a959e00a-25aa-4101-9a05-4344830a591d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-4049-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02593-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. S. teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujančios LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sÄ lygas (b. l. 1–4). PaaiÅ¡kino, kad buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2018-06-07 iki 2018-06-15. Per šį laikotarpį patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , sukrėtimÄ , stresÄ , didelius nepatogumus. Kameroje vienam asmeniui buvo skirta per mažai judėjimo ploto.

Nebuvo tiesioginio priėjimo prie lango, nes prie lango stovi lova, todėl nebuvo galimybės langų iÅ¡sivalyti. Nuo lango sklinda smarvė dėl Å¡iukÅ¡lių, o natÅ«rali Å¡viesa nepatenka dėl to, kad ant langų uždėtos grotos bei metalinis tinklelis. Kameroje nuolat įjungtas naktinis bei dieninis apÅ¡vietimas, tai kenkia pareiÅ¡kėjo sveikatai. Kameros duryse yra stebėjimo langelis, o unitazas prie pat durų, todėl atliekant gamtinius reikalus pareigÅ«nai gali asmenį matyti, tai pažeidžia pareiÅ¡kėjo privatumÄ , be to, tualetas atitvertas tik 1,5 m. aukščio sienele.

Spintelė higienos reikmenims ir maistui susidėti kabo virÅ¡ tualeto. RÅ«bų spintos iÅ¡vis nėra, todėl daiktus yra priverstas laikyti po lova. Patalpos yra avarinės bÅ«klės. Radijo taÅ¡kas ir kabelinės televizijos laidas yra 3 m. aukÅ¡tyje, todėl neįmanoma pritildyti garso ar prisijungti kabelį. Kameros Å¡varai palaikyti duodamos Å¡luotos be koto. Vienos valandos pasivaikščiojimo laikas nepakankamas. KarÅ¡tas vanduo į kameras netiekiamas, ventiliacijos nėra. DuÅ¡u galima naudotis tik vienÄ kartÄ per savaitę.

Dėl drėgmės kameroje nedžiÅ«sta rÅ«bai. IÅ¡duodama patalynė yra sintetinė, minkÅ¡tasis inventorius iÅ¡duodamas nedezinfekuotas, jame veisiasi parazitai. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus teismui buvo atsisakyta siųsti, pareigÅ«nai grasino, kad pareiÅ¡kėjas gaus nuobaudÄ . PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 9–19).

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos virÅ¡utiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio.

Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2). Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Teisė nusiprausti po duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę atitinka teisės aktų reikalavimus.

Laisvės atėmimo vietoje yra sudarytos galimybės skalbti ir džiovinti apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. MinkÅ¡tasis inventorius po naudojimo yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose. Kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra. Pasivaikščiojimui skirtas laikas atitinka teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.

Å iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2018-06-07 iki 2018-06-15 sÄ lygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamosios vietos plotas. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Å¡io įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, kaip ir iki 2015-10-30 galiojusi HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2018-06-04 iki 2018-6-14.

Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas šiose kamerose: 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 109 (1 asm.), 7,79 kv. m ploto kameroje Nr. 270 (1-2 asm.). Įvertinus šiuos duomenis matyti, kad Lukiškių TI-K vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų nepažeidė. Pareiškėjas skunde nurodo, kad neturi galimybės prieiti prie kameroje esančio lango, tarp lango ir grotų, kuriomis uždengtas langas yra šiukšlių, nuo jų sklinda blogas kvapas.

Kadangi kameros langas uždengtas tinklu, nėra galimybės jo nuvalyti, o kameroje nepakanka natÅ«ralios Å¡viesos. Nuolatinis dirbtinės Å¡viesos naudojimas gali pakenkti pareiÅ¡kėjo sveikatai. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 73.5 73.6 punktai nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: laikytis asmens higienos; tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas.

Kadangi atsakovui nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ant lango įrengtos grotos nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Nuteistiesiems nustatyta pareiga patiems rÅ«pintis tiek savo asmenine higiena, tiek aplinka, kurioje yra laikomi, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad dėl Å¡iukÅ¡lių jaučiamas blogas kvapas ar dėl purvino lango į patalpÄ patenka mažiau Å¡viesos atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pats iÅ¡mesti kameroje esančias Å¡iukÅ¡les, ar nusivalyti purvinÄ langÄ .

Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ dėl sugedusio lango. Taigi priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ Å¡iuo aspektu nėra teisinio pagrindo, nes atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pastebėtina, kad iÅ¡ byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti (b. l. 32–36), jog tikrintoje kameroje Nr. 109 natÅ«ralus apÅ¡vietimas per langÄ teisės aktų reikalavimus atitiko. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl nuolatinio dirbtinės Å¡viesos naudojimo taip pat laikomi nepagrįstais, nes Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte konstatuota, kad patikrinus kamerÄ Nr. 109, kurioje pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai buvo 2018-06-04, nustatyta, jog dirbtinė apÅ¡vieta atitiko reglamentuojamÄ Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ribinį dydį – 200 lx (b. l. 32–36).

PareiÅ¡kėjas teigė, kad patyrė nepatogumų dėl nepilnai atitverto sanitarinio mazgo. Nurodė, kad kameros duryse yra stebėjimo langelis, o unitazas prie pat durų, todėl atliekant gamtinius reikalus pareigÅ«nai gali asmenį matyti, tai pažeidžia pareiÅ¡kėjo privatumÄ . Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Å i higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, duÅ¡inėms, sanitarinei Å¡varyklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28), 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , matyti, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje.

Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009-03-12 sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2016-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai). Nagrinėjamu atveju byloje pateiktame LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 27–31) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo privatumas buvo garantuotas, nes atitinkamose kamerose buvo įrengtos užuolaidos, o kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Vertinant ar pareiÅ¡kėjo privatumas tokiu bÅ«du buvo užtikrintas, pažymėtina, kad tualetÄ atskiriantis audeklas (užuolaida) nėra laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Å ios iÅ¡vados nenuneigiamos LukiÅ¡kių TI-K nurodytomis aplinkybėmis dėl nuolatinės laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolės (žr. LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.). Kadangi nei vienoje iÅ¡ kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tualetas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu galėjo bÅ«ti pažeistas visÄ jo kalinimo laikotarpį, t. y. nuo 2018-06-04 iki 2018-06-14, iÅ¡ viso 11 parų.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerų įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų – kamerose nėra spintos, skirtos rÅ«bams susidėti; kameroje esančioje kriauklėje karÅ¡tas vanduo netiekiamas; spintelė higienos reikmėms ir maisto produktams susidėti įrengta netinkamai – ji kabo ant sienos virÅ¡ radiatoriaus ir prieÅ¡ais tualetÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6. punkte nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, virÅ¡utinių drabužių pakaba (14.9 punktas).

Teismas pažymi, kad teisės aktai nenustato reikalavimo kiekvienoje kameroje įrengti spintÄ rÅ«bams laikyti, tačiau numato galimybę įrengti dėžę po lovÄ asmeniniams daiktams laikyti. Todėl pareiÅ¡kėjo nurodomi teiginiai, kad jis turėjo laikyti rÅ«bus po lova ir dėl to patyrė neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad teisės aktai taip pat nereglamentuoja kokioje kameros vietoje turėtų bÅ«ti įrengiama spintelė higienos reikmėms ir maisto produktams laikyti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo aspektu atmestini.

Lietuvos higienos normos 134:2015 18 punktas nustato, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Tuo tarpu įpareigojimas tiekti karÅ¡tÄ vandenį į sanitarinį mazgÄ nenustatytas, todėl pareiÅ¡kėjo nurodomi teisių pažeidimai dėl karÅ¡to vandens nebuvimo laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad radijo taÅ¡kas ir kabelinės televizijos kabelis sumontuoti 3 m. aukÅ¡tyje, dėl ko jų pasiekti buvo praktiÅ¡kai neįmanoma.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad dėl per aukÅ¡tai įrengto radijo taÅ¡ko ir kabelinės televizijos kabelio kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , ar kad pareiÅ¡kėjas dėl radijo taÅ¡ko įrengimo bÅ«do bÅ«tų patyręs žalos. Teismo vertinimu, Å¡ie pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra per menki ir pernelyg trumpalaikiai, kad sukeltų žymias neigiamas pasekmes, kurias galima bÅ«tų pripažinti jo patirta neturtine žala, todėl nesudaro pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo Å¡iuo aspektu.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam į kamerÄ buvo iÅ¡duodamas netinkamas inventorius Å¡varai palaikyti, Å¡luotos be kotų. HN 134:2015 37 punktas nustato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Pažymėtina, kad patys nuteistieji yra atsakingi už Å¡varos palaikymÄ kamerose.

Atsakovė atsiliepime pabrėžė, jog reikalingas inventorius, t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras visuomet yra iÅ¡duodami į kiekvienÄ kamerÄ . PareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes dėl netinkamų priemonių kamerai valyti iÅ¡davimo, nenurodė nei kada, nei kokiose kamerose bÅ«nant pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotas reikiamas valymo priemonių kiekis. Be to, iÅ¡ byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti (b. l. 46), jog kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 125 imtinai valo asmenys, atliekantys valytojo pareigas, todėl į Å¡ias kameras valymo inventorius neiÅ¡duodamas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas šioje apimtyje laikomas nepagrįstu. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nėra užtikrinamas reikiamas vėdinimas, kamerose jaučiama drėgmė, patalpos avarinės būklės. HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su drėgmės ir vėdinimo reikalavimų pažeidimais. Pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo. Be to, iš byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto matyti (b. l. 32–36), jog kamera Nr. 109 pritaikyta vėdinimui, pažeidimų, susijusių su drėgmės ar temperatūros reikalavimų pažeidimais nenustatyta. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl drėgmės ir vėdinimo laikomi nepagrįstais ir neįrodytais.

Dėl patalpų avarinės bÅ«klės, teismas pastebi, kad LukiÅ¡kių TI-K yra iÅ¡laikomas iÅ¡ valstybės biudžeto, todėl sutiktina su atsakovo teiginiais, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Be to, pagal LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis, nustatyta, kad kameros Nr. 109 remontas atliktas 2013 metais. (b. l. 27). Taigi teigti, kad Å¡ios patalpos yra avarinės bÅ«klės nėra pagrindo, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K imasi aktyvių veiksmų gerinti sÄ lygas kamerose.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad pasivaikščiojimui yra skirta viena valanda laiko, tačiau toks pasivaikščiojimui skirtas laikas yra nepakankamas. Bausmių vykdymo kodeksas nustato, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.

Nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su teisės į pasivaikščiojimÄ Ä¯gyvendinimu. PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė kokiomis dienomis pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės pasivaikščioti. Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs skundus LukiÅ¡kių TI-K administracijai dėl netinkamai įgyvendintos teisės į pasivaikščiojimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nepakankamo pasivaikščiojimui skirto laiko yra atmestini.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam iÅ¡duodami čiužiniai, antklodės, pagalvės nėra dezinfekuojami, juose veisiasi parazitai. PareiÅ¡kėjui suteikiama patalynė yra sintetinės medžiagos. HN 134:2015 42, 43 punktuose nustatyta, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jam iÅ¡duodama patalynė buvo netinkama naudoti. Atsakovas apie iÅ¡duodamos patalynės kokybę taip pat informavo pareiÅ¡kėjÄ 2018 m. rugpjūčio mėn. raÅ¡tu (b. l. 27–31). Teismas atkreipia pareiÅ¡kėjo dėmesį, kad teisės aktai nereglamentuoja kokios medžiagos patalynė nuteistiesiems turi bÅ«ti iÅ¡duodama. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos kokybės patalynės vėlgi yra deklaratyvaus pobÅ«džio, apibendrinti, nesiejant pareiÅ¡kėjo teigiamų padarytų pažeidimų su individualiomis pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygomis.

Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte konstatuota, kad minkÅ¡tasis inventorius, t. y. čiužiniai, yra iÅ¡ audinio, tinkamo dezinfekuoti dezinfekavimo kameroje (b. l. 34). Atsižvelgiant į tai, abejoti atsakovo nurodomomis aplinkybėmis teismas neturi teisinio pagrindo, o pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos kokybės patalynės ir minkÅ¡tojo inventoriaus atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K nesudaroma galimybė nusiprausti po duÅ¡u dažniau nei kartÄ per savaitę.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016-09-30 įsakymu Nr. 1-264 patvirtintu tvarkos apraÅ¡u „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nustatyta, jog suimtieji duÅ¡u gali naudotis iki 15 min.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę nėra, todėl įvertinus minėtus pareiÅ¡kėjo argumentus, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti po duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę, tokia prausimosi tvarka teisės aktų reikalavimus atitinka. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai atsisako siųsti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus, grasina, kad skirs nuobaudÄ . Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių kokius konkrečius veiksmus ar sprendimus norėjo skųsti, kada tai buvo, kokie pareigÅ«nai jam grasino ar neleido pateikti skundų, ar praÅ¡ymų, taigi Å¡ios aplinkybės laikomos subjektyvaus pobÅ«džio, juolab, kad pareiÅ¡kėjas netrukdomai pateikė skundÄ teismui.

Atsižvelgiant į tai, atsakovo neteisėtų veiksmų Å¡iuo atžvilgiu nenustatyta. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo dvasiniais iÅ¡gyvenimais, depresija, orumo žeminimu. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, patvirtinančių teisės aktų reikalavimų neatitinkančio laikymo LukiÅ¡kių TI-K poveikio jo psichikai ir sveikatos bÅ«klei, teismui nepateikė.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015) taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008). Nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimÄ , sprendžiama, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka Å¡io asmens pažeistai teisei apginti ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui priteisiamas pinigais (žr., pvz., 2018-07-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018-05-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018, 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais iÅ¡ viso 11 parų. Kitų kalinimo sÄ lygų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, t. y. 11 parų, į pažeidimo mastÄ , jo trukmę, formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (LVAT 2015-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015;

LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas dalį kalinimo laiko dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į tai, kad pareiÅ¡kėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjui priteistinas 50 Eur neturtinės žalos dydis.

Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. S. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. LikusiÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Mefodija Povilaitienė