A-552-2745-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-2745/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02780-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 1-6, 68-83) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Policijos departamentas) panaikinti 2011 m. lapkričio 22 d. administracinį aktą Nr. 5-13-S-1884; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2011 m. spalio 21 d. skundą nauju administraciniu aktu; 3) įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą Policijos departamento imuniteto valdyboje dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) viršininko A.

K. 2010 m. spalio 22 d. administraciniame sprendime Nr. 20-S-4032 nurodytų aplinkybių, faktų ir išvadų objektyvumo, pagrįstumo ir teisėtumo ir priimti naują administracinį sprendimą; 4) įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą Policijos departamento imuniteto valdyboje dėl Kauno AVPK viršininko A. K. tarnybinio nusižengimo 2010 m. spalio 22 d. administraciniu sprendimu Nr. 20-S-4032: atskleidžiant šį tarnybinį Kauno AVPK viršininko A. K. nusižengimą tarnybinį patikrinimą atlikti Policijos departamento imuniteto valdyboje;

Kauno AVPK viršininkui A. K. skirti tarnybinę nuobaudą; 5) įpareigoti atsakovą atskleisti ir ištirti nusikalstamas Kauno AVPK Kauno r. policijos komisariato (toliau – ir Kauno r. PK) Garliavos policijos nuovados (toliau – ir PN) viršininko S. L., pareigūnų V. F., R. M., S. K., V. N., R. K., V. N., G. P., B. M. bei kitų nusikalstamos grupuotės narių įvykdytas nusikalstamas veikas bei teisės pažeidimus 2010 m. rugpjūčio 19 d. Kauno AVPK Kauno r. PK Garliavos PN patalpose Liepų g. 15, Garliavoje. Kauno rajone; Kauno AVPK nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų G.

Ž. ir A. A. tarnybinius pažeidimus ir (ar) nusikaltimus − atliekant tarnybinį patikrinimą Policijos departamento imuniteto valdyboje; 6) įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Kauno AVPK Kauno r. PK viešosios tvarkos skyriaus viršininko R. M. 2010 m. spalio 12 d. administracinio sprendimo Nr. 20-65-2-S-6844 bei jame nurodytų aplinkybių, faktų ir išvadų objektyvumo, pagrįstumo ir teisėtumo ir priimti naują administracinį sprendimą; 7) įpareigoti atsakovą dėl tarnybinių nusižengimų Kauno AVPK, Kauno r. PK, Garliavos PN viršininko S. L., pareigūnų V.

F., R. M., S. K., V. N., R. K., G. P., V. N., B. M. bei kitų nusikalstamos grupuotės narių įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, bei teisės pažeidimais 2010 m. rugpjūčio 19 d. Kauno AVPK Kauno r. PK Garliavos PN patalpose Liepų g. 15, Garliavoje, Kauno rajone ir su jais susijusių vėlesnių Kauno AVPK viršininko A. K., Kauno r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko V. K., Kauno AVPK Kauno r. PK viešosios tvarkos skyriaus viršininko R. M. tarnybinių nusižengimų atskleidimo ir tyrimo atlikti tarnybinį patikrinimą Policijos departamento imuniteto valdyboje bei Kauno AVPK viršininkui A.

K., Kauno r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkui V. K., Kauno AVPK Kauno r. PK viešosios tvarkos skyriaus viršininkui R. M. skirti tarnybines nuobaudas; 8) įpareigoti atsakovą panaikinti neteisėtus policijos pareigūnų sprendimus: Kauno AVPK Kauno r. PK viešosios tvarkos skyriaus viršininko R. M. 2010 m. spalio 12 d. administracinį sprendimą Nr. 20-65-2-S-6844; Kauno AVPK viršininko A. K. 2010 m. spalio 22 d. administracinį sprendimą Nr. 20-S-4032; Kauno r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko V.

