybinės žemės. Teisinio vertinimo nekeičia ta aplinkybė, jog pareiškėjas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį.

Ä®vertinusi teisines ir faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tauragės rajono savivaldybės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (neveikimo) fakto. Aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog byloje nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, tačiau turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar dėl malkų iÅ¡vežimo į kitÄ vietÄ pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ . Neturtinės žalos sÄ voka apima platų spektrÄ pačių įvairiausių iÅ¡gyvenimų.

Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimÄ ir neteisybės jausmÄ (M. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, 1995 m. vasario 24 d., Series A Nr. 307-B); bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , frustracijÄ (P. prieÅ¡ GraikijÄ , 1995 m. spalio 31 d., Nr. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimÄ ir sielvartÄ (O. prieÅ¡ Å vedijÄ , 1988 m. kovo 24 d., Nr. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimÄ , pažeminimÄ , įtampÄ (L.o. prieÅ¡ IspanijÄ , 1994 m. gruodžio 9 d., Nr. 16798/90, 65 par., Series A Nr. 303-C) ir pan.

PlačiÄ neturtinės žalos sampratÄ Ä¯tvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalÄ apibrėžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt., teismo įvertintÄ pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikytina, jog neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ .

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Taigi, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno ir Å¡i dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus, ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, bÅ«dus ir pan. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ savivaldybės funkcijų neatlikimo. CK 6.271 straipsnis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Atsižvelgiant į Å¡ias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡ojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vertina 5 000 Lt suma ir nurodo, jog neturtinę žalÄ patyrė dėl seniÅ«nijos pavaduotojo neteisėto reikalavimo paÅ¡alinti jam nuosavybės teise priklausiusias malkas iÅ¡ valstybinės žemės, dėl ko jis patyrė nepatogumus, nereikalingus rÅ«pesčius, kadangi turėjo dirbti nereikalingÄ fizinį darbÄ . Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialinio teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas adm. byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2010 m. rugsėjo 23 d. LVAT nutartis adm. byloje Nr. A444-1003/2010). Teismas nagrinėjamoje byloje priėjo iÅ¡vados, jog nenustatyti savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai.

Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Byloje nenustatyta, jog dėl atsakovės veiksmų – reikalavimo iš valstybinės žemės pašalinti malkas - pareiškėjas patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms. Pažymėtina, jog pats pareiškėjas nebuvo gavęs seniūno leidimo valstybinėje žemėje sandėliuoti malkas, todėl akivaizdu, kad reikalavimas jas pašalinti buvo pagrįstas ir teisėtas, o dėl jo įvykdymo pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos.

Byloje nenustatytos bÅ«tinosios valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos, tarp kurių negali bÅ«ti ir priežastinio ryÅ¡io. Darytina iÅ¡vada, kad skundžiami atsakovės veiksmai nėra neteisėti, delikto nėra, todėl civilinė atsakomybė nekyla. Å ių aplinkybių buvimas yra pakankamas pagrindas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato neapmokestinamųjų skundų sÄ raÅ¡Ä , į kurį patenka skundai dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (40 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

PareiÅ¡kėjas 2011 m. birželio 9 d. sumokėjo 150 Lt žyminį mokestį, kuris jam grÄ Å¾intinas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.                            Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A.O. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjui A.O. (a.k. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti 2011 m. birželio 9 d. įmokos mokėjimo kvitu AB „Swedbank“ sumokėtÄ 150 (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) Lt žyminį mokestį, grÄ Å¾inimÄ pavedant Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ , arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                                               Laimutė Jokubauskaitė                                                                                                     Eglė Kiaurakytė                                                                                                     Dalia Gumuliauskienė