Legislator Case Law & Legislation
a9535e2b-bca6-4ee4-8730-0eac91b867d0 AI generated

a9535e2b-bca6-4ee4-8730-0eac91b867d0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a9535e2b-bca6-4ee4-8730-0eac91b867d0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti 2016 m. gegužės 11 d. Elektroninės saugos sutarties Nr. 2217217 (toliau – ir Sutartis) Bendrosios dalies 7.1 punkto dalį bei Specialiosios dalies 10 punktÄ , pagal kuriuos nustatytas ribotas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EKSKOMISARŲ BIURAS“ civilinės atsakomybės dydis, niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo pradžios);

Legislator headnote

AI generated

a9535e2b-bca6-4ee4-8730-0eac91b867d0 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas sprendė, kad nustatytas atsakovės Sutarties pažeidimas, susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žala, padarytas dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios ar didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti Sutarties nuostatų, ribojančių atsakovės atsakomybę, kai žala padaryta pažeidus Sutartį dėl neatsargumo. Teismas vertino, kad tai, jog atsakovės greitojo reagavimo ekipažas (toliau – GRE) signalizacijos signalo suveikimo metu buvo per toli nuo saugomo objekto, neįrodo jos didelio neatsargumo ar tyčios. Nustatyta, kad atsakovė siekė vykdyti Sutartį, t. y. iÅ¡ karto reagavo į signalÄ , prie objekto atvyko per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , vėlavimas nebuvo didelis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-177-450/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01321-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.20.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU 2021 m. kovo 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EKSKOMISARŲ BIURAS“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EKSKOMISARŲ BIURAS“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „MTTC“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) pripažinti 2016 m. gegužės 11 d. Elektroninės saugos sutarties Nr. 2217217 (toliau – ir Sutartis) Bendrosios dalies 7.1 punkto dalį bei Specialiosios dalies 10 punktÄ , pagal kuriuos nustatytas ribotas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EKSKOMISARŲ BIURAS“ civilinės atsakomybės dydis, niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo pradžios);

2) priteisti iÅ¡ atsakovės 395 695,73 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. UAB „MTTC“ ir UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“ sudarė Sutartį dėl UAB „MTTC“ objekto apsaugos. 2017 m. balandžio 5 d. ieÅ¡kovė iÅ¡davė UAB „MTTC“ įmonių turto draudimo liudijimÄ (polisÄ ). 2017 m. balandžio 30 d. buvo įsilaužta į ieÅ¡kovės apdraustÄ UAB „MTTC“ objektÄ bei pavogtas UAB „MTTC“ ir kitų asmenų UAB „MTTC“ patikėtas turtas. IeÅ¡kovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui 395 695,73 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovei subrogacijos tvarka perėjo reikalavimo teisė (dėl 395 695,73 Eur) į atsakingÄ asmenį už UAB „MTTC“ atsiradusiÄ Å¾alÄ , t. y. į atsakovę.

3. PaaiÅ¡kino, kad nenustatytiems asmenims iÅ¡daužius objekto lango stiklÄ , suveikė stiklo dūžio daviklis (01:35:39 val.), kurio signalas buvo perduotas atsakovės centrinio saugos pulto operatoriui (toliau ir – CSP) (01:35:41 val.). Pagal Sutarties Bendrosios dalies 4.3 punktÄ ir Specialiosios dalies 12 punktÄ , atsakovė turėjo pareigÄ atvykti prie objekto ne vėliau nei iki 01:40:41 val. (per 5 min.), tačiau prie objekto atvyko tik 01:46:27 val., t. y. po 10 min. 46 sek. nuo signalo CSP gavimo, taip pažeisdama savo įsipareigojimus (neteisėti veiksmai).

Taip pat atvykęs atsakovės darbuotojas nesiėmė priemonių patekti į vidų ir apžiÅ«rėti teritorijÄ ; policijos pareigÅ«nai dėl vagystės buvo iÅ¡kviesti tik po 47 min. nuo atsakovės darbuotojo atvykimo prie patalpų (policijos pareigÅ«nus iÅ¡kvietė UAB „MTTC“ atstovas). Atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), kuomet prie objekto atvyko per daugiau nei dvigubai ilgesnį laikotarpį nei numatyta Sutartyje, laikytini susijusiais tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusia žala.

Priežastiniame ryÅ¡yje su žalos atsiradimu yra ir Sutartį pažeidžiantis atsakovės neveikimas, susijęs su jos darbuotojo elgesiu atvykus prie objekto, nedelsiant nekviečiant specialių tarnybų. Atsakovės kaltė preziumuojama. UAB „MTTC“ patirta žala (nuostoliai) yra tiesioginė, jÄ sudaro turto netekimas (vagystė), trečiųjų asmenų patikėto turto netekimas (vagystė) ir UAB „MTTC“ turto sugadinimas.

4. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 ir 6.252 straipsniais, Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkto dalis bei Specialiosios dalies 10 punktas, pagal kuriuos ribojamas atsakovės civilinės atsakomybės dydis, yra niekiniai ir negaliojantys. Atsakovė turi pareigÄ atlyginti visÄ Å¾alÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 50 000 Eur žalos atlyginimÄ ir 6 procentų metines palÅ«kanas; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; paskirstė patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė neužtikrino, kad jos darbuotojai atvyktų į objektÄ taip, kaip buvo įsipareigojusi pagal Sutartį – per 5 min. nuo signalo suveikimo; pavėlavimas atvykti į objektÄ yra esminis, nes atsakovės ekipažui atvyktus į objektÄ per 5 min. vagystė dar bÅ«tų vykusi, todėl atsakovė bÅ«tų galėjusi paveikti įvykių eigÄ ir sustabdyti nusikaltimÄ , sulaikyti pažeidimÄ padariusius asmenis ar palengvinti nusikaltimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . Teismas sprendė, kad tarp kilusios žalos ir atsakovės netinkamo Sutarties vykdymo yra tiesioginis ir pakankamas faktinis bei teisinis priežastinis ryÅ¡ys.

7. Teismas atsakovės argumentus, kad net ir atvykus į objektÄ Sutartyje nurodytu laiku, jos darbuotojai nebÅ«tų galėję pakeisti įvykių eigos ir sustabdyti nusikaltimo, vertino kaip nepagrįstus ir neÅ¡alinančius sutartinės atsakomybės. Teismas pažymėjo, kad atsakovės teikiamų paslaugų esmę sudaro ne tik techninis signalizacijos sistemos signalų stebėjimas, bet ir reagavimas į Å¡iuos signalus (Sutarties Bendrosios dalies 4.3.2 punktas).

8. Teismui nekilo abejonių, kad atsakovės argumentai, jog dėl pavėluoto atvykimo į objektÄ nėra jos kaltės, nes artimiausias greitojo reagavimo ekipažas buvo per toli nuo objekto, kad atvyktų per 5 min., ne tik neÅ¡alina jos kaltės, bet prieÅ¡ingai, – patvirtina nerÅ«pestingÄ sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ . Atsakovė privalėjo darbuotojų darbÄ organizuoti taip, kad galėtų įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, o to nepadariusi elgėsi nerÅ«pestingai.

9. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nurodomi kiti atsakovės Sutarties pažeidimai, t. y. teritorijos netinkamas apžiÅ«rėjimas, policijos savalaikis neiÅ¡kvietimas, nėra susiję pakankamu priežastiniu ryÅ¡iu su žala. NusikaltimÄ Ä¯vykdę asmenys tuo metu jau buvo pasiÅ¡alinę, todėl mažai tikėtina, kad tinkamas ir savalaikis tokių pareigų vykdymas bÅ«tų galėjęs padėti iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ . Kita vertus, teismas pripažino, kad įsibrovimas į teritorijÄ buvo įvykdytas specifiniu bÅ«du, išėmus tvoros segmentus, faktas nebuvo akivaizdus ir apvažiavus teritorijÄ iÅ¡ esmės negalėjo bÅ«ti pastebėtas, todėl ieÅ¡kovė pagrįstai tvirtina, jog atsakovės darbuotojas galėjo apeiti perimetrÄ arba bent patikrinti, ar nėra užrakinti vartai. Teismas sprendė, kad atsakovė ir Å¡iuo aspektu Sutartį vykdė ne itin rÅ«pestingai, tačiau tokių veiksmų neatlikimas tiesiogiai neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.

10. Teismas dėl atsakovės ribotos atsakomybės nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, kuria rėmėsi ieÅ¡kovė, nebuvo sprendžiama dėl sutarties nuostatų negaliojimo dėl CK 6.252 straipsnyje numatytų pagrindų, t. y. Å¡is klausimas nebuvo kasacijos objektu. Teismas sutiko su atsakove, kad Sutarties nuostatos, ribojančios atsakomybę, buvo aptartos individualiai ir nėra nesÄ Å¾iningos ar neproporcingos prieÅ¡prieÅ¡iniams Å¡alių įsipareigojimams. Be to, iÅ¡ faktinio UAB „MTTC“ elgesio teismas nustatė, kad paslaugos teikimo sÄ lygos ir atsakovės atsakomybės ribos Å¡iai įmonei buvo žinomos ir suprantamos, ir bÅ«tent dėl to įmonė turtinių interesų apsaugai sudarė įmonės turto draudimo sutartį su ieÅ¡kove.

11. Teismas sprendė, kad nustatytas atsakovės Sutarties pažeidimas, susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žala, padarytas dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios ar didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti Sutarties nuostatų, ribojančių atsakovės atsakomybę, kai žala padaryta pažeidus Sutartį dėl neatsargumo. Teismas vertino, kad tai, jog atsakovės greitojo reagavimo ekipažas (toliau – GRE) signalizacijos signalo suveikimo metu buvo per toli nuo saugomo objekto, neįrodo jos didelio neatsargumo ar tyčios. Nustatyta, kad atsakovė siekė vykdyti Sutartį, t. y. iÅ¡ karto reagavo į signalÄ , prie objekto atvyko per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , vėlavimas nebuvo didelis.

12. Teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio, nurodė, kad vaizdo įraÅ¡ai patvirtina, jog iÅ¡ UAB „MTTC“ techninių patalpų buvo pagrobtas didelis kiekis prekių ir įrangos. Teismas neturėjo pagrindo remtis atsakovės abejonėmis, kad UAB „MTTC“ negalėjo turėti kitų juridinių asmenų patikėto turto, kuris nebuvo apskaitomas įmonės apskaitoje. Pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, vien UAB „MTTC“ priklausančio turto buvo pagrobta už 82 878,87 Eur sumÄ .

13. Teismas, taikydamas ribotÄ sutartinę atsakovės atsakomybę, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei žalÄ , nevirÅ¡ydamas sutartyje numatytos 50 000 Eur ribos; nuo Å¡ios sumos priteisė 6 procentų procesines palÅ«kanas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 14. Atsakovė UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimÄ dalyje, kurioje tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visa apimtimi; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Atsakovė neginčijo, kad GRE darbuotojas prie objekto atvyko vėliau nei numatyta Sutartyje, tačiau vien Å¡ios aplinkybės nepakanka iÅ¡vadai, jog egzistuoja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys tarp pareigos vykdymo ir praÅ¡omų priteisti nuostolių. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad nuo momento, kai buvo iÅ¡daužtas lango stiklas (atsakovė CSP signalizacijos suveikimo signalÄ galėjo gauti bÅ«tent nuo Å¡io momento), iki tol, kol nenustatyti asmenys po vagystės pasiÅ¡alino iÅ¡ objekto teritorijos, praėjo apie 4 min. ir 10 sek.

Ä®raÅ¡e taip pat matyti, kad atsakovės GRE prie objekto atvyko maždaug po 10 min. 46 sek. nuo stiklo iÅ¡daužimo (signalo CSP gavimo). Taigi net jeigu atsakovės GRE darbuotojas prie objekto bÅ«tų atvažiavęs per 5 min., nusikaltėlių objekte jau nebÅ«tų. Vien pavėluotas GRE atvykimas į objektÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti priežastinio ryÅ¡io su atsiradusiais nuostoliais. 14.2. Atsakovė neturėjo įsipareigojimų iÅ¡saugoti UAB „MTTC“ turtÄ bet kokiomis priemonėmis, o buvo įsipareigojusi atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus (teikti paslaugas), t. y.

Sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi stebėti signalizacijos suveikimus ir į juos reaguoti. Sutartis laikytina sutartimi dėl veiksmų atlikimo (paslaugų teikimo), o ne dėl rezultato pasiekimo / užtikrinimo. 14.3. Asmenys įvykdę vagystę, veikė koordinuotai ir greitai, buvo kruopščiai pasirengę ir apgalvoję veiksmus, žinojo konkrečias pavogto turto buvimo vietas, gerai orientavosi patalpose, jų buvo mažiausiai 5, jie dėvėjo kaukes, buvo ginkluoti kirviais, turėjo specialios technikos (dÅ«minę užsklandÄ , kuriÄ panaudojo), todėl net ir atvykus atsakovės GRE į objektÄ per 5 min., atsakovės darbuotojas nebÅ«tų galėjęs artintis prie nusikaltėlių, taip pat neturėtų pagrindo panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ , jų vytis, o galėtų tik kviesti policijÄ , kuri nebÅ«tų atvykusi greičiau nei per 30 min.

Å ios aplinkybės paneigia priežastinio ryÅ¡io buvimo faktÄ . 14.4. Atsakovė į signalizacijos suveikimÄ reagavo nedelsiant, iÅ¡ karto iÅ¡siuntė tuo metu arčiausiai objekto buvusį GRE, kuris greičiausiai galėjo nuvykti į objektÄ , tai patvirtina, kad atsakovė elgėsi rÅ«pestingai, vykdė sutartinius įsipareigojimus, ir paneigia teismo teiginius dėl atsakovės kaltų veiksmų. 14.5. IeÅ¡kovė neįrodė nuostolių dydžio, t. y., kad daiktai, už kuriuos ji iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , buvo objekte įvykio metu ir buvo pavogti, nes UAB „MTTC“ turi pardavimo vietas (salonus) įvairiuose miestuose;

UAB „MTTC“ patalpose esančių materialinių vertybių inventorizacija atlikta tik po įvykio, tai reiÅ¡kia, jog iki įvykio objekte esantis turtas nebuvo fiksuotas. Nepateikta įrodymų, patvirtinančių galimai pasisavintų daiktų faktinę bÅ«klę ir jų vertę įvykio metu. IeÅ¡kovė nėra pateikusi galimai pasisavintų daiktų įsigijimo dokumentų. 14.6. UAB „MTTC“ nesielgė pakankamai rÅ«pestingai ir apdairiai, nes objekte saugodama didelės vertės turtÄ nepasirÅ«pino papildomomis ir turto vertei adekvačiomis apsaugos priemonėmis.

Be to, UAB „MTTC“ neapsaugojo informacijos, kuri buvo žinoma nusikaltėliams ir palengvino jiems vykdyti vagystę, kuri buvo įvykdyta per labai trumpÄ laikÄ . Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ mažinti atsakovės sutartinę atsakomybę ar jÄ atleisti nuo atsakomybės.

15. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 15.1. Vagystės trukmė įrodinėjama ne atsakovės pateiktu vaizdo įraÅ¡u, o kitais į bylÄ pateiktais vaizdo įraÅ¡ais, kuriuose užfiksuotas realus laikas. IÅ¡ atsakovės nurodomo vaizdo įraÅ¡o akivaizdu, kad jis susideda iÅ¡ atskirų epizodų, todėl įrodyta, jog vagystė buvo vykdoma trumpiausiai 5 min. ir 28 sek.

Jei atsakovės ekipažas bÅ«tų atvykęs į objektÄ per 5 min., vagystė dar bÅ«tų vykusi, todėl GRE bÅ«tų galėjusi atlikti Sutartyje numatytus veiksmus (suteikti paslaugÄ ). 15.2. Neabejotina, kad ginkluotas ir profesionalus ekipažas, įvykio metu atvykęs į objektÄ per 5 min., t. y. nusikaltėliams esant objekte, turėtų objektyvų pagrindÄ informuoti policijÄ apie vykdomÄ vagystę, jų transporto priemonę, panaudoti ginklÄ , t. y. imtis priemonių nutraukti vagystę bei iÅ¡saugoti turtÄ .

Teiginiai apie galimÄ UAB „MTTC“ darbuotojų prisidėjimÄ prie vagystės, nepaneigia atsakovės neteisėtų veiksmų, vėluojant atvykti į įvykio vietÄ , kadangi vagytė nekliudomai galėjo bÅ«ti užbaigta ir vagys laisvai pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos. Atsakovės argumentai dėl galimo policijos atvykimo laiko neįrodyti, kadangi policijai apie įvykį nebuvo praneÅ¡ta laiku. 15.3. Priežastinio ryÅ¡io buvimÄ dėl UAB „MTTC“ patirtų nuostolių lėmė ne tik atsakovės darbuotojo atvykimas į objektÄ per dvigubai ilgesnį laikÄ (tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys), tačiau ir kitų įsipareigojimų pagal Sutartį neįvykdymas (netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys).

Atsakovei tinkamai įvykdžius pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su atliktinais veiksmais atvykus prie objekto po to, kai suveikė signalizacijos sistema, būtų papildomos galimybės UAB „MTTC“ išvengti nuostolių (ar juos sumažinti), nes galimai būtų sulaikyti vagystę įvykdę asmenys ar nustatytos jų tapatybės bei pavogtų daiktų buvimo vieta, arba, operatyviai apie vagystę pranešus policijai, vagystę įvykdę asmenys galėjo būti surasti ir sulaikyti, nustatyta pavogtų daiktų slėpimo vieta.

Atsakovės ekipažas, atvykęs į objektÄ , jokių veiksmų neatliko, tik laukė, kol atvyks UAB „MTTC“ atstovas. Pavėluotas atsakovės darbuotojo atvykimas į objektÄ buvo esminė nuostolių atsiradimo priežastis – lėmė tiesioginio priežastinio ryÅ¡io atsiradimÄ . 15.4. Atsakovė nepagrįstai kaltę dėl Sutarties pažeidimo bando perkelti konkretaus ekipažo buvimo vietos aplinkybei, kitoms techninėms galimybėms laiku atvykti į įvykį. Atsakovė privalėjo darbÄ organizuoti taip, kad galėtų įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, numatytu sutartyje laiku atvykti į įvykio vietÄ .

Didelį neatsargumÄ bei nerÅ«pestingumÄ Ä¯rodo atsakovės darbuotojo veiksmai atvykus į objektÄ , kai nebuvo imamasi jokių veiksmų, iÅ¡skyrus laukiama UAB „MTTC“ atstovo atvykimo. 15.5. Atsižvelgiant į UAB „MTTC“ vykdomos veiklos ypatumus, skirtingų daiktų kiekį ir pobÅ«dį, ieÅ¡kovė negalėjo pateikti visų pavogtų daiktų įsigijimo arba gavimo dokumentų. IeÅ¡kovė, be apskaitos duomenų, kuriuose nurodyta ne tik UAB „MTTC“ priklausiusių daiktų vertė, bet ir dalies trečiųjų asmenų prekių ir detalių kainos, pateikė trečiųjų asmenų dokumentus ir / ar sÄ skaitas su konkrečių daiktų vertėmis; mokėjimo pavedimus tretiesiems asmenims, atlyginant pavogtų daiktų vertę, tai įrodo nuostolių realumÄ ir apimtį. 15.6.

Nėra pagrindo taikyti miÅ¡riÄ atsakomybę, nes UAB „MTTC” neatliko neteisėtų veiksmų, kurie prisidėtų prie vagystės, UAB „MTTC“ nepažeidė Sutarties.

16. IeÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimÄ dalyje, kurioje atmesti reikalavimai dėl Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkto ir Specialiosios dalies 10 punkto nuostatų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio bei dėl 345 695,73 Eur žalos priteisimo ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1.

Teismas, vertindamas atsakovės kaltės formÄ , neatsižvelgė į Sutartimi teikiamų paslaugų pobÅ«dį. Atsakovės teikiamos paslaugos priskirtinos prie tokių paslaugų, kurioms ypač svarbus jų suteikimo laikas. Sutartimi atsakovė prisiėmė pareigÄ kiekvieno signalizacijos praneÅ¡imo atveju atvykti į objektÄ per 5 min., tačiau jos neįvykdė, nes GRE atvyko į objektÄ per dvigubai ilgesnį laikÄ , nors tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių. Toks vėlavimas atliktas tik dėl atsakovės netinkamo veikimo. 16.2.

Esminę reikÅ¡mę turi atsakovės įsipareigojimai ne tik laiku atvykti pagal iÅ¡kvietimÄ , bet ir atvykus į objektÄ imtis bÅ«tinų priemonių kliento turtinių interesų apsaugojimui. Atsakovės darbuotojas, atvykęs į objektÄ , neiÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nepriėjo prie vartų / tvoros, nesiėmė aktyvių veiksmų detaliau apžiÅ«rėti objekto teritorijÄ , jÄ patikrinti, t. y. nesiėmė priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti signalizacijos suveikimo ir Å¡viesos įjungimo patalpų lange priežasčių, tai patvirtina didelį atsakovės neatsargumÄ . 16.3.

Atsakovė, kaip profesionalus Å«kio subjektas, neturi Sutarties neįvykdymo rizikos perkelti konkretaus ekipažo buvimo vietos nuo vagystės objekto aplinkybei (atstumui), techninėms galimybėms sutartu laiku atvykti į įvykio vietÄ , nes sudarydama Sutartį, prisiėmė pareigÄ užtikrinti, kad nuo saugojamo objekto reikiamu atstumu visada patruliuos tinkamos kvalifikacijos ekipažas, galintis sutartu laiku (per 5 min.) nuo signalizacijos praneÅ¡imo gavimo atvykti į objektÄ bei imtis turto iÅ¡saugojimo veiksmų, sulaikyti įtariamus vagyste asmenis.

Be to, atsakovė žinojo apie klientės naudojamas saugumo priemones ir sprendimus, todėl turėjo rekomenduoti imtis papildomų saugumo priemonių objekte, kuriuos UAB „MTTC“ privalėtų įdiegti (Sutarties Bendrosios dalies 3.1.2 punktas), arba atsisakyti teikti paslaugas. Tinkamai ir laiku nesuteiktų paslaugų rizika tenka išimtinai atsakovei. 16.4. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) atvykus prie objekto ir UAB „MTTC“ kilusios žalos (nuostolių).

Jei atsakovės ekipažas bÅ«tų atvykęs Sutartyje numatytu laiku, bÅ«tų pagrindas mažinti UAB „MTTC“ patirtÄ Å¾alÄ . 16.5. Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punktas ir Specialiosios dalies 10 punktas dalyje dėl atsakovės atsakomybės ribojimo, esant atsakovės dideliam neatsargumui arba tyčiai, yra neteisėti. 16.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, kuria remiasi ieÅ¡kovė, nebuvo sprendžiama dėl sutarties nuostatų negaliojimo CK 6.252 straipsnyje numatytu pagrindu.

Nors kasacinis teismas Å¡ioje nutartyje tiesiogiai nepasisakė dėl CK 6.252 straipsnio taikymo, tačiau tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai tokį reikalavimÄ vertino. 16.7. Byloje nėra įrodymų, kad Sutarties nuostatos dėl atsakovės civilinės atsakomybės dydžio ribojimo bÅ«tų individualiai aptartos. UAB „MTTC“ objekte nuolat laiko ir saugo didelės vertės turtÄ , todėl negalėjo sÄ moningai sutikti su tokio pobÅ«džio nuostatomis.

17. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 17.1. Atsakovė sutartimi nebuvo įsipareigojusi ir garantavusi rezultato; atsakovė įsipareigojo atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus, – Sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi stebėti signalizacijos suveikimus ir į juos reaguoti. 17.2. PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, net ir pačios griežčiausios sutartinės pareigos pažeidimas (netinkamas įvykdymas) savaime nelemia didelio neatsargumo ar tyčios.

Atsakovė į signalizacijos suveikimÄ reagavo nedelsdama, iÅ¡ karto į objektÄ iÅ¡siuntė tuo metu arčiausiai objekto buvusį GRE, kuris iÅ¡vyko nedelsiant ir nuvyko per įmanomai greičiausiÄ laikÄ . Net ir pripažinus atsakovės kaltę laiku neatvykus į vagystės vietÄ ar neužtikrinant GRE nutolimo mažesniu atstumu, kaltė galėtų bÅ«ti vertinama tik kaip paprastas neatsargumas. 17.3. Pagal Sutartį atsakovė privalėjo atvykti į objektÄ per nustatytÄ terminÄ bei atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus jau bÅ«nant prie objekto.

Abi pareigos yra savarankiÅ¡kos, t. y. pirmosios pareigos netinkamas įvykdymas nelemia antrosios pareigos netinkamo įvykdymo ar nuostolių atsiradimo ir atvirkščiai, todėl kiekvienos pareigos neįvykdymas / netinkamas įvykdymas turi bÅ«ti vertinamas kaip atskiras priežastinis ryÅ¡ys su kilusiais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų, vykdant abi pareigas, ir reikalaujamos priteisti žalos. 17.4. AiÅ¡kių įsibrovimo į objektÄ požymių, atvykus į vietÄ , nebuvo, todėl GRE darbuotojas neturėjo mėginti patekti į objekto teritorijÄ ir neturėjo pagrindo kviesti policijÄ ar kitÄ spec. tarnybÄ , kol į objektÄ atvyks UAB „MTTC“ atstovas.

Tuo atveju, jei GRE darbuotojas ir bÅ«tų iÅ¡kvietęs policijÄ tik atvykęs prie objekto, policija bÅ«tų atvažiavusi ne greičiau nei per 30 min., todėl bet kuriuo atveju nusikaltėliai bÅ«tų turėję galimybę pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. 17.5. IeÅ¡kovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, nes kasacinis teismas nurodytoje byloje nepateikė nagrinėjamai bylai aktualių iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl atsakomybės ribojimo, t. y.

Å¡iuo klausimu kasacinis teismas nepasisakė. IÅ¡samius ir bylai aktualius iÅ¡aiÅ¡kinimus kasacinis teismas pateikė 2017 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017. 17.6. Ginčo Sutartis buvo sudaryta Å¡alims derantis, sÄ Å¾iningai, tiek UAB „MTTC“, tiek atsakovei įvertinus visas rizikas ir galimas iÅ¡laidas bei nuostolius.

18. Atsiliepime į ieÅ¡kovės ir atsakovės apeliacinius skundÄ trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, o atsakovės apeliacinį skundÄ tenkinti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų 20. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „MTTC“ ir UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“ 2016 m. gegužės 11 d. sudarė Elektroninės saugos sutartį Nr. 2217217 dėl UAB „MTTC“ priklausančio objekto signalizacijos sistemos signalų stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus, kuria atsakovė įsipareigojo stebėti objekto signalizacijos sistemos signalus (praneÅ¡imus) biuro centriniame stebėjimo pulte (CSP) ir sutartyje nustatytomis sÄ lygomis į juos reaguoti (Sutarties Bendrosios dalies 3.1.1 punktas).

Sutarties Bendrosios dalies 4.3.1 punktu Å¡alys susitarė, kad gavusi į biuro CSP signalizacijos sistemos suveikimo signalÄ atsakovė privalo nedelsdama atvykti prie objekto, tačiau ne vėliau kaip per Å¡alių sutartÄ laikÄ , kuris numatytas Sutartyje, nuo signalo gavimo momento CSP. Specialiosios dalies 12 punkte nurodyta, kad atsakovės reagavimo laikas gavus CSP sistemos suveikimo signalÄ : darbo dienomis nuo 6.00 iki 20.00 val. – 5 min.; kitu laiku – 5 min. Å alys taip pat susitarė, kad gavus į CSP signalizacijos sistemos suveikimo signalÄ , atsakovės darbuotojai, atvykę prie stebimo objekto, apžiÅ«ri iÅ¡ iÅ¡orės objekto perimetrÄ , imasi įstatymų leidžiamų priemonių užtikrinant objekto ir jame esančių asmenų bei turto apsaugÄ .

Tuo tikslu, kai yra aiÅ¡kÅ«s įsibrovimo į objektÄ požymiai, darbuotojai turi teisę įeiti į stebimÄ objektÄ . Esant reikalui, iÅ¡kviečia į objektÄ atitinkamÄ specializuotÄ tarnybÄ (greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , prieÅ¡gaisrinę gelbėjimo tarnybÄ ir pan.), o pastebėję teisės pažeidimo požymius informuoja policijÄ (Sutarties Bendrosios dalies 4.3, 4.3.1 punktai); imasi priemonių sulaikyti aptiktus objekte ar prie objekto asmenis, įtariamus teisės pažeidimo padarymu, o sulaikę juos perduoda atitinkamoms tarnyboms (Sutarties Bendrosios dalies 4.3.2 punktas).

21. Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkte atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „MTTC“ susitarė, kad UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“ civilinės atsakomybės dydis esant atsakovės dideliam neatsargumui arba tyčiai kiekvienam stebimam objektui nustatomas Specialioje sutarties dalyje – „Finansiniai duomenys“ individualiai, atsižvelgiant į stebimo objekto pobÅ«dį, tačiau bet kokiu atveju atsakovė įsipareigoja atlyginti kliento patirtÄ Å¾alÄ ne didesnio dydžio kaip numatyta biuro civilinės atsakomybės draudimo sutartyje. Sutarties Specialiosios dalies 10 punkte numatyta, kad atsakovės turtinė atsakomybė žalos turtui atveju stebint ginčo objektÄ , sutarties galiojimo laikotarpiu visais atvejais yra ne didesnė kaip 50 000 Eur.

22. IeÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2017 m. balandžio 5 d. iÅ¡davė trečiajam asmeniui UAB „MTTC“ įmonių turto draudimo liudijimÄ (polisÄ ) 9812 Nr. 9002561, kuriuo apdraudė trečiajam asmeniui priklausančius pastatus, nuotekų Å¡alinimo tinklus, įrengimus ir atsargas (nuosavÄ turtÄ ir patikėtas atsargas (remontuojamus mobiliuosius telefonus ir panaÅ¡aus pobÅ«džio įrangÄ )); verslo nutrÅ«kimÄ . 2017 m. balandžio 30 d. buvo įsilaužta į ieÅ¡kovės apdraustÄ UAB „MTTC“ objektÄ bei pavogtas UAB „MTTC“ ir kitų asmenų UAB „MTTC“ patikėtas turtas. IeÅ¡kovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui 395 695,73 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

23. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei, kuriuo prašė atsakovei taikyti neribotÄ sutartinę atsakomybę ir priteisti žalos atlyginimÄ subrogacijos pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad Sutarties pažeidimas atvykti į objektÄ per 5 min. yra esminis ir susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su trečiajam asmeniui kilusia žalia, tačiau sprendė, jog Å¡is atsakovės pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti Sutarties nuostatų, ribojančių atsakovės atsakomybę; kiti Sutarties pažeidimai, susiję su atsakovės darbuotojo veiksmais atvykus į objektÄ , nėra susiję pakankamu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusia žala;

Sutarties nuostatos dėl atsakovės atsakomybės ribojimo nėra aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningos ir neproporcingos, jos buvo aptartos individualiai, trečiajam asmeniui buvo suprantamos ir žinomos. Tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovė su teismo iÅ¡vadomis nesutinka. IeÅ¡kovė teigia, kad sprendimas priimtas tinkamai nekvalifikavus atsakovės teiktų paslaugų rūšies ir pobÅ«džio, taip pat netinkamai įvertinus atsakovės veiksmus vykdant Sutartį, nes atsakovės kaltė dėl neįvykdytų esminių sutartinių įsipareigojimų pasireiÅ¡kė ypatingu aplaidumu (nerÅ«pestingumu), todėl atsakovė negali bÅ«ti atleista nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo.

Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad tarp jos veiksmų ir ginčo įvykio pasekmių nėra priežastinio ryÅ¡io, taip pat nėra jos kaltės; ieÅ¡kovė neįrodė UAB „MTTC“ nuostolių pagrįstumo; UAB „MTTC“ nesielgė pakankamai rÅ«pestingai ir apdairiai, tai sudaro pagrindÄ mažinti atsakovės atsakomybę arba jÄ nuo civilinės atsakomybės atleisti.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl sutartinės civilinės atsakomybės, kylančios iÅ¡ atlygintinos (apsaugos) paslaugų teikimo sutarties, taikymo ir jos ribų, tokios sutarties pagrindu atsiradusių prievolių kvalifikavimo, sutarties sÄ lygų dėl civilinės atsakomybės ribojimo pripažinimo negaliojančiomis. Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io 25. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai Å¡aliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei bÅ«dinga tai, jog Å¡alis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiÅ¡kia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis).

Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, jÄ Ä¯vykdžius tik iÅ¡ dalies, praleidus įvykdymo terminÄ , pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sÄ lygas, bendradarbiavimo pareigÄ , imperatyviÄ sias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ esmės sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji bÅ«tų, jei bÅ«tų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji Å¡alis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

26. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, jį privalo įrodyti ieÅ¡kovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , kaip vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtus veiksmus), dėl to patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015, 2017 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K- 3-225-687/2017).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad 2016 m. gegužės 11 d. Elektroninės saugos sutartis yra viena iš atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių rūšių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2009).

28. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi bÅ«ti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. nagrinėjant tokį ginÄÄ bÅ«tina nustatyti, kÄ teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 250-687/2017, 37 punktas).

29. Sudaryta Sutartimi atsakovė (paslaugos teikėja) įsipareigojo stebėti objekto signalizacijos sistemos signalus (praneÅ¡imus) biuro centriniame stebėjimo pulte (CSP) ir sutartyje nustatytomis sÄ lygomis į juos reaguoti (Sutarties Bendrosios dalies 3.1.1 punktas). Trečiasis asmuo (paslaugos gavėja) už teikiamas stebėjimo ir reagavimo paslaugas įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei. Sutarties Bendrosios dalies 4.3.1 punkte ir Specialiosios dalies 12 punkte detalizuotos objekto stebėjimo ir reagavimo sÄ lygos, t. y. gavus CPS sistemos suveikimo signalÄ , atsakovė privalo nedelsdama atvykti prie objekto, tačiau ne vėliau kaip per Å¡alių sutartÄ laikÄ (Å¡iuo atveju per 5 min. nuo signalo gavimo momento); atsakovės darbuotojai, atvykę į objektÄ , apžiÅ«ri iÅ¡ iÅ¡orės objekto perimetrÄ , imasi įstatymų leidžiamų priemonių užtikrinant objekto ir jame esančių asmenų bei turto apsaugÄ ; kai yra aiÅ¡kÅ«s įsibrovimo į objektÄ požymiai, darbuotojai turi teisę įeiti į stebimÄ objektÄ , o pastebėję teisės pažeidimo požymius, jie informuoja policijÄ (Sutarties Bendrosios dalies 4.3, 4.3.1 punktai); imasi priemonių sulaikyti aptiktus objekte ar prie objekto asmenis, įtariamus teisės pažeidimo padarymu (Sutarties Bendrosios dalies 4.3.2 punktas).

30. Tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad atsakovė neįvykdė dviejų sutartinių pareigų, – pirma, atvykti į objektÄ per Sutartyje nustatytÄ laikÄ , t. y. per 5 min. gavus CPS sistemos suveikimo signalÄ , antra, atlikti tam tikrus veiksmus jau bÅ«nant prie objekto. Pirmosios instancijos teismas abu pažeidimus vertino kaip atsakovės neteisėtus veiksmus, tačiau tik Sutarties pažeidimÄ atvykti į objektÄ per 5 min. laikė susijusiu priežastiniu ryÅ¡iu su trečiajam asmeniui kilusia žalia.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad stiklo dūžio daviklis objekte suveikė 01:35:39 val. ir Å¡io daviklio signalas buvo perduotas atsakovės centriniam stebėjimo pultui (CSP) 01:35:41 val., atsakovės greitojo reagavimo ekipažas prie objekto atvyko 01:46:27 val., t. y. po 10 min. 46 sek., pažeisdamas Sutartyje nurodytÄ 5 min. laiko tarpÄ . Ginčo dėl Å¡ių faktinių aplinkybių nėra, tačiau atsakovė teigia, kad Å¡iuo atveju neegzistuoja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡ios pareigos vykdymo ir ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti nuostolių, nes iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog nuo momento, kai buvo iÅ¡daužtas lango stiklas (atsakovė CSP signalizacijos suveikimo signalÄ galėjo gauti bÅ«tent nuo Å¡io momento), iki tol, kol nenustatyti asmenys po vagystės pasiÅ¡alino iÅ¡ objekto teritorijos, praėjo apie 4 min. ir 10 sek.

Teisėjų kolegija tokius apeliantės (atsakovės) argumentus laiko nepagrįstais. IÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų, kurie užfiksuoti realiu laiku, aiÅ¡kiai matyti, kad po lango iÅ¡daužimo objekte vagystę įvykdę asmenys užtruko 5 min. ir 28 sek. Tuo tarpu atsakovės minimas vaizdo įraÅ¡as susideda iÅ¡ atskirų epizodų, jame neatsispindi realus laikas. Taigi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad vagystė trumpiausiai buvo vykdoma 5 min. ir 28 sek., todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai sprendė, jog atsakovės ekipažui atvyktus į objektÄ per 5 min. vagystė dar bÅ«tų vykusi, todėl atsakovė bÅ«tų galėjusi įtakoti įvykių eigÄ ir sustabdyti nusikaltimÄ , sulaikyti pažeidimÄ padariusius asmenis ar palengvinti nusikaltimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , t. y. egzistuoja tiesioginis ir pakankamas faktinis bei teisinis priežastinis ryÅ¡ys.

32. Teisėjų kolegijos iÅ¡vadų dėl priežastinio ryÅ¡io tarp neatvykimo į objektÄ Sutartyje nustatytu laiku ir kilusios žalos egzistavimo nekeičia ir atsakovės abejonės dėl galimo trečiojo asmens darbuotojų prisidėjimo prie organizuotos vagystės ar argumentai, kad atsakovė į signalizacijos suveikimÄ reagavo nedelsiant, iÅ¡ karto iÅ¡siuntė tuo metu arčiausiai objekto buvusį GRE, kuris greičiausiai galėjo nuvykti į objektÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė kelia deklaratyvias abejones dėl trečiojo asmens darbuotojų sÄ Å¾iningumo, tačiau visiÅ¡kai neteikia tokias abejones galinčių patvirtinti įrodymų.

Taip pat pažymėtina, kad Å¡alys sudarytoje Sutartyje aiÅ¡kiai susitarė dėl įsipareigojimų ribų, apibrėždamos jas tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. kad atsakovė privalo nedelsdama atvykti prie objekto, tačiau ne vėliau nei per 5 min. nuo signalo gavimo momento, todėl atsakovei prie objekto atvykus po 10 min. 46 sek., jos argumentai, jog ji elgėsi rÅ«pestingai, dėjo protingas pastangas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, pasiųsdama arčiausiai objekto buvusį darbuotojÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tokie atsakovės veiksmai tik patvirtina nerÅ«pestingÄ sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ , nes atsakovė privalėjo darbuotojų darbÄ organizuoti taip, jog galėtų įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, o to nepadariusi elgėsi nerÅ«pestingai. Be to, remiantis atsakovės nurodyta logika, kad net ir darbuotojui atvykus į objektÄ per 5 min., jis nebÅ«tų galėjęs imtis jokių veiksmų, iÅ¡skyrus tik kviesti policijÄ , kuri nebÅ«tų atvykusi greičiau nei per 30 min., atsakovės teikiamos paslaugos prarastų savo esmę ir bÅ«tinumÄ .

Atsakovė Sutartimi įsipareigojo ne tik vykdyti signalizacijos sistemos signalų stebėjimÄ , bet ir reaguoti į Å¡iuos signalus – konkrečiai ginčo atveju imtis priemonių sulaikyti aptiktus objekte ar prie objekto asmenis, įtariamus teisės pažeidimo padarymu (Sutarties Bendrosios dalies 4.3.2 punktas).

33. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad į objektÄ atvykęs atsakovės darbuotojas apvažiavo objektÄ ratu ir, nepastebėjęs jokių įsibrovimo į objektÄ požymių, informavo trečiojo asmens atsakingÄ asmenį apie signalizacijos sistemos suveikimÄ ir jo atvykstant laukė automobilyje. Sulaukus atsakingo asmens ir apžiÅ«rėjus objektÄ bei pastebėjus įsilaužimo požymius, apie vagystę buvo informuota policija, t. y. po 47 min. nuo atsakovės ekipažo prie objekto atvykimo, iÅ¡kviesta policija.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei Å¡alių sudarytos Sutarties sÄ lygas (nutarties 20, 29 punktai), sprendžia, kad atsakovės darbuotojas pagal įvykių eigÄ privalėjo imtis visų protingai įmanomų priemonių, jog patektų į trečiojo asmens objekto teritorijÄ ir patikrintų, ar nėra objekto perimetro pažeidimų ar įsibrovimo požymių, tačiau to nepadarė. Dėl to pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovės veiksmai, atvykus į objektÄ ir tinkamai neapžiÅ«rėjus teritorijos bei laiku neiÅ¡kvietus policijos, vertintini kaip ne itin rÅ«pestingi, yra pagrįsta.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovė, jau būdama prie objekto, netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, teikdama apsaugos paslaugas trečiajam asmeniui priklausančiam objektui.

34. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovės neteisėtus veiksmus, atvykus prie objekto, nenustatė priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių veiksmų ir žalos. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad teismas nepagrįstai nenustatė priežastinio ryÅ¡io, nes bÅ«tent atsakovės veiksmai, Å¡iuo atveju neveikimas, vengiant aktyviai vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, neįsitikinant pastato perimetro saugumu, ilgÄ laikÄ nekviečiant policijos, lėmė žalos trečiajam asmeniui padarymÄ , t. y. lėmė netiesioginį priežastinį ryšį.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus teisiškai reikšmingus faktus dėl žalos atsiradimo priežasties ir teisingai sprendė, kad vagystė tęsėsi 5 min. ir 28 sek., o atsakovės darbuotojas prie objekto atvyko po 10 min. 46 sek., todėl jis objektyviai negalėjo objekte sulaikyti įtariamųjų ir išvengti žalos atsiradimo. Taigi šiuo atveju nebuvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp turtinės žalos ir neteisėtų veiksmų, kuris būtų pakankamas civilinei atsakomybei kilti.

35. Tačiau ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad Å¡iuo atveju egzistuoja netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryÅ¡io samprata. Priežastinio ryÅ¡io lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslÄ kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio Å¡ie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga neturi bÅ«ti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020, 65 punktas).

Teisėjų kolegija, vertindama netiesioginio priežastinio ryÅ¡io galimybę, pažymi, kad Å¡uo atveju netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra pernelyg nutolęs nuo atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, atvykus prie objekto. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės darbuotojas saugojo objektÄ iki kol atvyko atsakingas UAB „MTTC“ darbuotojas, žala tuo metu neatsirado ir nepadidėjo. IeÅ¡kovės samprotavimai apie papildomas galimybes iÅ¡vengti nuostolių arba juos sumažinti, t. y. atsakovės darbuotojui atvykus prie objekto ir nedelsiant nustačius įsilaužimo faktÄ , bÅ«tų sudarytos sÄ lygos nustatyti nusikaltusius asmenis ar jų tapatybes, surasti pavogtų daiktų slėptuvę ir pan., vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir neįrodyti.

Atsakovė pagrįstai teigia, kad net jeigu jos darbuotojas bÅ«tų iÅ¡kvietęs policijÄ iÅ¡ karto, kai atvyko prie objekto, tai objektyviai policijos atvykimas vis tiek bÅ«tų užtrukęs tam tikrÄ laikÄ , todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju nėra jokių pagrįstų tikimybių, jog vien tik atsakovės darbuotojo neįsitikinimas objekto perimetro saugumu ar policijos neiÅ¡kvietimas laiku lėmė nuostolių atsiradimÄ ar jų padidėjimÄ .

36. Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io egzistavimo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės veiksmus (neveikimÄ ) – neatvykimÄ Ä¯ objektÄ per Sutartyje nustatytÄ laikÄ (per 5 min.) bei tam tikrų veiksmų jau bÅ«nant prie objekto neatlikimÄ , kvalifikavo kaip neteisėtus, tačiau tik Sutarties pažeidimÄ atvykti į objektÄ per 5 min. laikė susijusiu priežastiniu ryÅ¡iu su trečiajam asmeniui kilusia žalia.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo Å¡iÄ iÅ¡vadÄ laikyti nepagrįsta, apeliacinių skundų argumentais ji nėra paneigiama. Dėl teiktų paslaugų kvalifikavimo bei atsakovės kaltės 37. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde kelia klausimÄ dėl atsakovės teiktų paslaugų rūšies ir pobÅ«džio kvalifikavimo, nurodydama, kad Å¡iuo atveju paslaugos suteikimas nustatytu terminu sudaro jos esmę, t. y. termino laikymasis yra neatskiriama paslaugos dalis, ir reiÅ¡kia susitarimÄ dėl nematerialaus rezultato pasiekimo; sutarto termino praleidimas turi svarbiÄ reikÅ¡mę paslaugos teikėjos kaltės formai.

Atsakovė su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad ieÅ¡kovė klaidingai interpretuoja Sutartimi sulygtų paslaugų tikslÄ ir esmę, nes atsakovė Sutartimi niekaip neprisiėmė ir negarantavo trečiajam asmeniui konkretaus rezultato, t. y. jog objektas ir jame esantis turtas bus iÅ¡saugotas visais atvejais; vien tai, kad atsakovė netinkamai įvykdė sutartinį įsipareigojimÄ , savaime nesudaro pagrindo konstatuoti kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų, tarp jų ir atsakovės kaltę, ar juo labiau didelį neatsargumÄ .

38. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas prievolių kvalifikacijÄ Ä¯ skirtingo intensyvumo prievoles kaltės kaip sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygos bÅ«tinumo aspektu, yra nurodęs, kad tokiÄ klasifikacijÄ suponuoja CK normos: CK 6.200 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sÄ lyga,– jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį Å¡alis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai Å¡i Å¡alis privalo imtis tokių pastangų, kokių bÅ«tų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

Remiantis Å¡ia norma, darytina iÅ¡vada, kad CK įtvirtina prievolių skirstymÄ Ä¯ prievoles pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ ir prievoles užtikrinti tam tikrÄ atidumo, rÅ«pestingumo laipsnį. Prievolės, kurių pareiga yra užtikrinti rezultatÄ , ir prievolės, kurių pareiga yra dėti maksimalias pastangas, skiriasi, nes pirmuoju atveju neteisėti veiksmai atlikti, jeigu rezultatas nepasiektas, nesvarbu, kad tai įvyko ne dėl skolininko kaltės, o antruoju atveju neteisėti veiksmai atlikti tik tuo atveju, jeigu skolininkas kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-687/2016, 25 punktas; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 50 punktas).

39. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį reglamentuojančio CK 6.718 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai sutartis numato paslaugų teikėjo pareigÄ pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ , paslaugų teikėjas gali bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės už Å¡ios pareigos neįvykdymÄ tik tuo atveju, jeigu įrodo, jog jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Pagal prievolės pobÅ«dį (fizinė objekto apsauga) sprendžiant dėl saugotojo atsakomybės, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad saugotojo kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, saugotojas turi teisę įrodinėti esÄ s nekaltas dėl prievolės neįvykdymo.

Taigi, nesant sutarties Å¡alių susitarimo dėl rezultato pasiekimo, atlygintinų paslaugų teikėjas sutarties neįvykdymo atveju gali pasiteisinti kaltės nebuvimu pagal CK 6.200 straipsnio 4 dalį ir 6.248 straipsnio 1 dalį. CK 6.200 straipsnio 4 dalis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltė yra bÅ«tina atsakomybės už sukeltÄ Å¾alÄ sÄ lyga prievolės užtikrinti tam tikrÄ atidumo, rÅ«pestingumo laipsnį pažeidimo atveju. CK 6.200 straipsnio 4 dalis laikytina specialiÄ ja CK 6.256 straipsnio 4 dalies nukreipiamosios normos atžvilgiu.

Todėl ir prievolę užtikrinti tam tikrÄ atidumo, rÅ«pestingumo laipsnį pažeidęs verslininkas atsako už kaltais veiksmais sukeltÄ Å¾alÄ . Tokia iÅ¡vada darytina, atsižvelgiant į Å¡ios prievolės pobÅ«dį: net ir didžiausiÄ patirtį bei kompetencijÄ turintis verslininkas negali pagrįstai užtikrinti, kad pageidaujamas rezultatas bus pasiektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-250-687/2017, 51–52 punktai).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos Sutarties turinį bei prievolės pobÅ«dį, remdamasi kasacinio teismo praktika, kurioje buvo spręstas panaÅ¡aus pobÅ«džio klausimas dėl apsaugos bendrovės netinkamo pareigų vykdymo pagal fizinės objekto apsaugos sutartį (nutarties 38–39 punktai), sprendžia, kad Å¡ioje Sutartyje buvo susitarta dėl pareigos ne iÅ¡saugoti objekte esantį turtÄ , o siekti apsaugoti objekte esantį turtÄ nuo neteisėtų veiksmų (nutarties 20, 29 punktai), todėl ieÅ¡kovės argumentus dėl atsakovės teiktų paslaugų rūšies ir pobÅ«džio kvalifikavimo atmeta kaip nepagrįstus.

41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatytas atsakovės Sutarties pažeidimas yra padarytas dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios ar didelio neatsargumo. Ieškovė apeliaciniame skunde su tuo nesutinka ir teigia, kad atsakovės kaltė dėl neįvykdytos Sutarties pasireiškė mažiausiai dideliu neatsargumu.

42. CK nuostatose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo padaro žalÄ tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalÄ arba atitinkamai elgiasi žinodamas, jog konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017, 44 punktas). Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399).

Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 28 punktas).

43. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad signalo suveikimo metu artimiausias atsakovės darbuotojas buvo per toli nuo objekto, jog į jį atvyktų per sutartas 5 min., todėl teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ias aplinkybes analizuojamos atsakovės kaltės formos kontekste, sprendžia, kad atsakovės veiksmai, nesusiplanuojant darbuotojų marÅ¡rutų taip, jog jie galėtų įvykdyti atsakovės Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir į saugomus objektus atvykti Å¡alių sutartu laiku, yra laikytini neatsargumu. Byloje taip pat nustatytos aplinkybės, kad atsakovė iÅ¡ karto reagavo į signalÄ , prie objekto atvyko per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , tai, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia ieÅ¡kovės argumentus dėl atsakovės padaryto sutartinio pažeidimo dėl tyčios ar didelio neatsargumo, t. y. nustatyta, jog atsakovė siekė tinkamai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

44. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir iÅ¡samiai pasisakė dėl atsakovės ir jos darbuotojo veiksmų atitikties rÅ«pestingumo standartui bei dėl atsakovės Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, konstatuojant, jog atsakovės sutartinis pažeidimas padarytas dėl paprasto neatsargumo. Dėl atsakomybę ribojančios sutarties sÄ lygos, nuostolių ir jų dydžio 45. IeÅ¡kovė yra pareiÅ¡kusi reikalavimÄ Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkto ir Specialiosios dalies 10 punkto nuostatas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio.

Anot ieÅ¡kovės, Å¡ios Sutarties nuostatos yra nesuderinamos su sutarčių sudarymo ir vykdymo principais, leidžia atsakovei nepagrįstai piktnaudžiauti sutarties laisvės principu ir tuo pačiu paneigia Sutarties privalomumo principÄ , nes paslaugos teikėjos sutartinės pareigos praranda įstatymo reikÅ¡mę, prieÅ¡tarauja Sutarties tikslui bei yra nesÄ Å¾iningos kliento atžvilgiu. Teisėjų kolegija tokius apeliantės (ieÅ¡kovės) argumentus laiko nepagrįstais.

46. Å alys Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkte susitarė, kad UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“ civilinės atsakomybės dydis esant atsakovės dideliam neatsargumui arba tyčiai kiekvienam stebimam objektui nustatomas Specialioje sutarties dalyje – „Finansiniai duomenys“ individualiai, atsižvelgiant į stebimo objekto pobÅ«dį, tačiau bet kokiu atveju biuras įsipareigoja atlyginti kliento patirtÄ Å¾alÄ ne didesnio dydžio kaip numatyta biuro civilinės atsakomybės draudimo sutartyje. Sutarties Specialiosios dalies 10 punkte numatyta, kad Biuro turtinė atsakomybė žalos turtui atveju stebint šį objektÄ , sutarties galiojimo laikotarpiu visais atvejais yra ne didesnė kaip 50 000 Eur. Taigi ginčijamomis nuostatomis atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, kad atsakovės atsakomybė galima tik esant jos kaltei ir visais atvejais ribojama 50 000 Eur suma.

47. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryÅ¡iu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ , kurio esmė – siekis grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę atsakovo žalingų veiksmų, tačiau sutarties laisvės principas leidžia Å¡alims sutarties sÄ lygas nustatyti savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis).

Ribojimai susitarimams dėl civilinės atsakomybės yra apibrėžti CK 6.211 bei 6.252 straipsniuose. Pagal CK 6.211 straipsnį sutarties sÄ lygos, kurios panaikina ar apriboja Å¡alies atsakomybę už sutarties neįvykdymÄ arba leidžia jÄ Ä¯vykdyti tokiu bÅ«du, kuris iÅ¡ esmės skiriasi nuo to, kurio protingai tikėjosi kita Å¡alis, negalioja, jeigu tokios sÄ lygos atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes yra nesÄ Å¾iningos. CK 6.252 straipsnio 2 dalyje atitinkamai įtvirtinta, kad Å¡alių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalÄ ), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tai, ar Å¡alių sutartyje įtvirtintos sÄ lygos, ribojančios jų atsakomybę, atitinka įstatymų reikalavimus ir nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, vertina teismas konkrečioje byloje spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , kylantį iÅ¡ sutartinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2012).

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei sutartyje įtvirtinta atlygintinos paslaugos teikėjo ribota atsakomybė dėl jo kaltės, CK 6.252 straipsnio nuostatos dėl atsakomybės neribojimo dėl tyčios ir didelio neatsargumo apskritai netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 55–56, 77 punktai).

49. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad atsakovė pažeidė sutartį dėl paprasto neatsargumo, todėl teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, pritaria atsakovės pozicijai ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ginčijamos Sutarties nuostatos dėl civilinės atsakomybės ribojimo esant neatsargumui įstatymo nėra ribojamos bei neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo kitaip vertinti ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad Sutarties ginčo sÄ lygos buvo aptartos individualiai ir nėra aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningos ar neproporcingos prieÅ¡prieÅ¡iniams Å¡alių įsipareigojimams.

Nurodytina, kad sÄ lygos, dėl kurių susitariama sutartyje, nebÅ«tinai turi bÅ«ti vienodai palankios abiem sutarties Å¡alims, tačiau susitarimas dėl jų turi bÅ«ti pasiektas abiejų Å¡alių bendra valia. IeÅ¡kovės ginčijamos nuostatos dėl civilinės atsakomybės ribojimo 50 000 Eur suma yra įtvirtintos Sutarties Specialiojoje dalyje, kurioje numatomos Å¡alių individualiai aptartos sÄ lygos, o ne Bendrojoje dalyje numatytos sÄ lygos, tai tik patvirtina atsakovės pozicijÄ , jog Å¡ie susitarimai Sutarties Å¡alių buvo aptarti individualiai ir įvertinus visas galimas rizikas.

Tai, kad draudikė (ieÅ¡kovė) Å¡ias sÄ lygas vertina kaip nesÄ Å¾iningas dėl to, jog jos faktiÅ¡kai apriboja galimybę iÅ¡ieÅ¡koti visÄ Å¾alos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės, nereiÅ¡kia, kad Sutarties ginčo nuostatos nebuvo aptartos abiejų Å¡alių, jų įvertintos ir nereiÅ¡kia, kad susitarimas dėl atsakomybės ribojimo nebuvo pasiektas abiejų Å¡alių bendra valia.

50. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ kritikuoja ir dėl to, kad teismas nesirėmė jos nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 ir joje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais.

51. Kasacinis teismas nuosekliai aiÅ¡kina, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 28, 29 punktus ir juose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

52. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieÅ¡kovės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 buvo sprendžiami klausimai dėl CK 6.249 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios teisę į tiesioginės žalos ir negautų pajamų atlyginimÄ , CK 6.249 straipsnio 5 dalies, reglamentuojančios žalos apskaičiavimo momentÄ , CK 6.193 straipsnio 4 dalies, reglamentuojančios sutarčių aiÅ¡kinimÄ , kai sutarties sÄ lygos kelia abejonių, ir CK 6.1015 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios draudikui perėjusios reikalavimo teisės įgyvendinimo taisykles, t. y.

Å¡ioje byloje kasacinis teismas nepateikė jokių iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl CK 6.252 straipsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės ribojimÄ . Pažymėtina, kad kasacinis teismas bylas įprastai nagrinėja, neperžengdamas kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnis), todėl ieÅ¡kovės argumentai, jog nors kasacinis teismas Å¡ioje nutartyje tiesiogiai nepasisakė dėl CK 6.252 straipsnio taikymo, tačiau tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai tokį reikalavimÄ vertino, tai sudaro pagrindÄ remtis aptariama kasacinio teismo nutartimi, atmestini kaip nepagrįsti ir nereikÅ¡mingi.

53. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde ginčija nuostolių faktÄ ir jų dydį, teigdama, kad nepakanka įrodymų, jog daiktai, už kuriuos ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , buvo objekte įvykio metu ir, kad jie buvo pavogti; nepakanka įrodymų, pagrįsti daiktų vertei. Teisėjų kolegija su atsakovės abejonėmis dėl įrodymų nepakankamumo nesutinka ir vertina, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tiek pavogtų daiktų faktÄ , tiek ir jų vertę.

IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė 2020 m. kovo 2 d. pažymÄ apie į balansÄ Ä¯trauktÄ turtÄ ; 2020 m. kovo 2 d. pažymÄ apie tretiesiems asmenims priklausantį turtÄ ; 2017 m. gegužės 3 d. nuraÅ¡ymo aktÄ Nr. 170430VAGYSTĖ, kuriame devyniolikos asmenų komisija užfiksavo nuraÅ¡omas balansines prekes, pavogtas 2017 m. balandžio 30 d. iÅ¡ trečiojo asmens patalpų; 2017 m. gegužės 1 d. Inventorizacijos sutikrinimo žiniaraÅ¡tį, kuriame apibÅ«dinta kiekviena pavogta prekė, detalė; 2017 m. gegužės 1 d. pavogtų UAB „AVAD Baltic“ prekių inventorizacijos apraÅ¡Ä ;

AB „Telia Lietuva“, Alcatel, CAT, Huawei Device (Hong Kong) Co. Ltd., UAB „Bitė Lietuva“, UAB „MIKROVISATA“ (UAB „Droneda“), ZTE (H.K.) Limited, UAB „AVAD Baltic“ dokumentus ir / arba sÄ skaitas, kuriose nurodytos konkrečių daiktų vertės; mokėjimo pavedimus, kurie patvirtina mokėjimus tretiesiems asmenims, atlyginant pavogtų daiktų vertę. RaÅ¡ytinuose įrodymuose užfiksuotÄ informacijÄ apie pavogtų daiktų faktÄ , jų ypatybes bei vertę taip pat patvirtino liudytoja trečiojo asmens vyriausioji buhalterė.

Be to, 2017 m. buvo atliktas trečiojo asmens finansinių ataskaitų auditas, kuris taip pat patvirtino UAB „MTTC“ finansinės apskaitos duomenų teisingumÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytus raÅ¡ytinius bylos duomenimis, taip pat atsižvelgdama į trečiojo asmens vykdomos veiklos ypatumus ir specifikÄ (veikla vykdoma atskirais susitarimais su įvairiais gamintojais ir pardavėjais), sprendžia, kad ieÅ¡kovė įrodė tiek patirtų nuostolių faktÄ , tiek ir jų dydį, todėl apeliantės (atsakovės) abejonės dėl įrodymų pakankamumo vertinant nuostolių faktÄ ir dydį atmestinos.

54. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės mažinti sutartinę atsakomybę ar atsakovę atleisti nuo sutartinės atsakomybės, nes UAB „MTTC“ nesielgė pakankamai rÅ«pestingai ir apdairiai, objekte saugojo didelės vertės turtÄ , tačiau nepasirÅ«pino papildomomis apsaugos priemonėmis, neapsaugojo konfidencialios informacijos apie saugomÄ turtÄ , kuri buvo žinoma asmenims, įvykdžiusiems vagystę.

55. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-412/2008; 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-403/2021). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimÄ dėl atsakomybės pagal sutartį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobÅ«dį, iÅ¡ jo reikalaujamo rÅ«pestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, tačiau svarbu akcentuoti ir kreditoriaus elgesį.

Skolininkas privalo įrodyti, kad jis nekaltas dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog žala arba nuostoliai gali atsirasti ne vien dėl skolininko veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar esant abiejų šių asmenų kaltei. Esant civilinei sutartinei atsakomybei kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti skolininko atsakomybę ar visiškai nuo jos atleisti (CK 6.259 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2014;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-403/2021).

56. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors atsakovė apeliaciniame skunde kelia klausimÄ dėl miÅ¡rios kaltės, tačiau apeliantė nedetalizuoja nurodomų aplinkybių dėl galimo trečiojo asmens darbuotojų nesÄ Å¾iningumo, nepateikia jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų ir pan. Atsakovė taip pat nurodė, kad trečiojo asmens kaltė pasireiÅ¡kė ir tuo, jog jis objekte saugojo didelės vertės turtÄ , tačiau nepasirÅ«pino papildomomis apsaugos priemonėmis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė (atsakovė) nedetalizuoja, kuriÄ konkrečiÄ Å¡alių sudarytos Sutarties nuostatÄ pažeidė trečiasis asmuo, juo labiau, kad Sutarties Bendrosios dalies 3.1.2 punkte numatyta, jog atsakovė, prieÅ¡ priimdama saugoti objektÄ , turėjo nurodyti trečiajam asmeniui rekomendacijas dėl objekto saugumo bÅ«klės pagerinimo ir / arba trÅ«kumus, kuriuos UAB „MTTC“ privalėtų paÅ¡alinti. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė pasinaudojo teise pateikti trečiajam asmeniui rekomendacijas ar nurodyti objekto saugumo trÅ«kumus (pasiÅ«lymus įrengti papildomas saugos priemones).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia esant neįrodytÄ Sutarties Å¡alių miÅ¡riÄ kaltę, netinkamai vykdant sutartį. Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialiosios bei proceso teisės normas, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl ieÅ¡kovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovės UAB ,,EKSKOMISARŲ BIURAS“ apeliaciniai skundai atmestini, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovės apeliacinių skundų, jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už apeliacinių skundų parengimÄ bei žyminio mokesčio sumokėjimÄ neatlyginamos, tačiau Å¡alys įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimų į viena kitos apeliacinius skundus parengimÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 1 815 Eur iÅ¡laidų, atsakovė – 1 210 Eur atitinkamai tokių iÅ¡laidų.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės ir atsakovės pateiktus praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei juos pagrindžiančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos iÅ¡ atsakovės priteisti atstovavimo iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius priteisti dydžius.

IeÅ¡kovė pateikė iÅ¡laidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus, iÅ¡laidos apmokėtos 2020 m. trečiÄ jį ketvirtį. IeÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti advokato iÅ¡laidų atlyginimas virÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatytÄ rekomenduojamÄ priteisti maksimalų dydį – 1,3 už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį Å¡alies Å«kyje už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (Rekomendacijų 8.11 punktas). 2020 m. pirmojo ketvirčio vidutinis darbo užmokestis – 1 381 Eur, maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis – 1 795,30 Eur.

Todėl ieÅ¡kovės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ atlyginimas sumažinamas, ieÅ¡kovei ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ priteisiant iÅ¡ atsakovės 1 795,30 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimÄ , patirtÄ apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu atsakovės patirtos iÅ¡laidos už atsiliepimo parengimÄ atitinka rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius, todėl atsakovei UAB ,,EKSKOMISARŲ BIURAS“ iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 210 Eur iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

60. Atlikus Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , ieÅ¡kovei ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ iÅ¡ atsakovės UAB ,,EKSKOMISARŲ BIURAS“ priteisiama 585,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei akcinei draudimo bendrovei ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EKSKOMISARŲ BIURAS“ (juridinio asmens kodas 122755433) 585,30 Eur (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus 30 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Teisėjai Marius Bajoras Vilija Mikuckienė Asta Radzevičienė