2013-11-27 Nr. AB-8939-3-61-3-00645-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-1999/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00645-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4, 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. C. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. C. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5) bei patikslintu skundu (b. l. 39), prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir VSAT Vilniaus rinktinė) vado 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. TE-29 2 punktą bei 2013 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 8-41.

Pareiškėjas paaiškino, kad dirba VSAT Vilniaus rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistu. VSAT Vilniaus rinktinė jo atžvilgiu atliko tarnybinį patikrinimą (pradėtas 2012 m. gruodžio 10 d.) ir 2013 m. sausio 11 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (21/20)-27-1 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). VSAT Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. TE-29 2 punktu jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – dėl naktinio matymo prietaiso „ONV 2+“ dingimo, o 2013 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 8-41 nutarta iš jo darbo užmokesčio išieškoti VSAT Vilniaus rinktinei padarytą 6 372 Lt materialinę žalą.

Pareiškėjo tiesioginis vadovas apie dingusį naktinio matymo prietaisą „ONV 2+“ buvo informuotas dar 2012 m. spalio mėn. Pareiškėjas VSAT Vilniaus rinktinės vado pavaduotoją apie prietaiso dingimą informavo taip pat 2012 m. spalio mėn. Dingimo faktas raštu buvo užfiksuotas metinės inventorizacijos metu 2012 m. lapkričio 29 d., tačiau tik 2013 m. sausio 3 d. buvo surašyta pažyma, kurioje nustatyta, kad dėl prietaiso dingimo atsirado 6 372 Lt žala. Žala buvo nustatinėjama paties darbdavio, t. y. VSAT Vilniaus rinktinės, todėl nepagrįstai buvo vilkinamas sprendimo dėl žalos išskaitymo iš pareiškėjo užmokesčio priėmimas.

VSAT Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 8-41 „Dėl padarytos materialinės žalos išieškojimo iš K. C.“ priimtas praleidus vieno mėnesio terminą nuo žalos paaiškėjimo dienos, o nurodyta išieškoti suma viršija vidutinį darbo užmokestį (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 32 str. 4 d.). Pareiškėjo manymu, su juo sudaryta individuali visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra neteisėta, nes Lietuvos Respublikos darbo kodekso 256 straipsnis numato, jog visiškos materialinės atsakomybės sutartys gali būti sudaromos tik su tais darbuotojais, kurių darbas tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe, tačiau pareiškėjo darbas nėra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pirkimu ar gabenimu.

Jo darbas susijęs su dažnais išvykimais, be to, skyriuje dirba daugiau pareigūnų, kurių kasdieniniam darbo atlikimui yra reikalingos įvairios priemonės. Pareiškėjas vienas buvo atsakingas už skyriaus materialines vertybes, nors dirbo ne kiekvieną dieną, o jo tiesioginis vadovas jam buvo davęs žodinį nurodymą, kad visos priemonės, reikalingos pareigūnams, būtų prieinamos bet kuriuo paros metu, šalia paliekant Techninių priemonių užduočiai vykdyti išdavimo žurnalą, kuriame priemones imantis pareigūnas privalėjo pasirašyti.

Pareiškėjas, bijodamas prarasti darbą, vykdė tiesioginio vadovo nurodymus. Po tarnybinio patikrinimo buvo nuspręsta visas materialines vertybes perduoti saugoti į budėtojų dalį, kurioje nuolat keisdamiesi pamainomis budėtojai tinkamai galėtų išduoti ir priimti atitinkamas tarnybos metu reikalingas priemones pareigūnams. Pareiškėjo vertinimu, darbdavys nesudarė jam tinkamų darbo sąlygų materialinėms vertybėms išsaugoti: tiesioginis vadovas nurodė raktą laikyti kabinete, kad visi pareigūnai, pareiškėjui nesant darbe, galėtų naudotis materialinėmis vertybėmis; nesupažindino jo su jokiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų materialinę atsakomybę.

Pareiškėjas stengėsi saugoti materialines vertybes, nuolat informuodavo tiesioginį vadovą, kad pareigūnai ne visada pildo Techninių priemonių užduočiai vykdyti išdavimo žurnalą ir, kad šis imtųsi atitinkamų prevencinių priemonių, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama. Taigi pats darbdavys neužtikrino sąlygų, kad žala neatsirastų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nagrinėjama jo kaltė, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nesilaikant nustatytos tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos, nurodytos jo neteisėtą veiką reglamentuojančios nuostatos yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas tarnybines pareigas vykdė tinkamai, nuolat vadovavosi tiesioginio vadovo duotais nurodymais.

Atsakovas VSAT Vilniaus rinktinė su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 44–49) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

VSAT Vilniaus rinktinė paaiškino, kad 2008 m. vasario 5 d. VSAT Vilniaus rinktinė ir pareiškėjas sudarė pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį, o VSAT Vilniaus rinktinės vado 2008 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. TE-79 pareiškėjas paskirtas atsakingu už VSAT Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus ginkluotę ir apskaitą. Pareiškėjo užimamos pareigybės aprašymo 11 punktas nustato šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkciją užtikrinti materialinių vertybių, priemonių ir prietaisų, išduotų tarnybai ir darbui, saugojimą, saugų naudojimą ir teisingą eksploataciją.

Pareiškėjas nevykdė savo, kaip materialiai atsakingo asmens, įsipareigojimo rūpestingai prižiūrėti jam perduotas materialines vertybes, dėl to iš Operatyvinės veiklos skyriaus patalpų dingo naktinio matymo prietaisas „ONV 2+“, kurio vertė buvo nustatyta 2013 m. sausio 3 d. pažyma. Dingęs prietaisas buvo įgytas ne VSAT Vilniaus rinktinės, o VSAT lėšomis, todėl ir jo materialinė vertė nebuvo akivaizdi ir aiški inventorizacijos bei tarnybinio patikrinimo atlikimo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-208/2010 pažymėjo, kad įstatymų leidėjas VTĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą sieja su žalos paaiškėjimo diena.

VSAT Vilniaus rinktinė 2013 m. sausio 3 d. pažyma nustačiusi dingusios materialinės vertybės vertę ir po 28 dienų, t. y. 2013 m. sausio 31 d. priėmusi sprendimą, nepažeidė VTĮ 32 straipsnio 4 dalies nuostatų. Pareiškėjas 2008 m. vasario 15 d. pilnutinės materialinės atsakomybės sutartimi ir 2012 m. gegužės 14 d. sutartimi dėl darbuotojo individualios materialinės atsakomybės prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jam patikėtas materialines vertybes. Nei viena iš minėtų sutarčių nėra nuginčyta. Nuo 2011 m. liepos 19 d. (kai prietaisą grąžino M.

L.) iki 2012 m. rugsėjo mėn., kai pareiškėjas pastebėjo šio prietaiso dingimą, minėto prietaiso išdavimo apskaita vedama nebuvo, prietaiso panaudojimu materialiai atsakingas asmuo, t. y. pareiškėjas, nesirūpino. Jis turėjo numatyti galimas pasekmes dėl savo neveiklumo saugant materialines vertybes. Be to, pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į darbdavį dėl netinkamų darbo sąlygų. Skunde išdėstyti pareiškėjo pasvarstymai apie tarnybinio patikrinimo metu tirtinas ir vertintinas aplinkybes, VSAT Vilniaus rinktinėje galiojančių teisės aktų nuostatas ir susiklosčiusią praktiką dėl materialinių vertybių saugojimo bei apskaitos yra pagrįsti pareiškėjo subjektyvia nuomone, bet ne įrodymais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu (b. l. 160–165) pareiškėjo K. C. skundą patenkino ir panaikino VSAT Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. TE-29 2 punktą bei VSAT Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 8-41.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad VSAT Vilniaus rinktinės vado 2008 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. TE-79 pareiškėjas paskirtas atsakingu už VSAT Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus ginkluotę bei jos apskaitą (b. l. 56). 2008 m. vasario 15 d. VSAT Vilniaus rinktinės vadas ir pareiškėjas sudarė pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį (b. l. 57). 2012 m. gegužės 14 d. VSAT Vilniaus rinktinės vadas ir pareiškėjas sudarė sutartį dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės Nr. (21/20)-24-19 (b. l. 73). VSAT Vilniaus rinktinės Logistikos skyriaus viršininko 2013 m. sausio 3 d. pažymoje Nr. (21/20)-11-23 „Dėl naktinio matymo prietaiso“ nurodyta, kad praradus naktinio matymo prietaisą „ONV 2+“ Lietuvos valstybei buvo padaryta 6 372 Lt materialinė žala (b. l. 78). 2013 m. sausio 11 d. buvo pasirašyta VSAT Vilniaus rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-1 „Dėl naktinio matymo prietaiso „ONV 2+“ praradimo“ (b. l. 94–105). VSAT Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. TE-29 2 punktu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 punkto nuostatų bei VSAT vado 2004 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 4-539 patvirtintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos aprūpinimo ginkluote ir jos apskaitos instrukcijos 53 straipsnio reikalavimų pažeidimus (b. l. 73). VSAT Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 8-41 „Dėl padarytos materialinės žalos išieškojimo iš K. C.“ VSAT Vilniaus rinktinės Finansų skyriaus vedėjas įpareigotas iš pareiškėjo darbo užmokesčio išieškoti jo VSAT Vilniaus rinktinei padarytą materialinę žalą (b. l. 92).

VSAT Vilniaus rinktinės vado 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 8-276 patvirtinto VSAT Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus specialisto (techniko) pareigybės aprašymo 11 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas turi užtikrinti materialinių vertybių, priemonių ir prietaisų, išduotų tarnybai ir darbui, saugojimą, saugų naudojimą ir teisingą eksploataciją. Šio pareigybės aprašymo 15 punkte nustatyta, kad Operatyvinės veiklos skyriaus specialistas tiesiogiai pavaldus Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkui (b. l. 82–83). VSAT Vilniaus rinktinės vado 2008 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. TE-79 pareiškėjas paskirtas atsakingu už VSAT Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus ginkluotę bei jos apskaitą (b. l. 56). VSAT Vilniaus rinktinės vado 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 8-284 patvirtinto Vilniaus rinktinės darbuotojų ir tarnautojų, turinčių teisę pirkti, saugoti ir tvarkyti materialinių vertybių apskaitą bei gauti atsiskaitytinai pinigines lėšas, sąrašo 79 punktu pareiškėjui pavesta būti atsakingu už ilgalaikio, trumpalaikio turto bei kitų materialinių vertybių įsigijimą, priėmimą, saugojimą, išdavimą, nurašymą ir apskaitą (b. l. 58, 64–69). VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 8-280 patvirtintame Vilniaus rinktinės darbuotojų ir tarnautojų, turinčių teisę pirkti, saugoti, tvarkyti materialinių vertybių apskaitą ir gauti atsiskaitytinai pinigines lėšas, sąraše pareiškėjui pavesta būti atsakingu už ilgalaikio turto, naudojamo ūkinio inventoriaus bei kitų materialinių vertybių įsigijimą, priėmimą, saugojimą, išdavimą, nurašymą ir apskaitą (b. l. 59–63, 70–72).

Teismas sutinka su VSAT Vilniaus rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus 2013 m. sausio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (21/20)-27-1 „Dėl naktinio matymo prietaiso „ONV 2+“ praradimo“ (b. l. 94–105) padarytu apibendrinimu, kad nuo 2011 m. liepos 19 d. (kai prietaisą grąžino M. L.) iki 2012 m. rugsėjo mėn., kai pareiškėjas pastebėjo naktinio matymo prietaiso „ONV 2+“ dingimą, minėto prietaiso panaudojimo apskaita vedama nebuvo, todėl nėra galimybių nustatyti, kuris konkrečiai pareigūnas ir kada tiksliai paskutinis naudojo dingusįjį prietaisą.

Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime paaiškino, kad prietaisai buvo saugomi metalinėje spintoje, nuo kurios raktus turėjo ne tik jis, bet ir vyriausiasis specialistas A. Ž., kuris išeidamas iš darbo jam raktų negrąžino. Jo raktai visada padėti ant jo darbo stalo jo kabinete, nuo kurio raktą turi jis pats ir skyriaus viršininkas. Pasitaikydavo atvejų, kai pareigūnai vykdydami pasalas ne darbo metu imdavo prietaisą ir neatsižymėję priemonių išdavimo žurnale naudodavo jį, dėl šių pažeidimų jis asmeniškai žodžiu įspėdavo skyriaus pareigūnus, o pažeidimams besikartojant apie tai žodžiu informavo skyriaus viršininką, kadangi pasalos ir sulaikymo operacijos dažniausiai buvo organizuojamos ne darbo metu, todėl jis iš skyriaus viršininko gavo žodinį nurodymą, kad visos pareigūnams reikalingos priemonės būtų prieinamos bet kuriuo paros metu, šalia jų paliekant Techninių priemonių užduočiai vykdyti išdavimo žurnalą, kuriame priemones imantis pareigūnas privalėjo pasirašyti. Po pusmečio pastebėjo, kad priemonės pareigūnų yra imamos, tačiau minėtame žurnale niekas nežymima. Apie tai informavo skyriaus viršininką. VSAT Vilniaus rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus 2013 m. sausio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (21/20)-27-1 „Dėl naktinio matymo prietaiso „ONV 2+“ praradimo“ (b. l. 94-105) patvirtinta, kad VSAT Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas B. P. (B. P.) žodiniu pavedimu nurodė pareiškėjui sudaryti sąlygas visiems skyriaus darbuotojams laisvai naudotis naktinio matymo prietaisais, pasirašant Techninių priemonių užduočiai vykdyti išdavimo žurnale. Tai patvirtina tą esminę aplinkybę, kad tiesioginis pareiškėjo viršininkas davė jam nurodymą kaip laikyti ir kokia tvarka bus naudojami pareigūnams reikalingi prietaisai, ką pareiškėjas ir vykdė. Vadinasi, sprendimą, kad pareiškėjas toliau nebevestų pats asmeniškai apskaitos apie naudojamų prietaisų paėmimą, priėmė Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas, kuriam pareiškėjas yra pavaldus.

Teismas nesutinka su VSAT Vilniaus rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus 2013 m. sausio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (21/20)-27-1 „Dėl naktinio matymo prietaiso „ONV 2+“ praradimo“ (b. l. 94–105) pateiktu teiginiu, kad aplinkybės rodo pareiškėjo atmestiną požiūrį į jam patikėtų funkcijų vykdymą. Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnis reglamentuoja vidaus tarnybos pareigūnų laipsnius. Vidaus tarnybos pareigūnų laipsniai reguliuoja pareigūnų tarpusavio tarnybos santykius (Vidaus tarnybos statuto 13 str. 1 d.).

Pagal Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnio 5 dalį, pareiškėjui yra suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis (b. l. 84–85), o jo tiesioginiam viršininkui yra suteiktas aukštesnis – majoro laipsnis (b. l. 88–89). Iš to, kas išdėstyta aukščiau matyti, kad pareiškėjas, būdamas tiesiogiai pavaldus Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkui (b. l. 82–83, 84–85, 88–89), kreipėsi į jį, pranešdamas apie susiklosčiusią situaciją dėl prietaisų ėmimo nežymint žurnale, tačiau gavo savo tiesioginio viršininko nurodymą prietaisus laikyti prieinamus visiems pareigūnams.

Vadinasi, pareiškėjas rūpinosi savo pareigų tinkamu vykdymu, siekė, kad prietaisai būtų saugomi tinkamai, tačiau tiesioginiam viršininkui davus konkretų nurodymą, susidarė tikėtina pareiškėjo teiginiais situacija, kad bijodamas nepaklusti tiesioginiam viršininkui ir taip prarasti darbą, vykdė jo nurodymą. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas pagal užimamas pareigas ir turimą išsilavinimą turėjo ir privalėjo suprasti, kad tokia teisės aktų reikalavimais neparemta materialinių vertybių apskaita yra netinkama, o žodinis Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko nurodymas laikyti ginkluotę kitiems pareigūnams lengvai pasiekiamoje vietoje, neužtikrinant jos tinkamos apskaitos ir kontrolės, nesudaro prielaidų jam pavestų materialiai atsakingo asmens funkcijų tinkamam vykdymui, tačiau nieko nesiėmė tokiai padėčiai ištaisyti, nepagrįstai, nerūpestingai tikėjosi išvengti neigiamų pasekmių.

Teismas, priešingai, nei atsakovas, konstatuoja, kad pareiškėjas, būdamas pareigybės B lygio, 6 kategorijos statutinis valstybės tarnautojas (b. l. 82–83), byloje esant jo tiesioginio viršininko B. P. charakteristikai (b. l. 88–89), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo tiesioginis viršininkas B. P., bendraudamas su žemesnio lygio specialistais, būna arogantiškas, nepagarbus jų nuomonei, nelinkęs padėti, pranešdamas savo tiesioginiam viršininkui susiklosčiusią situaciją, pagal savo turimą pareigybės lygį ir kategoriją buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, o vykdydamas tiesioginio viršininko žodinį nurodymą, siekė tinkamai vykdyti tiesioginio vadovo nurodytą užduotį.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad atsakovo nurodytos pareiškėjo veiklą reglamentuojančių teisės normų nuostatos (b. l. 59–63, 64–69, 82–83), yra abstraktaus pobūdžio. Atsakovui nurodant, kad nėra pagrindo tikėti pareiškėjo tarnybiniuose pranešimuose pateiktais teiginiais, tačiau nesiėmus veiksmų ištirti tokių teiginių pagrįstumą, tokia atsakovo išvada vertintina kritiškai ir atmestina.

Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas nurodė, kad po tarnybinio patikrinimo buvo nuspręsta visas materialines vertybes perduoti saugoti į budėtojų dalį, kurioje nuolat keisdamiesi pamainomis budėtojai tinkamai galėtų išduoti ir priimti atitinkamas tarnybos metu reikalingas priemones pareigūnams. Vadinasi, tokiu nauju perdavimu atsakovas pats pripažino, kad buvo netinkamai, nerūpestingai perdavęs materialinių vertybių apsaugą vienam pareigūnui, kurio darbo laikas fiksuotas, pats darbas susijęs su dažnais išvykimais, todėl nepagrįstai tikėjosi tinkamo prietaisų saugojimo. Pabrėžtina, kad tik iš asmens, kuris nuolat būna būstinėje, galima pagrįstai tikėtis tinkamos prietaisų apsaugos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 229 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą. Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovas nesudarė jam tinkamų darbo sąlygų. Nustatytos darbo sąlygos yra akivaizdžiai netinkamos materialinėms vertybėms išsaugoti, vadinasi, atsakovas pats neužtikrino sąlygų, kad žala neatsirastų. VSAT Vilniaus rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus 2013 m. sausio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-1 „Dėl naktinio matymo prietaiso „ONV 2+“ praradimo“ (b. l. 94-105) patvirtina, kad pareiškėjo tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės atsakovo tirtos nebuvo, todėl pripažintina, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra neišsami ir nepilna, paremta prielaidomis, kas lėmė klaidingą pareiškėjo kaltės nustatymą.

Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. LVAT 2012 m. birželio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012 išaiškino, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų VTĮ, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 išaiškino, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė). Vadinasi, tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik nurodė, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas, nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, pripažįsta, kad VSAT Vilniaus rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus 2013 m. sausio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-1 „Dėl naktinio matymo prietaiso „ONV 2+“ praradimo“ (b. l. 94–105) yra neišsami, paremta prielaidomis, neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, todėl yra nepagrįsta. Tokiu atveju daroma išvada, kad tokios tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtas VSAT Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. TE-29 2 punktas yra neteisėtas, todėl naikintinas, kadangi pagal aukščiau pateiktas teismo išvadas, pareiškėjo kaltė nenustatyta.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra naikinamas VSAT Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. TE-29 2 punktas, konstatuoja, kad nenustačius pareiškėjo kaltės, negali būti pripažintas teisėtu, todėl naikintinas, pagal VTĮ 32 straipsnio 1 dalies, VSAT Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 8-41.

Teismui pripažinus nepagrįstais ir panaikinus pareiškėjo skundžiamus VSAT Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. TE-29 2 punktą bei 2013 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 8-41, nėra pagrindo nagrinėti įsakymo priėmimo terminų bei nurodytos išieškoti sumos dydžio klausimus.

III. Atsakovas VSAT Vilniaus rinktinė apeliaciniu skundu (b. l. 172–176) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą.

Atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, jog neveikimas, t. y. aplinkybė, kad daugiau kaip metus laiko (nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2012 m. rugsėjo mėn.), nebuvo vedama dingusio prietaiso apskaita, pateisinamas šio materialai atsakingo asmens tiesioginio viršininko (B. P.) sprendimu „kad pareiškėjas toliau nebevestų pats asmeniškai apskaitos apie naudojamų prietaisų paėmimą“. Remiantis minėtų įvykių metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, pareiškėjo tiesioginis vadovas, VSAT Vilniaus rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas B. P. neturėjo kompetencijos keisti skyriuje saugomų materialinių vertybių saugojimo ar apskaitos tvarkos ar duoti nurodymus pavaldžiam pareigūnui nesilaikyti VSAT vado 2004 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 4-539 patvirtintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos aprūpinimo ginkluote ir jos apskaitos instrukcijos nuostatų, todėl tokie teismo teiginiai yra nepagrįsti.

Kaip buvo nustatyta tarnybinio patikrinimo metu, materialiai atsakingas asmuo per daugiau kaip metus laiko nevykdė jam patikėtų materialinių vertybių apskaitos ir nekontroliavo jų naudojimo (šį teiginį patvirtina faktas, kad K. C. negalėjo nurodyti, kuriuo konkrečiai laiko tarpu dingo jam patikėtos materialinės vertybės), apie tai žodžiu informavo savo tiesioginį vadovą ir savavališkai nusišalino nuo jam patikėtų funkcijų – kontroliuoti materialines vertybes – vykdymo. Apie tai, kad neturi galimybių užtikrinti patikėtų materialinių vertybių tinkamą kontrolę ir apskaitą (taip pat, kad su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis neteisėta ir pan.) pareiškėjas iki šio teismo niekam jokių pretenzijų nereiškė, o tarnybinį pranešimą apie dingusį naktinio matymo prietaisą pateikė tik sužinojęs apie būsimą inventorizaciją.

Toks pareiškėjo elgesys paneigia ir nepagrįstą teismo išvadą kad „pareiškėjas rūpinosi savo pareigų tinkamu vykdymu, siekė, kad prietaisai būtų saugomi tinkamai, tačiau tiesioginiam viršininkui davus konkretų nurodymą, susidarė tikėtina pareiškėjo teiginiais situacija, kai bijodamas nepaklusti tiesioginiam viršininkui ir taip prarasti darbą vykdė jo nurodymą“. Nustatyta tvarka pasirašytinai supažindintas su teisės aktų reikalavimais dėl jam patikėtų materialinių vertybių saugojimo K. C. galėjo ir privalėjo suprasti, kad jis privalo vadovautis nustatyta tvarka, o tiesioginio viršininko nurodymus vykdyti tiek, kiek jie neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Nesutikdamas su tiesioginio viršininko nepagrįstais nurodymais ar abejodamas dėl jų teisėtumo, jis turėjo visas galimybes kreiptis į VSAT Vilniaus rinktinės vadovybę, tačiau šia galimybe pasinaudojo tik supratęs, kad nepavyks išvengti materialinės atsakomybės. Be to, teismas nepagrįstai patikėjo pareiškėjo teiginiais, jog šis vykdė viršininko nurodymus, bijodamas prarasti darbą. Eidamas užimamas pareigas ir turėdamas atitinkamą išsilavinimą, pareiškėjas privalo suprasti teisės aktų reikalavimų ir tiesioginio viršininko nurodymų teisinių galių ribas ir galimas pasekmes, tad akivaizdu, jog teismas šiuo aspektu padarė nepagrįstas išvadas.

Pareiškėjo teiginius akivaizdžiai paneigia faktas, kad sužinojęs apie būsimą inventorizaciją minėtas pareigūnas nevengė ir nepabijojo apie jam patikėtos materialinės vertybės praradimą tiesiogiai informuoti VSAT Vilniaus rinktinės vado pavaduotoją ir tik suprasdamas, kad jam gresia tarnybinė nuobauda bei materialinė atsakomybė, pateikė atitinkamą tarnybinį pranešimą.

Atsakovas nesutinka ir su teismo priimtu minėtų įvykių vertinimu tuo aspektu, kad pasekmė (priimtas sprendimas perkelti materialinių vertybių saugojimą į Vilniaus rinktinės budėtojų dalį) pateisina priežastį (dėl individualiais teisės aktais materialiai atsakingam asmeniui pavestos funkcijos netinkamo vykdymo dingusio naktinio matymo prietaiso „ONV 2+“ dingimą). Akivaizdu, jog materialiai atsakingo asmens nusišalinimas nuo jam pavestų pareigų (vykdyti patikėtų vertybių apskaitą) subjektyviais motyvais (kad tiesioginis vadovas nereagavo į jo pastabas) nepateisinamas ir neteisėtas, o netinkamai saugotos ginkluotės perkėlimas įvykdytas, siekiant išvengti panašių praradimų ateityje, todėl teismo teiginys „vadinasi, tokiu nauju perdavimu atsakovas pats pripažino, kad buvo netinkamai, nerūpestingai perdavusi materialinių vertybių apsaugą vienam pareigūnui, kurio darbo laikas fiksuotas, pats darbas susijęs su dažnais išvykimais, todėl nepagrįstai tikėjosi tinkamo prietaisų saugojimo“, nelogiškas ir nepagrįstas. Pareiškėjo K. C. užimamos pareigybės aprašymo 11 punktas nustato šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkciją „užtikrinti materialinių vertybių, priemonių ir prietaisų, išduotų tarnybai ir darbui, saugojimą, saugų naudojimą ir teisingą eksploataciją“, t. y. vykdyti materialinių vertybių apskaitą yra viena iš pagrindinių pareiškėjo pareigų ir funkcijų, už kurių vykdymą jis asmeniškai atsako, eidamas atitinkamas pareigas ir gaudamas atlyginimą. Kaip minėta, turėdamas visas galimybes ir darbdavio sudarytas tinkamas sąlygas vykdyti jam pavestas funkcijas K. C. jam patikėtas pareigas vykdė atmestinai ir būtent dėl jo kaltės VSAT Vilniaus rinktinei buvo padaryta materialinė žala.

Kritiškai vertintinas teismo teiginys „kad tik iš asmens, kuris nuolat būna būstinėje, galima pagrįstai tikėtis tinkamos prietaisų apsaugos“. Jokie teisės aktai nenustato prievolės materialiai atsakingiems asmenims nuolat būti darbo vietoje patalpose ar pan., nes tai niekaip neįtakoja materialinių vertybių saugojimo ir apskaitos. Pagal darbo specifiką ir tarnybos ypatumus VSAT padaliniuose susiformavusi praktika, kad materialines vertybes, šiuo atveju, ginkluotę, materialiai atsakingi asmenys išduoda naudotis pareigūnams pasirašytinai atitinkamam laikotarpiui, pvz., pamainai, tarnybos laikui ar konkrečiai operacijai ir pan., o šias vertybes panaudojus, jos grąžinamos į saugojimo vietą padarant atitinkamus įrašus apskaitos registruose. Ilgesnį laiką naudojant išduotas materialines vertybes (jų negrąžinant į dislokacijos vietą) atsakingas asmuo periodiškai sutikrina įrašus registruose ir faktinius apskaitomų vertybių kiekius ir išsiaiškina visų vertybių buvimo vietą bei būklę. Tarnybos metu, kai neišduoda, nepriima ir neapskaito jam patikėtų vertybių materialiai atsakingas asmuo netrukdomas vykdo kitas jam teisės aktų pavestas funkcijas, todėl teismo teiginys, kad šioms materialinėms vertybėms tinkamai apskaityti atsakingam asmeniui tikslinga nuolat būti tarnybos vietoje (būstinėje) yra neobjektyvus ir neatitinka tikrovės. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų manytina, kad teismas nepagrįstai sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovas nesudarė jam tinkamų sąlygų ir nusprendė, jog „nustatytos darbo sąlygos yra akivaizdžiai netinkamos materialinėms vertybėms išsaugoti, vadinasi, atsakovas pats neužtikrino sąlygų, kad žala neatsirastų“.

Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu dėl atlikto tarnybinio patikrinimo apimties, tarnybinio nusižengimo sudėties elementų nustatymo, tyrimo išsamumo ir tuo remiantis priimtu sprendimu, kad VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus 2013 m. sausio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-l yra nepagrįsta, o tokios tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu naikintini ir VSAT Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. TE-29 2 punktas bei 2013 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 8-41. Šiuo klausimu atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinami dviejų VSAT Vilniaus rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų – šio skyriaus viršininko B. P. ir už materialinių vertybių apskaitą atsakingo pareiškėjo K. C. veiksmai tarnybinio nusižengimo padarymo aspektu ir pastarojo pareigūno – materialinės žalos padarymo aspektu. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs šio tarnybinio patikrinimo metu bei teismo posėdžio metu surinktus įrodymus ir padaręs atitinkamas išvadas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo požymių ir jis nekaltas ir dėl materialinės žalos darbdaviui padarymo. Teismas iš esmės netyrė ir nenagrinėjo dėl pareiškėjo netinkamai vykdytų funkcijų darbdaviui padarytos materialinės žalos atsiradimo ir kompensavimo aplinkybių, o tik priėmęs sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo požymių neargumentuotai pasisakė ir materialinės atsakomybės bei žalos atlyginimo klausimu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados bei argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (3 p.), tačiau šiuo atveju teismas savo sprendime nenurodė, kokiais konkrečiai įrodymais ir argumentais remdamasis jis padarė minėtas išvadas ir priėmė atitinkamą sprendimą.

Esant pilnutinei (visiškai) materialinei darbuotojo atsakomybei pagal Darbo kodekso 255 straipsnio 3 punktą, 256 straipsnį, darbuotojo kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2000). Vilniaus rinktinė ir pareiškėjas 2008 m. vasario 5 d. sudarė pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį Nr. 24-3 (2012 m. gegužės 14 d. tarp šių subjektų sudaryta sutartis dėl darbuotojo individualios materialinės atsakomybės), šios sutartys yra patvirtintos pareiškėjo ir atsakovo parašais, nei viena iš minėtų sutarčių nėra nuginčyta, todėl, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatomis (už vidaus reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn), VSAT Vilniaus rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas K. C. privalo atlyginti darbdaviui padarytą materialinę žalą.

Pareiškėjas K. C. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 179–183) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo manymu, apelianto teiginiai neatitinka tikrovės. Jis remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad teismo posėdžio metu buvo pateiktas Techninių priemonių užduočiai vykdyti išdavimo žurnalas, iš kurio matyti, kad techninių priemonių išdavimo apskaita buvo ir yra vykdoma nuolat. Naktinio matymo prietaiso „ONV 2+“ apskaita buvo retai vedama, kadangi šis prietaisas buvo naudojamas labai retai, paskutiniais metais išvis nenaudojamas dėl naujesnės techninės įrangos tarnybinėms užduotims atlikti atsiradimo. Apie tai, kad pareiškėjas neturėjo galimybių užtikrinti patikėtų materialinių vertybių tinkamą kontrolę ir apskaitą dėl darbo pobūdžio, kuris yra susijęs su nuolatiniais išvykimais, pareiškėjas nuolat informuodavo savo tiesioginį vadovą, kuris situacijos iš esmės nesprendė, priešingai, davė nurodymą, kad visos priemonės, reikalingos pareigūnams, būtų prieinamos bet kuriuo paros metu, šalia paliekant Techninių priemonių užduočiai vykdyti išdavimo žurnalą. Pareiškėjas, bijodamas prarasti darbą, vykdė visus savo tiesioginio vadovo nurodymus, dėjo visas pastangas siekdamas saugoti materialines vertybes, nuolat informuodavo savo tiesioginį vadovą, kad pareigūnai ne visada pildo minėtą žurnalą ir kad šis imtųsi atitinkamų prevencinių priemonių, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama. Statutinei valstybės tarnybai būdingas griežtas hierarchinis pavaldumas, subordinacija. Nenorėdamas ginčytis ir turėti bėdų dėl tarnybos su tiesioginiu vadovu, problemas, susijusias su materialinių vertybių tinkamos kontrolės ir apskaitos neužtikrinimu, pareiškėjas pirmiausia sprendė su tiesioginiu vadovu, laikydamasis griežtų tarnyboje esančių subordinacijos santykių. Ilgą laiką tiesioginiam vadovui nesprendus šių problemų, taip pat davus neteisėtus nurodymus dėl visų priemonių, reikalingų pareigūnams, prieinamumo bet kuriuo paros metu (t. y. ir tais atvejais, kai pareiškėjo nebūdavo tarnyboje), galiausiai dingus naktinio matymo prietaisui „ONV 2+“, pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į VSAT Vilniaus rinktinės pavaduotoją.

Pareiškėjas nesutinka su apelianto teiginiu, kad jokie teisės aktai nenustato prievolės materialiai atsakingiems asmenims nuolat būti darbo vietoje, nes tai niekaip neįtakoja materialinių vertybių saugojimo ir apskaitos. Tai, kad pareiškėjo darbas nėra susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pirkimu, gabenimu, patvirtina ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje cituojamos VSAT vado 2004 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 4-539 patvirtintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos aprūpinimo ginkluote ir jos apskaitos instrukcijos nuostatos (5 punktas nustato, kad atsakingas už ginkluotę pareigūnas ar sandėlio vedėjas yra visiškai atsakingas už pagal aktą priimtas materialines vertybes ir už priimtą apskaitos dokumentaciją; priimtas materialines vertybes ir už priimtą apskaitos dokumentaciją; 53.5 punkte nustatyta pareiga budėtojui, kad jis, išduodamas ir priimdamas prietaisus, privalo pateikti pareigūnui užpildyti prietaiso darbo apskaitos kortelę, įsitikinti, ar grąžinamas prietaisas tvarkingas ir veikiantis). Taigi materialiai atsakingu asmeniu gali būti tik budėtojas ar už ginkluote atsakingas asmuo, kurie nuolat būna būstinėje ir kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių priėmimu-išdavimu. Atsakovas VSAT Vilniaus rinktinė, sudarydamas su pareiškėju visiškos materialinės atsakomybės sutartis, įsipareigojo sudaryti būtinas normalias darbo ir perduotų materialinių vertybių išsaugojimo sąlygas, tačiau šių įtvirtintų įsipareigojimų nevykdė (tiesioginis vadovas nurodė laikyti raktą kabinete, kad visi pareigūnai, man nesant darbe, išvykus tarnybos reikalais, poilsio dienomis, atostogų, nedarbingumo laikotarpiu, galėtų naudotis materialinėmis vertybėmis). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sprendimas, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio žalą, negali būti teisėtas, nes pats darbdavys neužtikrino sąlygų, kad žala neatsirastų.

Be to, 2013 m. sausio 31 d. VSAT Vilniaus rinktinės vado įsakymas „Dėl padarytos materialinės žalos išieškojimo iš K. C.“ Nr. 8-41 yra neteisėtas dar ir dėl to, kad priimtas padarius esminius materialinės žalos išskaičiavimo procedūros pažeidimus. Materialinės atsakomybės taikymo tvarka reglamentuojama Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnyje. Šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.

Materialinės pareigūno atsakomybės taikymui įstatymu nustatyti šie būtinieji materialinės atsakomybės sudėties elementai: neteisėtumas, kaltė, veika, tiesioginė žala, priežastinis ryšys tarp veikos ir tiesioginės žalos (pasekmių). Tik esant visoms šioms sąlygoms, yra pagrindas materialinei atsakomybei atsirasti. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio.

Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesi nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Taigi įstatyme yra numatyta, kad sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos ir padaryta žala išskaitoma iš darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio.

Tiesioginis pareiškėjo vadovas apie dingusį naktinio matymo prietaisą „ONV 2+“ buvo informuotas dar 2012 m. spalio mėn., VSAT Vilniaus rinktinės vado pavaduotojas E. Č. apie dingusią materialinę vertybę informuotas taip pat 2012 m. spalio mėn., galiausiai, materialinės vertybės dingimo faktas raštu buvo užfiksuotas metinės inventorizacijos metu, kuri buvo atlikta 2012 m. lapkričio 29 d., ir užfiksuota metinės inventorizacijos žiniaraštyje Nr. (21/20)-8RN-215 (RN). Tačiau tik 2013 m. sausio 3 d. VSAT Vilniaus rinktinės Logistikos skyrius surašė pažymą „Dėl naktinio matymo prietaiso“ Nr. (21/20)-l 1-23, kurioje nustatyta 6 372 Lt žala.

Minėto termino praleidimas vertintinas esminiu sprendimo dėl žalos atlyginimo procedūros pažeidimu, darančiu priimtą įsakymą dėl žalos išieškojimo neteisėtu (LVAT 2008 m. kovo 7 d. sprendimas adm. byloje Nr. A502-304/2008, 2009 m. spalio 19 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-1275/2008, 2012 m. liepos 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-1562/2012). Be to, 2013 m. sausio 31 d. įsakymu VSAT Vilniaus rinktinės vadas viršijo savo kompetenciją, nurodydamas Finansų skyriui išskaičiuoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio visą padarytą materialinę žalą, t. y. viršijančią vidutinį darbo užmokestį.

Skiriant tarnybinę nuobaudą vidaus tarnybos pareigūnui nepakanka konstatuoti atitinkamą veikimo ar neveikimo faktą, bet turi būti nustatyta kokio teisės akto kokiai konkrečiai nuostatai pareigūno veikimas ar neveikimas prieštarauja ir ar dėl to yra pareigūno kaltė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėtis nenustatyta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai nenagrinėjama pareiškėjo kaltė, kuri yra viena iš būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus jis turėjo šiuo konkrečiu atveju atlikti, bet jų neatliko. Taigi nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis. Vadinasi, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nesilaikant nustatytos tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tarnybinis ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. TE-29 2 punkto ir 2013 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 8-41 teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. TE-29 2 punktu vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bei atsižvelgiant į 2013 m. sausio 11 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (21/20)-27-1 „Dėl naktinio matymo prietaiso ONV 2+ praradimo“ VSAT Vilniaus rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistui K. C. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 20). VSAT Vilniaus rinktinės vadas 2013 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 8-41 įpareigojo VSAT Vilniaus rinktinės Finansų skyriaus vedėją teisės aktų nustatyta tvarka iš K. C. darbo užmokesčio išieškoti šio asmens VSAT Vilniaus rinktinei padarytą materialinę žalą (b. l. 21).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – aplaidžiai, netinkamai atlikdamas valstybės tarnautojo pareigas dėl savo kaltės pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 4 punktą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir K. C. ginčijamus administracinius aktus panaikino, byloje surinktų įrodymų pagrindu padaręs išvadą, kad VSAT Vilniaus rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus 2013 m. sausio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada yra neišsami, paremta prielaidomis, nepagrįsta, nes neištirtos visos reikšmingos aplinkybės.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje reglamentuotos valstybės tarnautojų pareigos, tarp jų ir: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.). Kokių konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų tinkamai neatliko pareiškėjas, tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta. Be kita ko, į bylą nėra pateikta ir K. C. pareigybės aprašymo. Pažymėtina, kad byloje esančios dvi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus specialisto (techniko) pareigybės aprašymo kopijos (b. l. 18-19; 82-83) pasirašytos 2006 m. balandžio 3 d. ne pareiškėjo K. C., o kito asmens vardu.

VSAT Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. TE-29 2 punktu tarnybinė nuobauda – papeikimas VSAT Vilniaus rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistui K. C. paskirta taip pat ir už VSAT vado 2004 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 4-539 patvirtintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos aprūpinimo ginkluote ir jos apskaitos instrukcijos 53 straipsnio (taip įsakyme) reikalavimų pažeidimus. Minėtos Instrukcijos 53 punkte nustatyta, kad ginkluotė, išduota pagal vienkartinę paraišką, grąžinama iš karto po užduoties įvykdymo, o kai reikalinga visą tarnybos laiką – grąžinama pasibaigus tarnybai (b. l. 124). Iš bylos duomenų matyti, kad šis teisės aktas buvo keičiamas: atitinkamais įsakymais pildomi ar naikinami Instrukcijos punktai. Visas 53 punktas su papunkčiais neteko galios 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 4-499 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2004 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 4-539 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos aprūpinimo ginkluote ir jos apskaitos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (b. l. 141).

Iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio spręstina, kad pareiškėjas, Vilniaus rinktinės vado 2008 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. TE-79, paskirtas atsakingu už Vilniaus rinktinės OVS ginkluotę ir apskaitą, jam priskirtas materialines vertybes saugojo ir jas skyriaus pareigūnams išduodavo, nesivadovaudamas VSAT vado 2004 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 4-539 patvirtintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos aprūpinimo ginkluote ir jos apskaitos instrukcijos nuostatomis (iki 2012 m. birželio 25 d. galiojusi redakcija) dėl materialinių vertybių – ginkluotės saugojimo, apskaitos ir išdavimo, o remdamasis žodiniu OVS viršininko nurodymu, jas saugojo skyriaus bendrojo naudojimo patalpose esančioje metalinėje spintoje, kurioje taip pat buvo padėtas Techninių priemonių užduočiai vykdyti išdavimo žurnalas (įrašus jame OVS pareigūnai daro gera valia, nedalyvaujant materialiai atsakingam asmeniui). Būdamas materialiai atsakingu asmeniu ir turėdamas galimybę nuolat kontroliuoti jam patikėtų materialinių vertybių būklę ir kiekį, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, nepagrįstai, nerūpestingai tikėjosi išvengti neigiamų pasekmių, tačiau dėl šio pareigūno neteisėtų veiksmų, t. y. neatliktų tarnybinių pareigų laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. rugsėjo mėnesio (tiksli data nenustatyta) iš OVS patalpų neaiškiomis aplinkybėmis dingus ginkluotei – naktinio matymo prietaisui „ONV 2+“ – Vilniaus rinktinei buvo padaryta 6 372 Lt žala.

Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo (tarnybinio patikrinimo) išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti nusižengimus ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus pareigūnas, tačiau skundžiamame VSAT Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 28 d. įsakyme bei 2013 m. sausio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra konkretizuojama pareiškėjo veika, t. y. nėra konkrečiai įvardyta, kokiais K. C. veiksmais ar neveikimu buvo pažeistas kiekvienas iš pareiškėjui nustatytų konkrečiame teisės akte (jo straipsnyje, dalyje, punkte) nustatytų reikalavimų, išskyrus bendro pobūdžio Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje kiekvienam valstybės tarnautojui nustatytas pareigas. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo K. C. pasirašyto pareigybės aprašymo byloje nėra. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tarnybinė atsakomybė yra atskira administracinės prievartos rūšis, kas suponuoja pareigą atsakovui surinkti duomenis, pakankamus pagrįsti, kad pareiškėjo veikoje yra konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis ir ją tinkamai kvalifikuoti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti VSAT Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. TE-29 2 punktą yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi dėl tarnybinio patikrinimo išvados trūkumų nagrinėjamu atveju priimant įsakymą buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ginčijamo įsakymo pagrįstumą.

Ginčo, kad K. C. buvo materialiai atsakingas asmuo byloje nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad su juo 2008 m. vasario 15 d. sudaryta pilnutinės materialinės atsakomybės sutartis Nr. 24-3 (b. l. 41), o 2012 m. gegužės 14 d. – sutartis dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės Nr. (21/20-24-19) (b. l. 40). Iš bylos duomenų taip pat darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2012 m. rugsėjo mėnesio nebuvo tinkamai vedama naktinio matymo prietaiso „ONV 2+“ apskaita. Patikrinimo metu taip pat konstatuota faktinė aplinkybė, jog K. C. naktinio matymo prietaiso dingimą pastebėjo 2012 m. rugsėjo mėnesį, ir apie tai informavo savo tiesioginį viršininką B. P., o vėliau ir Vilniaus rinktinės vado pavaduotoją E. Č.. Faktas, kad dingo naktinio matymo prietaisas „ONV 2+“ užfiksuotas ginkluotės metinės inventorizacijos žiniaraštyje 2012 m. lapkričio 29 d. Nr. (21/20)-8RN-215 (RN).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnyje nustatytos valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka. Pagal šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalį, jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostata, kad sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos, nustato naikinamąjį terminą, kuriuo nepasinaudojus žalos atlyginimas neteismine tvarka (išskaitymas iš tarnautojo darbo užmokesčio vidaus administravimo tvarka) nebegalimas ir žala gali būti išieškoma teismine tvarka. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymas darbdavio teisę priimti sprendimą sieja su žalos, o ne nuostolių paaiškėjimo momentu. Vilniaus rinktinės Logistikos skyriaus viršininko 2013 m. sausio 3 d. pažymą Nr. (21/20)-11-23 (b. l. 22) teisėjų kolegija vertina ne kaip žalos paaiškėjimo momentą, o kaip piniginės žalos išraiškos – nuostolių nustatymo momentą. Beje, šie nuostoliai jokiais įrodymais byloje nepagrįsti.

Kaip jau buvo minėta, tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas K. C. apie dingusį naktinio matymo prietaisą tiesioginį viršininką informavo 2012 m. rugsėjo mėnesį. Prietaiso dingimo faktas inventorizacijos žiniaraštyje užfiksuotas 2012 m. lapkričio 29 d. Todėl žalos paaiškėjimo diena laikytina ne vėlesnė kaip 2012 m. lapkričio 29 d. Gi atsakovo įsakymas dėl žalos išieškojimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio priimtas tik 2013 m. sausio 31 d., t. y. praėjus dviems mėnesiams nuo žalos paaiškėjimo dienos. Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamu sprendimu atsakovas peržengė jam suteiktos kompetencijos ribas, todėl atsakovo 2013 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 8-41 pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikintas teisėtai.

Dėl išdėstytų aplinkybių tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė