2018-01-25 Nr. AB-1898-3-61-3-00615-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-766-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00615-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės, Virginijos Volskienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo M. T. (M. T.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. (M. T.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. T. (M. T.) (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. vasario 10 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K), Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus AVPK), iš viso 114 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki skundo teismui pateikimo dienos buvo laikomas Lukiškių TI-K perpildytose ir higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, judėjimo laisvė. Sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas, jis neužtikrino privatumo, kameroje buvo tik dvi kėdės. Kadangi pareiškėjas kalėjo dar su 2–3 asmenimis, jam teko valgyti atšalusį maistą. Kamerose buvo įrengta daugiau gultų, nei kameroje yra asmenų. Kameroje esantys baldai užėmė didžiąją kameros dalį, todėl tai trukdė normaliai judėti, jis visą laiką buvo priverstas gulėti arba sėdėti. Taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K tinkamai neužtikrino teisės pasinaudoti signalizacijos mygtuku pareigūnui iškviesti, išsiskalbti rūbus nemokamai, išsimaudyti po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę bei tinkamų sąlygų pavalgyti. Nurodė, kad pasivaikščioti galėjo tik valandą per dieną pasivaikščiojimų kiemeliuose, kurie neatitiko higienos normų reikalavimų. Paaiškino, jog nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nebuvo sąlygų džiovintis rūbų, nebuvo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus, Lukiškių TI-K buvo buitinių parazitų ir graužikų. Pažymėjo, kad prie Lukiškių TI-K langų yra šiukšlių konteineriai, kurie smirdėjo. Atlikus deratizacijos ir dezinsekcijos darbus buvo vedamas atgal į kamerą ir priverstas kvėpuoti nuodais. Lukiškių TI-K tiekiamas maistas buvo neskanus, nekaloringas, jo buvo mažai. Toks maistas buvo tikrinamas rentgenu. Be to, pervežant jį iš Lukiškių TI-K į kitas valstybines institucijas, negavo maisto. Lukiškių TI-K buvo draudžiami ilgalaikiai pasimatymai, todėl nutrūko santykiai su žmona. Nurodo, kad buvo priverstas nuolat kalėti su rūkančiais asmenimis bei su asmenimis, nuteistais iki gyvos galvos bei sergančiais vėžiu. Pažymėjo, kad ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas išduoti (duomenys neskelbtini) ir užtikrinti (duomenys neskelbtini), nes po stuburo sužalojimo negali gulėti ant kieto pagrindo ir (duomenys neskelbtini), tačiau į jo prašymus nebuvo atsižvelgta.

3. Nurodė, jog nuo 2011 m. lapkričio 23 d. buvo periodiškai konvojuojamas į valstybines įstaigas. Konvojavimo metu nebuvo ventiliacijos, saugos diržų, gryno oro ir dienos šviesos, automobiliai buvo labai nešvarūs ir purvini. Ne kartą reiškė pretenzijas dėl netinkamų konvojavimų sąlygų, tačiau pareigūnai į jo nusiskundimus visiškai nereaguodavo. Pareigūnai konvojuojamiems viešai demonstravo šaunamuosius ginklus, gumines lazdas. Paaiškino, kad teko šlapintis į plastikinius buteliukus, kadangi kelionės metu nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. Žiemą, pasak pareiškėjo, automobiliuose buvo šalta, o vasarą itin trūko oro.

4. Be to, pareiškėjo atžvilgiu buvo naudojamos specialios priemonės – antrankiai. Vedamas į bendrosios kompetencijos teismus jis taip pat buvo su antrankiais. Dėl šių aplinkybių, pasak pareiškėjo, jis nuolat badavo, pablogėjo jo sveikata, regėjimas, jam skaudėjo galvą ir gerklę, sukildavo temperatūra, atsirado hemorojus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo pažemintas jo orumas, jis patyrė gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, jautė stresą, diskomfortą, nepatogumus, baimę ir fiziologinius skausmus, sumažėjo galimybės bendrauti, jam išsivystė depresija. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

5. Vilniaus AVPK, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad sulaikytųjų asmenų konvojavimą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Pažymėjo, kad nėra duomenų, kad Vilniaus AVPK pareigūnai, konvojuodami pareiškėją, pažeidė Konvojavimo taisykles. Pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nepagrindė, jog egzistuoja visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Vilniaus AVPK nuomone pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą.

6. VST, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju transportu, kurio eksploatacija grindžiama transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinėmis techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Paaiškino, kad Konvojavimo taisyklės nenumatė, jog specialiajame transporte kiekvienam konvojuojamam asmeniui turi būti įrengti saugos diržai. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad automobilių kamerų aplinka būtų netinkama asmenų konvojavimui. Konvojuojamieji į tualetą buvo vedami pasikeitimo punktuose. Taip pat nurodė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog konvojavimo metu VST pareigūnai galimai neteisėtai naudojo antrankius. Nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, jog jo konvojavimas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ar jo teises, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. VST prašė taikyti ieškinio senaties terminą dėl atsakovo veiksmų iki 2013 m. vasario 15 d.

7. Lukiškių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pakartotinai nenurodo aplinkybių, kurios buvo išdėstytos atsiliepime, esančioje administracinėje byloje Nr. I-5799-437/2015. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai. Paaiškino pasivaikščiojimų organizavimo tvarką Lukiškių TI-K nurodė, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Nurodė teisės aktus, kurie nustato mitybos aprūpinimo normas ir nurodė, kad valgiaraščiai subalansuoti, atitinka teisės aktų reikalavimus, pareiškėjui rekomendacijos taikyti dietinį maitinimą išduotos nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų nenumato teisės aktai. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K dirbantys pareigūnai privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų. Taip pat paaiškino suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras priežiūros poste tvarką. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Asmenims, esantiems Lukiškių TI-K, yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Atkreipė dėmesį, kad nebuvo duomenų apie įregistruotus pareiškėjo skundus ar prašymus.

8. 2016 m. birželio 29 d. teismui pareiškėjas pateikė atsikirtimą į Lukiškių TI-K atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsiliepimas yra neaiškus, iš jo turinio negalima apskaičiuoti jo patirtos žalos, nepateikti duomenys į skundžiamas aplinkybes, nuslėpti faktai. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. buvo laikomas kamerose, kuriose buvo iškvietimo mygtukai, tačiau jie neveikė. Nurodė, jog Lukiškių TI-K klaidino teismą nenurodydamas, jog kameras reikėjo plauti rankomis, nebuvo išduodamos šluostės, skudurai, skystis indams plauti. Pažymėjo, kad buvo marinamas badu, kadangi vienos valandos pasivaikščiojimas būna tuo pačiu metu, kai išduodamas maistas. Taip pat nurodė, jog buvo netinkamai supažindintas su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 2 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

10. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

11. Teismas nustatė, kad nors pareiškėjas neturtinės žalos kilimą kildina nuo 2011 m. lapkričio 22 d., į teismą su skundu kreipėsi 2016 m. vasario 10 d.

12. Atsakovams VST ir Vilniaus AVPK pateikus prašymus dėl senaties taikymo pareiškėjo skundo daliai, teismas, nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartyje (baudžiamojoje byla Nr. 1A-9-562/2016) nurodytas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. gegužės 13 d. ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas psichikos sutrikimu neserga, o depresinį sutrikimą metasimuliuoja, taip pat simuliuoja atskirus psichikos patologijos simptomus, jų prašymą tenkino, o pareiškėjo prašymą senaties termino netaikymo, jo skundo dalyje dėl VST ir Vilniaus AVPK veiksmų, atmetė kaip nepagrįstą.

13. Dėl pareiškėjo konvojavimo ginčo laikotarpiu, teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nusiskundimų dėl Vilniaus AVPK veiksmų neišsakė. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas VST buvo konvojuotas planiniu konvojaus maršrutu Vilnius-Rokiškis-Vilnius ir teisminiu konvojumi į Vilniaus apygardos teismo posėdžius, įvertinęs VST pateiktus teismui transporto priemonių, kuriomis nurodytais maršrutais ginčo laikotarpiu buvo vykdytas konvojavimas, techninės apžiūros rezultatų korteles (ataskaitas), kėbulo kamerų schemas, pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su saugos diržų įrengimo pažeidimais, šalčiu, oro trūkumu bei nepatogumu, atmetė kaip nepagrįstus.

14. Dėl konvojaus pareigūnų ginklų demontavimo, teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas teismui nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė ginklų ir guminių lazdų demonstravimas, todėl su tuo susiję pareiškėjo abstraktaus pobūdžio skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjui detaliai nenurodžius, kurio konvojavimo metu jam nebuvo suteikta teisė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punkte, atsižvelgiant į tai, teismas VST neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių nenustatė.

15. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad prieš jį buvo naudotos specialios priemonės – antrankiai, teismas įvertinęs byloje buvusius duomenis nustatė, kad pareiškėjui buvo uždėti antrankiai vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 223.2 punktu, nustatančiu, jog konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą. Dėl pareiškėjo laikymo su antrankiais posėdžių metu, teismas įvertinęs Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos garso įrašus konstatavo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu posėdžio pirmininkei nereiškė jokių prašymų dėl antrankių.

16. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad konvojuodami pareiškėją į teismo posėdžius bei teismo posėdžio metu VST ir Vilniaus AVPK pareigūnai Konvojavimo taisyklių nepažeidė, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Todėl pareiškėjo prašymą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK bei VST, priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Dėl pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K teismas apsibrėžė ginčą laikotarpiais nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. spalio 3 d. ir nuo 2014 m. birželio 9 d. iki 2016 m. vasario 11 d., kadangi Lukiškių TI-K šioje byloje neprašė teismo taikyti ieškinio senaties termino. Papildomai paminėjo, kad Lukiškių TI-K nurodomoje administracinėje byloje Nr. I-5799-437/2015 buvo vertintas ne Lukiškių TI-K, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų teisėtumas.

18. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis susijusius su pareiškėjo laikymu Lukiškių TI-K kamerose, konstatavo, kad viso 308 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, kaip jis yra numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte. Konstatavo, kad Lukiškių TI-K Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija privalėjo veikti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl baldų užimamo ploto kamerose vertino kaip neabejotinai susijusias su ploto trūkumu.

19. Pareiškėjo skundo argumentus, kad Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, judėjimo laisvė teismas atmetė kaip nepagrįstus, pasisakęs kad byloje Lukiškių TI-K pateikti dokumentai įrodo priešingas aplinkybes nei tvirtina pareiškėjas.

20. Dėl kėdžių trūkumo kamerose, teismas įvertinęs Lukiškių TI-K pažymą, konstatavo, kad stalai ir kėdės (arba taburetės) kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kamerose dažnai buvo laikomas dar su 2–3 asmenimis, bei į tai, jog atsakovės atstovas nepateikė jokių duomenų, jog kameroje buvo įrengtos daugiau nei 2 kėdės, pripažino, kad aprūpinimo baldais norma buvo pažeista.

21. Dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl jo teisių pažeidimo, jam suteikiant kasdien 1 valandos pasivaikščiojimą, bei įrengtų grotų ant langų, teismas pasisakė jog Lukiškių TI-K šiuo atveju neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.

22. Dėl prižiūrėtojų iškvietimo mygtukų, neužtikrinto tinkamo apšvietimo, temperatūros, drėgmės, lubų ir sienų būklės, buitinių parazitų ir graužikų, dušų patalpų pasivaikščiojimo kiemelių teismas vadovavosi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. vasario 4 d. nustatytomis aplinkybėmis susijusiomis su kameromis kuriose buvo laikomas pareiškėjas ir konstatavo, kad iš patikrinimo akto matyti, kad pažeidimų neužfiksuota. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2005 m. iki 2015 m. Lukiškių TI-K buvo vykdomi remonto darbai. Teismas pareiškėjo pateiktų įrodymų susijusių su kamerų būkle nevertino, kadangi iš pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti kada ir kokiose kamerose jos buvo darytos. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių (iškvietimo mygtukų, apšvietimo, temperatūros, drėgmės, pelėsio, grybelio, graužikų, buitinių parazitų, remonto, netvarkingų dušo patalpų, sulaužytų praustuvų ir kt.) su skundais kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, teismas Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nekonstatavo ir pareiškėjo skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

23. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, jog kamerose buvo įrengtos tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), taip pat duomenų, kuriose konkrečiose kamerose buvo įrengti veidrodžiai. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K pažeidė HN 76:2010 21 punktą.

24. Kadangi Lukiškių TI-K nepateikė teismui jokių įrodymų, kad sanitariniai mazgai kamerose yra atitverti pertvara nuo likusio kameros ploto ne iš dalies, t. y. nepateikė įrodymų, kad Lukiškių TI-K užtikrino pareiškėjo minimalų privatumą, jam naudojantis tualetu, teismas šį pažeidimą pareiškėjo atžvilgiu pripažino.

25. Lukiškių TI-K nepateikus teismui duomenų, jog pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, pareiškėjo detaliai nurodytas aplinkybes susijusias su netinkamu aprūpinimu minkštuoju inventoriumi ir netinkama jo būkle laikė įrodytais.

26. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nei karto nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiškėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytą jo energetinę vertę. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu būtų atlikti su tuo susiję tikrinimai, teismas sprendė, kad daryti išvadą, jog pareiškėjui buvo teikiamas maitinimas, kuris neatitiko minėtu nutarimu nustatytos energetinės vertės, nėra pakankamo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu nekonstatavo.

27. Pareiškėjui nekonkretizavus, kada jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius, taip pat nepateikus duomenų, kad kreipėsi dėl nemokamo viršutinių drabužių išskalbimo ir toks jo prašymas buvo netenkintas, jo skundo argumentai susiję su rūbų skalbimu ir džiovinimu buvo atmetami kaip nepagrįsti.

28. Byloje nesant duomenų, jog pareiškėjui teisė pasinaudoti dušu nebuvo užtikrinama bei kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu, jog duše buvo šaltas vanduo, teismas pareiškėjo su tuo susijusius skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

29. Pareiškėjui tiksliai nenurodžius konkrečių dienų, kada jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais suteikti ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine ir jo prašymai nebuvo tenkinti, kad tokius Lukiškių TI-K sprendimus skundė Kalėjimų departamentui privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, taip pat pareiškėjui nenurodžius, kad tokius prašymus buvo pateikusi jo sutuoktinė, pareiškėjo skundo argumentus vertino kaip abstraktaus pobūdžio, todėl sprendė, kad šiuo atveju įrodinėjimo našta Lukiškių TI-K neperėjo.

30. Teismas pasisakė kad jis neturi pagrindo daryti išvados, kad Lukiškių TI-K neregistravo pareiškėjo rašytinių prašymų ar skundų, nes bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjo prašymai (dėl dingusių apatinių trumpikių, dėl leidimo ilgiau naudotis kompiuteriu, dėl grotų nuėmimo, dėl pasivaikščiojimų gryname ore ir kt.) buvo užregistruoti.

31. Teismas pasisakė, kad teisės aktai, reglamentuojantis nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, nenumato, kad asmenys, sergantys vėžiu, privalo būti laikomi atskirai arba izoliuotai nuo kitų nuteistųjų. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K atsiliepime, pažymėjo, kad pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras.

32. Dėl pareiškėjo skundo aplinkybių, kad jam nebuvo užtikrinamos būtinos medicininės paslaugos, nebuvo išduodamos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, nustatė, kad iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesiskundė, jog (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 21 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, be kita ko, prašydamas suteikti informaciją, ar suimtiesiems yra užtikrinamos nemokamai (duomenys neskelbtini) ir ar jam jos buvo suteiktos, taip pat ar yra užtikrinamas (duomenys neskelbtini), jeigu dėl sveikatos problemų suimtasis negali (duomenys neskelbtini). Lukiškių TI-K informavo pareiškėją, jog jei jis skundžiasi (duomenys neskelbtini) ir kitais sveikatos sutrikimais, jis turi kreiptis į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybą ir jei konsultacijos metu bus nustatyta, jog jis turi šį sveikatos sutrikimą ir jam yra būtinos (duomenys neskelbtini), pareiškėjui gali būti skiriamas gydymas ir išduodamos (duomenys neskelbtini). Taip pat informavo, jog esant gydytojo rekomendacijai yra galimas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) išdavimas. Teismas, nenustatęs duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas su skundais ar prašymais būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybą dėl minėto sveikatos sutrikimo, bei į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais dėl (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) išdavimo, pasisakė, kad šiuo atveju šalis Lukiškių TI-K objektyviai negali įrodyti to, ką neigia (t. y. tam tikrų faktų, kurių egzistavimą nurodo kita šalis, neegzistavimo).

33. Pareiškėjo reikalavimą priteisti 114 000 Eur dėl netinkamų kalinimo sąlygų teismas tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti 2 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 34. Pareiškėjas ir atsakovas nesutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu pateikė apeliacinius skundus, kuriuose prašo panaikinti 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą, pareiškėjas prašo jo skundą teismui tenkinti, atsakovas prašo pareiškėjo reikalavimus byloje atmesti.

35. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistu neturtinės žalos dydžiu. Apeliacinį skundą grindžia EŽŽT praktika ir Konvencijos 3 straipsniu. Nurodo, kad nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. sausio 4 d. kalėjo Lukiškių TI-K, kur patyrė skriaudą, fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, todėl paskirtą 2 200 Eur žalos atlyginimo sumą vertina kaip nepakankamą, žeminančią žmogaus garbę ir orumą.

36. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos Lukiškių TI-K neatitiko įstatymo nustatytu reikalavimu ir higienos normų. Kameros nuolat buvo perpildytos, pilnos, patalpose buvo tamsu, drėgna, šalta, pareiškėjas buvo priverstas (duomenys neskelbtini), nes turi sveikatos problemų, o jam kalint Lukiškių TI-K nebuvo suteikta galimybė gauti (duomenys neskelbtini).

37. Nurodo, kad į sporto kiemelius patenka tik Lukiškių TI-K administracijai patinkantys ir privilegijuoti kaliniai. Pareiškėjas teigia, kad jis per ketverius metus, praleistus Lukiškių TI-K, sporto kiemeliuose ir stalo teniso kambaryje buvo nuvestas apie keletą kartų.

38. Nurodo, kad šiame skunde neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, dėl konvojavimo VST, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus AVPK, dėl pareigūnų elgesio bei nuolatinių provokacijų.

39. Pareiškėjo manymu teisėja priimdama sprendimą šioje byloje atstovavo ne žmogaus, o valstybės interesams ir tai neabejotinai pažeidė Konstitucinės teisinės valstybės normas ir principus.

40. Pareiškėjas teigia, kad senaties termino Europos Žmogaus Teisiu ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencija nenumato.

41. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą kuriuo M. T. skundas būtų atmestas kaip nepagrįstas.

42. Atsakovas nurodo, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Atsakovas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Teigia, kad nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei, nekyla civilinė atsakomybė. Tokiomis aplinkybėmis, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

43. Atsakovas mano, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta 114 000 Eur suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LTIK. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

45. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

46. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su teismo sprendimu priteistu neturtinės žalos dydžiu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde detalizuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ploto, higienos normų reikalavimus bei fakto, kad jam turint sveikatos problemų nebuvo išduodamos ar sudaroma galimybė nusipirkti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutiko konkrečiai su pirmosios instancijos teismo Lukiškių TI-K sąlygų vertinimu. Dėl atsakovų veiksmų VST ir Vilniaus AVPK, nesutiko toje dalyje, kurioje teismas taikė senatį, kitų aplinkybių pareiškėjas nevertino, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimu pinigais, tvirtina, kad pareiškėjas žalos neįrodė, todėl nebuvo būtinosios sąlygos žalai kilti.

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

50. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pareiškėjo apeliacinio skundo ribose, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis susijusiomis su Lukiškių TI-K buvusiomis higienos normomis, kiemeliais, taip pat pritaria teismo išvadai dėl taikyto 3 metų senaties termino daliai skundo atsakovų veiksmų VST ir Vilniaus AVPK atžvilgiu ir jų papildomai nekartoja.

51. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

52. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jam kamerose buvusio ploto, sutinka, kad vertinant kiek jam teko ploto kameroje, turi būti atsižvelgta ir į kameroje buvusio sanitarinio mazgo plotą, todėl atsižvelgus į EŽTT ir LVAT formuojamą nuoseklią praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą 308 dienas, nes plotas, tenkantis vienam asmeniui, nesiekė ir 2 kv.m, pažeisimas truko 10 mėnesių.

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančius duomenis atspindinčius pareiškėjo sveikatos būklę, nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad atsakovui nebuvo žinoma, jog pareiškėjui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) ir dėl patirto kūno sužalojimo praeityje jis (duomenys neskelbtini), dėl ko jam buvo reikalingos (duomenys neskelbtini). Byloje yra duomenys kurie patvirtina, kad pareiškėjui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 46-51) užfiksuota, kad 2005 m. buvo patirta trauma (t. I, b. l.

91) kuri pažeidė pareiškėjo stuburą. Į bylą pareiškėjas pateikė ir su juo kalėjusių asmenų parodymus, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas turėjo problemų su (duomenys neskelbtini) ir dėl to patyrė neigiamus įgyvenimus (t. I, b. l. 81-86), byloje yra gydytojo užfiksuoti duomenys, kad pareiškėjas skundėsi stuburo skausmais bei (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 95), taip pat yra užfiksuoti duomenys, atspindintys pareiškėjo fizinė ir psichinę sveikatą, iš kurių matyti, kad pareiškėjas skundėsi prastu miegu, nerimu, buvo atsisakęs maisto, gydytojai jam buvo nustatę depresiją ir požymius, iš kurių sprendė, kad pareiškėjas bandė žudytis (t.

I, b. l. 96-110). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas nesiskundė (duomenys neskelbtini), jautėsi gerai ir Lukiškių TI-K neturėjo duomenų susijusių su pareiškėjo sveikatos problema yra paneigtos byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina, kad pareiškėjas apie savo sveikatos sutrikimą bei papildomus higienos priemonių poreikius buvo informavęs atsakovą, dėl ko Lukiškių TI-K turėjo pareigą jam išduoti (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjas galėtų savarankiškai pasirūpinti savo higiena.

Atitinkamai Lukiškių TI-K, neišdavęs (duomenys neskelbtini) ir nesudaręs sąlygų pareiškėjui jų įsigyti, užkirto bet kokias galimybės pareiškėjui savarankiškai pasirūpinti savo asmens higiena. Be to, atsakovui buvo žinoma pareiškėjo sveikatos būklė po stuburo traumos, todėl pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo atsižvelgta į jo pagrįstą poreikį turėti (duomenys neskelbtini) taip pat laikytini nepaneigtais. Tokios kalinimo sąlygos, asmeniui turinčiam specialių poreikių, kumuliatyviai su kitais byloje pirmosios instancijos teismo nustatytais pažeidimais visą laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, vertintinos kaip pažeidusios Konvencijos 3 straipsnį ir pareiškėjui sukėlusios kančias.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjui visą Lukiškių TI-K kalinimo laikotarpį neužtikrinant tinkamų sąlygų pasirūpinti asmens higiena, bei atskirais laikotarpiais neužtikrinant kameroje 3 kv. m ploto, atmetus sanitarinio mazgo įrenginių plotą, konstatavus, kad dėl to pareiškėjas laikotarpiais nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. spalio 3 d. ir nuo 2014 m. birželio 9 d. iki 2016 m. vasario 11 d. buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis – t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti, padidinant pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos dydį ir priteisti jam 10 054 Eur žalos atlyginimą.

55. Dėl atsakovo Lukiškių TI-K apeliacinio skundų motyvų, kad pareiškėjas neįrodė, jam kilusios žalos, pasisakytina, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Kadangi būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą, kuris iš esmės yra paremtas argumentais, kad pareiškėjas neįrodė jam kilusios žalos fakto, vertina kaip nepagrįstą ir atmestiną.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. T. (M. T.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui M. T. (M. T.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 10 054 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė