Legislator Case Law & Legislation
a95ef09f-23f6-42e7-8855-0aa3bbe039d2 AI generated

a95ef09f-23f6-42e7-8855-0aa3bbe039d2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a95ef09f-23f6-42e7-8855-0aa3bbe039d2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S. S. nuteistas už tai, kad jis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. jis laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 5 d. iki 2008 m. rugsėjo 12 d., bÅ«damas UAB „A.“, įregistruotos 2001 m. gegužės 25 d., adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) 19 straipsnio 8 punktÄ , nustatantį, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, taip pat žinodamas, kad neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie yra prieÅ¡ingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, jis (S. S.) 2007 m. lapkričio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje dėl akių pasirašė netikrÄ Ä¯rangos pirkimo-pardavimo sutartį su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prisistatančiu V.

Legislator headnote

AI generated

a95ef09f-23f6-42e7-8855-0aa3bbe039d2 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliantas taip pat nesutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, kad 2008-01-10 priėmimo-perdavimo akto pagrindu profesionalus kompiuterinis poligrafas su programine įranga „Diana 01“ įrenginys negalėjo bÅ«ti pateiktas, nes realiai buvo įsigytas kitomis aplinkybėmis. Anot apelianto, tokie teismo teiginiai yra jokiais bylos įrodymais nepagrįstos prielaidos ir spėliojimai, kuriais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadų. Pasak apelianto, bankroto administratoriui perduotÄ Ä¯rangÄ UAB „A.“ įgijo 2007-11-20 sutarties pagrindu iÅ¡ AOZT „T.“, o ne kokiomis kitomis neva nenustatytomis aplinkybėmis. 2.5.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-41-483/2018 Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00402-2008-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2.1; 2.3.2.2.13; 2.4.6.1. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorams Linai Beinarytei, Regimantui Žukauskui, nuteistajam S. S., gynėjui advokatui Linui Belevičiui, ekspertams Audronai SpiečiÅ«tei, Andriui Chaževskui, specialistui Dariui Bernotui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB „A.“ turto iššvaistymo AOZT „T.“ epizode) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, S. S. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. S. S. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl kaltinimo apgaule įgyjant UAB „SEB lizingas“ turtÄ ), 182 straipsnio 2 dalį (dėl kaltinimo apgaule užvaldant UAB „Etanetas“ turtÄ ), 182 straipsnio 2 dalį (dėl kaltinimo apgaule užvaldant UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ turtÄ ), 184 straipsnio 2 dalį (dėl kaltinimo sudarant žemės sklypo preliminariÄ sutartį) nepadarius veikų, turinčių Å¡ių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

1. S. S. nuteistas už tai, kad jis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. jis laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 5 d. iki 2008 m. rugsėjo 12 d., bÅ«damas UAB „A.“, įregistruotos 2001 m. gegužės 25 d., adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) 19 straipsnio 8 punktÄ , nustatantį, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, taip pat žinodamas, kad neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie yra prieÅ¡ingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, jis (S. S.) 2007 m. lapkričio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje dėl akių pasirašė netikrÄ Ä¯rangos pirkimo-pardavimo sutartį su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prisistatančiu V.

K. vardu ir pavarde, ir neva atstovaujančiu AOZT „T.“, pagal kuriÄ neva AOZT „T.“ įsipareigojo pateikti melo detektorių įrangÄ , programinę įrangÄ ir kitus melo detektorių įrangos komplektus „Diana 01“ ir „Konkord SKP“ už 1 933 200 Lt, (559 893,41 Eur), po to, pagal 2007 m. lapkričio 30 d. avanso apyskaitÄ Nr. 115, patvirtintÄ jo - direktoriaus S. S. paraÅ¡u, jis 2007 m. lapkričio 20 d. tyrimo metu nenustatytam asmeniui, prisistatančiam V. K. vardu ir pavarde, neva atstovaujančiam AOZT „T.“, sumokėjo 100 000 Lt (28 962 Eur); 2007 m. lapkričio 26 d. - 100 000 Lt (28 962); 2007 m. lapkričio 30 d. - 500 000 Lt (144 810 Eur), o pagal 2007 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitÄ Nr. 135, patvirtintÄ direktoriaus S. S. paraÅ¡u, jis 2007 m. gruodžio 29 d. tyrimo metu nenustatytam asmeniui, prisistatančiam V.

K. vardu ir pavarde, neva atstovaujančiam AOZT „T.“, sumokėjo 750 000 Lt (217 215,01 Eur), viso 1 450 000 Lt (419 949,02 Eur), o pagal 2008 m. sausio 10 d. priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 01/01, sudarytÄ dėl akių tarp tyrimo metu nenustatyto asmens, prisistatančio V. K. vardu ir pavarde, neva atstovaujančiam AOZT „T.“, ir UAB „A.“, atstovaujamo S. S., UAB „A.“ buvo neva pateiktas profesionalaus kompiuterinio poligrafo „Diana 01“ įrenginys bei su juo susijusi programinė įranga, kurio vertė nurodyta 350 000 Lt (101 367 Eur) dydžio, tokiu bÅ«du S. S. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „A.“ turtÄ - pinigines lėšas, tuo padarydamas bendrovei 1 100 000 Lt (318 582,02 Eur) žalÄ .

Å iais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje.

2. Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, kuria S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ Å¡ioje dalyje S. S. iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.1. Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad 2007-11-20 sutartis tarp UAB „A.“ ir Rusijos Federacijos bendrovės AOZT „T.“ buvo fiktyvi nuo pat jos sudarymo momento, t. y. ja nebuvo siekiama įgyti teisių ir pareigų, kad visi veiksmai įgyvendinant Å¡iÄ sutartį ir juos patvirtinantys dokumentai (priėmimo-perdavimo aktai, mokėjimus patvirtinantys dokumentai) taip pat yra fiktyvÅ«s ir už S. S. nenustatytam asmeniui sumokėtas pinigines lėšas UAB „A.“ jokios įrangos neįgijo. 2.2.

S. S. tvirtina, kad 2007-11-20 UAB „A.“ ir AOZT „T.“ pasirašė įrangos pirkimo-pardavimo sutartį (t. 17, b. 1.

47) dėl melo detektorių įrangos, programinės įrangos ir kitų melo detektorių įrangos komplektų / įrenginių su programine įranga „Diana 01“ ir „Konkord SKP“ pirkimo, bendra sutarties suma 1 933 200 Lt. Ši sutartis, taip pat priedai prie sutarties (įsigyjamos įrangos aprašymai) atitinka visus tokio pobūdžio dokumentams keliamus turinio ir formos reikalavimus - dokumentuose yra V. K. parašai ir AOZT „T.“ spaudai, S. S. parašai ir UAB „A.“ spaudai. Pagal sutartį mobilaus komplekto su programine įranga „Konkord SKP“ automobilio „Volvo“ bazėje kaina buvo 1 583 200 Lt, o profesionalaus kompiuterinio poligrafo su programine įranga „Diana 01“ kaina buvo 350 000 Lt.

Remiantis sutarties 2.2 punktu iki 2007-11-30 UAB „A.“ turėjo sumokėti 75% visos perkamos įrangos kainos, o iki 2007-12-31 visÄ sumÄ . Avansiniais mokėjimais per 2007 m. lapkričio - gruodžio mėn. buvo sumokėta 1 450 000 Lt, tai sudarė 75% įrangos kainos. 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktu AOZT „T.“ perdavė, o UAB „A.“ priėmė įrangos už 225 000 Lt (t. 17, b. 1. 52), 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas poligrafo su programine įranga „Diana 01“ įrenginys bei programinė įranga, kurių kaina 350 000 Lt (t. 17, b. 1. 53). 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktu buvo perduota įranga, kurios vertė 400 000 Lt (t. 17, b. 1. 54).

IÅ¡ viso UAB „A.“ trimis priėmimo-perdavimo aktais iÅ¡ AOZT „T.“ perėmė įrangos, kurios bendra vertė 975 000 Lt. Å ie trys priėmimo-perdavimo aktai yra byloje, juose yra V. K. paraÅ¡ai ir AOZT „T.“ spaudai, S. S. paraÅ¡ai, UAB „A.“ spaudai, t. y. Å¡ių aktų forma ir turinys atitinka visus reikalavimus. Likusi neperduota įranga, kaip paaiÅ¡kino S. S., ir kaip buvo numatyta sutarties nuostatose, turėjo bÅ«ti sumontuota į automobilį „Volvo“ ir perduota tik visiÅ¡kai atsiskaičius už įrangÄ .

Neperduotos įrangos kaina buvo 958 200 Lt. Tam, kad automobilis bÅ«tų įrengtas, UAB „A.“ sumokėjo 475 000 Lt avansÄ . S. S. paaiÅ¡kino, jog vėliau susidÅ«rus su finansiniais sunkumais UAB „A.“ nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį, todėl likusi įrangos dalis nebuvo perduota. 2.3. Anot apelianto, poligrafo su programine įranga „Diana 01“ perdavimo faktÄ patvirtina ne tik 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktas (t. 17, b. l. 53), tačiau ir UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (Å¡is įrenginys buvo įtrauktas į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ ir į balansÄ , Å¡ie buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tvarkomi tuo metu, kai vyko nagrinėjamas sandoris, t. y. jų autentiÅ¡kumas nekelia abejonių).

Tai, jog poligrafo su programavimo įranga „Diana 01“ įrenginys realybėje egzistavo ir buvo perduotas UAB „A.“, patvirtina faktas, jog šį įrenginį UAB „A.“ vadovas vėliau perdavė bankroto administratoriui, kuris šį įrenginį fiziÅ¡kai saugojo viso proceso metu. Å io fakto (t. y. įrenginio gavimo ir egzistavimo fakto), taip pat gautos įrangos kainos neginčijo nei bankroto administratorius, nei kaltinimas. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių naujų duomenų, kurie leistų teigti, kad profesionalus kompiuterinis poligrafas su programine įranga „Diana 01“ apskritai neegzistavo arba, kad bankroto administratoriui buvo perduotas ne tas įrenginys, kuris buvo gautas pagal 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktÄ . 2.4.

Apeliantas taip pat nesutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, kad 2008-01-10 priėmimo-perdavimo akto pagrindu profesionalus kompiuterinis poligrafas su programine įranga „Diana 01“ įrenginys negalėjo bÅ«ti pateiktas, nes realiai buvo įsigytas kitomis aplinkybėmis. Anot apelianto, tokie teismo teiginiai yra jokiais bylos įrodymais nepagrįstos prielaidos ir spėliojimai, kuriais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadų. Pasak apelianto, bankroto administratoriui perduotÄ Ä¯rangÄ UAB „A.“ įgijo 2007-11-20 sutarties pagrindu iÅ¡ AOZT „T.“, o ne kokiomis kitomis neva nenustatytomis aplinkybėmis. 2.5.

Apeliantas nurodo, kad likusi gauta įranga iÅ¡ AOZT „T.“ pagal aktus (T. 17, b. 1. 52,54) buvo apskaitoma UAB „A.“ užbalansinėje sÄ skaitoje (t. 17, b. 1. 56-57), kadangi AOZT „T.“ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ už mobilaus komplekto su programine įranga „Diana 01“ ir „Konkord SKP“ automobilio „Volvo“ bazėje sutiko iÅ¡raÅ¡yti tik tada, kai bus sumokėti visi pinigai ir perduota pilnai sukomplektuota įranga. Neturėdami pardavimo sÄ skaitos-faktÅ«ros UAB „A.“ negalėjo į savo buhalterinę apskaitÄ (balansÄ ) įtraukti gautos įrangos, todėl jÄ Ä¯traukė į užbalansines sÄ skaitas.

Tokia turto apskaita atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Tačiau, kadangi UAB „A.“ už faktiÅ¡kai perduotÄ Ä¯rangÄ buvo visiÅ¡kai atsiskaičiusi, ji Å¡ios įrangos perdavimÄ apiformino per paslaugų pardavimÄ UAB „M.“ 2007-2008 metais, tai patvirtina byloje esančios 9 PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros (t. 17, b. l. 65-73), o pastaroji galutiniams vartotojams (t. 17, b. l. 74-84). 2.6. Apeliantas teigia, kad Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM 2007-11-14 sudarė sutartį su UAB „M.“, kuri buvo UAB A.“ partneris, susijęs ir per akcininkus, vadovus, o UAB „A.“ iÅ¡ karto po to, 2007-11-20, sudarė įrangos pirkimo pardavimo sutartį su AOZT „T.“.

UAB „A.“ gavus įrangÄ iÅ¡ AOZT „T.“ 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 12/01 (t. 17, b. 1. 52), dalis minėtos įrangos per UAB „M.“ buvo parduota Vadovybės apsaugos departamentui pagal 2007-12-07 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (t. 17, b. 1. 74), įrangų komplektacija, nurodyta Å¡iuose dokumentuose, pilnai atitinka. Pasak apeliantÄ , Vadovybės apsaugos departamentas raÅ¡tu patvirtino minėtÄ aplinkybę (t. 18, b. 1. 83). Anot apelianto, iÅ¡ įrangos specifikacijos prie pirkimo pardavimo sutarties tarp UAB „M.“ ir Vadovybės apsaugos departamento (t. 18, b. 1.

81) matyti, kad „Diana 01“ tai ne įrangos pavadinimas, o duomenų apdorojimo programinė įranga. Prie apeliacinio skundo apeliantas pridėjo lentelę Nr. 1 (Priedas Nr. 1), kurioje padarytas palyginimas 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akto, sudaryto tarp AOZT „T.“ ir UAB „A.“, ir specifikacijos pagal 2007-12-07 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , kuria UAB „M.“ pardavė įrangÄ Vadovybės apsaugos departamentui. PrieÅ¡ tai įvyko tarpinis pardavimas, t. y. UAB „A.“ pardavė įrangÄ UAB „M.“ pagal 2007-12-03 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (t. 17,b. 1. 65). 2.7.

Apeliantas nurodo, kad VTPT melo detektoriaus įranga buvo teikta taip pat iÅ¡ įrangos, kuriÄ UAB „A.“ gavo iÅ¡ AOZT „T.“ 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 12/01, o VTPT sÄ skaita-faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta 2007-12-19 (T. 17, b. 1. 75). Anot apelianto, minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys dokumentai (T. 18, b. 1. 87, 96). Tarpinis pardavimas, kuriuo UAB „A.“ pardavė įrangÄ UAB „M.“, įvyko 2007-12-18 pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija VIL Nr. 013185 (t. 17, b. 1. 66).

Apeliantas teigia, kad LKPB UAB „M.“ 2008-12-09 pardavė melo detektoriaus įrangÄ , kuri taip pat buvo iÅ¡ įrangos, kuriÄ UAB „A.“ gavo iÅ¡ AOZT „T.“ 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktu. 2.8. Nuteistojo nuomone, apygardos teismas neteisingai tapatino minėtoms valstybinėms institucijoms parduotÄ Ä¯rangÄ su įranga, gauta iÅ¡ AOZT „T.“ 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktu (t. 17, b. 1. 53), dėl ko teismui ir iÅ¡kilo datų neatitikimo klausimas. Ä®vertinus, kad valstybinėms institucijoms įranga buvo teikta iÅ¡ įrangos, gautos 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktu, neatitikimo datose nėra.

Anot apelianto, kilus abejonėms dėl datų, dėl įrangos atitikimo, teismas Å¡ias abejones turėjo ne vertinti kaltinamojo nenaudai, kaip jo kaltės įrodymÄ , o atlikti papildomus įrodymų rinkimo veiksmus, pvz., pavesti specialistams atlikti objektų tyrimÄ ir nustatyti įrangos, nurodytos 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akte (t. 17, b. 1. 52), UAB „A.“ iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose-faktÅ«rose UAB „M.“ (t. 17, b. 1. 65-73) bei UAB „M.“ iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose-faktÅ«rose valstybinėms institucijoms (t. 17, b. 1. 74-84), tapatumÄ ar skirtingumÄ .

Apelianto manymu, nurodytuose dokumentuose įraÅ¡ytos įrangos palyginimas ir tapatumo ar skirtingumo nustatymas yra viena iÅ¡ esminių įrodinėtinų aplinkybių Å¡ioje byloje, galinčių lemti S. S. kaltės klausimo iÅ¡sprendimÄ . Todėl, anot nuteistojo, tikrinant Å¡ias aplinkybes apeliacinio proceso metu bÅ«tina pavesti specialistams atlikti objektu tyrimÄ . 2.9. Apeliantas teigia, kad melo detektorių įrangÄ , kuriÄ gavo iÅ¡ UAB „A.“, UAB „M.“ pardavė ir kitiems Å«kio subjektams:

VTPT, UAB „VICK“, LPLC, Sp.o.o. „IBB“ ir UAB „S. M.-NTP“, bet dėl nekorektiÅ¡kai suformuluotų teismo paklausimų, kuriuose užklausimas buvo formuluojamas naudojant terminÄ â€žprofesionalus poligrafas“, atsakymai iÅ¡ Å¡ių institucijų buvo neigiami, neva Å¡ios institucijos nepirko įrangos (UAB „VICK“). AnalogiÅ¡ka situacija buvo ir su LKPB, kuris 2016-12-06 pateikė neigiamÄ atsakymÄ , jog nepirko įrangos iÅ¡ UAB „M.“ (t. 18, b. 1. 90), tačiau į pakartotinį paklausimÄ , pateikus konkrečius PVM sÄ skaitos- faktÅ«ros duomenis (serija MLD Nr. 0000138 (t. 17, b. 1. 81)), patvirtino, kad biuras pirko poligrafo įrangÄ iÅ¡ UAB „M.“ bei pateikė su Å¡iuo pirkimu susijusius dokumentus (t. 18, b. 1. 153).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro specifikacijose ir sÄ skaitoje-faktÅ«roje yra nurodytos skirtingos pozicijos, nes sÄ skaitose faktÅ«rose prekių pozicijos sustambinamos ir neparodomos taip detaliai kaip specifikacijoje. Todėl ir užklausimai kitiems minėtiems Å«kio subjektams turi bÅ«ti sukonkretinti nurodant konkrečius sÄ skaitų faktÅ«rų, kurios buvo pateiktos teismui (t. 17, b. 1. 74-85) duomenis. SÄ sajos tarp Å¡iems subjektams pagal nurodytas sÄ skaitas-faktÅ«ras parduotos įrangos ir įrangos, gautos 2007-12-03, 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktais iÅ¡ AOZT „T.“ yra atvaizduotos Prieduose 4, 5, 6, 7.

Todėl, anot apelianto, apeliacinio proceso metu bÅ«tina pateikti papildomus paklausimus nurodytiems Å«kio subjektams, užklausimuose nurodant konkrečias UAB „M.“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas-faktÅ«ras ir pateikiant jų kopijas. 2.10. Nuteistasis nurodo, kad pagal UAB „A.“ sutartį su AOZT „T.“ buvo gauta įranga pagal 3 priėmimo-perdavimo aktus (t. 17, b. 1. 52-54). Pagal 2007-12-03 aktÄ gauta įranga buvo parduota per UAB „A.“ partnerį UAB „M.“, prie apeliacinio skundo pridėtos lentelės su atlikta analize.

Pagal 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktÄ (t. 17, b. 1.

53) gauta įranga liko neparduota, o perduota UAB „Divingas“ ir, anot apelianto, tai patvirtina 2013-08-13 aktas (t. 12, b. 1. 49), nes akte įraÅ¡ytas melo detektorius 350 000 Lt vertės, kas atitinka 2008-01-10 akto sumÄ . Tai buvo pilotinė versija. Ä® kainÄ , iÅ¡skyrus įrangÄ , buvo įskaičiuotas kabineto, kur ta įranga buvo sumontuota, instaliavimo ir programavimo darbai, leidžiantys testuoti kitÄ Ä¯rangÄ ir profesionaliai naudoti įrangÄ pagal tikslinę paskirtį. TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2008-08-13, bankroto administratorius kreipėsi su paklausimu į Vidaus reikalų ministerijÄ , klausdamas ar gali be apribojimų parduoti melo detektorių ir gavo teigiamÄ atsakymÄ (t. 12, b. 1. 52- 53). Tačiau bankroto administratorius nesiėmė jokių priemonių, kad parduoti įrangÄ ir atgauti už jÄ sumokėtus pinigus, vietoje to įranga ilgÄ laikÄ buvo laikoma nenaudojama, kol nuvertėjo ir tapo nelikvidi. Pagal 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktÄ (t. 17, b. 1.

54) dalis gautos įrangos buvo parduota, o dalis (275 000 Lt vertės) liko pas S. S. 2.11. Pasak apelianto, pagal 2007-11-20 sutartį AOZT „T.“ buvo sumokėta 1 450 000 Lt, t. y. 75% visos sutartyje numatytos kainos. UAB „A.“ priėmimo-perdavimo aktais iš AOZT „T.“ gavo įrangos už 975 000 Lt, t. y. 50% nuo visos įrangos kainos arba 67% nuo sumokėtos sumos, iš kurių: 350 000 Lt vertės įrangos pardavė UAB „M.“, 350 000 Lt vertės įranga buvo perduota UAB „A.“ bankroto administratoriui UAB „Divingas“, 275 000 Lt vertės įranga liko, buvo ir yra saugoma pas buvusį UAB „A.“ direktorių S. S. Likusi negauta įranga turėjo būti sumontuota į automobilį „Volvo“.

Už likusiÄ Ä¯rangÄ , kurios kaina buvo 958 200 Lt, buvo sumokėtas 475 000 Lt avansas, t. y. 50% neperduotos įrangos kainos arba 25% visos įrangos kainos. Anot apelianto, Å¡ias aplinkybes patvirtina kaltinamojo S. S., liudytojos J. K. parodymai, 2016-08-29 specialisto iÅ¡vada Nr. 08/29, byloje esantys dokumentai bei prie Å¡io skundo pridedamose lentelėse atlikta analizė. 2.12. Civilinėje teisėje laikoma, kad esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas.

Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamu. Esant aptartoms aplinkybėms, kai dalis sandorio buvo įvykdyta įrangos pirkimo-pardavimo sutartyje numatytomis sÄ lygomis, t. y. buvo atlikti piniginiai mokėjimai (kurių realumÄ teismas skundžiamu nuosprendžiu patvirtino), atitinkamai UAB „A.“ buvo perduota nustatyta įrangos dalis, todėl, anot apelianto, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie sandorio, kurio pagrindu buvo iÅ¡mokėtos UAB „AMP kompiuteriai“ priklausančios piniginės lėšos, fiktyvumÄ yra nelogiÅ¡kos bei neatitinka bylos faktinių aplinkybių. 2.13.

Byloje trūksta šių dokumentų:

1) dviejų kasos pajamų orderių, patvirtinančių, jog AOZT „T.“ buvo perduotos grynosios piniginės lėšos pagal 2007-12-31 avansinę apyskaitÄ Nr. 135, t. y. dokumentų Nr. TA 315 ir TA 319;

2) AOZT „T.“ sÄ skaitos faktÅ«ros, Invoice, importo dokumentų, važtaraščių, inventorizacijos aktų;

3) kitų dokumentų, susijusių su AOZT „T.“ ir jo vadovu V. K. - įgaliojimų, susiraÅ¡inėjimo ir kt. Apeliantas nurodo, kad apygardos teismo logika yra tokia, kad jei dokumentų byloje nėra, tai reiÅ¡kia, jog jų apskritai nebuvo, ir dėl to atsakingas yra S. S., jog dokumentų nebuvimo faktas įrodo S. S. kaltę dėl lėšų iššvaistymo. Tačiau tuomet, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas S. S. jau nebedirbo UAB „A.“ ir nebebuvo atsakingas už įmonėje buvusių dokumentų apskaitÄ bei iÅ¡saugojimÄ , Å¡ie dokumentai nebebuvo jo žinioje ir jis neturėjo galimybės dokumentų nei iÅ¡saugoti, nei jų pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „A.“ buvo iškelta bankroto byla, buvo atliktos bankroto procedūros. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnį bankroto administratorius perima įmonės dokumentus, patikrina sandorius ir, esant pagrindui, reiškia pretenzijas buvusiems įmonės vadovams, akcininkams. UAB „A.“ bankroto byloje bankroto administratorius UAB „Divingas“ nereiškė jokių pretenzijų buvusiam įmonės vadovui S. S. dėl kokių nors dokumentų neišsaugojimo.

Gynybos manymu, dokumentus prarado ar sunaikino bankroto administratorius UAB „Divingas“; tokios aplinkybės dėl eilės UAB „A.“ dokumentų neiÅ¡saugojimo bankroto proceso metu buvo nustatytos kitoje susijusiose baudžiamojoje byloje, kuriÄ nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja N. V. (baudžiamoji byla Nr. 1-114-576/2016, Å¡iuo metu Å¡i byla apeliacine tvarka nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme). Teisėja N. V. 2015-09-21 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad UAB „A.“ bankroto administratoriaus pateiktose segtuvuose su UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentais trÅ«ko net 139 lapų.

Per visÄ ikiteisminio tyrimo procesÄ S. S. teikė praÅ¡ymus prokurorui dėl susipažinimo su UAB „A.“ dokumentais ir dokumentų, apimančių laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-09-12, iÅ¡reikalavimo iÅ¡ UAB „Divingas“. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dokumentai buvo iÅ¡reikalauti iÅ¡ UAB „A.“ bankroto administratoriaus, vėliau grÄ Å¾inti, paskui buvo iÅ¡reikalauti tik atskiri dokumentai, naudingi tik kaltinimo pozicijai, o ne pilnas ir iÅ¡samus visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų rinkinys.

Paskutinis S. S. kreipimasis į prokuratÅ«rÄ buvo 2014-06-19 (t. 14, b. 1.

49) prašant leisti susipažinti su UAB „A.“ dokumentais, kurie saugomi pas UAB „Divingas“. Tačiau šis prašymas prokuroro nutarimu buvo atmestas (t. 14, b. 1.

48) motyvuojant, jog S. S. nėra įtariamas UAB „A.“ dokumentų neiÅ¡saugojimu. Å is prokuroro nutarimas paneigia S. S. kaltę dėl dokumentų nepateikimo į bylÄ . 2014-01-09 dokumentų pateikimo aktu UAB „Divingas“ atstovas pateikė tik atskirus, nesusiÅ«tus, nesunumeruotus UAB „A.“ dokumentus, susijusius su sandoriu su AOZT „T.“, tačiau ne visÄ dokumentų rinkinį (t. 11, b. 1. 80- 89), todėl visi kiti dokumentai galėjo arba likti UAB „Divingas“ žinioje, arba buvo UAB „Divingas“ prarasti ar sunaikinti.

Tarp S. S. ir bankroto administratoriaus atstovo buvo kilęs ginčas, buvo susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, todėl bankroto administratoriaus interesas sÄ moningai veikti S. S. nenaudai, nuslėpti S. S. naudingus įmonės dokumentus, siekiant to pasėkoje iÅ¡ jo iÅ¡reikalauti tariamus UAB „A.“ nuostolius ir tuo tikslu inicijuojant baudžiamÄ jį procesÄ . 2.14. Apeliantas nurodo, kad byloje yra apskaitos registras, o bÅ«tent avanso apyskaita Nr. 115 (t. 11, b. 1. 86), kurioje įregistruoti trys AOZT „T.“ orderiai, kurie pateikti į bylÄ ikiteisminio tyrimo pabaigoje 2014-01-09.

Kita avanso apyskaita Nr. 135 yra byloje, tačiau patys kasos orderių kvitai Nr. TA 315 ir TA 319, kurie yra įregistruoti apyskaitoje, nebuvo pateikti, t. y. jų bankroto administratorius nepateikė į bylÄ . Kituose apskaitos registruose, o bÅ«tent tiekėjų operacijos žurnale, yra įregistruoti minėti mokėjimai AOZT „T.“ (t. 17, b. 1. 51): 300 000 Lt pagal 2007-12-31 avanso apyskaitÄ Nr. 135 ir 400 000 Lt pagal tÄ pačiÄ apyskaitÄ . Kadangi apskaitoje Å¡ie kasos pajamų orderiai yra įregistruoti, tai patvirtina, kad minėti dokumentai realiai egzistavo, prieÅ¡ingu atveju jų nebÅ«tų buvę galima registruoti buhalterinės apskaitos suvestiniuose dokumentuose - registruose.

Taigi, Å¡ių pirminių apskaitos dokumentų, patvirtinančių konkrečiÄ Å«kinę-finansinę operacijÄ , egzistavimo faktÄ Ä¯rodo suvestiniai apskaitos dokumentai; tai, kad bankroto administratorius Å¡ių pirminių dokumentų nereikalavo iÅ¡ S. S., įrodo, jog jie buvo bankroto administratoriaus žinioje. Todėl minėtų dokumentų nepateikimas į bylÄ yra bankroto administratoriaus kaltė ir jų nebuvimo faktu negalima grįsti S. S. kaltės. 2.15. Byloje yra pateikti kiti kasos pajamų orderių kvitai Nr. TA 295 (t. 11, b. 1. 87), TA 285 (t. 11, b. 1.

88) ir TA 280 (t. 11, b. 1. 89), kurie buvo nurodyti 2007-11-31 avanso apyskaitoje Nr. 115. Apygardos teismo teisėja nurodė, kad negali nustatyti minėtus dokumentus pasiraÅ¡iusių asmenų pavardžių, tačiau tai nėra S. S. kaltė, kadangi Rusijos Federacijos teisės aktai, reglamentuojantys kasos tvarkÄ ir nustatantys kasos orderių kvitų formatÄ , nenumato įpareigojimo įraÅ¡yti pavardes. Kadangi Å¡is sandoris buvo atliekamas su Rusijos Federacijos Å«kio subjektu, tai Å¡is subjektas ir iÅ¡rašė kasos pajamų orderių kvitus pagal tvarkÄ , galiojančiÄ Å«kio subjekto veiklos valstybėje.

Sandorio kontrahentas, t. y. Lietuvos Respublikos įmonė UAB „A.“ neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad Rusijos Federacijos Å«kio subjektas iÅ¡raÅ¡ytų apskaitos dokumentus pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. 2.16. Be pirkimo-pardavimo sutarties ir trijų priėmimo-perdavimo aktų UAB „A.“ apskaitoje buvo ir daugiau su AOZT „T.“ susijusių dokumentų, t. y. inventorizacijų apyraÅ¡ai, galimai transporto važtaraščiai, įgaliojimai ir kt., bet dėl bankroto administratoriaus kaltės Å¡ie dokumentai į bylÄ taip ir nebuvo pateikti. 2.17.

Anot apelianto, dėl padarytų nepagrįstų iÅ¡vadų, susijusių su sandorio fiktyvumu bei netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, numatančias baudžiamÄ jÄ atsakomybę už patikėto turto iššvaistymÄ . Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad dalis įrangos, įsigytos pagal sutartį, sudarytÄ su AOZT „T.“, buvo perduota UAB „AMP kompiuteriai“, viso UAB „A.“ trimis priėmimo-perdavimo aktais iÅ¡ AOZT „T.“ gavo įrangos, kurios bendra vertė 975 000 Lt.

PrieÅ¡ingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, egzistavo teisinis pagrindas (įstatymo nustatyta tvarka sudarytas ir realiai vykdomas sandoris), kuriuo remiantis apeliantui patikėtas turtas (UAB „A.“ piniginės lėšos) buvo teisėtai, egzistuojant realiam sutartiniam pagrindui, perduotos tretiesiems asmenims, t. y. AOZT „T.“. 2.18. Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje, padarymÄ , turi bÅ«ti nustatytas sandorio neteisėtumas. Taip pat turi bÅ«ti nustatyta, jog kaltininkas suvokė tokio sandorio fiktyvų pobÅ«dį, t. y. kad už perduotus pinigus prekės ir paslaugos nebus suteiktos ir kad jis pinigus neatlygintinai perleidžia trečiajam asmeniui.

Å iuo atveju, tinkamai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei eliminavus nepagrįstas apygardos teismo iÅ¡vadas apie tariamÄ sandorio fiktyvumÄ , matyti, kad sudarytas sandoris nebuvo neteisėtas, jis atitiko visus turinio ir formos reikalavimus, be to, paskesni dokumentai - kasos pajamų orderiai, pinigų gavimo faktÄ patvirtinantys kvitai, įrangos priėmimÄ -perdavimÄ patvirtinantys aktai, kurie taip pat atitinka jiems keliamus reikalavimus, patvirtino sandorio vykdymÄ , t. y. jo realumÄ ir tai, kad piniginės UAB „A.“ lėšos buvo ne neatlygintinai perduotos tretiesiems asmenims, bet sumokant už realiai apelianto vadovauto juridinio asmens naudai įsigytÄ kompiuterinę įrangÄ .

Byloje nėra nustatytas faktas, kad sandoris su AOZT „T.“ bÅ«tų fiktyvus, kad piniginės lėšos AOZT „T.“ atstovui nebÅ«tų buvusios sumokėtos. Už dalį avansu sumokėtos sumos prekės nebuvo gautos, tačiau tai įvyko ne dėl tyčinių neteisėtų S. S. veiksmų, o dėl tos priežasties, jog UAB „A.“ dėl pablogėjusios finansinės bÅ«klės nebeturėjo galimybių atlikti pilno apmokėjimo, todėl avansu sumokėtos lėšos nebuvo grÄ Å¾intos. 2.19.

Kaip nurodoma LAT praktikoje, įmonės vadovo veiksmai sudarant įvairius sandorius, net ir tais atvejais, kai sandoriai atliekami virÅ¡ijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi bÅ«ti laikomi baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančiais veiksmais, nusikalstamos veikos požymių konstatavimas yra iÅ¡imtis, kuri galima tik tais atvejais, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iÅ¡ esmės trukdantį, ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ ir nelogiÅ¡kÄ sandorį.

Sandoris su Rusijos Federacijos įmone, kuriai atstovavo į LietuvÄ atvykstantys asmenys, prisistatantys Å¡ios įmonės atstovais, nesant galimybės Rusijos Federacijos registruose operatyviai patikrinti įmonės registracijos bÅ«klės, sutarties sÄ lygos, pagal kurias turėjo bÅ«ti sumokėtas skaitine iÅ¡raiÅ¡ka didelis avansinis mokėjimas, gali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamai rizikingas verslo sandoris, tačiau Å¡ios aplinkybės nerodo sandorio fiktyvumo ir apelianto tyčios iššvaistyti turtÄ , jo suvokimo, kad kita sandorio Å¡alis gali bÅ«ti netikra. 2.20.

Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad nėra pinigų panaudojimÄ patvirtinančių dokumentų ir cituojama kasacinio teismo praktika, jog tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal iÅ¡laidų orderį paima pinigus iÅ¡ bendrovės kasos ir juos panaudoja, ir nėra iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), Å¡is veiksmas gali bÅ«ti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas. Tačiau, anot apelianto, Å¡iuo atveju yra pilnai įrodytas iÅ¡ įmonės kasos paimtų pinigų panaudojimo faktas - atsiskaitymas su AOZT „T.“ pagal Å¡alių 2007-11-20 sutartį už gautÄ ir gautinÄ Ä¯rangÄ , šį pagrindÄ patvirtina byloje esantys pagal Rusijos Federacijos įstatymus iÅ¡raÅ¡yti pinigų gavimo faktÄ patvirtinantys kvitai (t. 17, b. 1.

51) ir UAB „A.“ avansinės apyskaitos Nr. 115 ir 135 (t. 5, b. 1. 51-57), apskaitos kortelė (17/51), avanso apyskaita Nr. 115 (11/86) ir avanso apyskaita Nr. 135 (t. 17, b. 1. 51). Kaip minėta, tai, kad priėmimo-perdavimo aktuose nurodyta įranga realiai buvo gauta, įrodo ir tai, kad realiai egzistavo poligrafas su programine įranga „Diana 01“, kuris buvo perduotas UAB „A.“ bankroto administratoriui ir parduota per UAB „M.“ valstybės institucijoms ( t. 17, b. 1. 74-84). Liudytojas J. G. parodė, jog poligrafus tiekėjai iÅ¡ Rusijos atveždavo patys, tai buvo lagamino dydžio įranga, kuriai jokio specialaus transporto nereikėjo, muitinės deklaracijos pildomos nebuvo, nes Å¡i prekė nepateko į apmokestinami prekių kategorijÄ .

Net jei, teismo manymu, esantys pinigų sumokėjimo faktÄ parodantys dokumentai, iÅ¡raÅ¡yti Rusijos Federacijos Å«kio subjekto, neatitinka reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktais, vien tai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad nėra įmonės iÅ¡laidų pagrindžiančių tikrų dokumentų. 2.21. Juridinio asmens vadovo atsakomybė, už sudarytus sandorius, kurie buvo nuostolingi bendrovei, pirmiausiai sprendžiama civiline tvarka. Ä®vairÅ«s teisės aktai nustato įmonės vadovui (direktoriui) pareigas, kurių jis privalo laikytis bei kuriomis privalo vadovautis savo veikloje - tai pareiga veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, pareiga veikti bendrovės akcininkų naudai, bendrovės informacijos ir turto nenaudojimas, konfidencialumo pareiga ir kt.

Įmonės vadovo (direktoriaus) pareiga atlyginti nuostolius dažniausiai yra susijusi su įstatymuose įtvirtintų reikalavimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Tokiu atveju kyla įmonės vadovo (direktoriaus) civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Esant šioje baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, aptartomis apeliaciniame skunde, akivaizdu, kad S. S. veiksmų pobūdis, turinys ir pavojingumo laipsnis nebuvo toks, kad galima būtų konstatuoti, jog buvo peržengtos civilinės teisės normomis reglamentuojamų santykių ribos, o jo veiksmuose esama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių visuma.

Šioje byloje AOZT „T.“ epizode apskritai nėra civilinio ieškinio (iš BUAB „A.“ reikalavimo teises perėmęs naujasis kreditorius UAB „Arnoldo automobiliai“ 2016-08-19 pareiškimu civilinį ieškinį atsiėmė). Tai reiškia, jog kilęs ginčas tarp BUAB „A.“ ir S. S. jau yra išspręstas civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir tai nėra baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas. 2.22. Be to, būtinasis turto iššvaistymo sudėties požymis - turtinės žalos padarymas.

Dėl to kvalifikuojant turto ar turtinės teisės iššvaistymÄ reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant Å¡iuo turtu buvo padaryta turtinė žala. Nusikalstami padariniai Å¡iuo atveju yra nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas. Turto iššvaistymui inkriminuoti nepakanka vien tik turto praradimo fakto. Byloje yra bÅ«tina vertinti visus kaltinamojo veiksmus, tiek subjektyviuosius, tiek ir objektyviuosius požymius. Å iuo atveju UAB „A.“ už sumokėtas lėšas gavo dalį įrangos, o dėl negautos įrangos dalies turėjo reikalavimo teisę (t. y. turtÄ ) į AOZT „T.“.

Liudytojas Č. M. teisme paaiÅ¡kino, jog jam iÅ¡ S. S. perėmus vadovavimÄ UAB „A.“ ir vėliau iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , jis kreipėsi į UAB „Divingas“, kad bÅ«tų bandoma iÅ¡ieÅ¡koti sumokėta avanso suma, už kuriÄ negauta prekių, tačiau bankroto administratorius elgėsi aplaidžiai ir neatliko jokių teisinių veiksmų siekiant atgauti sumokėtÄ pinigų sumÄ . Taigi, žala bendrovei dėl avansu sumokėtos sumos buvo padaryta ne S. S., o bankroto administratoriaus netinkamais veiksmais.

Pirmosios instancijos teismas apelianto veiksmus sudarant sandorį dėl įrangos įsigijimo ir šį sandorį vykdant, nepagrįstai vertino kaip S. S. patikėto didelės vertės UAB „A.“ turto iššvaistymÄ , taip dirbtinai kriminalizuodamas civilinius teisinius santykius (įmonės vadovo atliekamų sandorių pagrįstumo ir jų atitikmuo įmonės interesams vertinimÄ perkeldamas į baudžiamojo įstatymo reguliavimo sritį). Tokiu bÅ«du buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. 2.23.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas UAB „A.“ didelės vertės turto iššvaistymo AOZT „T.“ epizode netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies ir teismų praktikoje nustatytus reikalavimus, o apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė prielaidomis, dėl Å¡ių pažeidimų teismo iÅ¡vados dėl apelianto veiksmų ir jo kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. padaryti pažeidimai sukliudė teismui neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, todėl laikytini esminiais.

Nors skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių objektyviuosius Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, įvertinus byloje esančių įrodymų visetÄ , akivaizdu, kad jų pagrindu negalima daryti pagrįstos iÅ¡vados dėl S. S. kaltės. 2.24. Apelianto kaltę dėl sandorio fiktyvumo teismas grindžia ir tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo, prisistatęs V. K., Rusijos pareigÅ«nams nepavyko nustatyti jo buvimo vietos, asmens tokia pavarde nėra girdėję kiti liudytojai, užsiimantys poligrafų importu ir prekyba, taip pat nepavyko nustatyti įmonės AOZT „T.“ buvimo vietos, su ja susijusių duomenų.

Tačiau byloje nebuvo nustatyta faktų, kurie leistų konstatuoti, jog AOZT „T.“ ir V. K. neegzistavo. Nors pagal Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų pateiktus duomenis AOZT „T.“ iÅ¡ Rusijos Federacijos juridinių asmenų registro buvo iÅ¡braukta 2007-09-30, tačiau Å¡ie duomenys yra abejotini. Visų pirma, yra neaiÅ¡ku ar iÅ¡ Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų gautuose dokumentuose kalbama apie tÄ pačiÄ Ä¯monę, kuri yra aktuali Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Byloje esančiose lietuviÅ¡kai suraÅ¡ytuose sutartyje, priėmimo-perdavimo aktuose yra vartojamas pavadinimas AOZT „T.“.

Tuo tarpu ant byloje esančių dokumentų uždėtuose spauduose (t. 17, b. 1. 48; t. 17, b. 1. 52-54) matyti, jog Å¡ios įmonės pavadinimas rusiÅ¡kai raÅ¡omas „T.“, o angliÅ¡kai raÅ¡omas „T.“. Todėl neaiÅ¡ku pagal kokį pavadinimÄ - rusiÅ¡kÄ ar angliÅ¡kÄ transkripcijÄ , ar transkripcijÄ iÅ¡ lietuviÅ¡kai paraÅ¡yto pavadinimo, Rusijos Federacijos registruose buvo ieÅ¡koma įmonės duomenų. Rusijos federacijos pateiktame atsakyme nurodyta, jog įmonės vadovas buvo ne V.

K., o kitas asmuo - K. V. A. (t. 13, b. 1. 134). Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog dėl nekorektiÅ¡kai suformuluoto paklausimo Rusijos Federacijos institucijos pateikė informacijÄ ne apie įmonę, kuri yra aktuali Å¡iai bylai, o apie įmonę panaÅ¡iu pavadinimu. Tuo labiau, kad užklausime nenurodytas įmonės kodas ir kiti tiksliai identifikuojantys subjektÄ duomenys (mokesčių mokėtojo kodas ir kt.). Be to, net jei AOZT „T.“ ir buvo iÅ¡braukta iÅ¡ registrų, to fakto S. S. objektyviai negalėjo žinoti.

Lietuvos ūkio subjektams nėra laisvai prieinami duomenys iš Rusijos Federacijos registrų, tuo tarpu AOZT „T.“ atstovai pateikdavo visus tinkamai įformintus dokumentus, patvirtintus AOZT „T.“ spaudais, jie pateikė ir prekes pagal sutartį, t. y. AOZT „T.“ santykyje su UAB „A.“ veikė pagal visas įprastas procedūras, disponuodama teisiškai reikšmingais dokumentais, todėl apeliantas neturėjo jokio pagrindo nuspėti, kad įmonė gali būti išbraukta iš juridinių asmenų registro.

Nuosprendyje nurodyta, jog atlikti tyrimo veiksmus AOZT „T.“ atžvilgu nebuvo galimybės, kadangi Å¡ios bendrovės buvimo vietos nustatyti nepavyko, tačiau Å¡is patikrinimas buvo atliktas praėjus 5 metams po įvykių. NatÅ«ralu ir logiÅ¡ka, jog praėjus 5 metams nuo įmonės iÅ¡registravimo, netgi jei ji kuris laikas po to ir vykdė veiklÄ (tikėtina, kad bylai reikÅ¡minga sutartimi, sudaryta su UAB „A.“, buvo siekiama realizuoti likusiÄ Rusijos bendrovės įrangÄ ), duomenų apie tokį verslo subjektÄ , juo labiau jo buveinės vietos iÅ¡likę nėra. 2.25.

Apeliantas nurodo, kad teismas akcentavo ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo duomenis asmens vardu ir pavarde „V. K.“ atvykimo į Lietuvos RespublikÄ datos nesutampa su priėmimo-perdavimo aktų, pinigų sumokėjimo datomis. Tačiau tokia teismo iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma pagrįsta, nes iÅ¡ byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti ar byloje esančiuose dokumentuose nurodomas „V. K.“ yra tas pats asmuo, kuris veikė kaip AOZT „T.“ direktorius V. K.

Visų pirma nesutampa Å¡ių asmenų pavardės – K. ir K. V. K. ar V. K. asmenybė nebuvo nustatyta. VSAT pateiktame iÅ¡raÅ¡e yra nurodyti du asmenys vardu ir pavarde „V. K.“ (t. 11, b. 1. 74), tačiau Å¡ie asmenys yra 1950 metų ir 1965 metų gimimo. Tuo tarpu V. K., su kuriuo bendravo S. S., buvo maždaug S. S. amžiaus, t. y. maždaug 1970-1975 metų gimimo. Sudarant dokumentus tarp Å«kio subjektų subjektÄ atstovaujančio direktoriaus gimimo metai ar kiti jį kaip fizinį asmenį identifikuojantys duomenys nėra įraÅ¡omi, todėl dabar yra komplikuota siekiant nustatyti V.

K., su kuriuo bendravo S. S., asmens duomenis. Todėl duomenyse apie sienos kirtimÄ nurodyti du asmenys vardais ir pavardėmis „V. K.“ gali bÅ«ti visiÅ¡kai nesusiję su Å¡ioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, o AOZT „T.“ vadovas V. K. į LietuvÄ galėjo atvykti iÅ¡ kitos Å engeno zonai priklausančios valstybės (Latvijos ar Lenkijos) ir jo atvykimo duomenys VSAT apskritai nėra fiksuojami, nes pasienio kontrolė su Å¡iomis Å¡alimis nėra vykdoma. 2.26. Ta pati situacija yra dėl VMI atsakymo dėl to, jog V.

K. nevykdė muitinės procedÅ«rų - ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai paklausime VMI nurodė tik 1950 metų gimimo V. K. duomenis (t. 11, b. 1.75-76), tačiau, kaip jau minėta, tai ne tas asmuo, kuris buvo AOZT „T.“ direktorius. Net jei ir pavyktų identifikuoti „tikrÄ jį“ V. K., duomenys apie jo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ datas negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti sandorio fiktyvumo, kadangi pats kaltinamasis duodamas parodymus patvirtino aplinkybę, jog Å¡ių veiksmų metu V. K. tiesiogiai nedalyvavo, iÅ¡ anksto paruoÅ¡ti dokumentai buvo pasiraÅ¡omi AOZT „T.“ interesus atstovaujant kitiems asmenims, kÄ patvirtina ir Å¡ių asmenų paraÅ¡ai 2007-11-20, 2007-11-26, 2007-11-30 kasos orderio kvituose, kurių tikrumas byloje nebuvo paneigtas. 2.27.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas pažeidė iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos kylantį in dubio pro reo reikalavimÄ , kadangi aplinkybes, kurių nepavyko nustatyti: ar asmuo V. K. dirbo AOZT „T.“ direktoriaus pareigose, tai kad nepavyko jo apklausti, nepavyko paimti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, atlikti poėmį AOZT „T.“ patalpose ir t. t., traktavo kaip vienÄ iÅ¡ kaltinamojo kaltės įrodymų. Nekaltumo prezumpcija įpareigoja visas abejones, kurių nepavyko paÅ¡alinti, vertinti kaltinamojo naudai.

Taigi, šiuo atveju, nesant aplinkybių, paneigiančių, kad 2007-11-20 realiai buvo sudaryta sutartis tarp UAB „A.“ ir AOZT „T.“, kad V. K. veikė kaip šios įmonės vadovas, šios aplinkybės privalėjo būti vertinamos kaip įrodytos. 2.28. Nuosprendyje nurodyta, kad išvadas, jog byloje pateikta sutartis bei priėmimo-perdavimo aktai sudaryti vien tik sandorio teisėtumo regimybei patvirtinti, iš dalies patvirtina ir liudytojų V. S. parodymai apie tai, kad iš Rusijos atvykę asmenys atstovavo įmonę „P.“, jis nežino, ar jam teko girdėti apie įmonę „T.“, liudytojo A.

K. parodymai apie tai, kad iš bendrovės „T.“ neteko pirkti melo detektorių, liudytojo J. G. parodymai apie tai, kad Lietuvoje melo detektorius pardavinėjo už 10 000 Eur, o pirkdavo už 10 000 dolerių, kad dėl detektorių prisimena tris sandorius su Rusijos įmone „P. c.“, tai kad daugiau kaip 100 000 Lt negalėjo kainuoti melo detektoriai. Tačiau šių asmenų parodymai niekaip nepatvirtina konkretaus sandorio fiktyvumo. Tiek V. S., tiek A. K. dirbo valstybės institucijose, kurios iš Rusijos tiekėjų įrangos tiesiogiai nepirko, todėl tai, kad jiems neteko pirkti iš AOZT „T.“ įrangos arba netgi girdėti šios įmonės, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina išvados dėl sandorio fiktyvumo.

Be to, A. K., patvirtino, kad pavardė K. jam yra girdėta, tačiau nuosprendžio motyvuose tai nutylėta. 2.29. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai atsisakė tikėti nuosekliais kaltinamojo parodymais apie 2007-11-20 sutarties sudarymo ir jos vykdymo, apmokėjimo aplinkybes. S. S. parodymai bylos įrodymais nėra paneigti, atvirkščiai, juos patvirtina daug dokumentų bei asmenų parodymų, kuriuos teismas vertino selektyviai ir tendencingai. Liudytojas J. G. patvirtino, jog Rusijoje buvo perkami melo detektoriai ir perparduodami Lietuvoje.

Liudytojas Č. M. parodė, kad jam tapus UAB „A.“ direktoriumi iÅ¡ S. S. buvo perimti visi įmonės dokumentai, turtas, balanse kaip skolininkas buvo nurodytas Rusijos įmonė „T.“. Č. M. paaiÅ¡kino, kad Rusijos įmonė nurodė, jog visos įrangos nepateikė, nes UAB „A.“ neįvykdė prievolės, nesumokėjo visos sumos. Teko aiÅ¡kintis, kas buvo pateikta už sumokėtÄ avansÄ . Rusijos įmonė pateikė informacijÄ , jog iÅ¡ 1,5 mln. Lt suteikė įrangos už 1 mln.

Lt. Å io liudytojo parodymai patvirtina sandorio ir AOZT „T.“ įmonės realumÄ . Kaltinamojo parodymus patvirtino ir buvusios UAB „A.“ vyr. buhalterės J. K. parodymai apie tai, kad bendrovė pirko 5-6 vnt. melo detektorių iÅ¡ Rusijos įmonės. Ä® buhalterinę apskaitÄ 5-6 melo detektoriai nebuvo įtraukti, kadangi sandoris nebuvo pilnai įvykdytas. Ä®monė turėjo gauti iÅ¡ Rusijos daugiau prekių, galutinio atsiskaitymo nebuvo. Kaip minėta, S. S. parodymus pilnai patvirtina ir visi sandorio dokumentai, atitinkantys tokiems dokumentams keliamus reikalavimus.

Taigi, byloje esanti įrodomoji medžiaga, vertinant jos visumÄ , o ne atskirus fragmentus, sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog nebuvo paneigti nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki kaltinamojo parodymai apie įrangos pirkimo ir pinigų perdavimo aplinkybes. PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai - liudytojų parodymai, kaltinamojo parodymai, dokumentai, specialisto iÅ¡vada patvirtina sandorio realumÄ , pinigų mokėjimo faktÄ ir tuo pačiu paneigia iÅ¡vadas apie tyčinius S. S. veiksmus iššvaistant jam patikėtÄ UAB „A.“ turtÄ .

Teismo atliktas įrodymų vertinimas, dalį įrodymų nutylint, nepašalintas abejones vertinant kaip apelianto kaltės įrodymus neatitinka nekaltumo prezumpcijos, įrodymų vertinimui bei nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, kas, anot apelianto, pažeidžia Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalį bei 44 straipsnio 6 dalį, ir laikytina esminiais BPK pažeidimais. 2.30. Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Nors byla kaltinamuoju aktu perduota teisminiam nagrinėjimui dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje (epizode dėl turto išvaistymo AOZT „T.“ prokuroro iniciatyva kaltinimas buvo pakeistas teisminio nagrinėjimo metu), apygardos teismas konstatavo, kad 2007-11-20 sandoris dėl įrangos įsigijimo, sudarytas tarp UAB „A.“ ir AOZT „T.“, fiktyvus, taip pat konstatavo tai, kad jokia įranga pagal sutartį apskritai nebuvo pateikta.

Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad S. S. yra kaltas dėl dokumentų klastojimo: „tai, kad byloje nėra pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnį, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl sandorio fiktyvumo. Tuo labiau, kad yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnis, 95 straipsnis)“. Apelianto manymu, teismas, nurodydamas, kad sudaryta sutartis buvo fiktyvi, kad byloje esančiais priėmimo-perdavimo aktais jokia įranga UAB „A.“ nebuvo perduota, iš esmės konstatavo S. S. kaltę ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje, nors dėl šios veikos S. S. kaltinamas nebuvo, dėl šios veikos baudžiamoji byla nebuvo perduota nagrinėti teisme, atitinkamai nuo tokios veikos kaltinamasis negalėjo gintis.

Anot apelianto, taip buvo peržengtos bylos nagrinėjimo teisme ribos, buvo konstatuotas asmens kaltumas dėl veikos, kuria jis nebuvo kaltinamas, tai turi būti vertinama kaip esminis Lietuvos Respublikos BPK pažeidimas. Pagal teismo nuosprendyje išdėstytas išvadas visi su AOZT „T.“ surašyti dokumentai (sutartis, priėmimo-perdavimo aktai, kasos orderių kvitai, avansų apyskaitos, kiti apskaitos registrai ir balansai) taip pat turėtų būti pripažinti suklastotais, o už tai atsakomybė numatyta ne tik Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje, bet ir Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnyje.

Tačiau S. S. apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu nebuvo kaltinamas, t. y. kaltinimas pripažino, jog visi į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti pirminiai ir suvestiniai dokumentai, tame tarpe ir užbalansinės sÄ skaitos (t. 17, b. 1. 56-57) atitiko realius sandorius ir realiÄ bendrovės Å«kinę-finansinę veiklÄ . 2.31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu, paskutiniajame teismo posėdyje kaltinimas Å¡iame epizode buvo pakeistas. Nuosprendžiu teismui paÅ¡alinus iÅ¡ pakeistojo kaltinimo aplinkybę, jog S. S. atliko veiksmus, kurie yra prieÅ¡ingi bendrovės veiklos tikslams ir akivaizdžiai virÅ¡ija normaliÄ Å«kinę gamybinę rizikÄ , yra nuostolingi, jis buvo nuteistas už tai, kad jis 2007-11-20 dėl akių pasirašė netikrÄ Ä¯rangos pirkimo-pardavimo sutartį su nenustatytu asmeniui, prisistatančiu V.

K., ir neva atstovaujančiu AOZT „T.“, pagal kuriÄ neva AOZT „T.“ įsipareigojo pateikti melo detektorių įrangÄ , programinę įrangÄ ir melo detektorių įrangos komplektus už 1 933 200 Lt. Jis pagal 2007-11-30 avanso apyskaitÄ Nr. 115 sumokėjo 2007-11-20 100 000 Lt, 2007-11-26 100 000 Lt, 2007-11-30 500 000 Lt, pagal 2007-12-31 avanso apyskaitÄ Nr. 135 2007-12-29 sumokėjo 750 000 Lt, viso sumokėjo asmeniui, prisistatančiam V. K., 1 450 000 Lt, o pagal 2008-01-08 priėmimo perdavimo aktÄ Nr. 01/01, sudarytÄ dėl akių tarp asmens, prisistatančio V.

K., neva atstovaujančiam AOZT „T.“, ir UAB „A.“, atstovaujamos S. S., UAB „A.“ buvo neva pateiktas profesionalaus kompiuterinio poligrafo „Diana 01“ įrenginys bei su juo susijusi programinė įranga, kurio vertė nurodyta 350 000 Lt. Tokiu bÅ«du S. S. iššvaistė jo žinioje buvusias pinigines lėšas, padarydamas 1 100 000 Lt žalÄ . 2.32. Apeliantas teigia, kad iÅ¡ teisės į teisminę gynybÄ bei sÄ Å¾iningÄ baudžiamÄ jį procesÄ kildinamas reikalavimas, kad kaltinimas turi bÅ«ti suformuluotas taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku kokias nusikalstamas veikas, kada ir kokiu bÅ«du padarė kiekvienas asmuo.

Tik toks kaltinimo formulavimas užtikrina tinkamÄ ir efektyvų teisės į gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , sudarant galimybes kritikuoti pateiktÄ kaltinimÄ ir iÅ¡dėstyti savÄ Ä¯vykių versijÄ . Pakeistajame kaltinime nurodoma ir skundžiamu nuosprendžiu konstatuota įrodyta, jog 2007-11-20 sutartis buvo netikra ir pasiraÅ¡yta tik dėl akių, priėmimo-perdavimo aktai taip pat sudaryti tik dėl akių, o įranga nebuvo perduota. Pagal tokias formuluotes turėtų bÅ«ti konstatuojama, jog visi Å¡ie dokumentai yra suklastoti, nes yra netikri ir pasiraÅ¡yti tik siekiant suklaidinti kitus, dėl akių.

Tokiu atveju turėtų bÅ«ti teigiama, jog S. S. veikė tyčia, siekdamas pasisavinti UAB „A.“ pinigines lėšas, o jokios įrangos net nebuvo siekiama įgyti, tik buvo siekiama fiktyvių dokumentų pagrindu „iÅ¡vesti“ pinigus iÅ¡ bendrovės. Tačiau dokumentų klastojimas S. S., kaip minėta, inkriminuotas nebuvo, o pinigų iÅ¡mokėjimÄ patvirtinantys dokumentai pakeistajame kaltinime buvo vertinami kaip tikri. Teismo nuosprendžiu konstatuota įrodyta, kad S. S. visas pinigų sumas sumokėjo nenustatytam asmeniui pagal atitinkamas avanso apyskaitas, t. y. pripažįstamas realus pinigų sumokėjimo faktas ir nėra teigiama, kad Å¡ie pirminiai buhalteriniai dokumentai bÅ«tų netikri, suklastoti, kad bÅ«tų suklastoti ir pinigus priėmusio asmens paraÅ¡ai.

Tai reiškia, jog pripažįstama, kad atsiskaitymas už sandorį buvo tikras ir teisėtas. Kita vertus, iš teismo nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas abejoja pateiktų dokumentų tikrumu. Nors teismas konstatavo, kad įranga nebuvo realiai perduota, tiek iš pateikto kaltinimo, tiek ir iš nuosprendžio formuluočių nėra suprantama, jeigu sandoris yra fiktyvus ir imituotas tik suklastotais dokumentais, tai kodėl laikoma, kad pinigai sumokėti realiai ir tam asmeniui, kuris nurodytas dokumentuose. 2.33.

Kaltinimas ne tik buvo pakeistas paskutiniojo posėdžio metu, tokiu bÅ«du sumažinant laikÄ , per kurį gynyba galėtų efektyviai pasiruoÅ¡ti, bet ir buvo suformuotas iÅ¡ esmės ydingai ir vidiniai prieÅ¡taringai, nebuvo nei konkretus, nei aiÅ¡kus. Gynybai liko neaiÅ¡ku nuo ko gintis ir kurias kaltinimo aplinkybes ginčyti - per didelės verslo rizikos prisiėmimÄ (kas buvo paÅ¡alinta iÅ¡ kaltinimo) ar tariamÄ sandorio fiktyvumÄ . Pagal tokį kaltinimÄ , nuo kurio gintis galimybės buvo apsunkintos, teismo apkaltinamasis nuosprendis apskritai negalėjo bÅ«ti priimtas.

Apelianto manymu, tokiu bÅ«du netinkamai ir neaiÅ¡kiai suformuluojant kaltinimÄ buvo pažeista kaltinamojo teisė į teisminę gynybÄ ir toks pažeidimas laikytinas esminiu. Anot apelianto, dėl visų aukščiau Å¡iame skunde nurodytų esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų, teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalis, kuria S. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, turi bÅ«ti panaikinta ir Å¡ioje dalyje, priimtas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

4. Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Dėl baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų 5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad paskutiniojo posėdžio metu, tokiu bÅ«du sumažinant laikÄ , per kurį gynyba galėtų efektyviai pasiruoÅ¡ti, buvo pakeistas kaltinimas, kuris suformuotas iÅ¡ esmės ydingai ir vidiniai prieÅ¡taringai, nebuvo nei konkretus, nei aiÅ¡kus. Apelianto manymu, tokiu bÅ«du netinkamai ir neaiÅ¡kiai suformuluojant kaltinimÄ buvo pažeista kaltinamojo teisė į teisminę gynybÄ bei toks pažeidimas laikytinas esminiu. 5.2.

Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui turi bÅ«ti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis. Ä®gyvendindamas Å¡iÄ teisę, teismas privalo praneÅ¡ti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokiÄ galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimÄ , teisę į gynybÄ , kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimÄ .

Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo ir kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos BPK 255, 256 straipsniuose. Lietuvos Respublikos BK 255 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

Lietuvos Respublikos BK 256 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis. Å iame praÅ¡yme turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos Å¡ios iÅ¡ esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams.

Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo praÅ¡ymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, Å¡io praÅ¡ymo nuoraÅ¡ai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuosprendyje gali bÅ«ti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. Teismas praneÅ¡a kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę praÅ¡yti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį praÅ¡ymÄ , teismas nustato konkretų pertraukos laikÄ . 5.3.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali bÅ«ti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali bÅ«ti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sÄ lygų ir tvarkos. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės Lietuvos Respublikos BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytÄ veikÄ , sudaro pagrindÄ jÄ kvalifikuoti kaip nusikalstamÄ ar turi reikÅ¡mės skiriant bausmę. 5.4.

Skundžiamu nuosprendžiu S. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB „A.“ turto iššvaistymo AOZT „T.“ epizode). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nuteistajam S. S. bei jo gynėjui iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos BK 256 straipsnio 1 dalyje, buvo iÅ¡ anksto praneÅ¡ta apie galimÄ S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimÄ iÅ¡ esmės skirtingomis, pirmosios instancijos teismas užtikrino teisę žinoti kaltinimÄ bei suteikė S. S. ir jo gynėjui laikÄ pasirengti gynybai nuo naujo kaltinimo, padarydamas byloje pertraukÄ (t. 18, b. l. 177-185).

Pakeistame kaltinime buvo nurodytos visos esminės nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybės: nusikaltimo padarymo vieta, laikas, bÅ«das ir padariniai, tarp jų ir tai, kad UAB „A.“ didelės vertės turtas buvo iššvaistytas pasinaudojant netikru, dėl akių sudarytu 2007-11-20 sandoriu su nenustatytu asmeniu, prisistatančiu V. K. vardu ir pavarde, ir neva atstovaujančiu AOZT „T.“. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ pakeisto kaltimo paÅ¡alino aplinkybes, kad S. S. atliko veiksmus, akivaizdžiai virÅ¡ijančius normaliÄ gamybinę-Å«kinę rizikÄ , ir kurie yra akivaizdžiai nuostolingi.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo S. S. teisė žinoti kaltinimÄ bei teisė į gynybÄ nebuvo pažeista. 5.5. PrieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo S. S. apeliaciniame skunde, byloje nėra nepaÅ¡alintų abejonių, kurios turėtų bÅ«ti vertinamos nuteistojo naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta pakankamai iÅ¡sami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieÅ¡taringais duomenimis. IÅ¡ baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamÄ jį, liudytojus, perskaitė liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.

Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumÄ , tyrė bei analizavo nuteistÄ jį teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimÄ , tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar Å¡aliÅ¡kÄ nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , o tuo pačiu ir iÅ¡tirtų įrodymų įvertinimÄ .

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

6. Dėl S. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB „A.“ turto iššvaistymo AOZT „T.“ epizode) 6.1. Apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, pateikia savo įrodymų vertinimÄ . 6.2. Å ioje byloje neginčijamai nustatyta, kad pagal 2007 metų UAB „A.“ avansines apyskaitas S. S. iÅ¡ įmonės kasos buvo iÅ¡mokėta iÅ¡ viso 1 450 000 Lt (419 949,02 Eur), kurie įforminti kaip atsiskaitymas su AOZT „T.“. 6.3.

Byloje yra 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „A.“ (pirkėjas), atstovaujamos direktoriaus S. S., ir AOZT „T.“ (pardavėjas), atstovaujamos direktoriaus V. K., kurioje Å¡alys susitarė dėl melo detektorių įrangos, programinės įrangos ir kitų melo detektorių įrangos komplektų „Diana 01“ ir „Konkord SKP“, kurių komplikacija nurodyta sutarties prieduose. Sutartyje nurodyta, kad visa įrangos kaina -1 933 200 Lt (profesionalaus kompiuterinio poligrafo „Diana 01“ - 350 000 Lt, o mobilaus kompiuterinio komplekto su programine įranga „Konkord SKP“ automobilio „Volvo“ baze – 1 583 200 Lt), kuriÄ pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki 2007-12-31.

Pirkėjas įsipareigojo iki 2007-11-30 sumokėti pardavėjui avansÄ , kurį sudaro ne mažiau kaip 75 procentai visos perkamos įrangos kainos, įrangÄ pardavėjas įsipareigojo pristatyti pirkėjo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 30 dienų skaičiuojant nuo avanso sumokėjimo dienos. Byloje taip pat yra trys priėmimo-perdavimo aktai: pagal 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktÄ buvo perduota įrangos už 225 000 Lt, pagal 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktÄ buvo perduotas profesionalus kompiuterinis poligrafas „Diana 01“ įrenginys bei su juo susijusi programinė įranga, kurių kaina 350 000 Lt, pagal 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktÄ buvo perduota įrangos už 400 000 Lt (t. 17, b. l. 47-54). 6.4.

Nuteistasis S. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo vadovaujama įmonė UAB „A.“ melo detektorius ir su melo detektoriais susijusiÄ Ä¯rangÄ pirko iÅ¡ Rusijos įmonės AOZT „T.“, o paskui dalį įrangos už 350 000 Lt pardavė UAB „M.“, tai, anot nuteistojo, patvirtina įmonei UAB „M.“ iÅ¡raÅ¡ytos 9 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, atitinkamai UAB „M.“ juos pardavė kitoms įmonėms (2007-12-07 Vadovybės apsaugos departamentui, 2007-12-19 VTPT, 2008-03-27 UAB „VICK“, 2008-08-06 LPLC, 2008-09-09 Sp. o. o.

„IBB“, 2008-12-09 LKPB, 2008-12-10 LPLC, 2008-12-30 ir 2008-12-31 UAB „S. M. – NTP“). Nuteistasis nurodė, kad UAB „M.“ pati niekada nepirko ir iš Rusijos neįveždavo melo detektorių, nes neturėjo lėšų. S. S. taip pat nurodė, kad 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktu perduotas profesionalaus kompiuterinio poligrafo „Diana 01“ įrenginys bei su juo susijusi įranga, kurios kaina buvo 350 000 Lt, UAB „A.“ buvo naudojama pareigūnų mokymuose ir prezentacijose, ši įranga buvo perduota UAB „A.“ bankroto administratoriui UAB „Divingas“.

Kita likusi 275 000 Lt vertės įranga, kuri buvo perduota 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktu ir neparduota UAB „M.“, yra pas S. S., nes UAB „A.“ bankroto administratorius UAB „Divingas“ atsisakė perimti minėtÄ turtÄ dėl jo bevertiÅ¡kumo. Likusi negauta įranga turėjo bÅ«ti sumontuota į automobilį „Volvo“. Už likusiÄ Ä¯rangÄ , kurios kaina buvo 958 200 Lt, buvo sumokėtas 475 000 Lt avansas, t. y. 50% neperduotos įrangos kainos arba 25% visos įrangos kainos. 6.5.

Apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykas – nustatyti, ar 2007-11-20 sutartis, sudaryta su UAB „A.“ ir AOZT „T.“, buvo tikra ar fiktyvi (netikra), ar UAB „A.“ direktorius S. S. pagal avansinę apyskaitÄ gautus pinigus sumokėjo AOZT „T.“ atstovams, vykdydamas sutartį, ar juos panaudojo kitais tikslais, nesusijusiais su įmonės poreikių (interesų) tenkinimu. 6.6. Siekiant patikrinti S. S. iÅ¡keltÄ versijÄ , kad UAB „A.“ melo detektorius ir su melo detektoriais susijusiÄ Ä¯rangÄ pirko iÅ¡ Rusijos įmonės AOZT „T.“, o paskui dalį įrangos už 350 000 Lt pardavė UAB „M.“, atitinkamai UAB „M.“ juos pardavė kitoms įmonėms, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas: buvo apklaustas liudytojas J.

G., buvęs UAB „M.“ direktorius, ekspertai Audrona SpiečiÅ«tė, Andrius Chaževskas, specialistas Darius Bernotas, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti dokumentai, susiję su teisinės pagalbos praÅ¡ymu Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms (t. 13, b. l. 94-183), buvo iÅ¡siųsti paklausimai Rusijos įmonei „P.“ (buvusi „P. c.“), praÅ¡ant pateikti teismui melo detektorių ir kitų su melo detektoriumi susijusių įrenginių pirkimo-pardavimo sutartis su priedais, sudarytas su UAB „M.“ ir / ar UAB „A.“, ir kitus dokumentus, susijusius su pirkimu-pardavimu (sÄ skaitas-faktÅ«ras, priėmimo-perdavimo aktus, apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus ir pan.), taip pat buvo iÅ¡siųsti paklausimai VTPT, LKPB, UAB „VICK“, LPLC, Sp. o. o.

„IBB“, UAB „S. M. – NTP“ praÅ¡ant nurodyti, kokias konkrečiai paslaugas, prekes (jas detalizuojant) pirko iÅ¡ UAB „M.“ laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2009 metų, pateikiant sutartis su priedais, sÄ skaitas faktÅ«ras, priėmimo-perdavimo aktus, apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus, Generalinės prokuratÅ«ros prokuroras buvo įpareigotas surasti ir pateikti teismui UAB „M.“ (dabartinės UAB „M.“) dokumentus, susijusius su melo detektorių ir kitų su juo susijusių įrenginių pirkimu ir pardavimu (pirkimo-pardavimo sutartis (iÅ¡ ko UAB „M.“ pirko melo detektorius ir kitus su melo detektoriumi susijusius įrenginius ir kam pardavė), melo detektorių ir kitų su juo susijusių įrenginių priėmimo-perdavimo aktus, sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas dėl minėtų įrenginių pirkimo, apmokėjimus už Å¡iuos įrenginius patvirtinančius dokumentus ir pan.), už laikotarpį nuo 2007 metų iki 2009 metų (t. 19, b. l. 126-129), iÅ¡ VMI buvo pareikalauta pateikti UAB „M.“ (dabartinės UAB „M.“) ir UAB „A.“ PVM deklaracijas nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., bei metines Å¡ių įmonių PLM deklaracijas už 2007 metus ir 2008 metus (t. 21, b. l. 1-47).

Taip pat Lietuvos apeliaciniame teisme, siekiant patikrinti nuteistojo S. S. keliamÄ versijÄ bei paÅ¡alinti byloje esančias abejones, buvo paskirtina kompleksinė informacinių technologijų ir apskaitos ekspertizė (t. 20, b. l. 70-75). Nuteistojo S. S. gynėjas Lietuvos apeliaciniame teisme pateikė S. S. užsakymu atliktÄ specialisto iÅ¡vadÄ . 6.7. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas J. G. parodė, kad kol jis buvo UAB „M.“ direktorius laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-07-22, UAB „M.“ pardavė tris melo detektorius, kurių gamintojas buvo Rusijos įmonė „P. c.“, kurios savininkas A.

S. Liudytojas neprisiminė, ar melo detektorius tiesiogiai pirko iÅ¡ Rusijos įmonės „P. c.“ ar per UAB „A.“, tačiau nurodė, kad pirminis melo detektorių įsigijimo Å¡altinis buvo Rusijos įmonė „P. c.“. Jeigu melo detektorių pirkimas buvo įformintas per UAB „A.“, tai per Å¡iÄ Ä¯monę tik praėjo pinigai, jokių esminių kainų pasikeitimų nebuvo. UAB „M.“ ir UAB „ A.“ buvo susijusios įmonės tiek per vadovus, tiek per akcininkus. Melo detektoriai buvo parduoti Valstybės apsaugos departamentui, Teismo medicinos institutui ir VRM kriminalinei tarnybai.

Melo detektorius pirko už 10 000 USD (25 000 Lt), o pardavė už 35 000 – 40 000 Lt (10 000-12 000 Eur), tuo metu euro ir dolerio skirtumas buvo apie 30 proc. Liudytojas nurodė, kad melo detektoriai negalėjo kainuoti 100 000 Lt ar apie 1 mln. litų. Liudytojas nežino įmonės AOZT „T.“ ir V. K., per jį tikrai nepirko jokios įrangos. UAB „M.“ teikė konsultacines paslaugas UAB „VICK“ dėl pinigų vagystės, į UAB „M.“ kreipėsi privatus detektyvas, norėdamas ištirti tam tikrus asmenis dėl pinigų vagystės. Melo detektoriai „Diana“ ir „Konkord SKP“ yra tarpusavyje konkuruojančių įmonių gaminiai. 6.8.

Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje buvo perskaityti dokumentai, gauti teisinės pagalbos praÅ¡ymu iÅ¡ Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų. Rusijos Federacijos generalinės prokuratÅ«ros atsakyme į teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ nurodyta, kad atlikti tyrimo veiksmus įmonės AOZT „T.“ atžvilgiu nebuvo galimybės, nes Å¡ios įmonės registracijos vietoje nėra, jos kita buvimo vieta nenustatyta (t. 13, b. l. 133, 160). IÅ¡ Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų pateikto bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro matyti, kad įmonė AOZT „T.“ (kurios adresas ir kiti duomenis sutampa su nurodytais duomenimis 2007-11-20 sutartyje, sudarytoje su UAB „A.“: (duomenys neskelbtini), Maskva) veiklÄ nutraukė ir buvo paÅ¡alinta iÅ¡ Bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro 2007-09-30, jos steigėju (dalininku) bei vadovu buvo K.

V. A., kuris mirė 2013-05-08 (t. 13, b. l. 135-139, 162-169, 183). Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Vyriausiosios valdybos Maskvos miesto vakarų administracinės apygardos vidaus reikalų valdybos tyrimo valdybos Organizuotos nusikalstamos veiklos tyrimo tarnybos 4 skyriaus tyrėja justicijos leitenantė J. M. N. apklausė liudytojas A. L. F., BÅ«sto ir statybos kooperatyvo „R.“, esančio (duomenys neskelbtini), Maskvoje (tuo pačiu adresu, kur buvo registruota įmonė AOZT „T.“), buvusio pirmininko žmonÄ , ir B.

J. J., BÅ«sto ir statybos kooperatyvo „R.“ vyr. buhalterę. Liudytoja A. L. F. parodė, kad vienas iÅ¡ kambarių, esantis bute Nr. 2, (duomenys neskelbtini), Maskvoje, buvo iÅ¡nuomotas moteriai (verslininkei), kuri Å¡iuo adresu užregistravo daugiau nei 200 juridinių asmenų, tačiau nei vienas iÅ¡ juridinių asmenų atstovų Å¡iuo adresu nesirodė, liudytoja apie įmonės AOZT „T.“ atstovÄ V. K. nieko nežino (t. 13, b. l. 152-158, 179-180). Liudytoja B. J. J. parodė, kad BÅ«sto ir statybos kooperatyvo „R.“, esančio (duomenys neskelbtini), Maskvoje, dokumentuose nėra duomenų apie AOZT „T.“ bei V.

K. (t. 13, b. l. 143-151, 176-178). 6.9. VTPT, atsakydama į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimÄ , pateikė sutartį, sudarytÄ su UAB „M.“, ir priėmimo-perdavimo aktÄ , patvirtintÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , apmokėjimÄ UAB „M.“ patvirtinantį dokumentÄ (t. 19, b. l. 220-229). IÅ¡ 2007-12-05 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad VTPT iÅ¡ UAB „M.“, atstovaujamos direktoriaus J. G., įsigijo profesionalų kompiuterinį poligrafÄ â€žDiana 01“ už 50 600 Lt (su PVM), kuris VTPT buvo perduotas 2007-12-19 (t. 19, b. l. 221-227).

VTPT atsakyme į paklausimÄ nurodė, kad UAB „M.“ iÅ¡raÅ¡ytoje 2007-12-19 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje serija MLD Nr. 07002 nurodytos prekės (specializuotos tiriamosios kėdės už 4 720 eurų (su PVM)) negavo ir už jÄ nemokėjo, sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta valiuta eurais, kuri 2007 metais vykdant pirkimo ir mokėjimo operacijas tarp Lietuvos subjektų nebuvo naudojama (t. 19, b. l. 220, 229). 6.10. Policijos departamentas, atsakydamas į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimÄ , pateikė sutartis, sudarytas su LPLC ir UAB „M.“, priėmimo-perdavimo aktus, patvirtintas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, apmokėjimÄ UAB „M.“ patvirtinantį dokumentÄ (t. 19, b. l. 178-195).

IÅ¡ 2008-07-02 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad LPLC iÅ¡ UAB „M.“, atstovaujamos direktoriaus J. G., įsigijo profesionalų kompiuterinį poligrafÄ â€žDiana“ už 41 600 Lt (su PVM), poligrafas LPLC buvo perduotas 2008-08-05 (t. 19, b. l. 178-186)). IÅ¡ 2008-11-04 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad LPLC iÅ¡ UAB „M.“ įsigijo specializuotÄ tiriamÄ jÄ kėdę už 4 720 Lt (su PVM), kuri LPLC buvo perduota 2008-12-10 (t. 19, b. l. 187-192). 6.11. IÅ¡ LKPB atsakymo į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimÄ matyti, kad LKPB prekes (kompiuterį su programine įranga „Konkord SKP“) pagal UAB „M.“ (pardavėju nurodytas l. e. direktoriaus pareigas S. S.) iÅ¡raÅ¡ytÄ 2008-12-10 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MLD Nr. 0000054 ir jÄ apmokėjo, pateikė patvirtintÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (t. 19, b. l. 230-231). 6.12.

IÅ¡ UAB „VICK“ atsakymo į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimÄ matyti, kad UAB „M.“, atstovaujama direktoriaus J. G., 2008-03-17 ir 2008-03-27 suteikė konsultacines paslaugas pagal sutartį T08/02 UAB „VICK“ už 8 850 Lt (su PVM) ir 1 150,50 Lt (su PVM), pateikė patvirtintas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bei apmokėjimÄ UAB „M.“ patvirtinančius dokumentus (t. 19, b. l. 233-236). 6.13. UAB „S. M. - NTP“, atsakydama į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimÄ , pateikė sutartis, sudarytas su UAB „M.“, ir apmokėjimÄ UAB „M.“ patvirtinantį dokumentÄ (t. 20, b. l. 2-13).

IÅ¡ 2008-09-01 reklaminės medžiagos talpinimo informaciniuose terminaluose sutarties matyti, kad UAB „M.“, atstovaujama l. e. direktoriaus pareigas S. S., įsipareigojo UAB „S. M. - NTP“ teikti 4 mėnesius reklamos paslaugas 10 informaciniuose terminaluose, 1 mėn. kaina 25 000 Lt (t. 20, b. l. 3-7). Už suteiktas paslaugas UAB „M.“ 2008-12-30 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija MLD Nr. 0000062 118 000 Lt (su PVM) sumai (t. 20, b. l. 10). IÅ¡ 2008-10-01 konsultacinių paslaugų sutarties matyti, kad UAB „M.“, atstovaujama l. e. direktoriaus pareigas S. S., įsipareigojo UAB „S. M. - NTP“ konsultuoti saugumo klausimais, suteikti informacijÄ apie užsakovo kontrahentus pagal pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä (t. 20, b. l. 8-9).

Už suteiktas konsultacines paslaugas verslo saugumo srityje UAB „M.“ 2008-12-31 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija MLD Nr. 0000055 59 000 Lt (su PVM) sumai (t. 20, b. l. 11). 6.14. Rusijos įmonė „P.“, atsakydama į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimÄ , pateikė sutartį, sudarytÄ su UAB „M.“, ir krovinio muitinės deklaracijÄ (t. 19, b. l. 196-219). IÅ¡ 2008-07-04 sutarties, sudarytos tarp Rusijos įmonės „P. c.“ ir UAB „M.“, matyti, kad UAB „M.“, atstovaujama direktoriaus J.

G., nupirko iÅ¡ Rusijos įmonės „P. c.“ profesionalų kompiuterinį poligrafÄ â€žDiana“ už 237 000 Rusijos rublių (25 482,50 Lt, pagal Lietuvos banko duomenis 2008-07-04 kursas buvo 100 rublių - 9,3005 Lt), Sutarties 4 punkte nurodyta, kad pinigai sumokami bankiniu pavedimu (t. 19, b. l. 196-199, 204-207). IÅ¡ krovinio muitinės deklaracijos matyti, kad profesionalus kompiuterinis poligrafas „Diana“, kurį iÅ¡siuntė ir deklaravo Rusijos įmonės „P. c.“ (gavėjui UAB „M.“), kirto Rusijos sienÄ 2008-07-28 (t. 19, b. l. 200, 208-210).

Rusijos įmonės „P.“ atsakyme į paklausimÄ nurodė, kad dėl kitų sutarčių, sudarytų su UAB „M.“ informacijos neturi, nes dokumentai buvo sunaikinti pasibaigus nustatytam jų saugojimo terminui (t. 19, b. l. 196, 202). 6.15. IÅ¡ kito Rusijos įmonės „P.“ atsakymo į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimÄ matyti, kad Rusijos Federacijos teritorijoje poligrafų „Diana“ gamyba užsiima tik Rusijos įmonė „P.“. UAB „M.“ parduota LPLC specializuota tiriamoji kėdė (pagal sutarties priede pateiktÄ nuotraukÄ ir specifikacijÄ ) yra Rusijos įmonės „P.“ produkcija.

Poligrafų „Diana“ laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2009 metų kaina, priklausomai nuo modifikacijos ir komplektavimo, buvo nuo 162 000 Rusijos rublių iki 232 000 Rusijos rublių (nuo apie 17 881 Lt iki apie 25 607 Lt (pagal Lietuvos banko duomenis 2007-2009 metais vidutinis kursas buvo 100 rublių - 9,0598 Lt)) (t. 20, b. l. 84-85). 6.16. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra rašte nurodė, kad nepavyko gauti įmonės UAB „M.“ dokumentų, nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje (t. 20, b. l. 14-18). 6.17.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-04-18 ekspertizės akte nurodyta, kad įranga, kuriÄ UAB „A.“ pardavė UAB „M.“ pagal 2007-12-03 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIL Nr. 012975 negalėjo bÅ«ti sukomplektuota iÅ¡ įrangos, gautos pagal 2017-12-03 priėmimo perdavimo aktÄ Nr. 12/1, nes:

1) pagal 2007-12-03 priėmimo perdavimo aktÄ buvo gauta mobilaus kompiuterio komplekto su programine įranga „Konkord SKP“ dalis;

2) profesionalaus kompiuterinio poligrafo „Diana 01“ įrenginys bei su juo susijusi programinė įranga buvo gauta tik 2008-01-10 pagal priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 01/01. 6.17.1. Ä®ranga, kuriÄ UAB „M.“ pardavė Vadovybės apsaugos departamentui pagal 2007-12-07 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ML Nr. 07001 negalėjo bÅ«ti sukomplektuota iÅ¡ įrangos, kuriÄ UAB „M.“ įgijo iÅ¡ UAB „A.“ pagal 2007-12-03 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIL Nr. 012975, kadangi pagal priėmimo-perdavimo aktus tuo laikotarpiu UAB „A.“ jos dar nebuvo gavusi iÅ¡ AOZT „T.“. 6.17.2. Ä®ranga, kuriÄ UAB „A.“ pardavė UAB „M.“ pagal 2007-12-18 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIL Nr. 013185 negalėjo bÅ«ti sukomplektuota iÅ¡ įrangos, gautos pagal 2017-12-03 priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 12/1, nes:

1) pagal 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktÄ buvo gauta mobilaus kompiuterio komplekto su programine įranga „Konkord SKP“ dalis;

2) profesionalaus kompiuterinio poligrafo „Diana 01“ įrenginys bei su juo susijusi programinė įranga buvo gauta tik 2008-01-10 pagal priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 01/01. 6.17.3. Ä®ranga, kuriÄ UAB „M.“ pardavė VTPT pagal 2007-12-19 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ML Nr.07002 negalėjo bÅ«ti sukomplektuota iÅ¡ įrangos, kuriÄ UAB „M.“ įgijo iÅ¡ UAB „A.“ pagal 2007-12-18 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIL Nr. 013185, kadangi pagal priėmimo-perdavimo aktus tuo laikotarpiu UAB „A.“ jos dar buvo negavusi iÅ¡ AOZT „T.“. 6.17.4.

Ä®ranga, kuriÄ UAB „A.“ pardavė UAB „M.“ pagal 2008-08-06 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIL Nr. 014845 galėjo bÅ«ti sukomplektuota iÅ¡ įrangos, gautos pagal 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 01/01 (profesionalaus kompiuterio poligrafo „Diana 01“ įrenginys bei su juo susijusi programinė įranga), o ne iÅ¡ įrangos, gautos pagal 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 12/01 (mobilaus kompiuterinio komplekto su programine įranga „Konkord SKP“ dalis). 6.17.5. Ä®ranga, kuriÄ UAB „M.“ pardavė LPLC pagal 2008-08-06 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MLD Nr. 0000022, galėjo bÅ«ti sukomplektuota iÅ¡ įrangos, kuriÄ UAB „M.“ įgijo iÅ¡ UAB „A.“ pagal 2008-08-06 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIL Nr. 014845, nes UAB „A.“ iÅ¡ AOZT „T.“ pagal 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 01/01 buvo gavusi profesionalaus kompiuterio poligrafo „Diana 01“ įrenginį bei su juo susijusiÄ programinę įrangÄ . 6.17.6.

Ä®ranga (specializuota tiriamoji kėdė), kuriÄ UAB „A.“ pardavė UAB „M.“ pagal 2008-12-09 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIL Nr.014942, galėjo bÅ«ti sukomplektuota iÅ¡ įrangos, kuriÄ UAB „A.“ perėmė iÅ¡ AOZT „T.“ pagal priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 12/01. 6.17.7. Ä®ranga (specializuota tiriamoji kėdė), kuriÄ UAB „M.“ pardavė LPLC pagal 2008-12-10 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MLD Nr. 0000066, galėjo bÅ«ti sukomplektuota iÅ¡ įrangos, kuriÄ UAB „M.“ įsigijo iÅ¡ UAB „A.“ pagal 2008- 12-09 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIL Nr. 014942. 6.17.8.

Ä®ranga (kompiuteris su programine įranga „Konkord SKP“ (APM) (fizinių savybių nustatymo prietaisas), kuriÄ UAB „A.“ pardavė UAB „M.“ pagal 2008-12-09 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIL Nr. 014939, galėtų bÅ«ti sukomplektuota iÅ¡ įrangos, kuriÄ UAB „A.“ perėmė iÅ¡ AOZT „T.“ pagal priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 12/01. 6.17.9. Ä®ranga (kompiuteris su programine įranga „Konkord SKP“), kuriÄ UAB „M.“ pardavė LKPB pagal 2008-12-09 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MLD Nr. 0000138, galėtų bÅ«ti sukomplektuota iÅ¡ įrangos, kuriÄ UAB „M.“ įsigijo iÅ¡ UAB „A.“ pagal 2008-12-09 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIL Nr. 014939. 6.17.10.

Ä®ranga (duomenų apdorojimo programinė įranga), kuriÄ UAB „A.“ pardavė UAB „M.“ pagal 2008-06-26 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIL Nr.014810, galėtų bÅ«ti sukomplektuota iÅ¡ įrangos, kuriÄ UAB „A.“ perėmė iÅ¡ AOZT „T.“ pagal priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 12/01. 6.17.11. UAB „M.“ pagal 2008-09-09 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MLD Nr.0000029 suteikė „Sp.z.o.o. IBB“ konsultacines paslaugas verslo saugumo srityje ir vertimÄ , o iÅ¡ UAB „A.“ pagal 2008-06-29 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIL Nr. 014810 įsigijo duomenų apdorojimo įrangÄ .

Ar į suteiktas konsultacines paslaugas verslo ir saugumo srityje bei vertimÄ Ä¯eina ir duomenų apdorojimo įranga iÅ¡ pateiktų tyrimui dokumentų nustatyti negalima. 6.17.12. Ä®ranga (duomenų apdorojimo programinė įranga), kuriÄ UAB „A.“ pardavė UAB „M.“ pagal 2008-03-25 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIL Nr.014445, galėtų bÅ«ti sukomplektuota iÅ¡ įrangos, kuriÄ UAB „A.“ perėmė iÅ¡ AOZT „T.“ pagal priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 12/01. 6.17.13. UAB „M.“ pagal 2008 m. kovo 17 d. ir 27 d.

PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ML Nr. 08002 ir ML Nr. 08003 suteikė UAB „VICK“ konsultacines paslaugas, o iÅ¡ UAB „A.“ pagal 2008-03-25 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIL Nr. 014445 pirko duomenų apdorojimo programinę įrangÄ . Be to, pagal 2008-03-17 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ML Nr. 08002 paslaugos suteiktos anksčiau (2008-03-17) negu UAB „M.“ įsigijo duomenų apdorojimo programinę įrangÄ (2008-03-25). Ar į suteiktas konsultacines paslaugas įeina ir duomenų apdorojimo įranga iÅ¡ pateiktų tyrimui dokumentų nustatyti negalima. 6.17.14.

Ä®ranga, kuriÄ UAB „A.“ pardavė UAB „M.“ pagal 2008-08-28 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIL Nr. 014869 galėtų bÅ«ti sukomplektuota iÅ¡ įrangos (duomenų apdorojimo programinė įranga), kuriÄ UAB „A.“ perėmė iÅ¡ AOZT „T.“ pagal 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 12/01, ir įrangos (raÅ¡ybos ir kalbos analizavimo modulius), gautos pagal 2008-02-03 priėmimo perdavimo aktÄ Nr. 02/01. 6.17.15. UAB „M.“ pagal 2008 m. gruodžio 30 d. ir 31 d. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras MLD Nr. 0000062 ir MLD Nr. 0000055 UAB „S. M. - NTP“ suteikė konsultacines paslaugas, o iÅ¡ UAB „A.“ pagal 2008-08-28 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIL Nr. 014869 įsigijo programinę įrangÄ .

Ar į suteiktas konsultacines paslaugas verslo saugumo srityje įeina ir duomenų apdorojimo įranga iÅ¡ pateiktų tyrimui dokumentų nustatyti negalima (t. 20, b. l. 87-102). 6.18. Lietuvos apeliaciniam teismui S. S. gynėjo pateiktoje 2018-06-11 specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad specialistas atliko tyrimÄ , taikydamas dokumentų analizės metodÄ pagal jam pateiktus dokumentus: 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutartį, 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 12/01, 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 01/01 ir 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 02/01.

Specialistas objektyviai negalėjo atlikti profesionalaus kompiuterinio poligrafo pavadinimu „Diana 01“ ir mobilaus kompiuterinio komplekto su programine įranga pavadinimu „Konkord SKP“ apžiūros, nes jie nurašyti. Tarp profesionalaus kompiuterinio poligrafo pavadinimu „Diana 01“ ir mobilaus kompiuterinio komplekto su programine įranga pavadinimu „Konkord SKP“ reikšmingų skirtumų nėra, nes sprendžiant iš aktų duomenų ir „Diana“, ir „Konkord“ yra profesionalūs kompiuteriniai poligrafai, t. y. tos pačios rūšies įranga.

Jie gali skirtis gabaritais, dizainu, gamintojo prekiniu ženklu (atributika) bei programine įranga, tačiau profesionalių kompiuterinių poligrafų funkcijos bei priedai yra tie patys (įvertinus užsakovų pageidavimus dėl komplektacijos), dėl ko galima daryti iÅ¡vadÄ , kad „Diana“ ir „Konkord“ niekuo nesiskiria. Be to, poligrafų pavadinimai gali bÅ«ti identiÅ¡ki arba skirtingi, iÅ¡vežimo iÅ¡ Rusijos palengvinimo tikslais ir pan. IÅ¡ pavadinimų „Diana 01“ ir „Konkord SKP“ aktuose nurodytų komponentų, profesionalių kompiuterinių poligrafų atskirti galimybės nėra, kadangi tai tik pavadinimai, kurie neatskleidžia poligrafo turinio.

Visumoje specialistui yra žinoma virÅ¡ 35 skirtingų poligrafų pavadinimų, tarp kurių yra daug tokių, kurie iÅ¡ esmės niekuo nesiskiria vieni nuo kitų. 6.18.1. Pagal 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 12/01 nustatyta, kad tai yra poligrafo komplektiniai blokai (komponentai), iÅ¡ kurių gali bÅ«ti pagaminti tiek poligrafas pavadinimu „Diana“, tiek pavadinimu „Konkord“. Ä®vertinus tai, kad poligrafų sudėtinės dalys yra tos pačios, taigi iÅ¡ 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akte Nr. 12/01, nurodytų mobilaus kompiuterinio komplekto su programine įranga pavadinimu „Konkord SKP“ komponentų galėjo bÅ«ti sukomplektuoti profesionalÅ«s kompiuteriniai poligrafai pavadinimu „Diana 01“. 6.18.2.

Įvertinus komponentų kiekius 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akte Nr. 12/01, galima sukomplektuoti mažiausiai 4 profesionalius kompiuterinius poligrafus pavadinimu „Diana 01“, kadangi yra 4 pagrindiniai komponentai. Programinė įranga gali būti kopijuojama ir pritaikoma pagal užsakovo poreikius. Programinė įranga gali skirtis, būti pritaikyta individualiems užsakovo poreikiams, tačiau jis vis tiek išliks profesionalaus kompiuterinio poligrafo programine įranga. Kaip profesionalus kompiuterinis poligrafas bus pavadintas skirtumo ar reikalavimų nėra, tai gamintojo (komplektuotojo) reikalas. 6.18.3.

Specialistas susistemino 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutarties, 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akto Nr. 12/01, 2007-12-03 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros VIL Nr. 012975 bei 2007-12-18 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ML Nr. 07001 duomenis, juos palygino ir nustatė, kad nors PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje VIL Nr. 012975 yra nurodytas 1 poligrafo vienetas, kÄ reikėtų suprasti, kad buvo parduotas vienas poligrafas, bet jis galėjo bÅ«ti sukomplektuotas iÅ¡ komponentų, nurodytų 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akte Nr. 12/01, kurie atvaizduoti lentelės 2 skiltyje.

Tokia iÅ¡vada darytina dėl nurodyto poligrafo pavadinimo, tÄ patvirtina ir pardavimo kaina 29 000 Eur, palyginus su savikaina 25 000 Eur su PVM (antkainis sudaro 16 proc.), kad Vadovybės apsaugos departamentui prie VRM buvo parduotas tokios komplektacijos poligrafas patvirtina ir jiems 2007-12-07 iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra ML Nr. 07001 bendrai 35 000 Lt sumai, arba su 20 % antkainiu. PVM sÄ skaitų faktÅ«rų suminė iÅ¡raiÅ¡ka irgi patvirtina pardavimo realumo faktÄ . Vadovybės apsaugos departamentui pagal 2007-12-07 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ML Nr. 07001, UAB „M.“ galėjo parduoti sukomplektuotÄ poligrafÄ pavadinimu „Diana 01“, kurį UAB „A.“ galėjo sukomplektuoti iÅ¡ komponentų, nurodytų 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akte Nr. 12/01, ir parduoti UAB „M.“ pagal 2007-12-03 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIL Nr. 012975. 6.18.4.

Specialistas susistemino 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutarties, 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akto Nr. 12/01, 2007-12-03 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros VIL Nr. 013185 bei 2007-12-18 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ML Nr. 07002 duomenis, juos palygino ir nustatė, kad nors PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje VIL Nr. 013185 yra nurodytas 1 poligrafo vienetas, kÄ reikėtų suprasti, kad buvo parduotas vienas poligrafas, bet jis galėjo bÅ«ti sukomplektuotas iÅ¡ komponentų, nurodytų 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akte Nr. 12/01, kurios atvaizduotos lentelės 2 skiltyje.

Tokia iÅ¡vada darytina dėl nurodyto poligrafo pavadinimo, tÄ patvirtina ir pardavimo kaina 49 600 Eur, palyginus su savikaina 37 600 Eur su PVM, antkainis sudaro 32 proc. Kad VTPT buvo parduotas tokios komplektacijos poligrafas patvirtina ir jiems 2007-12-19 iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra ML Nr. 07002, kurios bendra suma 50 600 Lt, arba su 2 % antkainiu. PVM sÄ skaitų faktÅ«rų suminė iÅ¡raiÅ¡ka irgi patvirtina pardavimo realumo faktÄ . VTPT pagal 2007-12-19 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ML Nr. 07002, UAB „M.“ galėjo parduoti sukomplektuotÄ poligrafÄ pavadinimu „Diana 01“, kurį UAB „A.“ galėjo sukomplektuoti iÅ¡ komponentų, nurodytų 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akte Nr. 12/01, ir parduoti UAB „M.“ pagal 2007-12-18 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIL Nr. 013185 (t. 20, b. l. 108-115). 6.19.

Ekspertas Andrius Chaževskas apeliacinės instancijos teisme palaikė savo ekspertizės aktÄ ir paaiÅ¡kino, kad sprendė, jog programinė įranga „Konkord SKP“ nėra „Diana 01“ tik iÅ¡ pavadinimo dokumentuose, nes daugiau neturėjo jokių duomenų (neturėjo specifikacijų, nematė tiesiogiai įrangos), todėl iÅ¡vados yra tik prielaidinės. 6.20. Ekspertė Audrona SpiečiÅ«tė apeliacinės instancijos teisme palaikė savo ekspertizės aktÄ ir paaiÅ¡kino, kad tyrimÄ atliko pagal pateiktus apskaitos dokumentus. 6.21.

Specialistas Darius Bernotas apeliacinės instancijos teisme palaikė savo specialisto iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vadas padarė vadovaudamasis tik dokumentais. Programinių įrangų „Konkord SKP“ ir „Diana 01“ komplektacija yra ta pati, vienodos detalės, pvz., abi įrangos turi foto jutiklius, taip pat dalis, kurios matuoja judėjimÄ , Å¡irdies ritmÄ , apdoroja duomenis ir pan., tik skiriasi jų pavadinimai („Konkord SKP“ ir „Diana 01“), todėl, anot specialisto, iÅ¡ Å¡ių detalių galima sukomplektuoti ir „Konkord SKP“, ir „Diana 01“. 6.22.

Apeliacinės instancijos teisme iÅ¡analizavus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visetÄ , papildomų įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo S. S. iÅ¡keltÄ versijÄ nerasta. Pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad tarp UAB „A.“ ir AOZT „T.“ sandoris buvo fiktyvus (tariamas), sudarytas dėl akių, nesiekiant sutartyje numatytų teisinių pasekmių, yra pagrįsta. 6.23. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės, t. y. kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ (Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnis), turtÄ (ar turtinę teisę).

Turto iššvaistymas Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Esminis turto iššvaistymo požymis, skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus iššvaistyto turto atžvilgiu.

Turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, turtine teise disponuoja savo nuožiÅ«ra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiÅ¡kia kaltininkui patikėto svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sÄ lygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala.

Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtÄ ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems Å¡is turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo.

Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtÄ ar turtinę teisę. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiÅ¡kia, kad kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį turtÄ ar turtinę teisę iššvaisto turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtÄ ar turtinę teisę neatlygindamas jo vertės arba atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai.

Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtÄ ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

Turto iššvaistymo sudėtis yra materiali, todėl bÅ«tinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymas gali bÅ«ti padarytas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtÄ ar žinioje esantį svetimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas Å¡io turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jai kilti.

Turto iššvaistymas taip pat gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt. 6.24.

Nuteistojo S. S. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad jo vadovaujama įmonė UAB „A.“ melo detektorius ir su melo detektoriais susijusiÄ Ä¯rangÄ pirko iÅ¡ Rusijos įmonės AOZT „T.“, o paskui dalį įrangos už 350 000 Lt pardavė UAB „M.“, tai, anot nuteistojo, patvirtina įmonei UAB „M.“ iÅ¡raÅ¡ytos 9 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, atitinkamai UAB „M.“ juos pardavė kitoms įmonėms, paneigia byloje esantys įrodymai. 6.25. Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje buvo perskaityti dokumentai, gauti teisinės pagalbos praÅ¡ymu iÅ¡ Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų.

IÅ¡ Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų pateikto bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro matyti, kad įmonė AOZT „T.“ (kurios adresas ir kiti duomenis sutampa su duomenimis, nurodytais 2007-11-20 sutartyje, sudarytoje su UAB „A.“: (duomenys neskelbtini), Maskva) veiklÄ nutraukė ir buvo paÅ¡alinta iÅ¡ Bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro 2007-09-30, jos steigėju (dalininku) bei vadovu buvo K. V. A., kuris mirė 2013-05-08 (t. 13, b. l. 135-139, 162-169). IÅ¡ teisinės pagalbos praÅ¡ymu apklaustų liudytojų A.

L. F., BÅ«sto ir statybos kooperatyvo „R.“, esančio (duomenys neskelbtini), Maskvoje (tuo pačiu adresu, kur buvo registruota įmonė AOZT „T.“), buvusio pirmininko žmonos, ir B. J. J., BÅ«sto ir statybos kooperatyvo „R.“ vyr. buhalterės, parodymų matyti, kad AOZT „T.“ savo registracijos adresu taip pat niekada nevykdė veiklos, minėtu adresu buvo užregistruota daugiau nei 200 juridinių asmenų, tačiau nei vienas iÅ¡ juridinių asmenų atstovų Å¡iuo adresu nesirodė, liudytojoms apie įmonės AOZT „T.“ atstovÄ V.

K. nieko nežinoma, Būsto ir statybos kooperatyvo „R.“, esančio (duomenys neskelbtini), Maskvoje, dokumentuose nėra duomenų apie AOZT „T.“ bei V. K. (t. 13, b. l. 143-158, 176-180). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje esanti 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „A.“ (pirkėjas), atstovaujama direktoriaus S. S., ir AOZT „T.“ (pardavėjas), atstovaujama direktoriaus V. K., negalėjo būti pasirašyta 2007-11-20, nes nuo 2007-09-30 AOZT „T.“ jau nebevykdė veiklos ir buvo pašalinta iš Bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro, bei negalėjo būti sudaryta su asmeniu V.

K., kuris nebuvo AOZT „T.“ direktorius. 6.26. Nors byloje pateikti 2007-12-03, 2008-01-10, 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktai, kuriuose nurodyta, kad įmonė AOZT „T.“, atstovaujama direktoriaus V. K., perduoda UAB „A.“, kuriÄ atstovauja direktorius S. S., profesionalaus kompiuterio poligrafo „Diana 01“ įrenginį bei su juo susijusiÄ programinę įrangÄ , iÅ¡ viso už 350 000 Lt, bei mobilaus kompiuterinio komplekto su programine įranga „Konkord SKP“ dalį, tačiau byloje nėra jokių objektyvių dokumentų, patvirtinančių aktuose nurodytų prekių gavimÄ iÅ¡ įmonės AOZT „T.“, t. y. sÄ skaitų, muitinės (importo) deklaracijų ir pan.

IÅ¡ Vilniaus teritorinės muitinės raÅ¡to matyti, kad ir Muitinės informacinių sistemų centro duomenų bazėse nėra informacijos apie 2007-2008 metais V. K., UAB „A.“ ir Rusijos įmonės AOZT „T.“ įformintus muitinės dokumentus (t. 11, b. l. 78-79). Trijuose perdavimo-priėmimo aktuose nurodyta, kad juos pasirašė AOZT „T.“ direktorius V. K., tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių Å¡io asmens sÄ sajas su minėta Rusijos bendrove. Nuteistasis S. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad V.

K. nebuvo atvykęs į Lietuvos RespublikÄ , o įrangÄ atvežė AOZT „T.“ atstovai, kurių asmens duomenų (vardo, pavardžių) nurodyti negalėjo. Nors liudytojas Č. M., buvęs UAB „A.“ direktorius, nurodė, kad jam buvo pavykę susisiekti su AOZT „T.“ atstovais, tačiau taip pat nenurodė su kokiais konkrečiais Å¡ios bendrovės darbuotojais bendravo bei nepateikė jų kontaktų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad liudytojÄ ÄŒ. M. UAB „A.“ direktoriumi nusprendė paskirti S. S., todėl Å¡is liudytojas yra suinteresuotas duoti palankius parodymus S. S. atžvilgiu.

Be to, liudytojo Č. M. parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys. IÅ¡ liudytojos R. K., UAB „A.“ bankroto administratorės, teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad ji bandė susisiekti su AOZT „T.“ atstovais, tačiau nepavyko, nes įmonė buvo iÅ¡registruota. Å ios liudytojos R. K. parodymus patvirtina Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų pateikti bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro duomenys, kad AOZT „T.“ veiklÄ nutraukė ir buvo paÅ¡alinta iÅ¡ Bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro 2007-09-30.

Be to, liudytojas J. G., buvęs UAB „M.“ direktorius, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nežino įmonės AOZT „T.“ ir V. K., per jį tikrai nepirko jokios įrangos. Liudytojas V. S., Vadovybės apsaugos departamento darbuotojas, teisiamajame posėdyje parodė, kad nežino, ar girdėjo apie įmonę AOZT „T.“, tačiau S. S. įmonės patalpose apmokymus vedė Rusijos įmonės „P.“ atstovas A. S. Liudytojas A. K., Policijos departamento Kriminalinės policijos valdybos Veiklos planavimo, organizavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, teisiamajame posėdyje parodė, kad iš įmonės AOZT „T.“ neteko pirkti melo detektorių, su V.

K. nebendravo, tačiau Rusijos įmonės „K.“ atstovai buvo atvažiavę į UAB „M.“. Taigi, byloje apklausti liudytojai neigė pažinoję ar bendravę su AOZT „T.“ atstovu V. K., neigė pirkę iš AOZT „T.“ ar V. K. melo detektorius. Priešingai, liudytojai parodė, kad S. S. įmonės patalpose lankėsi ir apmokymus vedė kitų Rusijos įmonių, gaminančių poligrafus ir jais prekiaujančių, atstovai, t. y. Rusijos įmonės „P.“, gaminančios poligrafus „Diana“ ir jais prekiaujančios, atstovas A.

S., taip pat Rusijos įmonės „K.“, gaminančios poligrafus „Konkord SKP“ ir jais prekiaujančios, atstovai. 6.27. Nuteistasis S. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktu AOZT „T.“ atstovas perdavė UAB „A.“ profesionalaus kompiuterinio poligrafo „Diana 01“ įrenginį bei su juo susijusiÄ Ä¯rangÄ , kurios kaina buvo 350 000 Lt, ir kuri UAB „A.“ buvo naudojama pareigÅ«nų mokymuose ir prezentacijose, tai buvo pirmasis toks prietaisas Lietuvoje, vėliau Å¡i įranga buvo perduota UAB „A.“ bankroto administratoriui UAB „Divingas“.

Tačiau Å¡iuos nuteistojo parodymus dėl poligrafo įsigijimo aplinkybių paneigia kiti byloje esantys duomenys. 6.28. Liudytojas V. S., Vadovybės apsaugos departamento darbuotojas, teisiamajame posėdyje parodė, kad nuteistasis S. S. savo įmonėje turėjo bandomÄ jį poligrafo „Diana 01“ egzempliorių, kurį 1-2 mėnesiams buvo paskolinęs iÅ¡bandyti Vadovybės apsaugos departamentui prieÅ¡ departamentui paskelbiant konkursÄ dėl melo detektoriaus pirkimo, kurį laimėjo S. S. įmonė – UAB „A.“ arba UAB „M.“ (Å¡ios įmonės buvo įsikÅ«rusios vienoje patalpoje).

IÅ¡ UAB „M.“ ir Vadovybės apsaugos departamento profesionalaus kompiuterinio poligrafo „Diana 01“ pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta 2007-11-14 (t. 18, b. l. 77-85), t. y. iki 2008-01-10 priėmimo-perdavimo akto, kuriuo tariami AOZT „T.“ perdavė UAB „A.“ profesionalų kompiuterinį poligrafÄ â€žDiana 01“ ir kuris, anot nuteistojo S. S., buvo pirmasis toks prietaisas Lietuvoje bei buvo naudojamas pareigÅ«nų mokymuose ir prezentacijose, o vėliau Å¡i įranga buvo perduota UAB „A.“ bankroto administratoriui UAB „Divingas“.

IÅ¡ liudytojo V. S. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis iÅ¡ UAB „A.“ bankroto administratoriaus nusipirko poligrafÄ â€žDiana 01“ už 500 Lt, kurį perdavė remontuoti jo gamintojui Rusijos įmonei „P.“, kurios direktorius A. S. lankėsi S. S. įmonės patalpose bei vedė mokymus, t. y. S. S. turėjo tiesioginį kontaktÄ su melo detektoriaus „Diana“ gamintoju ir jam nebuvo poreikio ieÅ¡koti kito melo detektorių pardavėjo ar tarpininko. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad S. S. vadovaujama įmonė UAB „A.“ profesionalų kompiuterinį poligrafÄ â€žDiana 01“ buvo įsigijusi daug anksčiau ir kitomis aplinkybėmis (iÅ¡ kitos įmonės) nei nurodyta 2008-01-10 priėmimo-perdavimo akte. 6.29.

Nuteistasis S. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „M.“ iÅ¡ UAB „A.“ nupirktus melo detektorius ir su melo detektoriais susijusiÄ Ä¯rangÄ pardavė aÅ¡tuonioms įmonėms (Vadovybės apsaugos departamentui, VTPT, UAB „VICK“, LPLC, Sp. o. o. „IBB“, LKPB, LPLC, UAB „S. M. – NTP). 6.30. Tikrinant Å¡iÄ nuteistojo S. S. iÅ¡keltÄ versijÄ , byloje reikia nustatyti, iÅ¡ kokios įmonės UAB „M.“ pirko melo detektorių įrangÄ , kuriÄ pardavė kitoms įstaigoms. 6.31.

Byloje yra 9 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, iÅ¡raÅ¡ytos įmonės UAB „A.“ įmonei UAB „M.“, kuriomis UAB „A.“ tariamai pardavė UAB „M.“ melo detektorius ir su juo susijusiÄ Ä¯rangÄ , įsigytÄ iÅ¡ AOZT „T.“, tačiau PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra pasiraÅ¡ytos tik pardavėjo - UAB „A.“ direktoriaus S. S., o pirkėjo - UAB „M.“ atstovo paraÅ¡o nėra (t. 17, b. l. 65-73). Byloje nėra sutarčių, sudarytų tarp UAB „A.“ ir UAB „M.“, dėl melo detektorių ir su jais susijusios įrangos pirkimo-pardavimo, kurių pagrindų bÅ«tų iÅ¡raÅ¡ytos 9 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros.

IÅ¡ 9 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir AOZT „T.“ 2007-12-03 ir 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktų turinio matyti, kad UAB „A.“ pagal iÅ¡raÅ¡ytas 9 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įmonei UAB „M.“ tariamai pardavė daugiau įrangos bei žymiai pigiau, nei UAB „A.“ buvo įsigijusi iÅ¡ AOZT „T.“ pagal 2007-12-03 ir 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktus (t. 17, b. l. 52, 54), pvz., UAB „A.“ įmonei UAB „M.“ pardavė 3 vnt. duomenų apdorojimo programinės įrangos, nors pagal priėmimo-perdavimo aktÄ UAB „A.“ iÅ¡ AOZT „T.“ tariamai buvo įsigijusi tik 1 vnt. duomenų apdorojimo programinės įrangos, be to, iÅ¡ 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akto matyti, kad 1 vnt. duomenų apdorojimo programinės įrangos kainavo 75 000 Lt, o įmonei UAB „M.“ buvo parduota tris kartus už 7 542,37 Lt, 6 800 Lt ir 29 364,40 Lt (be PVM) (t. 17, b. l. 52, 68, 69, 71).

Taip pat UAB „A.“ vienÄ specializuotÄ tiriamÄ jÄ kėdę UAB „M.“ pardavė pigiau nei tariamai buvo įsigijusi iÅ¡ AOZT „T.“ (įsigijo už 4 000 Lt, pardavė už 2 709,32 Lt) (t. 17, b. l. 52, 73). Ä®vertinus tai, darytina iÅ¡vada, kad UAB „A.“ iÅ¡raÅ¡ytose įmonei UAB „M.“ ir jos nepasiraÅ¡ytose 9 PVM sÄ skaitose faktÅ«rose esantys duomenys nesutampa su UAB „A.“ tariamai iÅ¡ AOZT „T.“ įsigytos įrangos kiekiais bei kainomis. 6.32. Liudytojas J.

G., laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-07-22 buvęs UAB „M.“ direktorius, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jo vadovavimo laikotarpiu UAB „M.“ pardavė tris melo detektorius, kurių gamintojas buvo Rusijos įmonė „P. c.“, kurios savininkas A. S. Liudytojas apeliacinės instancijos teisme neprisiminė, ar melo detektorius tiesiogiai pirko iš Rusijos įmonės „P. c.“ ar per UAB „A.“, tačiau nurodė, kad pirminis melo detektorių įsigijimo šaltinis buvo Rusijos įmonė „P. c.“.

Jeigu melo detektorių pirkimas buvo įformintas per UAB „A.“, tai per Å¡iÄ Ä¯monę tik praėjo pinigai, jokių esminių kainų pasikeitimų nebuvo. Liudytojas nurodė, jog nežino įmonės AOZT „T.“ ir V. K., per jį tikrai nepirko jokios įrangos. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus liudytojas J. G. davė ir pirmosios instancijos teisme, tik apygardos teismo posėdyje parodė, kad jo vadovavimo laikotarpiu UAB „M.“ melo detektorius įsigijo tiesiogiai iÅ¡ Rusijos įmonės „P. c.“, UAB „M.“ iÅ¡ kitų įmonių melo detektorių neįsigijo.

Å iuos liudytojo J. G. parodymus patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga. 6.33. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad UAB „M.“, J. G. vadovavimo laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-07-22, buvo sudariusi tris melo detektorių pirkimo-pardavimo sutartis su Vadovybės apsaugos departamentu (2007-11-14) (t. 18, b. l. 77-85), VTPT (2007-12-05) (t. 19, b. l. 220-228) ir LPLC (2008-07-02) (t. 19, b. l. 178-186). Visos Å¡ios trys įmonės pirko profesionalius kompiuterinius poligrafus (melo detektorius) „Diana“. IÅ¡ Rusijos įmonės „P.“ atsakymo į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimÄ matyti, kad Rusijos Federacijos teritorijoje poligrafų „Diana“ gamyba užsiima tik Rusijos įmonė „P.“ (t. 20, b. l. 84-85). 6.34.

IÅ¡ 2008-07-02 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp LPLC iÅ¡ UAB „M.“, atstovaujamos direktoriaus J. G., LPLC įsigijo iÅ¡ UAB „M.“ profesionalų kompiuterinį poligrafÄ â€žDiana“ už 41 600 Lt (su PVM). Praėjus dviem dienoms po sutarties su LPLC sudarymo, UAB „M.“, atstovaujama direktoriaus J. G., 2008-07-04 pasirašė sutartį su Rusijos įmone „P. c.“, pagal kuriÄ UAB „M.“ nupirko iÅ¡ Rusijos įmonės „P. c.“ profesionalų kompiuterinį poligrafÄ â€žDiana“ už 237 000 Rusijos rublių (25 482,50 Lt, pagal Lietuvos banko duomenis 2008-07-04 kursas buvo 100 rublių - 9,3005 Lt) (t. 19, b. l. 196-199, 204-207).

IÅ¡ krovinio muitinės deklaracijos matyti, kad profesionalus kompiuterinis poligrafas „Diana“, kurį iÅ¡siuntė ir deklaravo Rusijos įmonės „P. c.“ (gavėjui UAB „M.“), kirto Rusijos sienÄ 2008-07-28 (t. 19, b. l. 200, 208-210). IÅ¡ Vilniaus teritorinės muitinės pateiktų deklaracijų matyti, kad į Lietuvos Respublikos teritorijÄ 2008-07-30 atvyko iÅ¡ Rusijos įmonės „P. c.“ krovinys, adresuotas gavėjui UAB „M.“ - poligrafas „Diana“, kurio vertė 237 000 Rusijos rublių; krovinį pagal UAB „M.“ iÅ¡raÅ¡ytÄ 2008-07-18 įgaliojimÄ iÅ¡ Lietuvos muitinės 2008-08-04 atsiėmė S. S. (t. 15, b. l. 172-186).

KitÄ dienÄ po poligrafo „Diana“ atsiėmimo iÅ¡ Lietuvos muitinės, pagal 2008-08-05 priėmimo-perdavimo aktÄ UAB „M.“ melo detektorių „Diana“ perdavė LPLC (t. 19, b. l. 178-186). Taip pat iÅ¡ 2008-11-04 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tuo metu, kai UAB „M.“ atstovavo S. S., matyti, kad LPLC iÅ¡ UAB „M.“ įsigijo specializuotÄ tiriamÄ jÄ kėdę už 4 720 Lt (su PVM), kuri LPLC buvo perduota 2008-12-10 (t. 19, b. l. 187-192). Rusijos įmonė „P.“ atsakyme į paklausimÄ nurodė, kad jiems pateikta kėdės nuotrauka su specifikacijomis, kuri buvo kaip priedas prie 2008-11-04 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su LPLC ir UAB „M.“, yra Rusijos įmonės „P.“ produkcija (t. 20, b. l. 84-85). 6.35.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad UAB „M.“ tiek J. G., tiek S. S. vadovavimo metu poligrafus „Diana“ bei su melo detektoriais susijusiÄ Ä¯rangÄ (pvz., specializuotÄ tiriamÄ jÄ kėdę) įsigydavo tiesiogiai iÅ¡ jų gamintojo Rusijos įmonės „P.“, kurios atstovas direktorius A. S., kaip matyti iÅ¡ liudytojo V. S. teisiamajame posėdyje duotų parodymų, lankėsi S. S. įmonės patalpose ir vedė apmokymus su poligrafu „Diana“. Todėl nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡taraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams nuteistojo S. S. parodymai, kad jis melo detektorius pirko iÅ¡ kitos Rusijos įmonės - AOZT „T.“, kai Å¡i įmonė jau buvo nutraukusi veiklÄ ir buvo paÅ¡alinta iÅ¡ Bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro, už keliasdeÅ¡imt kartų didesnę kainÄ nei gamintojo Rusijos įmonės „P.“ siÅ«loma kaina, kai tuo metu bendravo ir turėjo tiesioginį kontaktÄ su melo detektorių „Diana“ gamintoju Rusijos įmonės „P.“ atstovu direktoriumi A.

S., kuris buvo atvykęs į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , lankėsi nuteistojo S. S. įmonės patalpose ir vedė tenai apmokymus (pagal 2007-11-20 sutartį su AOZT „T.“ įmonė UAB „A.“, atstovaujama S. S., melo detektorių „Diana“ tariamai pirko už 350 000 Lt, pagal 2008-07-04 sutartį su Rusijos įmone „P. c.“ įmonė UAB „M.“, atstovaujama direktoriaus J. G., pirko profesionalų kompiuterinį poligrafÄ â€žDiana“ už 237 000 Rusijos rublių (25 482,50 Lt, pagal Lietuvos banko duomenis 2008-07-04 kursas buvo 100 rublių - 9,3005 Lt), iÅ¡ Rusijos įmonės „P.“ atsakymo į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimÄ matyti, kad poligrafų „Diana“ laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2009 metų kaina, priklausomai nuo modifikacijos ir komplektavimo, buvo nuo 162 000 Rusijos rublių iki 232 000 Rusijos rublių (nuo apie 17 881 Lt iki apie 25 607 Lt (pagal Lietuvos banko duomenis 2007-2009 metais vidutinis kursas buvo 100 rublių - 9,0598 Lt)) (t. 20, b. l. 84-85)).

IÅ¡ byloje esančių sutarčių datų ir muitinės deklaracijose esančių datų ir antspaudų matyti, kad Rusijos įmonė „P.“ nesusidÅ«rė su jokiais sunkumais siunčiant iÅ¡ Rusijos Federacinės Respublikos į Lietuvos RespublikÄ melo detektorius „Diana“, įranga po sutarties su UAB „M.“ ir Rusijos įmone „P.“ pasiraÅ¡ymo (2008-07-04) iÅ¡ Rusijos į LietuvÄ atkeliavo per kelias savaites (2008-07-30), o pats siuntimas, praeinant visas muitinių procedÅ«ras, užtrÅ«ko kelias dienas (iÅ¡ Rusijos Federacijos iÅ¡siųsta 2008-07-25, Lietuvos muitinėje gauta 2008-07-30, gavėjo UAB „M.“ atstovas S. S. iÅ¡ muitinės krovinį atsiėmė 2008-08-04).

Todėl S. S. nebuvo jokio poreikio ieÅ¡koti kitos įmonės, iÅ¡ kurios galima bÅ«tų lengviau įsigyti melo detektorius ir juos atgabenti į Lietuvos RespublikÄ , sumokant už tai keliasdeÅ¡imt kartų didesnes sumas nei parduodavo gamintojas, su kuriuo S. S. tiesiogiai bendravo ir pats iÅ¡ Lietuvos muitinės atsiėmė Rusijos įmonės „P.“ atsiųstÄ UAB „M.“ poligrafÄ â€žDiana“. 6.36. Nuteistojo S. S. parodymai, kad jis UAB „M.“ pardavė dalį įrangos už 350 000 Lt, gautos pagal 2007-12-03 ir 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktus, kuriais tariamai AOZT „T.“ perdavė UAB „A.“ mobilaus kompiuterinio komplekto su programine įranga „Konkord SKP“ dalis, o atitinkamai UAB „M.“ iÅ¡ jų sukonstravusi melo detektorius „Diana“ pardavė kitoms įstaigoms, yra nepagrįsti.

Liudytojas J. G., UAB „M.“ direktorius, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose parodė, kad melo detektoriai „Diana“ ir „Konkord SKP“ yra tarpusavyje konkuruojančių įmonių gaminiai. IÅ¡ melo detektorių pirkimo-pardavimo sutarčių su Vadovybės apsaugos departamentu (2007-11-14) (t. 18, b. l. 77-85), VTPT (2007-12-05) (t. 19, b. l. 220-228), LPLC (2008-07-02) (t. 19, b. l. 178-186), sutarčių priedų – įrangos specifikacija ir priėmimo-perdavimo aktų matyti, kad valstybinės įstaigos įsigijo konkretaus modelio profesionalius kompiuterinius poligrafus „Diana“, kurių gamyba užsiėmė tik Rusijos įmonė „P.“, kartu su įrangos pasais ir garantiniais talonais, patvirtinančiais jų autentiÅ¡kumÄ .

Nors Å¡ių dviejų konkuruojančių Rusijos įmonių įrenginiai – melo detektoriai „Diana“ ir „Konkord SKP“ iÅ¡ esmės turi tÄ pačiÄ paskirtį ir atlieka tas pačias funkcijas, tačiau turi ir savo ypatybių, bÅ«dingų tik jų gamintojui. Pavyzdžiui, liudytojas V. S., Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, dirbantis su poligrafais „Diana“, teisiamajame posėdyje parodė, kad nemokėjo įsijungti S. S. pademonstruoto poligrafo „Konkord SKP“. Be to, sudėjus profesionalų melo detektorių „Diana“ iÅ¡ melo detektoriaus „Konkord SKP“ dalių, negalėtų bÅ«ti taikoma melo detektoriaus „Diana“ gamintojo garantija.

Atsižvelgiant į tai, S. S. tvirtinimas, kad melo detektoriai „Diana“ buvo sudėti iš kitos konkuruojančios įmonės „K.“ melo detektorių „Konkord SKP“ dalių yra nelogiški, be to, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms dėl poligrafų „Diana“ įsigijimo, nes UAB „M.“ poligrafus „Diana“ įsigydavo tiesiogiai iš jų gamintojo – Rusijos įmonės „P.“. 6.37. Iš 2008-10-14 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad LKPB iš UAB „M.“ nusipirko kompiuterį su programine įranga „Konkord SKP“ už 50 406,86 Lt (su PVM) (t. 18, b. l. 151-153).

IÅ¡ LKPB atsakymo į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimÄ matyti, kad LKPB gavo prekes (kompiuterį su programine įranga „Konkord SKP“) pagal UAB „M.“ (pardavėju nurodytas l. e. direktoriaus pareigas S. S.) iÅ¡raÅ¡ytÄ 2008-12-10 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MLD Nr. 0000054 ir jÄ apmokėjo (t. 19, b. l. 230-231). Nors byloje yra UAB „A.“ iÅ¡raÅ¡yta įmonei UAB „M.“ 2008-12-09 PVM sÄ skaita faktÅ«ra už kompiuterį su programine įranga „Konkord SKP“ (fizinių savybių nustatymo prietaisÄ ) už 47 881,62 Lt (su PVM), tačiau iÅ¡ 2008-10-14 pirkimo-pardavimo sutarties priedo Nr. 1, kuriame apraÅ¡yta kompiuterio su programine įranga „Konkord SKP“ komplektacija, matyti, kad UAB „A.“ nebuvo pagal 2007-12-03 ir 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktus tariamai gavusi iÅ¡ AOZT „T.“ tiek prietaiso dalių, iÅ¡ kurių galima butų sukomplektuoti 2008-10-14 pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr. 1 nurodytÄ kompiuterį su programine įranga „Konkord SKP“, kurį įsigijo LKPB iÅ¡ UAB „M.“;

UAB „A.“ pagal priėmimo-perdavimo aktus neturėjo pagrindinio nešiojamojo kompiuterio HP bei prijungimo prie PK USB kabelio. Be to, 2007-12-03 ir 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktuose įrenginio atskirų dalių kainos (duomenų apdorojimo programinės įrangos kaina 75 000 Lt, pagrindinio belaidžio (Bluetooth) blokelio kaina 150 000 Lt, rašybos ir kalbos analizatoriaus modulio 1 vnt. kaina 25 000 Lt) yra žymiai didesnės nei 2008-10-14 pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje su LKPB ir UAB „M.“, visos kompiuterio su programine įranga „Konkord SKP“ komplektacijos kaina (50 406,86 Lt (su PVM)) (t. 17, b. l. 52, 54, 72; t. 18, b. l. 151-153).

Kaip jau minėta anksčiau, UAB „A.“ negalėjo sudaryti su AOZT „T.“ 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutarties, nes nuo 2007-09-30 AOZT „T.“ jau nebevykdė veiklos ir buvo paÅ¡alinta iÅ¡ Bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro, atitinkamai negalėjo gauti iÅ¡ AOZT „T.“ jokios įrangos, kuri nurodyta priėmimo-perdavimo aktuose bei jÄ parduoti UAB „M.“. Liudytojas A. K., Policijos departamento Kriminalinės policijos valdybos Veiklos planavimo, organizavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, teisiamajame posėdyje parodė, kad Rusijos įmonės „Konkord“ atstovai buvo atvažiavę į UAB „M.“.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad S. S. nebuvo jokio poreikio ieÅ¡koti kitos įmonės (AOZT „T.“), iÅ¡ kurios galima bÅ«tų įsigyti melo detektorių „Konkord SKP“ ir jį atgabenti į Lietuvos RespublikÄ , sumokant už tai didesnę pinigų sumÄ nei parduodavo gamintojas Rusijos įmonė „K.“, kurios atstovai buvo atvykę į UAB „M.“ ir tiesiogiai bendravo su S. S. UAB „M.“ įsigijo kompiuterį su programine įranga „Konkord SKP“, kurį vėliau pardavė LKPB, kitomis aplinkybėmis nei nurodo nuteistasis S. S., t. y. ne iÅ¡ įmonės AOZT „T.“ bei daug mažesne kaina nei nurodyta priėmimo-perdavimo aktuose. 6.38.

Nors nuteistasis S. S. parodė, kad UAB „M.“ melo detektorius, įsigytus iš UAB „A.“, taip pat pardavė UAB „VICK“, UAB „S. M. - NTP“ ir Sp. o. o. „IBB“, tačiau tai paneigia byloje esantys duomenys. 6.39. Liudytojas J. G., buvęs UAB „M.“ direktorius, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad UAB „M.“ teikė UAB „VICK“ konsultacines paslaugas dėl pinigų vagystės, į UAB „M.“ kreipėsi privatus detektyvas, norėdamas ištirti tam tikrus asmenis dėl pinigų vagystės. UAB „VICK“ raštuose nurodė, kad nepirko profesionalių poligrafų (melo detektorių) „Diana“ ir „Konkord“ bei kitų priedų prie šių įrenginių (programinės įrangos, kėdės ir pan.), tačiau UAB „M.“, atstovaujama direktoriaus J.

G., UAB „VICK“ 2008-03-17 ir 2008-03-27 suteikė konsultacines paslaugas pagal sutartį T08/02 už 8 850 Lt (su PVM) ir 1 150,50 Lt (su PVM) (t. 18, b. l. 62, 140; t. 19, b. l. 233-236). 6.40. UAB „S. M. - NTP“ raštuose nurodė, kad 2007-2008 metais nepirko iš UAB „A.“ ir UAB „M.“ profesionalių poligrafų „Diana“ ir „Konkord“ bei priedų ir įrenginių prie jų. Iš 2008-09-01 reklaminės medžiagos talpinimo informaciniuose terminaluose sutarties matyti, kad UAB „M.“, atstovaujama l. e. direktoriaus pareigas S. S., įsipareigojo UAB „S. M. - NTP“ teikti 4 mėnesius reklamos paslaugas 10 informaciniuose terminaluose, 1 mėn. kaina 25 000 Lt (t. 20, b. l. 3-7).

Už suteiktas paslaugas UAB „M.“ 2008-12-30 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija MLD Nr. 0000062 118 000 Lt (su PVM) sumai (t. 20, b. l. 10). IÅ¡ 2008-10-01 konsultacinių paslaugų sutarties matyti, kad UAB „M.“, atstovaujama l. e. direktoriaus pareigas S. S., įsipareigojo UAB „S. M. - NTP“ konsultuoti saugumo klausimais, suteikti informacijÄ apie užsakovo kontrahentus pagal pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä (t. 20, b. l. 8-9). Už suteiktas konsultacines paslaugas verslo saugumo srityje UAB „M.“ 2008-12-31 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija MLD Nr. 0000055 59 000 Lt (su PVM) sumai (t. 20, b. l. 11).

Nuteistasis S. S. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad UAB „M.“ įmonei UAB „S. M. – NTP“ suteikė saugumo paslaugas, tikrino apie 30 žmonių, jų lojalumÄ su programine įranga. 6.41. IÅ¡ UAB „M.“ 2008-09-09 iÅ¡raÅ¡ytos Sp. o. o. „IBB“ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, kad Sp. o. o. „IBB“ buvo suteiktos konsultacinės paslaugos verslo saugumo srityje bei vertimas už 8 678,88 Lt (t. 17, b. l. 80). Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad Sp. o. o.

„IBB“ bÅ«tų parduotas melo detektorius ar su juo susijusi įranga. 6.42. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad UAB „M.“ įmonėms UAB „VICK“, UAB „S. M. - NTP“ ir Sp. o. o. „IBB“ suteikė tik konsultacines paslaugas, minėtos įmonės melo detektorių ar su juo susijusios įrangos iÅ¡ UAB „M.“ ir UAB „A.“ nepirko. 6.43. Nuteistojo S. S. nurodytÄ aplinkybę, kad susidÅ«rus su finansiniais sunkumais, įmonė nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, todėl likusi įrangos dalis nebuvo parduota, paneigia byloje esantys duomenys.

Pagal sutarties sÄ lygas visÄ Ä¯rangos kainÄ (1 933 200 Lt) UAB „A.“ įsipareigojo sumokėti iki 2007-12-31. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-01-28 S. S., atstovaudamas UAB „A.“, sumokėjo 340 000 Lt dydžio avansÄ UAB „S.“ (preliminariosios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu), 2008-03-10 UAB „A.“ suteikė 220 000 Lt beprocentinę paskolÄ UAB „M. B.“. UAB „A.“ turėjo galimybę sandorį įvykdyti tinkamai, jei tai bÅ«tų realus sandoris.

Tačiau S. S. pasirinktas elgesio modelis patvirtina, kad sutartyje numatytų teisinių pasekmių nebuvo siekiama. Tai, kad byloje nėra pareikÅ¡ti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 222 ir 300 straipsnius, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl sandorio fiktyvumo ir svetimo turto iššvaistymo. 6.44. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme surinktas, iÅ¡tirtas ir įvertintas įrodymų visetas nepatvirtina nuteistojo S. S. iÅ¡keltos versijos, kad jo vadovaujama įmonė UAB „A.“ melo detektorius ir su melo detektoriais susijusiÄ Ä¯rangÄ pirko iÅ¡ Rusijos įmonės AOZT „T.“, o paskui dalį įrangos už 350 000 Lt pardavė UAB „M.“, atitinkamai UAB „M.“ juos pardavė savo klientams - kitoms įmonėms.

Byloje nustatyta, kad 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „A.“ (pirkėjas), atstovaujama direktoriaus S. S., ir AOZT „T.“ (pardavėjas), atstovaujama direktoriaus V. K., negalėjo būti pasirašyta 2007-11-20, nes nuo 2007-09-30 AOZT „T.“ jau nebevykdė veiklos ir buvo pašalinta iš Bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro, bei negalėjo būti sudaryta su asmeniu V. K., kuris nebuvo AOZT „T.“ direktorius, t. y. 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutartis buvo netikra (fiktyvi), sudaryta dėl akių, nesiekiat sutartyje nurodytų pasekmių.

Atitinkamai darytina iÅ¡vada, kad UAB „A.“ negavo iÅ¡ AOZT „T.“ jokios įrangos bei negalėjo jos parduoti UAB „M.“. Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „M.“ tiesiogiai pirkdavo melo detektorius „Diana“ ir „Konkord SKP“ iÅ¡ jų gamintojų – Rusijos įmonių „P.“ ir „K.“ ir juos parduodavo savo klientams. Byloje nustačius, kad 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „A.“ ir AOZT „T.“ buvo fiktyvi, jog UAB „A.“ negavo iÅ¡ AOZT „T.“ pagal priėmimo-perdavimo aktus jokios įrangos bei įrangos pagal 9 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras nepardavė UAB „M.“, apeliacinės instancijos teisme pateiktuose Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-04-18 ekspertizės akte ir 2018-06-11 specialisto iÅ¡vadoje padarytos iÅ¡vados nebeatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes ekspertai ir specialistas, atlikdami tyrimus, rėmėsi trijuose priėmimo-perdavimo aktuose, kuriais AOZT „T.“ tariamai UAB „A.“ perdavė melo detektorių įrangÄ , bei 9 PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, UAB „A.“ iÅ¡raÅ¡ytose UAB „M.“ už melo detektorių įrangos pardavimÄ , esančiais duomenimis, todėl 2018-04-18 ekspertizės aktu ir 2018-06-11 specialisto iÅ¡vada nesivadovaujama. 6.45.

Pagal 2007 metų UAB „A.“ avansines apyskaitas S. S. iš įmonės kasos buvo išmokėta iš viso 1 450 000 Lt (419 949,02 Eur), kurie įforminti kaip atsiskaitymas su AOZT „T.“. Nuteistasis S. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad pinigus grynaisiais sumokėjo AOZT „T.“ atstovams pagal įgaliojimus, tačiau negalėjo nurodyti jų vardų ir pavardžių. Byloje pateikti išrašyti orderiai (2007-11-20, 2007-11-26, 2007-11-30) 700 000 Lt sumai (t. 11, b. l. 87-89), nenurodant pasirašiusių asmenų duomenų (vardo, pavardės), o piniginių įmokų dokumentai TA-315 ir TA-319 dėl 750 000 Lt avanso sumokėjimo AOZT „T.“ byloje iš viso nepateikti.

Byloje nustatyta, kad 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „A.“ ir AOZT „T.“ buvo netikra (fiktyvi), sudaryta dėl akių, nesiekiat sutartyje nurodytų pasekmių, S. S., UAB „A.“ direktoriui, iÅ¡ anksto žinant, kad UAB „A.“ prekių (įrangos) pagal sutartį iÅ¡ AOZT „T.“ negaus, todėl neturėjo jokio teisėto pagrindo mokėti AOZT „T.“ atstovams avanso ir kitų įmokų UAB „A.“ pinigais. Ä®vertinus tai, darytina iÅ¡vada, kad S. S., bÅ«damas UAB „A.“ direktorius ir turėdamas savo žinioje įmonės turtÄ , pagal avansines apyskaitas gautus UAB „A.“ pinigus – 1 100 000 Lt (1 450 000 – 350 000) (318 582,02 Eur) neteisėtai ir neatlygintinai perleido tretiesiems asmenims, ir tokiu bÅ«du padarė UAB „A.“ didelę - 1 100 000 Lt (318 582,02 Eur) turtinę žalÄ , t. y. iÅ¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „A.“ turtÄ - pinigines lėšas.

Byloje nustačius, kad UAB „A.“ bankroto administratoriui perduotas profesionalus kompiuterinis poligrafas „Diana 01“ buvo įsigytas ne iÅ¡ AOZT „T.“, o kitomis aplinkybėmis (iÅ¡ kitos įmonės) bei už daug mažesnę kainÄ nei 350 000 Lt, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas nepasunkinti nuteistojo S. S. padėties, kaltinime nurodytos žalos dydžio nekeitė. Turtinė žala įmonei UAB „A.“ buvo padaryta, ir Å¡io fakto nepaneigia tai, kad UAB „A.“ nepareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo. 6.46.

Kaltininko tvirtinimai dėl turto ar turtinės teisės panaudojimo įmonės reikmėms turi bÅ«ti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiÅ¡kia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. 6.47. Nagrinėjamu atveju nepasitvirtinus nuteistojo S. S. versijai, kad UAB „A.“ pinigai buvo sumokėti pagal sutartį su AOZT „T.“ už įgytÄ Ä¯rangÄ , nes tai buvo fiktyvus sandoris, nuteistajam S. S. nenurodžius kitų aplinkybių, patvirtinančių UAB „A.“ pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktÄ , byloje nenustačius S. S. sumanymo disponuoti iÅ¡ įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant S. S. veikÄ kaip turto iššvaistymÄ (Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalis), neturi reikÅ¡mės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios piniginės lėšos buvo naudojamos.

Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto iššvaistymo sudėties buvimo nuteistojo S. S. padarytoje veikoje. 6.48. Ä®vertinus byloje esantį įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad S. S. suprato, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleido tretiesiems asmenims jo žinioje esantį svetimÄ - UAB „A.“ turtÄ â€“ 1 100 000 Lt (318 582,02 Eur) grynųjų pinigų, numatė, jog UAB „A.“ Å¡io turto neteks bei patirs didelę turtinę žalÄ - 1 100 000 Lt (318 582,02 Eur), ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. S. sÄ moningais veiksmais jo žinioje buvusias UAB „A.“ pinigines lėšas perleido byloje nenustatytiems tretiesiems asmenims fiktyvaus sandorio pagrindu, byloje neįmanoma surasti ir identifikuoti asmenų, kuriems turtas buvo perleistas, todėl UAB „A.“ pažeistų teisių atkÅ«rimas civilinės teisės priemonėmis tapo problemiÅ¡kas, nuteistojo veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Nuteistojo S. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo S. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Kęstutis Jucys Viktoras Kažys Violeta Ražinskaitė