2024-11-27 Nr. AB-17424-3-62-3-02152-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-726-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02152-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9.; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vitonio statyba“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vitonio statyba“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vitonio statyba“ (toliau – ir pareiškėjas, ir bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Inspekcija) 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą (toliau – ir Nutarimas) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, kurioje vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 56 straipsnio l dalies 1 punktu pareiškėjui paskirta 868 Eur sankcija, ir bylą nutraukti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Nutarime nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. apie 12 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko nelaimingas atsitikimas, prispaustas pilietis E. M. (toliau – ir darbuotojas), o nuvykus darbo inspektoriams į įvykio vietą, buvo rastas E. M. lavonas (toliau – ir nelaimingas atsitikinimas). Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenų bazę, buvo nustatyta, kad apie E. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią nėra pateikta duomenų Sodros teritoriniam skyriui. Sodros Vilniaus skyrius nustatė, kad bendrovė per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2021 m. rugpjūčio 4 d. 13.07 val. pateikė 1-SD pranešimą Nr.08/03 apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, kuriame nurodyta apdraustojo darbuotojo draudimo pradžios data – 2021 m. rugpjūčio 4 d., todėl darytina išvada, jog tarp darbdaviui atstovaujančio asmens – įmonės direktoriaus E. L. ir darbuotojo E. M. buvo visi darbo sutarties požymiai, o E. M. įmonės naudai kaip darbuotojas atliko darbo funkcijas nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro jos egzemplioriaus ir nustatyta tvarka nepranešus Sodros teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą, todėl konstatuotina, kad juridinis asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio l dalies, Įstatymo 56 straipsnio l dalies l punkto reikalavimus, ir jam taikytina atsakomybė pagal Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

2.2. Inspekcija nepilnai ištyrė galimo pažeidimo aplinkybes, nors juridinio asmens vadovas E. L. pateikė paaiškinimą bei dokumentus. Paaiškinime aiškiai nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. darbo sutartis nebuvo sudaryta su darbuotoju, nes jo netenkino pasiūlyto darbo užmokesčio dydis, tačiau kitą dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 4 d. ryte, buvo galutinis susitarimas dėl sutartyje nurodyto darbo užmokesčio, todėl darbuotojui buvo įteikti abu darbo sutarties egzemplioriai ir jis juos turėjo pateikti įmonės buhalteriui, kad šis pateiktų pranešimą apie sudarytą darbo sutartį Sodrai. Inspekcija netinkamai vertino surinktus įrodymus, ir jie nepagrindžia juridinio asmens kaltės pažeidus DK ir kitų teisės aktų nuostatas, o nustatytos aplinkybės liko pilnai neištirtos, dėl ko nutarimas negali būti pagrįstas ir teisėtas.

2.3. Darbuotojo darbo pradžia nebuvo nelegalus darbas, ir formalus nepranešimas apie sutartį, negali būti vertinamas kaip pažeidimas. Administracinio nusižengimo byloje buvo pateikti visi Inspekcijos prašomi dokumentai, susiję su E. M. įdarbinimu, kurie patvirtina, jog darbuotojas buvo įdarbintas bendrovėje vairuotoju, krano operatoriumi, dokumentai įforminti tinkamai, laikantis DK nuostatų, o padarytas galimai tik formalus pažeidimas, t. y. apie darbuotojo įdarbinimą nebuvo laiku pranešta Sodrai. Inspekcija privalėjo vadovautis ne tik įstatymais, bet ir teisingumo ir protingumo kriterijais, ir neskirti juridiniam asmeniui ekonominės sankcijos. Todėl Inspekcija netinkamai pritaikė DK 42 straipsnio l dalies, 2 dalies, 43 straipsnio l dalies, Įstatymo 56 straipsnio l dalies l punkto, 56 straipsnio 4 dalies nuostatas, o skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas, todėl neteisėtas.

2.4. Nagrinėjamu atveju pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas. Dėl to paties nelaimingo atsitikimo Inspekcija jau buvo surašiusi fiziniam asmeniui – direktoriui E. L. – administracinio nusižengimo protokolą ir 2021 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-620-2021 skyrė E. L. administracinę nuobaudą – 3 000 Eur baudą, kurią Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi sumažino iki 1 300 Eur. Fizinis asmuo E. L. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) nuostatas už tai, kad atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, kaip įmonės direktorius, 2021 m. rugpjūčio 4 d. leido nelegaliai įmonės naudai dirbti darbuotojui, kuris, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, žuvo, ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) E. L., būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad jo samdomi asmenys dirbtų įstatymo nustatyta tvarka įforminti, pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Nutarimas yra teisingas ir pagrįstas, todėl skundas yra netenkintinas. Kvalifikuojant darbą kaip nelegalų būtina nustatyti vieną iš šių požymių: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu; 2) darbdavys nepraneša Sodros teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK numatytos darbdavio pareigos yra: 1) apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti Sodrai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; 2) darbdavys privalo darbuotojui leisti pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

4.2. 2021 m. rugpjūčio 4 d. apie 12 val. buvo gautas pranešimas apie nelaimingą atsitikinimą. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, forma Nr. 110/a 8 punkte nurodyta, kad vyras prispaustas tarp dviejų sunkiasvorių automobilių, klinikinės mirties laikas 10.39 val. Patikrinus Sodros duomenų bazę nustatyta, kad apie E. M. socialinio draudimo pradžią nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. pranešimas pateiktas tik 2021 m. rugpjūčio 4 d. 13.07 val., t. y. yra jau po to kai buvo konstatuota mirtis.

4.3. Inspekcija 2021 m. rugsėjo 16 d. fiziniam asmeniui UAB „Vitonio statyba” direktoriui E. L., surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-1413-2021, o 2021 m. spalio 15 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-620-2021 ir skyrė 3 000 Eur baudą, kurią Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi sumažino iki 1 300 Eur, o Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, UAB „Vitonio statyba” direktorius E. L. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, t. y. būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad jo samdomi asmenys dirbtų įstatymo nustatyta tvarka įforminti ir pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį ir Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

4.4. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialusis subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Įvertinus tai, kad atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo UAB „Vitonio statyba“ atitinka DK 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, Inspekcija pagrįstai ir motyvuotai priėmė sprendimą Įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui bei Nutarimu skyrė 868 Eur finansinę sankciją.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vitonio statyba“ skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad ginčo dalykas yra Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas, o skunde nurodyta skundžiamo dokumento data 2022 m. rugpjūčio 5 d. laikytina rašymo apsirikimu.

7. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad:

7.1. Inspekcijos 2021 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-620-2021 E. L. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 3 000 Eur dydžio bauda dėl to, kad jis 2021 m. rugpjūčio 4 d., 8.00 val., Kėdainių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, būdamas UAB „Vitonio statyba“ direktoriumi, leido nelegaliai dirbti įmonės naudai E. M., kuris, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, žuvo. Tokiais savo veiksmais (neveikimu), būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad jo samdomi asmenys dirbtų įstatymo nustatyta tvarka įforminti, pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

7.2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1060-836/2021 buvo pakeistas Inspekcijos 2021 m. spalio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-620-2021 ir E. L. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 1 300 Eur bauda. Teismas konstatavo, jog E. L., būdamas atsakingu asmeniu, nustatyta tvarka ir laiku Sodros teritorinei įstaigai nepranešęs apie darbuotojo įdarbinimą, padarė ne formalų, o esminį pažeidimą, kuris sukelia atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, ir nusprendė, kad E. L. Inspekcijos nutarimu pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nutarimo panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.

7.3. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-966/2022 administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. apeliacinis skundas buvo atmestas ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1060-836/2021 palikta nepakeista.

8. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog E. L., atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, t. y. būdamas UAB „Vitonio statyba“ direktoriumi, leido 2021 m. rugpjūčio 4 d. pradėti dirbti įmonės naudai E. M., nepateikus ne vėliau kaip prieš dieną iki darbo pradžios momento duomenų Sodros teritoriniam skyriui apie šio darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pradžią. Ši faktinė aplinkybė yra nustatyta galutine įsiteisėjusia bendrosios kompetencijos teismo nutartimi – Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-966/2022.

9. Remdamasis minėtais įsiteisėjusiais Inspekcijos 2021 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-620-2021 ir nurodytomis Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis, vadovaudamasis ANK 667 straipsnyje įtvirtintu nutarimų ir nutarčių administracinių nusižengimų bylose privalomumo principu, nesant jokių naujų įrodymų, kurie nebūtų įvertinti minėtų teismų, teismas konstatavo, kad negali paneigti minėtų galiojančių Inspekcijos nutarimo ir teismų nutarčių dėl to paties nelegalaus darbo fakto ir negali konstatuoti priešingą faktą, kurį įrodinėja pareiškėjas, t. y. kad pareiškėjas, kurio vardu veikė E. L., leisdamas E. M. pradėti dirbti nepateikus Sodrai pranešimo apie šio darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip prieš dieną iki darbo pradžios, nepadarė pažeidimo, kuris laikomas nelegaliu darbu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad tiek juridinio asmens UAB „Vitonio statyba“ veiksmų tyrimo metu, tiek jo vadovo E. L. administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir abiejų instancijų teismų įvertintų įrodymų visuma bei minėtos įsiteisėjusios nutartys patvirtina, kad bendrovė, veikdama per vadovą E. L., leido 2021 m. rugpjūčio 4 d. nelegaliai pradėti dirbti įmonės naudai E. M.. Teismas vertino kaip įrodytą aplinkybę apie pareiškėjo nepranešimą Sodrai dėl darbuotojo E. M. valstybinio socialinio draudimo pradžios ne vėliau kaip prieš dieną iki darbo pradžios. Nurodyto leidimo pradėti dirbti darbuotojui laiku nepranešus Sodrai apie darbo pradžią teisinis kvalifikavimas taip pat yra konstatuotas Inspekcijos 2021 m. spalio 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-620-2021 ir nurodytose Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartyse, kuriose teismai pripažino, kad tai yra nelegalus darbas.

10. Teismas pažymėjo, kad, minėtomis įsiteisėjusiomis teismų nutartimis konstatavus nelegalų darbą pareiškėjo vadovo E. L. veiksmuose, pasekmės ir atsakomybė kyla ir pareiškėjui kaip juridiniam asmeniui, nes jo vadovas veikia ne kaip savarankiškas asmuo ir ne savo naudai, o veikia būtent juridinio asmens vardu ir jo naudai.

11. Atkreipdamas dėmesį į administracinių teismų praktiką, kad juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą, teismas konstatavo, kad atsakovas skundžiamu Nutarimu pagrįstai ir teisėtai atsakomybę pagal Įstatymą pritaikė pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas leido nelegaliai pradėti dirbti darbuotojui E. M., nepranešęs Sodrai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo darbo pradžią, nes toks pareiškėjo padarytas pažeidimas atitinka Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta šio straipsnio 4 dalies 3 punkte.

12. Nesutikdamas su pareiškėjo argumentu, kad pažeidimas yra formalus, teismas atkreipė dėmesį, jog atsakomybė už Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nėra siejama su padarinių atsiradimu, be to nepranešimas Sodrai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą yra darbdavio neveikimą kvalifikuojantis požymis, pagal kurį konstatuojamas nelegalus darbas. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad veiką kaip nelegalų darbą kvalifikuojantį požymį laikyti tik formaliu pažeidimu, neužtraukiančiu atsakomybės, prieštarautų nelegalaus darbo teisinio reguliavimo esmei ir tikslui. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas, priimdamas nuostatas, kuriomis nustatė apibrėžtą vėliausią terminą, kada darbdavys turi pranešti valstybės institucijoms apie įdarbintą asmenį prieš jam pradedant dirbti, siekė eliminuoti tokias situacijas, kai pranešimas apie įdarbinimą sutampa su Inspekcijos patikrinimu ir taip sudaromos prielaidos naudotis nelegaliu darbu iki patikrinimo. Teismo vertinimu, priešingu atveju, pagal pareiškėjo argumentus, darbdaviams susidarytų galimybės ir prielaidos piktnaudžiauti bei neapibrėžtą laiką leisti darbuotojams nelegaliai dirbti iki patikrinimo dėl nelegalaus darbo, taip išvengiant atsakomybės. Todėl teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, būdamas darbdaviu, nustatyta tvarka ir laiku Sodros teritorinei įstaigai nepranešęs apie E. M. įdarbinimą, padarė ne formalų, o esminį pažeidimą, kuris, sukelia Nutarimu jam pritaikytą atsakomybę.

13. Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjo argumentą, kad Nutarimu buvo pažeistas non bis in idem principas, nes už tuos pačius veiksmus jau yra nubaustas pareiškėjo direktorius E. L.. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą ir suformuotą teismų praktiką dėl non bis in idem principo taikymo, konstatavo, kad nors pareiškėjo ir E. L. veiksmai, už kuriuos jie nubausti, buvo tapatūs, tačiau teigti, jog taip buvo pažeistas non bis in idem principas, kaip yra įsitikinęs pareiškėjas, nėra jokio pagrindo, kadangi Nutarimu ekonominė sankcija buvo skirta pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui su savarankiška atsakomybe, o administracinio nusižengimo byloje bauda buvo skirta pareiškėjo direktoriui, kaip fiziniam asmeniui. Jie nėra atsakingi vienas už kito prievoles savo turtu ir atsako savarankiškai, todėl analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmuo nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad naudą iš nelegalaus darbo gauna darbdavys, kuris tokiu būdu sumažina savo sąnaudas siekiant pelno, o ne jo vadovas, todėl vien tik vadovo nubaudimu už nelegalų darbą darbdavys, kaip juridinis asmuo, išvengtų atsakomybės už neteisėtai gautą naudą.

14. Teismas, pareiškėjo teismo posėdyje nurodytą argumentą, kad atsakovas nesvarstė galimybės taikyti mažesnę nei minimali bauda sankciją, o teismas, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 37, 38 straipsnius, gali sumažinti sankciją ar bylą nutraukti dėl mažareikšmio pažeidimo, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad šis argumentas nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Nutarimą tiek materialinės teisės, tiek procesinių normų prasme. Teismas vertino, kad neturi teisinio pagrindo išeiti už skundo ribų ir pakeisti sankcijos dydį, kai skunde nebuvo pareikštas toks reikalavimas, o skundas nebuvo tikslintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Kita vertus, teismas nustatė, kad iš pateiktų duomenų visiškai akivaizdu, kad pareiškėjui paskirta teisinga ir proporcinga sankcija, todėl sumažinti baudą ar bylą nutraukti dėl mažareikšmio pažeidimo, kaip prašė pareiškėjas, nėra jokio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skundžiamame Nutarime konstatuota, kad pareiškėjo administracinėje byloje nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pareiškėjas šioje administracinėje byloje nepripažįsta padaryto pažeidimo ir nelegalaus darbo fakto, kas reiškia, kad savo veiksmus pateisina ir nejaučia atsakomybės už įstatymo pažeidimą ir naudojimąsi nelegaliu darbu. Todėl, anot teismo, remiantis tiek Įstatymo, tiek ANK numatyta baudų skyrimo tvarka, nesant nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pareiškėjui net nepripažįstant padaryto pažeidimo, atsakovas visiškai pagrįstai paskyrė, o teismas neturi jokio pagrindo mažinti, baudą, kuri yra minimali įstatyme numatyta sankcija juridiniam asmeniui už vieną nelegaliai dirbusį darbuotoją.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Vitonio statyba“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą.

16. Pareiškėjas nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių naujų įrodymų ir negali paneigti nutarimo ar nutarčių motyvų dėl nelegalaus darbo. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas prokuroro 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu, kurį pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui. Minėto nutarimo pirmosios instancijos teismas nevertino ir nevertino pareiškėjo argumentų, kad bendrovės vadovo nubaudimas yra Inspekcijos darbuotojų suinteresuotumas ir kerštas bendrovės vadovui, kadangi jis atsisakė pasirašyti nelaimingo atsitikimo tyrimo akto projektą.

16.2. Skundžiamas Nutarimas neatitinka ANK 569, 618 straipsnių ir VAĮ. Visos Nutarime nurodytos aplinkybės yra nurodytos ir tirtos kaip fizinio asmens (E. L.), įvertinti ne visi įrodymai, Nutarime nesvarstyta ir netirta galimybė taikyti mažesnę baudą, nei numatyta sankcijoje minimali arba visai jos neskirti. Pareiškėjo vertinimu, tai nėra atskiras skundo reikalavimas. Teismas nagrinėjo nelegalaus darbo sąvokos apibrėžimą ir pan., ir tai daryti jam nesutrukdė ANK 667 straipsnis, numatantis teismo nutarčių ir nutarimų privalomumą.

16.3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nepagrįstai nenustatinėjo juridinio asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju nebuvo vertintos aplinkybės, kad juridinis asmuo stengėsi išvengti pažeidimo ir kt., o tik konstatuojama kaltė per fizinį asmenį, tokiu būdu užkertant kelią juridiniam asmeniui gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tai reiškia, kad Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

16.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad leidimas dirbti nepranešus Sodrai negali būti vertinamas kaip mažareikšmis pažeidimas, yra nepagrįsti. Tokios išvados padarytos neįvertinus bylos aplinkybių visumos. Bendrovės vadovas aiškiai nurodė, kad E. M. netenkino pasiūlytas darbo užmokesčio dydis, nors darbo sutartį jis pasirašė, todėl minėtą dieną Sodros pranešimas ir nebuvo pateiktas. Kitą dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 4 d. Ryte, buvo galutinis susitarimas dėl sutartyje nurodyto darbo užmokesčio, todėl E. M.i buvo įteikti abu darbo sutarties egzemplioriai, ir jis jas turėjo pateikti įmonės buhalteriui, kad šis pateiktų pranešimą apie sudarytą darbo sutartį Sodrai. Inspekcijai buvo pateikti visi su įdarbinimu susiję dokumentai ir dėl to byloje ginčo nėra. Inspekcija nenurodė, kad tai nepakankami dokumentai, patvirtinantys E. M. įdarbinimą. E. M. darbą turėjo pradėti 2021 m. rugpjūčio 4 d., tačiau nepradėjus vykdyti darbinių pareigų, atsitiko nelaimingas atsitikimas. Darbo sutartis yra konsensualinė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad su E. M. nebuvo sudaryta darbo sutartis nuo šalių susitarimo momento, taigi nėra pagrindo taikyti Įstatymo 56 straipsnio 1 ir 4 dalis. Nagrinėjamu atveju yra galimai padarytas tik formalus pažeidimas, taigi apie E. M. įdarbinimą nepranešą Sodrai. Inspekcija nagrinėjamu atveju turėjo vadovautis ANK 32, 34 straipsnių nuostatomis, nes tai yra veiklos mažareikšmiškumas. Individualizuodami nuobaudas, teismas turi išsamiai įvertinti pažeidimo pavojingumą, vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ko nepadarė skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas šioje byloje.

16.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą skirti mažesnę, nei minimali sankcijoje nurodyta bauda, ar jos neskirti, nutraukti bylą dėl mažareikšmiškumo, vadovaudamasis tuo, kad negali peržengti skundo ribų. Tokiu būdu teismas pažeidė pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus (ABTĮ 80 str.), tinkamai taikyti teisės aktus.

16.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad nėra asmens tapatumo ir todėl nėra pažeistas non bis in idem principas, yra nepagrįsti. Byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs. Bendrovės vienintelis akcininkas yra E. L., taigi patirs visus neigiamus padarinius, kurie taikomi juridiniam asmeniui. Siekiant išvengti minėto principo pažeidimo, turi būti konstatuota, kad turtinių sankcijų taikymo neigiami padariniai nepaveikia ir negali paveikti vieno ir to paties asmens nuosavybės. Nagrinėjamu atveju fizinis asmuo – direktorius E. L. buvo nubaustas už ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimą, netinkamai taikytą DK 42 straipsnio 2 dalį, Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tas pats inkriminuota ir juridiniam asmeniui, todėl tai laikytina dirbtiniu veikų išskaidymu.

17. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas vertina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodyti argumentai yra gynybinė pozicija, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, Nutarime tinkamai konstatuoti nelegalaus darbo objektyvieji ir subjektyvieji pažymiai. Atsakovas pabrėžia, kad norint darbą vertinti kaip nelegalų, būtina nustatyti bent vieną iš šių požymių: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu; 2) darbdavys nepraneša Sodros teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Atsakovas akcentuoja, kad darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo atitinka DK 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, Inspekcija pagrįstai ir motyvuotai Nutarimu skyrė juridiniam asmeniui finansinę sankciją už Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui UAB „Vitonio statyba“ už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio l dalies 1 punkto pažeidimą paskirta 868 Eur bauda.

19. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nelegalaus darbo požymiai nagrinėjamoje byloje įrodyti, vertino, kad Inspekcijos Nutarimu bendrovei skirta 868 Eur bauda yra teisinga ir proporcinga.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neįvertino visų bylai reikšmingų įrodymų, pažeidė proceso teisės normas ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Pareiškėjo įsitikinimu, jo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai paneigia nelegalaus darbo faktą arba nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti pažeidimo mažareikšmiškumą. Inspekcija nagrinėjamu atveju Nutarime nepagrįstai nesvarstė ir netyrė galimybės taikyti mažesnę baudą, nei numatyta sankcijoje minimali bauda, arba nesvarstė ir netyrė galimybės jos visai neskirti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjo prašymo skirti mažesnę baudą vertinimas ir tyrimas peržengs skundo ribas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad nėra asmens tapatumo ir todėl nėra pažeistas non bis in idem principas, yra nepagrįsti.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

22. Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

23. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

24. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

25. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Institucija, skirdama <...> baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas (Užimtumo įstatymo 60 str. 2 d.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (Užimtumo įstatymo 60 str. 3 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 str. 4 d.).

26. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad tarp bendrovės ir E. M. buvo susiklostę darbo santykiai ir apie darbuotojo priėmimą į darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjo ir atsakovo argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms. Byloje surinkti įrodymai yra pakankami konstatuoti nelegalaus darbo faktą ir atsakomybę pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nelegalaus darbo fakto nepaneigia pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad su darbuotoju nesuderino darbo užmokesčio ir todėl nepranešė Sodrai apie darbo pradžią, ir kad ikiteisminis tyrimas dėl nelegalaus darbo buvo nutrauktas. Pažymėtina, kad tai, jog su darbuotoju nebuvo sulygtos visos darbo sąlygos, neatleidžia darbdavio nuo pareigos laikytis įdarbinimo tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020). Pažymėtina, kad DK 42 straipsnio 2 dalies reikalavimo laikymasis nėra savitikslis ir užtikrina Užimtumo įstatymu ginamų interesų apsaugą, todėl negali būti pripažįstamas mažareikšmiu. Tai, kad, kaip tvirtina pareiškėjas, nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, taip pat nepaneigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui gali kilti administracinė atsakomybė. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo apeliaciniame skunde iš viso plačiau nepasisakė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai laikytini deklaratyviais.

27. Kaip byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1060-836/2021 buvo pakeistas Inspekcijos 2021 m. spalio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-620-2021 ir E. L. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 1 300 Eur bauda. Teismas konstatavo, jog E. L., būdamas atsakingu asmeniu, nustatyta tvarka ir laiku Sodros teritorinei įstaigai nepranešęs apie darbuotojo įdarbinimą, padarė ne formalų, o esminį pažeidimą, kuris sukelia atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, ir nusprendė, kad E. L. Inspekcijos nutarimu pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nutarimo panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-966/2022 administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. apeliacinis skundas buvo atmestas ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1060-836/2021 palikta nepakeista. Administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo E. L. yra betarpiškai susijęs su šios administracinės bylos pareiškėju – yra bendrovės direktorius. Administracinių nusižengimų byloje aptarinėta ta pati teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė – darbuotojo nelegalus darbas bendrovėje, todėl aptarti procesiniai dokumentai pripažįstami turintys esminę įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje (šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2422-502/2023). Duomenų, paneigiančių aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, nenustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi administracinio nusižengimo byloje nustatytomis nelegalaus darbo aplinkybėmis.

28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas non bis in idem principas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas); šie kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2727/2012; kt.).

29. Teismų praktikoje dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011; kt.). Nesant vieno iš būtinųjų požymių (asmens tapatumo), sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, kai pagal specialųjį įstatymą bauda skiriama juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui, teismų praktikoje konstatuojama, jog skiriant sankciją juridiniam asmeniui non bis in idem principui nebuvo nusižengta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-438/2022; kt.). Byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2651/2011; kt.).

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui (juridiniam asmeniui) buvo paskirta sankcija pagal Užimtumo įstatymo nuostatas, o bendrovės vadovui E. L. sankcija paskirta pagal ANK nuostatas, analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmenys nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, sutapęs tiek pažeidimo (veiklos), tiek finansiniu požiūriu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo non bis in idem principo pažeidimo. Pažymėtina, kad uždaroji akcinė bendrovė „Vitonio statyba“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 str.), todėl nors administracinė nuobauda ir yra paskirta šio juridinio asmens direktoriui ir vieninteliam akcininkui, negalima daryti išvados dėl to paties asmens baudimo už tą pačią veiką arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1031-602/2016).

31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad byloje nenustatyta juridinio asmens kaltė. Pažymėtina, kad juridinis asmuo yra atsakingas už tai, kad savo ekonominę veiklą vykdytų nepažeisdamas Užimtumo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų (įmonės vadovo) veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami juridinio asmens, kaip ekonominio vieneto, naudai. Tai reiškia, kad tokie bendrovės vadovo E. L. veiksmai Užimtumo įstatymo požiūriu laikytini pačios bendrovės veiksmais. Todėl tam tikri Užimtumo įstatymo pažeidimai, padaryti bendrovės vadovo, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013, kuria pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai nesivadovavo ir nenustatinėjo juridinio asmens kaltės, tačiau susipažinusi su cituojamos bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos nėra tapačios ir labai panašios nagrinėjamai bylai, kad būtų pagrindas vadovautis šia byla kaip precedentu. Be kita ko, cituojamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesprendė teisinio klausimo dėl juridinio asmens ir jo darbuotojo (valdymo organo) veiksmų, kaltės, atsakomybės atribojimo. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

32. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nutarimu paskirta teisinga ir proporcinga bauda ir ją mažinti ar iš viso jos neskirti nėra pagrindo. Kaip matyti iš ginčijamo Nutarimo, Inspekcija įvertino pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teisingumo ir protingumo principus, nustatytų aplinkybių visumą, į tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, ir konstatavo, kad minimalios 868 Eur baudos paskyrimas bendrovei, pasieks administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, taigi Nutarimu atliktas baudos individualizavimas atitinka Užimtumo įstatymo 60 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų paskirtos minimalios baudos individualizavimo teisingumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pernelyg sureikšmina argumentus, kad Inspekcija Nutarime nenurodė motyvacijos dėl mažesnės baudos, nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimo arba visai neskyrimo. Nors užpildytoje šabloninėje nutarimo formoje tokia skiltis buvo ir Inspekcija jos neužpildė, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad egzistavo aplinkybės baudos mažinimui ar jos neskyrimui. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo argumentų apie pažeidimo mažareikšmiškumą jau pasisakė šioje nutartyje (26 p.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių kitų konkrečių su baudos mažinimu ar jos neskyrimu susijusių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tvirtinti, kad šiuo aspektu Inspekcija netinkamai atliko baudos individualizavimą.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikia deklaratyvaus pobūdžio argumentus apie Inspekcijos darbuotojų suinteresuotumą ir niekaip šių savo argumentų nedetalizuoja ir nepagrindžia įrodymais, tad šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionuoja Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nes, pasak pareiškėjo, Įstatymo minėta nuostata neleidžia juridiniam asmeniui tinkamai gintis nuo kaltinimų, kai jo kaltė konstatuojama per fizinį asmenį, atliekantį juridinio asmens funkcijas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje detaliai atskleistas juridinio asmens ir fizinio asmens skirtingumas, kartu atskleidžiant ir tai, kad juridinio asmens funkcijos atliekamos per fizinį asmenį (29 p.). Todėl pareiškėjo abejonės Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitiktimi nurodytoms Konstitucijos nuostatoms nėra pagrįstos, o teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo formuluoti pagrįstą teisinę abejonę Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl minėtos nuostatos konstitucingumo ištyrimo.

35. Teisėjų kolegija, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi šioje nutartyje aptartomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindų. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vitonio statyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė