a9531e8e-e1b3-4a9b-83b7-a9f9c05804fc · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-579/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60033-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.3; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, nuteistajam Ž.

Ž., jo gynėjui advokatui Donatui Lengvinui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. Ž. gynėjo Donato Lengvino apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. ir nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2021 m. birželio 8 d. IÅ¡ Ž. Ž. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 4 804 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. Ž. Ž. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo savo artimÄ giminaitį, o bÅ«tent: 2018 m. gruodžio 20 d., apie 12.30 val., pirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus smÅ«giavo kumščiu ir spyrė tėvui V.

Ž. į galvÄ , padarydamas kairio antakio ir kairės ausies kauÅ¡elio muÅ¡tines žaizdas, kairės veido pusės poodinę minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ akiduobės, smilkinio ir skruosto srityje, daugybinius veido kaulų lūžius ir pleiÅ¡takaulio lūžį, nueinantį į kaukolės vidurinę daubÄ , nežymias epidurinę ir subdurinę hematomas abiejų smilkininių skilčių srityse, abiejų ausų bÅ«gnelių plyÅ¡imus, kaukolės pamato lūžį. Dėl padaryto kaukolės pamato lūžio V.

Ž. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistojo Ž. Ž. gynėjas advokatas Donatas Lengvinas apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu Ž. Ž. paskirtÄ bausmę, skiriant minimaliÄ BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytÄ 2 (dviejų) metų arba mažesnę laisvės atėmimo bausmę, arba parinkti kitÄ â€“ Å¡velnesnę bausmės rūšį, t. y. paskirti piniginę baudÄ , papildomai skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . 2.1.

Anot skundo autoriaus, apygardos teismas neindividualizavo skiriamos bausmės, neatsižvelgė į byloje susiklosčiusių iÅ¡skirtinių aplinkybių visumÄ , ko pasėkoje paskyrė nuteistajam per griežtÄ bausmę. Teigia, kad nors byloje nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, nes BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, bet Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. kovo 18 d. nutarime yra pažymėjęs, kad esant atitinkamoms aplinkybėms tokiu atveju galima paskirti Å¡velnesnę bausmę (mažesnę savo dydžiu nei BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta mažiausia bausmė arba Å¡velnesnę bausmės rūšį).

Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę. Teismų praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, jog bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Tam tikromis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius įstatyme numatytos kategorijos nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo, be to, nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi.

Tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta neteisingumo, kad paskirta bausmė bÅ«tų teisinga, įstatymų leidėjas numatė iÅ¡imtis iÅ¡ bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytÄ baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-215/2013, 2K-348/2013, 2K-64-303/2018 ir kt., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). 2.2.

Gynėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skirti Å¡velnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje. Tokia iÅ¡vada daroma dėl to, kad visi nuteistÄ jį kaip asmenybę charakterizuojantys duomenys rodo Ž. Ž. pastangas keisti savo elgesį. Nuo 2018 m. gruodžio 20 d. nuteistasis jokių naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė, pateisino parodytÄ pasitikėjimÄ , pakeičiant kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ Ä¯ Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, bei nuo 2021 m. birželio 23 d. dirba MB „Ž.

A.“ (4 t., b. l. 161, 162), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 184), savanoriÅ¡kai siekia atlyginti žalÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (5 t., b. l. 27–29), dalyvavo ir baigė suvirinimo ir metalo pjovimo plazma mokymus (5 t., b. l. 30), iÅ¡laiko savo nepilnamečius vaikus, atsikratė žalingo alkoholio vartojimo. Taigi, skundo autoriaus nuomone, Ž. Ž. realiai socializavosi visuomenėje, yra pilnavertis visuomenės narys. IÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių galima spręsti, kad nuteistasis Ž.

Ž. suprato savo veikos pasekmes, o anksčiau (nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2021 m. birželio 8 d.) taikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas jau pasiekė bausmės tikslus, t. y. tiek nubaudė Ž. Ž. realiai atimant jam laisvę dvejiems metams, tiek jį perauklėjo. 2.3. Be to nuteistojo gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino aplinkybių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymo priežastimis. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. Ž. nuteistojo nuo vaikystės neaugino, juo nesirūpino, jam neterminuotai buvo apribotos tėvystės teisės, dėl ko Ž.

Ž. didžiÄ jÄ vaikystės dalį augo vaikų globos namuose. Å ios aplinkybės neabejotinai turėjo neigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo asmenybės, psichologinės bÅ«klės ir emocijų formavimuisi, be kita ko, Ž. Ž. kaip sÅ«nus jautė nuoskaudas ir pyktį tėvui V. Ž. dėl tokios gyvenimo patirties ir sunkios vaikystės iÅ¡gyvenimų. Nukentėjusysis V. Ž. jau Ž. Ž. suaugus ir pradėjus uždirbti pinigų nuolatos kviesdavo jį vartoti alkoholinius gėrimus, tyčiodavosi iÅ¡ jo ir nuolat erzindavo.

BÅ«tent tokiomis aplinkybėmis buvo padaryta ir nusikalstama veika, už kuriÄ Å½. Ž. nuteistas. Kadangi bÅ«tent nukentėjusiojo veiksmai iÅ¡provokavo Ž. Ž. nusikalstamÄ elgesį, Å¡ios aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos skiriant individualizuotÄ bausmę. 2.4. Apibendrindamas skunde nurodytas aplinkybes, nuteistojo gynėjas advokatas Donatas Lengvinas teigia, kad nagrinėjamoje byloje bausmei keliami tikslai jau yra pasiekti, o skundžiamu nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė reikÅ¡tų Ž.

Ž. socialinių ryÅ¡ių nutrÅ«kimÄ , t. y. nuteistasis nebegalės bendrauti su Å¡eima (nepilnamečiais vaikais), praras darbÄ , o kartu ir nebegalės toliau dalimis mokėti priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ , be to, jau perauklėto, savo gyvenimo bÅ«dÄ iÅ¡ esmės pakeitusio, sėkmingai resocializuoto asmens siuntimas atlikti realiÄ laisvės atėmimo bausmę neatitiktų nei teisingumo, nei proporcingumo principų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, skunde praÅ¡oma nuteistajam Ž. Ž. paskirti minimaliÄ BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ dviejų metų laisvės atėmimo arba Å¡velnesnę bausmę, arba paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį – piniginę baudÄ , papildomai skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas 4. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniame skunde neginčijama nuteistojo kaltė jam padarius inkriminuotÄ nusikaltimÄ , sutinkama su teisiniu padarytos veikos vertinimu, tačiau gynėjas nesutinka su Ž. Ž. paskirta bausme ir, remdamasis teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti.

5. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

6. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iÅ¡ dviejų dalių – iÅ¡ bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sugriežtina ar suÅ¡velnina, jei žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir todėl neteisingÄ bausmę. Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus Å¡ia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė.

8. Už kvalifikuotÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ Ä¯statymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ nuo dvejų iki dvylikos metų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Å¡ios bausmės terminÄ , įvertino Ž. Ž. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi), atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui), ankstesnius Ž. Ž. teistumus, jog jis baustas už administracinius nusižengimus, iki nusikaltimo padarymo nedirbo, nevedęs, turi du vaikus.

Apygardos teismas taip pat įvertino Ž. Ž. pastangas taisytis – jog jis nuo 2021 m. birželio 21 d. dirbo MB „Ž. A.“, darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai, dalyvavo ir baigė suvirinimo ir metalo pjovimo plazma mokymus, be to, siekia savanoriÅ¡kai atlyginti žalÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pernelyg ilga laisvės atėmimo bausmė iÅ¡ dalies praranda nubaudimo ir pataisymo funkcijÄ , kadangi silpnėja ar visiÅ¡kai nutrÅ«ksta ryÅ¡iai su Å¡eimos nariais, mažėja integracijos į visuomenę sėkmė, ir nusprendė Ž.

Ž. skirti laisvės atėmimo bausmės terminÄ , mažesnį nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis – trejus metus. Kaip matyti, dauguma apeliaciniame skunde akcentuojamų aplinkybių (nurodytos 2.2. pastraipoje), pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos – teismas atsižvelgė į teigiamus Ž. Ž. asmenybės pokyčius, jo darbinę veiklÄ , teigiamÄ charakteristikÄ , pastangas atlyginant priteistÄ Å¾alÄ . Ir nors Å¡ios aplinkybės, nuteistojo gynėjo manymu, yra pakankamos Å¡velninti Ž.

Ž. paskirtÄ bausmę – nustatyti trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminÄ ar skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį – su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

9. Nors apeliaciniame skunde akcentuojami teigiami Ž. Ž. asmenybės pokyčiai, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, gynėjas nutyli kitas svarbias aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės individualizavimui. Visų pirma, Ž. Ž. nusikalto ne pirmÄ kartÄ . Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu nuteistas už sunkų savo tėvo sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu už nežymų savo artimojo giminaičio (brolio) sužalojimÄ , o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžiu – už nedidelės vertės svetimo turto sugadinimÄ bei nežymų dviejų asmenų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaip matyti, Ž. Ž. anksčiau teistas keturis kartus, iÅ¡ jų tris kartus – už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas (du nusikaltimai padaryti prieÅ¡ savo artimuosius – brolį, tėvÄ ), Å¡ioje byloje jis nuteistas už sunkų savo tėvo sveikatos sutrikdymÄ , tai yra vėlgi už smurtinį nusikaltimÄ .

10. Antra, nors skunde nuteistojo elgesį bandoma pateisinti sudėtingais santykiais su tėvu, nukentėjusiuoju V. Ž. (2.3. pastraipa), bendravimÄ su juo, teisėjų kolegijos vertinimu, pasirinko pats nuteistasis. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, V. Ž. dar 2006 m. buvo apribota tėvo valdžia tuo metu jo nepilnamečių vaikų, taip pat ir Ž. Ž., atžvilgiu (3 t., b. l. 11-13). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme liudytojas R. J. nurodė vartojęs alkoholinius gėrimus su V. Ž., paaiÅ¡kino, jog prie jų prisijungė ir Ž.

Ž., kuris, susipykęs su tėvu, pavartojo smurtÄ prieÅ¡ pastarÄ jį. Taigi prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, bendravimÄ su tėvu pasirinko pats nuteistasis, pats savo noru atvykdamas į įvykio vietÄ , kur vėliau buvo padarytas nusikaltimas, kartu su tėvu vartodamas alkoholinius gėrimus, kas taip pat turėjo įtakos smurtiniams veiksmas prieÅ¡ V. Ž.. Kaip jau minėta, smurtÄ tėvo atžvilgiu Ž. Ž. vartojo ne pirmÄ kartÄ â€“ Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu jis nuteistas už sunkų savo tėvo V.

Ž. sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo, BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, kaip ir Å¡ioje byloje nagrinėjamas nusikaltimas, padaryta apsvaigus nuo alkoholio, Å¡i aplinkybė pripažinta jo atsakomybę sunkinančia. Taigi nuteistasis, konfliktavęs su tėvu ir anksčiau, galėjo apriboti savo bendravimÄ su juo ar bent nevartoti su V. Ž. alkoholinių gėrimų, kas, akivaizdu, jų konfliktus tik paskatindavo, tačiau pasirinko kitÄ veikimo bÅ«dÄ â€“ prisijungė prie alkoholinius gėrimus vartojusio V.

Ž. ir kilus dar vienam pastarųjų konfliktui vėl panaudojo prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ .

11. SmurtÄ prieÅ¡ tėvÄ Å½. Ž. panaudojo 2018 m. gruodžio 20 d., nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2021 m. birželio 8 d. jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Išėjęs į laisvę 2021 m. viduryje nuteistasis iÅ¡ties dėjo pastangas pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ â€“ susirado darbÄ , dirba ir Å¡iuo metu, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 62–65), deda pastangas atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ (5 t., b. l. 66, 67). Visgi Å¡ios pastangos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamos paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino mažinimui iki straipsnio sankcijoje numatyto minimumo ar Å¡velnesnės bausmės skyrimui.

Nors Å¡i aplinkybė ir nėra akcentuojama skundžiamame nuosprendyje, po tėvo V. Ž. sužalojimo Ž. Ž. dar kelis kartus nusikalto – 2019 m. sausio 14 d. jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 3 dalyje, o 2019 m. kovo 20 d. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje (kaip minėta anksčiau, už Å¡ias veikas Ž. Ž. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžiu). Pažymėtina, jog smurtinis nusikaltimas (nežymus dviejų asmenų sužalojimas) vėlgi padarytas Ž.

Ž. esant apsvaigus nuo alkoholio. Taigi nuo pakartotinio smurtinio elgesio bei kitų nusikalstamų veikų darymo nuteistÄ jį sulaikė tik Å¡ioje baudžiamojoje byloje jam paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

12. Be to, nors skunde nurodoma, jog Ž. Ž. moka iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams, tokį teiginį patvirtinančių duomenų nuteistasis nepateikė. Atvirkščiai, iÅ¡ antstolių informacinės sistemos matyti, jog periodinis iÅ¡laikymas vaikams yra vykdomas priverstinai, netgi susidariusi nemaža skola, kas paneigia skundo autoriaus teiginius dėl iÅ¡laikymo vaikams mokėjimo.

13. Kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartÄ Ä¯vertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimÄ reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Nustatant bausmės dydį buvo įvertinta tiek Ž. Ž. padaryta nusikalstama veika, tiek jo asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, reikÅ¡mingos bausmės individualizavimui. Nors nuteistasis paleidus jį iÅ¡ suėmimo ir dėjo pastangas keisti savo elgesį, ankstesni jo teistumai už smurtinius nusikaltimus, Å¡ioje byloje padaryto nusikaltimo pobÅ«dis (smurtinis nusikaltimas prieÅ¡ tėvÄ ), iÅ¡ karto po tėvo sužalojimo sekę kiti nuteistojo smurtiniai veiksmai prieÅ¡ dar du asmenis, rodo nuteistojo polinkį konfliktines situacijas spręsti smurto pagalba bei patvirtina jo asmenybės pavojingumÄ .

Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, skunde nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad Ž. Ž. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Ji proporcinga ir adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: nuteistojo Ž.

Ž. gynėjo Donato Lengvino apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Evaldas Gražys JÅ«ratė Jakubonienė Linas Å iukÅ¡ta