2026-05-27 Nr. AB-11256-3-61-3-04899-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2054-415/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04899-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės (toliau – ir atsakovas, Kariuomenė) vado 2025 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. PK-2011 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria nustatytas atleidimo pagrindas pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą, ir įpareigoti atsakovą įforminti atleidimą pagal KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį, t. y. savo iniciatyva.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. pareiškėjas 2025 m. liepos 25 d. pateikė prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį pagal KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį, t. y. savo iniciatyva (svarbios priežastys (duomenys neskelbtini)). Kariuomenės vadas Įsakymu nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį ir (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktu, t. y. kai neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“;

2.2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2025 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. P-1720 (toliau – ir Ministro įsakymas) nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Specialiosios ekspertų komisijos personalo patikimumo klausimams nagrinėti (toliau – ir Specialioji ekspertų komisija) posėdžio išvadą, kuri, kaip jam nurodyta, buvo priimta 2025 m. liepos 23 d., ir negalėjo pateikti paaiškinimų;

2.3. profesinės karo tarnybos nutraukimo kario inciatyva procedūra buvo atlikta tinkamai: pareiškėjas pateikė nustatytos formos prašymą, o Kariuomenės vadas 2025 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. S-227 teigiamai suderino šį prašymą ir perdavė jį Krašto apsaugos ministerijai. Kariuomenės vado 2025 m. rugpjūčio 7 d. teigiamas sprendimas sukūrė pareiškėjui teisėtą lūkestį, kad profesinės karo tarnybos sutartis bus nutraukta pagal KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo pateiktas ir suderintas prašymas turėjo turėti pirmenybę prieš vėlesnį sprendimą dėl priverstinio atleidimo;

2.4. atleidimas pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą yra itin griežtas, sukeliantis neproporcingą žalą ir diskredituojantis asmenį. Atsižvelgiant į pareiškėjo gautus pasiūlymus dirbti privačiame sektoriuje, teisinga ir teisės principus atitinkanti išeitis būtų nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį pagal KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį;

2.5. priimant Įsakymą, neapsvarstyta alternatyva dėl perkėlimo į kitas pareigas, kurioms eiti nėra būtinas leidimas naudotis valstybės ar tarnybos paslaptimis (KASOKTĮ 38 str. 2 d. 10 p.).

3. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. (duomenys neskelbtini) departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir AOTD) 2025 m. liepos 2 d. rašte Nr. IS-1231 konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nes nustatytos aplinkybės, (duomenys neskelbtini). Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į minėtą AOTD raštą ir Specialiosios ekspertų komisijos 2025 m. liepos 23 d. posėdžio protokolinę išvadą Nr. SPEK-5, 2025 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. P-1720 nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“;

4.2. 2025 m. liepos 2 d. nustatytos pareiškėjo savybės ir kitos aplinkybės ((duomenys neskelbtini)ir kt.);

4.3. pareiškėjas prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį pateikė po to, kai jau buvo atliktas jo patikimumo patikrinimas ir priimtos jam neigiamos patikrinimo išvados. Pareiškėjas Įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo P. V. skundą.

6. Teismas nustatė:

6.1. pareiškėjas 2025 m. liepos 25 d. pateikė prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį savo iniciatyva pagal KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį;

6.2. Kariuomenės vadas, vadovaudamasis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktu (kariui neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“) ir kitomis teisės normomis, atsižvelgdamas į Ministro įsakymą, 2025 m. rugpjūčio 11 d. priėmė Įsakymą, kuriuo: 1) atleido pareiškėją iš (duomenys neskelbtini); 2) nutraukė nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleido jį (duomenys neskelbtini); 3) suteikė pareiškėjui teisę (duomenys neskelbtini); 4) skyrė pareiškėją po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atlikti tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve; 5) įpareigojo pareiškėją per 5 darbo dienas po atleidimo iš profesinės karo tarnybos susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos teritoriniu padaliniu pagal gyvenamąją vietą;

6.3. Kariuomenės vadas 2025 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. PK-2156 pakeitė Įsakymą Nr. PK-2011 ir jį išdėstė nauja redakcija: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 13 straipsnio 7 dalies 24 punktu ir 8 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2025 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. P-1720 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (duomenys neskelbtini)“, atleidžiu 2025 m. rugpjūčio 11 d. (duomenys neskelbtini)iš (duomenys neskelbtini)“.

6.4. Krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktu (kariui neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“) ir kitomis teisės normomis, atsižvelgdamas į Ministro įsakymą, priėmė 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. P-2067, kuriuo nusprendė nutraukti nuo 2025 m. rugsėjo 19 d. profesinės karo tarnybos sutartį (duomenys neskelbtini); nurodė grąžinti pareiškėjui mokymo išlaidas; skyrė pareiškėjui po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atlikti tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve; suteikė pareiškėjui teisę (duomenys neskelbtini); įpareigojo pareiškėją per 5 darbo dienas po atleidimo iš profesinės karo tarnybos susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos teritoriniu padaliniu pagal gyvenamąją vietą.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl Įsakymo dalies panaikinimo, aiškiai apibrėžė jo ribas – ginčija tik tą Įsakymo dalį, kuria nustatytas atleidimo pagrindas pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Įsakymas buvo pakeistas Kariuomenės vado 2025 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. PK-2156, kuriame nėra nurodoma, jog pareiškėjo atleidimo pagrindas – KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktas. Teismo vertinimu, susidarė situacija, kad pareiškėjas skundžia Įsakymo dalį, kuri de facto (faktiškai) yra negaliojanti, nes buvo pakeista Kariuomenės vado 2025 m. rugsėjo 1 d. įsakymu. Kariuomenės vadas, pakeisdamas Įsakymą, iš esmės patenkino pareiškėjo reikalavimą, kurį jis buvo suformulavęs skunde. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčo dalykas išnyko, nes nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti Įsakymo dalį, kuri jau panaikinta, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

8. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas, nes skundo reikalavimas buvo patenkintas ir įvykdytas, o skundas buvo patenkintas geruoju. Pareiškėjas neatsisakė skundo, todėl teismas neturėjo pagrindo nutraukti bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str.) ir taikyti ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatas.

9. Teismas pažymėjo, kad procesinis elgesys, kai teigiama, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas patenkino pareiškėjo reikalavimą, bet vis tiek palaikomas jau įgyvendintas reikalavimas, nedera su ABTĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir kt.

III. 10. Pareiškėjas P. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

11.1. teismas neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo visų pareiškėjo pateiktų reikalavimų, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas;

11.2. pareiškėjas faktiškai buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą nuo 2025 m. rugsėjo 19 d., t. y. krašto apsaugos ministro 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. P-2067. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad jis buvo atleistas netinkamu pagrindu, nesilaikant nustatytų procedūrų (be kita ko, neįvertinta, ar yra laisvų pareigų, į kurias galėjo būti perkeltas pareiškėjas, neturintis leidimo dirbti su įslaptinta informacija, ir neatsižvelgta į tai, kad pirmiausiai atsirado faktinis pagrindas atleisti pareiškėją pagal KASOKTĮ 37 str. 1 d.), tačiau teismas nenagrinėjo ir netyrė bylai reikšmingų aplinkybių;

11.3. teismas Kariuomenės vado 2025 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. PK-2156 vertino kaip pareiškėjo skundo patenkinimą iš esmės, tačiau neatsižvelgė į tai, kad Įsakymas liko nepanaikintas, t. y. iš Įsakymo buvo pašalintas sprendimas dėl atleidimo iš tarnybos, bet paliktas atleidimo iš pareigų pagrindas (KASOKTĮ 38 str. 2 d. 10 p.) ir data. Ginčo dalyką sudaro pareiškėjo atleidimas iš profesinės karo tarnybos, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas pakeitė Įsakymą. Teismas turėjo įvertinti atsakovo sprendimo atleisti pareiškėją iš pareigų teisėtumą, bet jis neatliko tokio vertinimo;

11.4. pareiškėjas 2025 m. spalio 26 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Krašto apsaugos ministro 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. P-2067 dalį, kuria nustatytas atleidimo pagrindas pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą, ir įpareigoti atsakovą įforminti atleidimą pagal KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį. Teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą skundą, nes pareiškėjas patikslintą skundą pateikė pavėluotai (ABTĮ 50 str. 3 d.). Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 17 d. pateikė prašymą pakartotinai spręsti patikslinto skundo priėmimo klausimą, tačiau teismas 2025 m. gruodžio 9 d. netenkino šio prašymo. Teismas pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti neteisėtai, formaliu pagrindu ir neatlikęs vertinimo, ar skundo patikslinimas yra būtinas, siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad poreikis tikslinti skundą kilo išimtinai tik dėl atsakovo veiksmų, kai po bylos iškėlimo teisme Įsakymas buvo pakeistas;

11.5. pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja ne su subjektu, kuris priėmė sprendimą atleisti iš tarnybos, o su atleidimo teisiniu pagrindu. Šiuo atveju, pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 4 dalį, Kariuomenės vadas, priimdamas sprendimą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį, iš esmės veikė krašto apsaugos ministro vardu, todėl vėlesnis krašto apsaugos ministro įsakymas iš esmės buvo tos pačios administracinės procedūros neatskiriama tąsa. Be to, iš atsakovo pozicijos akivaizdu, kad tiek Kariuomenės vado priimtas Įsakymas, tiek krašto apsaugos ministro 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. P-2067 yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. Ministro įsakymu;

11.6. teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas atsiliepime į skundą neužsiminė apie priimtą pakartotinį įsakymą, o pareiškėjo atleidimas buvo išskaidytas į du atskirus įsakymus (Kariuomenės vado ir krašto apsaugos ministro). Toks atsakovo procesinis veikimas, neatskleidžiant esminės informacijos, iš esmės lėmė pareiškėjo suklaidinimą;

11.7. pareiškėjas nepažeidė proceso koncentracijos ir operatyvumo principų, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir pan., todėl teismas, siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, privalėjo taikyti ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisę ir priimti patikslintą skundą, nes tai yra būtina teisingam ir išsamiam ginčo išsprendimui. Patikslintas skundas buvo pateiktas likus daugiau nei 1,5 mėn. mėnesio iki teismo posėdžio, todėl buvo pakankamai laiko atsakovui pateikti atsiliepimą į patikslintą skundą, nekeičiant posėdžio datos.

12. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

13. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus. Atsakovas papildomai nurodo:

13.1. atsakovas, susipažinęs su pareiškėjo 2025 m. spalio 26 d. patikslintu skundu, pateikė nuomonę, kad patikslintame skunde išdėstyti teiginiai, jog Įsakymas buvo pakeistas krašto apsaugos ministro 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. P-2067, nepagrįsti, todėl patikslintas skundas neturėtų būti priimtas. Teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymų priimti patikslintą skundą;

13.2. pareiškėjas neginčija atleidimo iš pareigų fakto, bet ginčija Įsakymo dalį dėl jo (duomenys neskelbtini). Įsakymo dalis dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta Kariuomenės vado 2025 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. PK-2156, todėl nebeliko ginčo dalyko, o pareiškėjo skundo nagrinėjimas yra betikslis;

13.3. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nes krašto apsaugos ministras nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Pareiškėjo pozicija dėl atleidimo iš profesinės karo tarnybos netinkamo pagrindo ir procedūrinių pažeidimų (pvz., dėl galimybės būti perkeltam į kitas pareigas, kurioms eiti nėra būtinas leidimas susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija) yra nepagrįsta;

13.4. Kariuomenės vado 2025 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. PK-2156 buvo išsiųstas pareiškėjui 2025 m. rugsėjo 15 d., o krašto apsaugos ministro 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. P-2067 – 2025 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėjas patikslintą skundą pateikė tik 2025 m. spalio 27 d., todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas patikslintą skundą padavė pavėluotai;

13.5. pareiškėjas 2025 m. gruodžio 31 d. padavė skundą dėl krašto apsaugos ministro 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. P-2067 panaikinimo, tačiau Regionų administracinis teismas atsisakė priimti jo skundą dėl praleisto skundo padavimo termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Byloje nustatyta, kad Kariuomenės vadas, vadovaudamasis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktu (kariui neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“) ir kitomis teisės normomis, atsižvelgdamas į Ministro įsakymą, 2025 m. rugpjūčio 11 d. priėmė Įsakymą, kuriuo: 1) atleido pareiškėją iš (duomenys neskelbtini); 2) nutraukė nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir (duomenys neskelbtini); 3) suteikė pareiškėjui teisę (duomenys neskelbtini); 4) skyrė pareiškėją po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atlikti tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve; 5) įpareigojo pareiškėją per 5 darbo dienas po atleidimo iš profesinės karo tarnybos susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos teritoriniu padaliniu pagal gyvenamąją vietą. Kariuomenės vadas 2025 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. PK-2156 pakeitė Įsakymą Nr. PK-2011 ir jį išdėstė nauja redakcija: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 13 straipsnio 7 dalies 24 punktu ir 8 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2025 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. P-1720 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo (duomenys neskelbtini)“, atleidžiu 2025 m. rugpjūčio 11 d. (duomenys neskelbtini)“.

15. Krašto apsaugos ministro įgaliotas viceministras, vadovaudamasis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktu (kariui neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“) ir kitomis teisės normomis, atsižvelgdamas į Ministro įsakymą, priėmė 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. P-2067, kuriuo nusprendė nutraukti nuo 2025 m. rugsėjo 19 d. profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir (duomenys neskelbtini); nurodė grąžinti pareiškėjui mokymo išlaidas; skyrė pareiškėjui po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atlikti tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve; suteikė pareiškėjui teisę (duomenys neskelbtini); įpareigojo pareiškėją per 5 darbo dienas po atleidimo iš profesinės karo tarnybos susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos teritoriniu padaliniu pagal gyvenamąją vietą.

16. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl Kariuomenės vado 2025 m. rugpjūčio 11 d. Įsakymo dalies panaikinimo, aiškiai apibrėžė jo ribas – ginčija tik tą Įsakymo dalį, kuria nustatytas atleidimo pagrindas pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą, o Įsakymą pakeitus Kariuomenės vado 2025 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. PK-2156, kuriame nėra nurodoma, jog pareiškėjo atleidimo pagrindas – KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktas, susidarė situacija, kad pareiškėjas skundžia Įsakymo dalį, kuri de facto (faktiškai) yra negaliojanti, nes buvo pakeista Kariuomenės vado 2025 m. rugsėjo 1 d. įsakymu. Kariuomenės vadas, pakeisdamas Įsakymą, iš esmės patenkino pareiškėjo reikalavimą, kurį jis buvo suformulavęs skunde. Todėl konstatuota, kad ginčo dalykas išnyko, nes nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti Įsakymo dalį, kuri jau panaikinta, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

17. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą ir vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą reikšminga teisinė aplinkybė yra tai, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, atsisakė priimti pareiškėjo P. V. 2025 m. spalio 27 d. paduotą patikslintą skundą, kuriuo pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. P-2067 dalį, kuria nustatytas atleidimo pagrindas pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir atsakovą įpareigoti įforminti jo atleidimą pagal KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį.

18. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalį pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, kuriais remiantis ginčija tos pirmosios instancijos nutarties teisėtumą (žr. šios Nutarties 11.7 p.), todėl teisėjų kolegija vertins, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostatas.

19.1. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką.

19.2. Ginčo atveju pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo ginčijamas krašto apsaugos ministro įgalioto viceministro priimtas Įsakymas, ir antruoju atsakovu nurodoma Krašto apsaugos ministerija. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismo priimtame pareiškėjo skunde atsakovas yra Lietuvos kariuomenė, kuri ir pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą.

19.3. Ši teisinė situacija suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo, kuriuo buvo ginčijamas krašto apsaugos ministro įgalioto viceministro priimtas Įsakymas, ir antruoju atsakovu nurodoma Krašto apsaugos ministerija, neteisėtai taikė ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį, nes paduotasis skundas yra naujas skundas dėl kito skundo dalyko ir kitam atsakovui.

19.4. Dėl to pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartis panaikinama dėl neteisingo procesinės teisės normos taikymo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

19.5. Pasisakydama dėl pareiškėjo pateikto skundo, kuriuo buvo ginčijamas krašto apsaugos ministro įgalioto viceministro priimtas Įsakymas, ir antruoju atsakovu nurodoma Krašto apsaugos ministerija, procesinės baigties, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-758-492/2026 atnaujino tapataus pareiškėjo skundo padavimo terminą ir perdavė skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas dėl krašto apsaugos ministro įgalioto viceministro priimto Įsakymo, kur atsakovu nurodoma Krašto apsaugos ministerija, bus nagrinėjamas kitoje byloje, todėl darytina išvada, jog dėl šioje byloje pareiškėjo pateikto skundo dėl krašto apsaugos ministro įgalioto viceministro priimto Įsakymo, antruoju atsakovu nurodant Krašto apsaugos ministeriją, išspręsta kitu procesiniu būdu – kitoje byloje, taip apginant pareiškėjo procesinę teisę ir tuo pačiu pašalinant neteisėtos pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties neigiamus teisinius padarinius.

20. Vertindama pirmosios instancijos teismo argumentų, nurodytų šios Nutarties 16 punkte, dėl ginčo baigties iš esmės, pagrįstumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, apibrėždamas ginčo ribas tik dėl Įsakyme nurodomos teisės normos pakeitimo, padarė neteisingą išvadą. Ginčas kilęs dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir pareiškėjo atleidimo iš pareigų, kai kariui neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos, remiantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 10 punktu, prašant šį pagrindą pakeisti į profesinės karo tarnybos nutraukimą kario iniciatyva prieš terminą, vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi. Todėl tiek, kiek kariuomenės vado Įsakymu spręsta dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų, nurodant, jog atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2025 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. P-1720 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo (duomenys neskelbtini)“, privalu vertinti visus pareiškėjo argumentus iš esmės.

21. Kadangi pirmosios instancijos teismas be pagrindo susiaurino ginčo ribas tik iki Įsakyme nurodomo teisinio pagrindo (taikomos teisės normos) pakeitimo ir nevertino pareiškėjo argumentų, kuris iš faktinių bei teisinių pagrindų turi būti taikomas susiklosčiusių aplinkybių kontekste, priimtas sprendimas teisėjų kolegijos pripažįstamas nepagrįstu bei neteisėtu, todėl naikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teisme tikslinga svarstyti dviejų pareiškėjo iškeltų bylų, kuriose reiškiami tarpusavyje neatsiejamai susiję reikalavimai, sujungimo klausimą, siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (ABTĮ 11 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. P-2067 dalį, kuria nustatytas atleidimo pagrindas pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir atsakovą įpareigoti įforminti jo atleidimą pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Virginija Volskienė