2019-10-23 Nr. AB-20332-3-62-3-00765-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2676-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00765-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2018 m. sausio 25 d. buvo kalinamas Alytaus PN 1-jame lokaliniame sektoriuje 2 bendrabutyje kankinančiomis, nežmoniškomis, žiauriomis, teisės aktų nuostatas pažeidžiančiomis kalinimo sąlygomis. Ginčo patalpose buvo pažeista reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė baldai, trūko erdvės judėti, todėl nebuvo įmanoma fiziškai pailsėti. Alytaus PN pastato konstrukcijoje buvo asbesto, kurio dulkės sukelia vėžį. Gyvenamosios patalpos sienos ir lubos buvo aptrupėjusios, paviršiai nelygūs, grindys išpuvusios, todėl jų nebuvo galima tinkamai išvalyti. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, pastoviai buvo didelė drėgmė, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis, žiemą buvo šalta, apšvietimas netinkamas, buvo buitinių parazitų. Kalint tokiomis sąlygomis patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas, t. y. patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose jam buvo užtikrinta vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą skaičiuojant gyvenamojo ploto normą neturi būti atsižvelgiama į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvieta ir ventiliacija atitiko higienos reikalavimus, tai patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, surašyti atlikus patikrinimus Alytaus PN patalpose. Pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, taip pat neprašė jo perkelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Alytaus PN sudarė sutartį su įmone, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Bendrabučių, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogai dengti rulonine stogo danga, asbestiniu stogu dengtų bendrabučių Alytaus PN nėra. Asbestas pataisos namų konstrukcijose ar šiluminėse trasose, elektros instaliacijoje nebuvo naudojamas. Alytaus PN 2-as bendrabutis nėra avarinės, o tik blogos būklės. Alytaus PN finansuojami iš valstybės biudžeto, skiriant tikslinį finansavimą. 2016 m. gruodžio 17 d. buvo patvirtintas Teisingumo ministro valdymo sričių 2017-2019 m. strateginis veiklos planas, kuriame numatytas tikslinis finansavimas Alytaus PN 2-ojo bendrabučio rekonstravimui, rekonstrukcijos darbai bus pradėti 2018 m. liepos mėn. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 2 630 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas akcentavo CK nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymo aspektu.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu, kuris nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, įvertinęs atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktus duomenis apie patalpų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas plotą ir miegamųjų vietų skaičių, duomenys apie pareiškėjo perkėlimus, pažymą apie pareiškėjo nuobaudas ir paskatinimus, kompiuterinėje programoje „Įskaita“ pateiktą informaciją bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovas patvirtino, jog kompiuterinėje programoje „Įskaita“ pateikta informacija nėra tiksli, į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie lovų antrų aukštų panaikinimą ir papildomų įrodymų dėl miegamųjų vietų skaičiaus (ginčo patalpų planus), vertino kaip pagrįstus pareiškėjo argumentus dėl jam tenkančio gyvenamojo ploto. Teismas, atlikęs skaičiavimus, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose (išskyrus 3 būrio 2 miegamąjį) nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismas pažymėjo, kad konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, atsižvelgtina į tai, kad vienam asmeniui tekusį plotą santykinai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai.

8. Teismas nurodė, kad 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos Alytaus departamento pateikti dokumentai patvirtina pareiškėjo argumentus dėl blogos 2-ojo bendrabučio būklės, netvarkingų gyvenamųjų patalpų sienų, lubų bei grindų.

9. Teismas ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs bylos medžiagą atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus dėl asbesto Alytaus PN pastato konstrukcijoje buvimo, netinkamos ventiliacijos, dirbtinės apšvietos, oro temperatūros, didelės drėgmės, pelėsio, buitinių parazitų.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 328 paras buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (pareiškėjui teko 1,87 kv. m, 2,63 kv. m) netvarkingose, kapitalinio remonto reikalaujančiose bendrabučio tipo patalpose.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo kreipimosi į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus priežastys (dėl skrandžio skausmų, abstinencijos, 8 kartus dėl nervų, miego sutrikimų) vertino, kad šį kreipimąsi galėjo sąlygoti per mažas gyvenamasis plotas bei techniškai netvarkinga patalpų aplinka. Teismas sprendė, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti jam neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas Konvencijos 3 straipsniu. Teismas, atsižvelgęs į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, pareiškėjo neturtinę žalą įvertino 2 630 Eur suma.

III. 12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį, kurią pareiškėjui priteistas 2 630 Eur neturtinės žalos atlyginimas, panaikinti.

13. Atsakovo atstovas nurodo, kad atsiliepimas į skundą ir visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikti teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos faktą, dydį, priežastinį ryšį tarp nurodomų neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nepateikia jokių konkrečių nesutikimo su teismo skundžiama sprendimo dalimi argumentų, įrodymų. Teisės į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką užtikrinimas yra pozityvi valstybės pareiga. Įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose tenka atsakovo atstovui. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2018 m. sausio 25 d. jis buvo kalinamas kankinančiomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad ginčo laikotarpyje, iš viso 328 paras, pareiškėjo kalinimas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą netvarkingose, kapitalinio remonto reikalaujančiose bendrabučio tipo patalpose pažeidė pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas. Pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 2 630 Eur suma. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

19. Dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentų, kad visa su skundu susijusi medžiaga ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismo nebuvo objektyviai įvertinti, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

20. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, Alytaus PN apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas turėjo įrodyti valstybės kaltę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

21. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Taigi, Alytaus PN apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus dėl patirtos neturtinės žalos, Alytaus PN taip pat nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas privalėjo įrodyti konkretų patirtos neturtinės žalos dydį.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimų pobūdį ir trukmę, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog pareiškėjas 328 paras buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą netvarkingose, kapitalinio remonto reikalaujančiose bendrabučio tipo patalpose.

24. Pagal administracinių teismų praktiką, teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų nesudarymas lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą, ką patvirtina pareiškėjo kreipimasis į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą, bei sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, Alytaus PN apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

25. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (2 630 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

27. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialinės teisės normomis. Alytaus PN apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinių ir teisinių aspektų analizės bei padarytų išvadų, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė