a94de64f-7308-406c-8423-da5c46438409 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-448-611/2011(S)Teisminio proceso kategorija: 2-01-3-18901-2009-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1.;22.4; 30.4.1;41;42.11.3;121.15; 121.18.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                          N U T A R T I S             2011 m. gruodžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų L.

M. ir G. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, L. M. ir G. M., tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus rajono 1 notarų biuras dėl Vilniaus apskrities AVA sprendimo dalies panaikinimo ir kt.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė             IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999-11-05 sprendimo Nr.41-8161 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui B. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,14 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , patenkantį į 1,11 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2002-09-12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp B.

S. ir L. M. bei G. M. dalį dėl minėto valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto pardavimo bei taikyti restitucijÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovų L. M. ir G. M. valstybės naudai 0,14 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemę, patenkančiÄ Ä¯ jiems sutuoktinių bendrosios jungtines nuosavybės teise priklausantį 1,11 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999-11-05 sprendimu buvo atkurtos nuosavybes teises į jam tenkantį buvusio savininko P. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - 5 ha žemės (duomenys neskelbtini).

Å iuo sprendimu buvo nuspręsta B. S. grÄ Å¾inti natÅ«ra bendrÄ 4,35 ha ploto žemės sklypÄ Å¾emes Å«kio veiklai ir bendrÄ 0,65 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal LR aplinkos ministerijos Valstybines miÅ¡kų tarnybos pateiktus dokumentus ginčo žemes sklype yra 0,14 ha valstybines reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«du tokie miÅ¡ko žemės plotai privačion nuosavybėn negali bÅ«ti perduodami. Ginčo žemės sklype augantis miÅ¡ko plotas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams buvo priskirtas 1997-10-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybines reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“, todėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau –VAVA) 1999-11-05 sprendimu Nr.41-8161 atkuriant nuosavybes teises į 1,11 ha žemės sklypÄ B.

S. buvo pažeistos imperatyvios Konstitucijos bei kitų įstatymų nuostatos. Panaikinus administracinį aktÄ , turi bÅ«ti panaikintos ir Å¡io akto pagrindu atsiradusios teisines pasekmės.Pažymėjo, kad žemės sklypo pirkėjai L. M. ir G. M. nelaikytini sÄ Å¾iningais įgijėjais: iÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad jie žinojo, jog Å¡iame žemės sklype yra miÅ¡ko, pirkimo metu miÅ¡kas buvo brandus (apie 80 metų amžiaus), todėl atsakovai turėjo ir galėjo bÅ«ti atidÅ«s bei rÅ«pestingi, pasidomėti teisės aktais, reglamentuojančiais jų sudaromo sandorio sÄ lygas bei tvarkÄ , t.y.

įsigydami ginčo sklypÄ , privalėjo elgtis apdairiai, rÅ«pestingai ir žinoti bei vykdyti įstatymų reikalavimus, draudžiančius įgyti privačion nuosavybėn valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ . Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu ginčo žemės sklypas nebuvo priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. Ginčo žemės sklypas nepatenka į LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – atkÅ«rimo įstatymas) 13 str. l d. 2-6 punktuose nustatytas iÅ¡imtis.

Pabrėžė, kad sprendimo panaikinimas nesukels siekiamų teisinių pasekmių. Teismo sprendimu panaikinus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 1999-11-05 sprendimÄ Nr. 41-8161, o po to patikslinus valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų schemas, vėl bÅ«tų vykdomas nuosavybės atkÅ«rimas mirusiajam B. S. į Å¡iuo metu ginčijamÄ miÅ¡ko plotÄ , todėl toks teismo sprendimas nepaÅ¡alintų atitinkamų materialinių teisinių padarinių, neleistų apginti vieÅ¡ojo intereso, taip pat sukurtų nestabilumÄ susiformavusiuose teisiniuose santykiuose.

Kita vertus, teismo posėdžio metu pažymėjo, kad toks patikslinimas bÅ«tų galimas tik esant teismo sprendimui, kuriuo bÅ«tų pripažintas negaliojančiu atitinkamas apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimas (jo dalis) ir esant pretendento atkurti nuosavybės teises kreipimuisi, o Å¡iuo atveju pretendentas atkurti nuosavybės teises (B. S.) jau yra miręs, jo teisių perėmėjų nėra. Atsakovai L.M. bei G. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad neaiÅ¡ku, kuo remdamasis ieÅ¡kovas nustatė bÅ«tent tokio dydžio valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , patenkantį į žemės sklypÄ .

LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnyba nurodo, kad žemės sklype yra 0,14 ha miško žemės, tuo tarpu VĮ Registrų centras pateiktame išraše nurodoma, kad žemės sklype yra 0,1242 ha miško žemės. 1997 metais, kai buvo priimamas atitinkamas LR Vyriausybės nutarimas dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo, dar nebuvo suformuotas atsakovų sklypas, Miškų tarnybos pažyma yra netiksli, nėra aišku, kelintais metais, kada buvo nustatyta, kad atsakovams priklausančiame sklype yra būtent 0,14 ha valstybinio miško plotas. 2002-09-12 pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta apie tai, kad parduodamame sklype yra miško ir kad šis miškas priklauso valstybei, notarei tvirtinant sandorį nebuvo nustatyta jokių teisinių kliūčių, todėl L.M. ir G.

M. yra sÄ Å¾iningi žemės sklypo įgijėjai. Jeigu ir bÅ«tų pagrindas taikyti restitucijÄ , jos taikymas akivaizdžiai pažeistų atsakovų teises: viena iÅ¡ sandorio Å¡alių (B. S.) bei įpėdinis yra mirę, nėra jų teisių perėmėjų, L.M. ir G. M. padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, nes jie prarastų nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, tačiau pinigai, sumokėti už sklypÄ , grÄ Å¾inti nebÅ«tų. Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija su ieÅ¡kiniu sutiko.

Pažymėjo, kad valstybinės reikšmės miškų plotai buvo patvirtinti 1997 m. LR Vyriausybės nutarimu ir tik po to buvo suformuotas žemės sklypas, į kurį B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės, į kurį pateko ir dalis valstybinės reikšmės miško. Imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujantys sandoriai negali likti galioti. Kita vertus, nuo 2010-07-01 atsirado galimybė teisės aktų nustatyta tvarka tikslinti valstybinės reikšmės miško plotų schemas bei pačius plotus, kurios nuosavybės teisių B.

S. atkÅ«rimo metu nebuvo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, panaikino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999-11-05 sprendimo Nr. 41-81691 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui B. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,14 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , patenkantį į 1,11 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažino negaliojančia 2002-09-12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (reg.

Nr. 9133), sudarytos tarp B. S. bei L. M. ir G. M. dalį dėl 0,14 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto, patenkančio į 1,11 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), pardavimo, ir taikė restitucijÄ natÅ«ra, įpareigodamas atsakovus L. M. ir G. M. grÄ Å¾inti Lietuvos valstybei 0,14 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , patenkantį į 1,11 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999-11-05 sprendimu Nr.41-8161 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui B.

S.“ B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. S. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamojo turto dalį – 5 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrÄ 4,35 ha žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai ir 0,65 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai. Å io sprendimo pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota B. S. nuosavybės teisė į 1,1100 ha žemės Å«kio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). 2002-09-12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi B.

S. 1,1100 ha žemės sklypÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pardavė atsakovams L. M. ir G. M. už 20000 Lt. IÅ¡ LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2010-01-26 pažymos Nr. P1001-0025 apie grafinius Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos fragmento), 2010-01-26 pažymos Nr.19250 apie tekstinius LR MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius, 2010-01-29 iÅ¡traukos Nr. P1001-0040 iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos, 1986 m.

Lietuvos TSR MiÅ¡kų Å«kio ir miÅ¡ko pramonės ministerijos Vilniaus MŪGS Pagrindinės įmonės Paežerio girininkijos Medynų plano ir taksoraščio, LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2010-02-01 raÅ¡to Nr.201, VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdijos 2010-01-06 raÅ¡to Nr.I-30, LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2010-07-07 raÅ¡to Nr.1127 teismas nustatė, kad nurodytame 1,11 ha žemės sklype yra 0,14 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas.             IÅ¡ LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų urėdijos 2010-07-07 raÅ¡to Nr.1127 ir prie jo pridėtų raÅ¡ytinių įrodymų teismas nustatė, kad 0,14 ha miÅ¡ko plotas, patenkantis į žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 1999-11-05 sprendimo Nr. 41-8161 priėmimo metu iÅ¡ tikrųjų jau buvo priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku plotams LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr.1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pagal 1986 metų valstybinės miÅ¡kų inventorizacijos duomenis.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei LR Konstitucijos 47 str., LR MiÅ¡kų įstatymo (1998-06-02 redakcija) 5 str., LR Žemės įstatymo (1999-07-08 redakcija) 4 str. LR Žemės reformos įstatymo 14 str., LR Piliečių nuosavybės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (1999-05-13 redakcija) 6 str. 2, 4 d., 13 str. 1 p. reglamentavimÄ teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad VAVA, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , pažeidė LR Konstitucijos 47 str. bei kitas imperatyviÄ sias įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų normas, taip pat vieÅ¡Ä interesÄ iÅ¡saugoti atitinkamas bendrÄ sias vertybes visuomenės narių poreikiams tenkinti.

Tai sudaro pagrindÄ panaikinti imperatyvioms teisės normoms prieÅ¡taraujančio individualaus administracinio akto dalį, susijusiÄ su valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko suteikimu B. S.. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ dalies panaikinus ginčijamÄ sprendimÄ , turi bÅ«ti panaikintos ir Å¡io akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t.y. pripažintina negaliojančia žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalis, susijusi su 0,14 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto pirkimu- pardavimu, tuo pačiu taikytina restitucija natÅ«ra, ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, užimta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku – 0,14 ha - grÄ Å¾intina iÅ¡ atsakovų L.

M. bei G. M. valstybės nuosavybėn. Teismas atmetė atsakovų L. ir G. M. argumentus, jog žemės sklypo dalis negali bÅ«ti iÅ¡reikalauta iÅ¡ atsakovų, kadangi jie buvo sÄ Å¾iningi sklypo įgijėjai. Teismas nurodė, kad nustačius, kad nuosavybės teisė buvo įgyta neteisėtai, asmens teisės į ginčo nuosavybės objektÄ negali bÅ«ti ginamos taip pat, kaip ir teisėtai įgyta nuosavybė. Pagal LR Konstitucijos 47 str. valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai iÅ¡imtine teise priklauso tik valstybei, taigi, jų privati nuosavybė apskritai negalima ne tik dėl atskiruose įstatymuose esančių normų, bet ir dėl tiesiogiai taikytinos konstitucinės nuostatos.

Teismas atmetė atsakovų L. ir G. M. argumentus, jog nėra aiÅ¡ku, kuo remdamasis ieÅ¡kovas nustatė bÅ«tent tokio dydžio – 0,14 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , patenkantį į žemės sklypÄ , kadangi byloje esančiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose skiriasi nurodomi miÅ¡ko plotai. Teismas nustatė, kad VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame 1,1100 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklype miÅ¡ko žemės plotas sudaro 0,1242 ha, toks miÅ¡ko plotas nurodytas ir UAB „Geoksis“ Žemės sklypo kadastro duomenyse.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pateikti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai nėra nuginčyti ar paneigti bei patvirtina, jog 1,11 ha žemės sklype yra ginčijamas 0,14 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas, yra nurodyta jo dislokacijos vieta, dydis, kadastrinis numeris. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai             Atsakovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:             1. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vieÅ¡ojo intereso buvimÄ nagrinėjamoje byloje, turėjo bÅ«ti aktyvus ir iÅ¡siaiÅ¡kinti visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, inter alia, ar ginčijamame apeliantams priklausančiame žemės sklype de fakto yra miÅ¡kas, t.y. ar iÅ¡ 0,14 ha ieÅ¡kovo nurodyto miÅ¡ko ploto, bent 0,1 ha žemės plotas yra apaugęs medžiais ir kita miÅ¡ko augalija arba laikinai jos netekęs (kirtavietės, degimvietės).

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, minėtų aplinkybių netyrė, nepagrįstai nepareikalavo Valstybinės miškų tarnybos paaiškinimų dėl faktinio miško buvimo apeliantams priklausančiame žemės sklype. Taip pat pirmosios instancijos teismas, esant abejonėms dėl faktinio miško buvimo ginčijamame žemės sklype, galėjo paskirti ekspertizę dėl šių aplinkybių išsiaiškinimo, tačiau to nepadarė, dėl ko nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių.             2.

Apeliantai nagrinėjamos bylos kontekste apskritai negali bÅ«ti laikomi nesÄ Å¾iningais asmenimis, neteisėtai įsigijusiais nuosavybę į ginčijamÄ Å¾emės sklypo dalį (0,14 ha), kadangi tokių faktų konstatavimas sprendime, jam įsiteisėjus ir įgavus res judicata galiÄ , galėtų užkirsti keliÄ ar apsunkinti galimybes apeliantams ginti savo pažeistas teises pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį valstybei dėl žalos, atsiradusios dėl atsakovo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos bei jo teisių perėmėjo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Toks ieÅ¡kinys teismo galėtų bÅ«ti atmetamas vien tuo pagrindu, kad sprendime yra konstatuotas apeliantų nesÄ Å¾iningumas, dėl ko jų kaip nesÄ Å¾iningų asmenų teisių, galėtų bÅ«ti atsisakoma ginti. Sandoris, kurio pagrindu ginčo žemės sklypÄ Ä¯sigijo apeliantai, pats savaime nėra neteisėtas, kadangi jo panaikinimÄ iÅ¡ esmės nulėmė tik atsakovo VAVA neteisėtas sprendimas B. S. atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypÄ . Dėl to, apeliantų veiksmuose nesant jokio neteisėtumo bei nesÄ Å¾iningumo, jie turi teisę reikalauti atlyginti žalÄ iÅ¡ neteisėtus veiksmus atlikusio asmens, Å¡iuo atveju valstybės institucijos.             3.

Skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis nėra aiÅ¡ki ir suprantama, kadangi jame nenurodyta, kokiu bÅ«du ir kam konkrečiai apeliantai turėtų grÄ Å¾inti 0,14 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ . Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliantų skundÄ atmesti, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:1. Teismas tinkamai iÅ¡tyrė visus ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog ginčo žemės sklype yra 0,14 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas.

Teismas Valstybinės miÅ¡kų tarnybos parengtus dokumentus apie valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , tinkamai tyrė bei vertino ir pagrįstai konstatavo, jog ginčo žemės sklype yra nurodytas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas. Juolab, kad teismų praktikoje tokie įrodymai yra laikomi pakankamais ir patikimais, įrodinėjant valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto faktÄ bei jo dydį (2009-09-21 LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. Al46-976/2009; 2009-09-28 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A63-998/2009 ir kt.).2.

Teismas sprendime pagrįstai konstatavo atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , nurodydamas, jog Å¡ioje byloje taikant restitucijÄ natÅ«ra, sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių gynimas, numatytas LR CK 4.96 str. netaikytinas, kadangi Å¡iuo atveju atsakovai laikytini nesÄ Å¾iningais įgijėjais tuo požiÅ«riu, kad įgijo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko dalį iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti. Vertinant 2002-09-12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ne teisinės pasekmės panaikinimo aspektu, bet kaip savarankiÅ¡kai ginčijamÄ sandorį, bÅ«tų galima konstatuoti, jog toks sandoris, kuriuo buvo sudarytos prielaidos disponuoti valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančiu turtu ir be kita ko, daiktu, kuris LR CK 1.97 str. 2 d. prasme yra laikytinas iÅ¡imtu iÅ¡ civilinės apyvartos, atsirastų pagrindas ir šį sandorį pripažinti niekiniu (LR CK 1.80 str.), nes jo sudarymo metu buvo pažeistos LR Konstitucijos 49 str. nuostatos, LR miÅ¡kų įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatos, draudžiančios disponuoti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotais, kurie remiantis 1997-10-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1 154 ..Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų atvirtinimo" buvo tokiems priskirti.Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:1. Ginčijamas žemės sklypas nepatenka į AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nustatytas iÅ¡imtis ir į tai, kad žemės sklypas pretendentui B. S. buvo grÄ Å¾intas natÅ«ra, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos turi bÅ«ti tikslinamos, iÅ¡imant 0,14 ha miÅ¡ko plotÄ iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų.2. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 1999-11-05 sprendimo Nr. 41-8161 panaikinimas nesukels siekiamų teisinių pasekmių.

Nuosavybės teisės pretendentui B. S. jau atkurtos. Teismo sprendimu panaikinus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 1999-11-05 sprendimÄ Nr. 41-8161, o po to patikslinus valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų schemas, vėl bÅ«tų vykdomas nuosavybės atkÅ«rimas mirusiajam B. S. į Å¡iuo metu ginčijamÄ miÅ¡ko plotÄ , todėl toks teismo sprendimas nepaÅ¡alintų atitinkamų materialinių teisinių padarinių, neleistų apginti vieÅ¡ojo intereso, taip pat sukurtų nestabilumÄ susiformavusiuose teisiniuose santykiuose.3.

PareiÅ¡kėjas konstatuoja, kad iÅ¡ ginčijamo piliečio vardu grÄ Å¾into sklypo tik dalis yra miÅ¡ko ploto. PareiÅ¡kėjas, ginčydamas VAVA 1999-11-05 sprendimÄ , nenurodė konkrečios Å¡ios sklypo dalies buvimo vietos. PareiÅ¡kėjas, ginčydamas privačiam asmeniui priklausančio žemės sklypo nuosavybės teisę, turėjo konkrečiai suformuluoti reikalavimus ir nurodyti tikslias ginčo objekto ribas.4. Kadangi teismas, naikindamas dalį VAVA 1999-11-05 sprendimo Nr.41-81691 bei įpareigodamas atsakovus grÄ Å¾inti Lietuvos valstybei 0,14 ha ploto valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , nenurodė konkrečios žemės sklypo buvimo vietos, tokio sprendimo įvykdyti nebus galimybės. Teismas turėjo pasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjui konkrečiai suformuluoti reikalavimus ir nurodyti tikslias ginčo objekto ribas, atsižvelgiant į patvirtintus žemės sklypo kadastrinius matavimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentųByloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999-11-05 sprendimu Nr.41-8161 B.

S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. S. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamojo turto dalį – 5 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrÄ 4,35 ha žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai ir 0,65 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai (b.l.12, 27-31), B. S. buvo suformuotas žemės sklypas ir vieÅ¡ame registre įregistruota B. S. nuosavybės teisė į 1,1100 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). B. S. pagal 2002-09-12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį minėtÄ 1,1100 ha žemės sklypÄ pardavė atsakovams L.

M. ir G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise už 20000 Lt (b.l. 8-11, 57-58).              Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, konstatavo, kad minėtame 1,11 ha žemės sklype yra 0,14 ha valstybinės reikšmės miško plotas (b.l. 19-24, 32-35, 134-137). Vilniaus miškų urėdijos teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų plotai buvo patvirtinti LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (vėliau buvo tikslinti).

Vertindamas minėtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Paežerio girininkijoje 78 kvartalo 15 sklypo plotas (0,14 ha), Å¡iuo metu patenkantis į aukščiau minėtÄ 1,11 ha žemės sklypÄ , ginčijamo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999-11-05 sprendimo Nr. 41-8161 priėmimo metu jau buvo priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams minėtu LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 (b.l. 19-24, 32-35, 134-137). Atsakovai Å¡ių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija, o teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada.

Atsakovai apeliaciniame skunde teigdami, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybę, ar ginčijamame apeliantams priklausančiame žemės sklype de fakto yra miÅ¡kas, t.y. ar iÅ¡ 0,14 ha ieÅ¡kovo nurodyto miÅ¡ko ploto, bent 0,1 ha žemės plotas yra apaugęs medžiais ir kita miÅ¡ko augalija arba laikinai jos netekęs, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko buvimo ginčo sklype faktÄ ar galinčių kelti abejones dėl tokio fakto, pirmosios instancijos teisme neprašė skirti ekspertizės. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina 0,14 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko buvimo apeliantų sklype faktÄ ir nenuginčijus minėtų duomenų teigti kitaip nėra teisinio pagrindo.

Apeliantų sklype de fakto nesant valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, turėjo bÅ«ti inicijuojamas sklypo paskirties keitimo ar iÅ¡braukimo iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų procesas, tačiau duomenų apie 0,14 ha sklypo paskirties pakeitimÄ nėra. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad byloje esantys įrodymai patvirtina valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko buvimo faktÄ , ir byloje nesant tai paneigiančių įrodymų, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, neprivalėjo skirti ekspertizės. Todėl minėtas apeliantų argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai pagal Konstitucijos 47 str. 4 d. iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Tokia pati nuostata įtvirtinta ginčijamo administracinio akto priėmimo metu galiojusios redakcijos MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d.. Todėl, pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ nesant galimai valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko privatinei nuosavybei, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas negali bÅ«ti privatizuojamas (MiÅ¡kų įstatymo 14 str.1d.) ar kitais bÅ«dais negali bÅ«ti įgyjamas privatinėn nuosavybėn (Žemės įstatymo 4 str. 2 d.). Be to, į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ negali bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės (Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯statymo 6 str. 2 d., 13 str. 1 p.).

Minėtas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas Lietuvos Respublikoje nėra civilinės apyvartos objektas ir jokiomis sÄ lygomis negali bÅ«ti privačios nuosavybės objektas. Žemėtvarkos projektas ir kiti sklypo formavimo dokumentai nesukuria apskrities virÅ¡ininko administracijai pareigos priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, jeigu tai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, galiojančioms sprendimo priėmimo metu. Asmenys, įgiję valstybinės reikÅ¡mės turtÄ privatinėn nuosavybėn, negali bÅ«ti ginami pagal CK 1.80 str. 4 d. ir CK 4.96 str. taisykles ir toks turtas iÅ¡ jų turi bÅ«ti paimamas bei grÄ Å¾inamas valstybės nuosavybėn, nepriklausomai ar yra pripažinti jie sÄ Å¾iningais, ar ne.

Todėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999-11-05 sprendimas dalyje dėl 0,14 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko neatlygintino suteikimo B. S. nuosavybėn ir 2002-09-12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dalyje dėl minėto sklypo prieÅ¡taravo imperatyviam teisiniam reguliavimui (Konstitucijos 47 str. 4 d., MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d., Žemės įstatymo 4 str. 2 d.), todėl jie yra niekiniai, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo panaikinti. Nuosavybės teisių atkÅ«rimas vyksta pagal griežtai įstatyme nustatytas procedÅ«ras, kurių vykdymÄ užtikrina tam įgaliotos valstybės institucijos.

Pretendentui į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ nesuteikta kompetencija ir įgalinimai priimti sprendimus nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, vertinant, ar valstybės valdomas turtas, kurį numatoma skirti nuosavybės teisių atkÅ«rimui, pagal įstatymÄ gali tapti nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso objektu. Pretendentas ar bet kurie tretieji privatÅ«s asmenys ne tik neturi įgaliojimų ir kompetencijos priimti sprendimus dėl turto, perduodamo nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese privačion nuosavybėn, bet ir neturi jokios pareigos abejoti valstybės institucijų sprendimų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese teisėtumu arba tokių sprendimų teisėtumÄ tikrinti ir vertinti.

Todėl atsakovai fiziniai asmenys, kurių sudarytus sandorius ginčija ieÅ¡kovas, yra apsaugoti galiojančia sÄ Å¾iningumo prezumpcija, o pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl Å¡ių asmenų nesÄ Å¾iningumo yra nepagrįsta ir neteisėta. Tačiau sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumas dėl aukščiau nurodytų motyvų ir esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms yra nepakankama sÄ lyga atsisakyti taikyti restitucijÄ . BÅ«damas iÅ¡imtine valstybės nuosavybe, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas tampa ribotos civilinės apyvartos turtu, todėl negali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektas (CK 1.97 str. 2 d.).

Ä®statyme numatyta, kad sÄ Å¾ininga Å¡alis gali bÅ«ti įpareigota grÄ Å¾inti pagal negaliojantį sandorį gautÄ turtÄ . CK 6.150 str. numatyta, kad grÄ Å¾inti privalančio asmens iÅ¡laidos, susijusios su grÄ Å¾intino turto priežiÅ«ra ir saugojimu, atlyginamos pagal CK ketvirtosios knygos normas, reglamentuojančias sÄ Å¾iningÄ ir nesÄ Å¾iningÄ valdymÄ . Pagal CK 6.151 str. 1d. ir 2 d. iÅ¡ grÄ Å¾inamo pagal restitucijÄ turto gauti vaisiai ir pajamos priklauso privalančiam grÄ Å¾inti turtÄ asmeniui, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is asmuo yra nesÄ Å¾iningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės. Toks teisinis reguliavimas patvirtina, kad restitucija paimant pagal negaliojantį sandorį gautÄ turtÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningos sandorio Å¡alies tam tikrais atvejais galima.

Be to, teismų praktika tokios kategorijos bylose nuosekliai formuojama taikant valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko grÄ Å¾inimÄ valstybei (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-47/2010 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad jie yra sÄ Å¾iningi, tačiau dėl aukščiau nurodytų motyvų Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo netaikyti restitucijÄ .

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, mirus B. S. ir nesant jo teisių paveldėtojams, atsakovai dėl panaikintos 2002-09-12 pirkimo-pardavimo sutarties dalies patirtÄ Å¾alÄ turi teisę reikalauti iÅ¡ valstybės, kadangi dėl jos institucijų neteisėtų veiksmų, atkuriant B. S. nuosavybės teises, jie patyrė žalÄ (CK 6.273 str. 1 d.).Apeliantai nurodo, kad skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis nėra aiÅ¡ki ir suprantama. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantu argumentu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo kasacinėje praktikoje, aiÅ¡kindamas CK 1.109 str. normÄ dėl miÅ¡ko ploto apibrėžtumo, yra pasisakęs, kad miÅ¡kui apibrėžti bÅ«tini kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis, o tai reiÅ¡kia tai, kad teismo sprendimui, kuriuo panaikinta administracinio sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ bei, taikant restitucijÄ , miÅ¡kas grÄ Å¾intas valstybei, įgyvendinti pakanka teismo sprendime nurodyti abu pirmiau įvardytus miÅ¡ko konkretizavimo kriterijus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-559/2009).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė valstybei grÄ Å¾inamo miÅ¡ko dislokacijÄ ir dydį, todėl skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiÅ¡ki ir įvykdoma.Kadangi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei dalykas, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ keliamų argumentų, virÅ¡ijančių apeliantų apeliacinio skundo ribas ir kurių nekėlė apeliantai (CPK 320 str.).Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, taip pat įrodinėjimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl nurodytų priežasčių atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutarė: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                      Romualda Janovičienė                                                                                                                      Andžej Maciejevski                                                   Â