K. 2010 m. rugsėjo 29 d. priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; 2010 m. lapkričio 3 d. Kauno AVPK viešosios tvarkos valdybos prevencijos skyriaus viršininko T. S. administracinį sprendimą Nr. 20-15-S-2077; 2010 m. lapkričio 15 d. Kauno AVPK viešosios tvarkos valdybos prevencijos skyriaus viršininko T. S. administracinį sprendimą Nr. 20-15-S-2120; 9) įpareigoti atsakovą parengti ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti siūlymus vidaus reikalų ministrui dėl Kauno AVPK, Kauno rajono PK ir Garliavos PN veiklos, nusikalstamų grupuočių narių pašalinimo iš šių institucijų; 10) įpareigoti atsakovą vieną pareiškėjo tinkamai patvirtintą ir registruotą jo 2011 m. spalio 21 d. skundo egzempliorių grąžinti jam paštu; 11) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę pareiškėjui atlyginti turtinę 46 (keturiasdešimt šešių) litų žalą už Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2011 m. rugpjūčio 23 d. pradėtą teismo medicinos ekspertizę, specialisto išvadą; 12) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę pareiškėjui atlyginti turtinę 3 litų žalą už SEB banko mokesčius už Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2011 m. rugpjūčio 23 d. pradėtą teismo medicinos ekspertizę, specialisto išvadą; 13) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę pareiškėjui atlyginti neteisėtais atsakovo valstybes pareigūnų veiksmais padarytą neturtinę 500 000 litų žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad Policijos departamento Viešosios policijos valdybos 2011 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. 5-13-S-1884, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2011 m. spalio 21 d. skundą dėl Kauno AVPK Kauno r. PK Garliavos PN pareigūnų veiksmų ir Kauno AVPK atlikto tarnybinio patikrinimo, yra neteisėtas ir nepagrįstas, atsakovas netinkamai vertino pareiškėjo 2011 m. spalio 21 d. skundą ir jame nurodytas aplinkybes, nesivadovavo tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Konstitucijos ir įstatymų nuostatas, minėtais neteisėtais veiksmais ir neveikimu pareiškėjui padarydamas neturtinę žalą.

Atsakovo sąmoningai slepiamas ir remiamas Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Kauno rajono policijos komisariate, Garliavos policijos nuovadoje dirbančių asmenų vykdomas sistemingas, nuolatinis bei nuoseklus pareiškėjo persekiojimas, provokavimas, fizinis bei psichologinis kankinimas, tyčiojimasis, pareiškėjo šeimos bauginimas, tiesioginė bei netiesioginė pareiškėjo diskriminacija, priekabiavimas tęsiasi ilgą laiką. Pareiškėjas daug kartų nesėkmingai kreipėsi į Kauno AVPK viršininką, Policijos departamentą, Kauno rajono apylinkės prokuratūrą, Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, Kauno apygardos prokuratūrą, Generalinę prokuratūrą, prašydamas imtis veiksmų konstitucinės santvarkos bei pareiškėjo pilietinių bei žmogaus teisių apgynimui nuo neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ir šio komisariato atsakomybės ir įgaliojimų ribose veikiančių asmenų veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šios teisėsaugos institucijos bei Kauno rajono apylinkės teismas, Kauno apygardos teismas vertindamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno rajono policijos komisariato, Garliavos policijos nuovados pareigūnų veiksmus vadovaujasi melagingais šių institucijų pareigūnų surašytų tarnybinių patikrinimų ir tarnybinių pranešimų duomenimis, o pareiškėjo pateiktus duomenis atmeta kaip nepagrįstus. Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjas neturi galimybių apginti savo bei savo šeimos narių pilietinių bei žmogaus teisių, nes veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių prieš pareiškėją sistemingai planuojantys, organizuojantys bei vykdantys asmenys, gaunantys finansavimą iš Lietuvos valstybės, sukuria sąlygas, kuriomis pareiškėjas negali pateikti įrodymų, galinčių patvirtinti pareigūnų jo atžvilgiu vykdomus neteisėtus veiksmus.

Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 27 d. nutartyje nevertino fakto, kad Kauno AVPK ir Kauno rajono pareigūnai prieš pareiškėją atlikdami veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, savo veikloje nesivadovauja įstatymais ir kitais teisės aktais, negina pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidžia demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principus. Nepagrįstais ir neteisėtais aukščiau nurodytais valiniais veiksmais bei neveikimu viešojo administravimo srityje atsakovas pareiškėjui padarė neturtinę 500 000 Lt žalą, kuri pasireiškia dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, pareiškėjo patirta ir patiriama didele ilgalaike įtampa, nesaugumo ir pavojaus už savo buto ribų, ypač teismų patalpose, jausmu, taip pat vidiniais išgyvenimais, nepatogumais dėl trukdymo ginti savo teises Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate, Kauno rajono policijos komisariate ir Garliavos policijos nuovadoje, dėl ten dirbančių asmenų nepagrįstos diskriminacijos pareiškėjo atžvilgiu ir kaltinimų administracinio teisės pažeidimo bylose Kauno rajono apylinkės teisme, Kauno miesto apylinkės teisme (bylos Nr. A-4412-651/2011 (t. y. teisinėmis pasekmėmis, jų neigiamu poveikiu pareiškėjo gyvenimo kokybei).

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (II t. b. l. 137-139) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Policijos departamento Viešosios policijos valdybos 2011 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 5-13-S-1884, kuriuo pareiškėjui pranešama apie tai, kad buvo įvertinta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlikto tarnybinio patikrinimo išvada bei informuojama, kad Kauno AVPK pareigūnų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nėra, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir objektyviai, o padarytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos. Šis raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl nelaikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu ir byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti raštą turi būti nutraukta. Remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių Policijos departamento neteisėtų veiksmų buvimą, o savo reikalavimus grindžia vien savo vidiniu įsitikinimu ir prielaidomis. Pareiškėjo skundo reikalavimai − priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą − yra išvestiniai iš kitų skundo reikalavimų, ir galėtų būti tenkinami tik pripažinus, kad pareiškėjui atsakovo neteisėtu veikimu ar neveikimu buvo padaryta žala.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (III t., b. l. 88) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 23 d. sprendimu (III t., b. l. 97-103) pareiškėjo V. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktą medžiagą nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 13 d. pateikė skundą, adresuotą Policijos departamentui ir Lietuvos policijos generaliniam komisarui, kuriame nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d. Kauno r. PK Garliavos PN pareigūnai jį mušė, smaugė, pagal pareigūnų melagingą greitosios medicinos pagalbos iškvietimą jis prievarta buvo išvežtas į ligoninę, ir prašė ištirti ir išnagrinėti pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir patraukti atsakomybėn kaltus pareigūnus. Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyrius atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo 2010 m. rugsėjo 13 d. skunde nurodytų aplinkybių ir 2010 m. spalio 22 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-337, kurioje Kauno AVPK viršininkui siūloma Kauno AVPK Kauno r. PK Garliavos PN pareigūnams tarnybinių nuobaudų neskirti, nenustačius jų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių. Apie pagal jo 2010 m. rugsėjo 13 d. prašymą atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus pareiškėjui pranešta Kauno apskr. VPK 2010 m. spalio 22 d. raštu Nr. 20-S-4032 „Dėl atlikto tarnybinio patikrinimo“, kuriame nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo metu objektyvių duomenų, kad Kauno r. PK Garliavos PN pareigūnai iš pareiškėjo būtų šaipęsi, apžiūrinėję ar gadinę jo daiktus, nenustatyta. Kadangi ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu (Kauno r. PK Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) yra įvertinta Kauno r. PK Garliavos PN pareigūnų veika dėl smurto prieš pareiškėją ir teisės aktų pažeidimų nenustatyta, taip pat Kauno r. PK Garliavos PN pareigūnų veiksmuose nenustatyta kitų tarnybinių nusižengimų požymių, tarnybinis patikrinimas baigtas, tarnybinės nuobaudos pareigūnams netaikytos. Kauno apskr. VPK 2010 m. spalio 22 d. raštą Nr. 20-S-4032 pareiškėjas apskundė, 2011 m. spalio 21 d. pateikdamas skundą, adresuotą Policijos departamentui ir Lietuvos policijos generaliniam komisarui, tačiau Policijos departamentas išreikalavęs ir įvertinęs pareiškėjo 2010 m. rugsėjo 13 d. skundo tyrimo medžiagą ir Kauno AVPK atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą į pareiškėjo 2011 m. spalio 21 d. skundą atsakė skundžiamu 2011 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 5-13-S-1884.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai įvertino Kauno AVPK 2010 m. spalio 22 d. rašto Nr. 20-S-4032 teisėtumą, pagrįstai rėmėsi Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika nagrinėjant bylas dėl raštų, kuriais pareiškėjas informuojamas apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus. Teismas pažymėjo, kad atsakovo Policijos departamento 2011 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. 5-13-S-1884 priimtas vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-218 patvirtintų Asmenų aptarnavimo Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taisyklių (Žin., 2008, Nr. 52-1945) nuostatomis, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatytą administracinę procedūrą, nepažeidžiant juose nustatytos tvarkos ir terminų, yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais motyvais. Taip pat padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo įpareigoti atsakovą – Policijos departamentą atlikti veiksmus pagal pareiškėjo skundus ir prašymus, todėl pareiškėjo skundo reikalavimą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl pareiškėjo reikalavimo iš atsakovo priteisti jam turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimą, teismas nurodė, kad asmuo, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Pažymėjo, kad teismas nenustatė atsakovo Policijos departamento neteisėtų veiksmų, kurie sukeltų žalą pareiškėjui, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti žalos atlyginimą.

III. Pareiškėjas V. J. apeliaciniu skundu (III t., b. l. 116-117, ) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 4-8, 53, 57 straipsnių, 78 straipsnio 3 dalies, Teismų įstatymo 4-7, 33, 34, 43, 59 straipsnių, Civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsnių nuostatas, kadangi apie teismo posėdį apeliantui tinkamai nepranešė, sudarant kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Pažymi, kad apeliantas šaukimo negavo, o atsakovo neregistruotu laišku 2012 m. kovo 6 d. gautas atsiliepimas nelaikytinas teismo šaukimu.

2. Teismas nenurodė įstatymų ir teisės normų, argumentų, kuriais remiantis atmeta ar patvirtina atsakovo argumentus, jog prašomą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovo Policijos departamento neteisėtų veiksmų, pasireiškusių, apelianto manymu, neteisėto Policijos departamento sprendimo priėmimu, tuo pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 ir 87 straipsnių nuostatas.

3. Mano, kad teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą buvo šališkas, todėl padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas, pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 4-7, 53, 57 straipsnių nuostatas. Atsakovas Policijos departamentas nepagrįstai nurodė, kad įvertinus Kauno AVPK atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą (2010 m. spalio 22 d. Nr. 3D-IS-337) konstatuota, kad Kauno AVPK Kauno r. PK Garliavos PN pareigūnų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nėra, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir objektyviai, o padarytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos. Tokiu būdu teismas padarė išankstinę ir nepagrįstą išvadą, be jokio aplinkybių ir faktų tyrimo, jog „pareiškėjui pateiktame atsakyme (2010 m. spalio 22 d. Nr. 20-S-4032) motyvuotai atsakyta apie pareigūnų veiksmų vertinimą ir priimtą sprendimą“.

4. Teismas sprendime nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausioje administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AS555-249/2010, kadangi nagrinėjamu atveju faktas, ar bus paskirta tarnybinė nuobauda policijos pareigūnui, ar nebus, apelianto teisių ir pareigų turinį ir esmę keičia, sukelia apeliantui esmines neigiamas teisines pasekmes. Nesudrausminus Kauno AVPK policijos pareigūnų tarnybinėmis nuobaudomis, šie toliau neteisėtai persekios apeliantą, jam reikšdami įvairius nepagrįstus bei neteisėtus kaltinimus dėl tariamai padarytų teisės pažeidimų.

5. Teismas pažeidė Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1, 2 punktus, Administracinių bylų teisenos įstatymo 4, 5, 53, 57 straipsnius, kadangi neištyręs ir tinkamai neįvertinęs byloje surinktos medžiagos, nepagrįstai nusprendė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl mano, kad bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų iš: 1) administracinių bylų Kauno apygardos administraciniame teisme Nr. 1050/2012, Nr. 694-505/2012, Nr. 419- 423/2012, Nr. 367-505/2012, 1044-428/2011, 2) administracinių bylų Vilniaus apygardos administraciniame teisme Nr. 2016-2012, 2745-2012, 3) baudžiamosios bylos Kauno rajono apylinkės prokuratūroje Nr. 2-65- 00002-11, 4) baudžiamosios bylos Kauno miesto apylinkės prokuratūroje Nr. 20-2-00283- 11; kurie patvirtina apelianto reikalavimų pagrįstumą.

6. Teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 4-7, 53, 57 straipsnių nuostatas, kadangi išsamiai netyrėjo ir nenagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, todėl nenustatė atsakovo Policijos departamento neteisėtų veiksmų, kurie sukėlė žalą apeliantui.

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus ir reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 139-141) prašo pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:

1. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, kadangi nėra neaišku, apie kokį atsakovo neregistruotą laišką apeliantas pasisako savo apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad šis nėra teismo šaukimas.

2. Apeliantas nepagrindė savo nuomonės dėl to, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AS555-249/2010. Remiantis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pažymi, kad tokios minėtų teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose išnagrinėtose bylose (administracinės bylos Nr. A14-261/2007; AS145-669/2009; Nr. AS63- 255/2011).

3. Nors apeliantas nurodo, kad reikia surinkti dar daug naujų įrodymų iš kitų administracinių bei baudžiamųjų bylų, tačiau nenurodė, kaip jo minimos administracinės ir baudžiamosios bylos yra susijusios su nagrinėjamu ginču. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnį, apeliantas taip pat nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių negalėjo pateikti jo minimų įrodymų pirmosios instancijos teismui bei neįrodė, kad būtinybė juos pateikti iškilo vėliau.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Policijos departamento, kaip viešojo administravimo institucijos, veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl policijos pareigūnų elgesio, teisėtumo ir pagrįstumo bei šios institucijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo veiksmus teisėtais ir pagrįstais, o nenustatęs neteisėtų veiksmų, atmetė ir pareiškėjo reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Apeliantas mano, jog atsakovas veikė netinkamai, o pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus duomenis, neišreikalavo papildomų įrodymų, buvo šališkas, jo išvados nepagrįstos teisės aktų normomis.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad piliečiai, nurodydami policijos pareigūnų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Tarnybinio patikrinimo išvada yra vidaus administravimo dokumentas, kurio pagrindu gali būti priimamas sprendimas dėl tikrinamo pareigūno (ne)patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, sukeliantis tiesiogines teisines pasekmes tik tikrinamam asmeniui ir įstaigos vadovui. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 16 punkte numatytos tikrinamų pareigūnų teisės, tarp jų ir teisė, baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, pavaldumo tvarka apskųsti tikrintojo veiksmus. Taigi šioje tvarkoje išvardintas numatytas teises turi tik tikrinami pareigūnai. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus.

Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjo skundą atsakovas, vadovaudamasis Asmenų aptarnavimo Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taisyklėmis bei Viešojo administravimo įstatymo 8 ir 14 straipsniais laiku ir tinkamai į jį atsakė, pateiktą informaciją pagrindė objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, nurodė jo apskundimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį pareiškėjo reikalavimą.

Pareiškėjo reikalavimai nuo antro iki devinto yra išvestiniai iš pirmojo, jais iš esmės pakartojami prašymai patraukti tarnybinėn atsakomybėn atskirus pareigūnus. Dėl šių reikalavimų esmės jau pasisakyta aukščiau.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012 ir kt.).

Šiuo atveju nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog atsakant į pareiškėjo skundus atsakovas pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, sudarančius (kaip pažymėta aukščiau) būtiną sąlygą valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą.

Remiantis CK 6.271 straipsnio valstybė turi pagrindą atlyginti žalą tuo atveju, jei jos institucijų pareigūnai veikė neteisėtai ir tuo buvo padaryta žala. Ginčo atveju nėra įrodyta, kad atsakovas veikė neteisėtai. Nenustatęs Policijos departamento neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priteisti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą. Nors apeliantas nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl kildina žalą iš Policijos departamento veiksmų, tačiau pats V. J. savo skunde ir jo papildymuose yra nurodęs, kad neturtinė žala jam padaryta atsakovo neveikimu viešojo administravimo srityje.

Apeliantas dar vienu iš savo apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, kuriame buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Šis apelianto argumentas nepagrįstas. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, V. J. apie 2011 m. balandžio 11 d. teismo posėdį buvo informuotas šaukimu, kurį gavo pasirašytinai pats pareiškėjas 2011 m. kovo 24 d. (b.t.III, l.95). Toks informavimo apie būsimą teismo posėdį būdas yra tiesiogiai numatytas įstatyme ir laikytinas tinkamu . Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, tačiau tai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Iki numatytos teismo posėdžio datos V. J. nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl nepagrįsti jo priede prie apeliacinio skundo nurodyti motyvai, kad 2012 m. balandžio 23 d. jis turėjo dalyvauti kitose bylose. Ši aplinkybė nesutrukdė apeliantui ginti savo teises apeliacinėje instancijoje.

Vadovaudamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, sprendimą , kuris paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius