a94c3889-e4bf-443c-bb12-cedc549e798d · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1284-577/2019 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02203-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. K. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus regiono kredito unijai (dabartinis pavadinimas KB „Rato“ kredito unija) dėl skolos (permokos) priteisimo, trečiasis asmuo L. V.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė M. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė nustatyti, kad pagal 2006 m. gruodžio 13 d. paskolos sutartį Nr. 06-00026 M.

K. paskolos davėjai Vilniaus regiono Kredito unijai yra skolinga ne 50 714,36 Eur, o 44 929,22 Eur. Nurodė, kad pagal minėtÄ Paskolos sutartį Vilniaus regiono unija ieÅ¡kovei iÅ¡davė 200 000 litų paskolÄ bÅ«sto remontui; iÅ¡ Å¡ios sumos buvo iÅ¡skaičiuotas 1 345 Lt sutarties administravimo mokestis, todėl ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai gavo 198 655 Lt paskolÄ . Tačiau Paskolos sutarties 2.1. p. nurodyta, jog M. K. suteikta 220 000 Lt paskola. Pagal paskolos grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo tvarkaraÅ¡tį ieÅ¡kovė, pradedant 2007 m. sausio 18 d. nuo sutartyje nurodytos 220 000 Lt sumos kiekvienÄ mėnesį buvo įpareigota sumokėti po 2 219 Lt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ , kokiÄ yra gavęs, tačiau ieÅ¡kovė iÅ¡ Vilniaus regiono kredito unijos yra gavusi 200 000 Lt paskolÄ , o 20 000 Lt liko Kredito unijoje kaip pajus; palÅ«kanos buvo skaičiuojamos ne nuo 200 000 Lt, o nuo 220 000 Lt ir skirtumas yra 148 Lt per mėnesį. Tokiu bÅ«du per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 14 d., kuomet buvo nutraukta paskolos sutartis, buvo permokėta 4 214 Lt.

Per 2007 - 2010 metus kreditoriui sumokėta 79 272 Lt paskolos, todėl, ieÅ¡kovės teigimu, skolos dydis turėjo bÅ«ti 132 604 Lt. Po to pagal sudarytÄ susitarimÄ buvo sumokėta dar 17 868,30 Eur.

2. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovė gavo visÄ Paskolos sutartyje nurodytÄ 63 716,40 Eur paskolÄ , kurios dalies iki Å¡iol yra negrÄ Å¾inusi. Detalios kiekvienÄ mėnesį mokėtinos sumos tiek paskolos dalies, tiek palÅ«kanų buvo iÅ¡dėstytos Paskolos sutarties 1 priede. Jame numatytas visos 63 716,40 Eur paskolos grÄ Å¾inimas. FaktÄ , kad ieÅ¡kovė gavo visÄ paskolos sumÄ atsakovė grindė: ieÅ¡kovės 2006 m. gruodžio 18 d. praÅ¡ymu 196 755 Lt (56 984,19 Eur) suteikiamos paskolos pagal Paskolos sutartį dalį pervesti į ieÅ¡kovės nurodytÄ sÄ skaitÄ , o likusiÄ 23 245 Lt (6 732,21 Eur) sumÄ iÅ¡duoti grynais pinigais; dviem 2006 m. gruodžio 18 d. kasos iÅ¡laidų kvitais; iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ paskolos sÄ skaitos; 2015 m. balandžio 1 d. susitarimu dėl įsiskolinimo padengimo.

Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės 211 876,71 Lt (61 363,73 Eur) skolÄ , kuriÄ sudarė 195 921,62 Lt (56 742,82 Eur) negrÄ Å¾intos paskolos, 12 587,47 Lt (3 645,58 Eur) nesumokėtų palÅ«kanų ir 3 367,62 Lt (975,33 Eur) delspinigių, bei 135 Lt (39,10 Eur) žyminio mokesčio iÅ¡laidų, taip pat 5 proc. įstatyminių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos skolos sumos (61 363,73 Eur) nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Antstolių kontora jokių lėšų pagal pateiktÄ vykdomÄ jį dokumentÄ neiÅ¡ieÅ¡kojo. IeÅ¡kovė, vykdydama Paskolos sutarties nuostatas, įsigijo 100 Lt (28,96 Eur) privalomÄ pajų ir 21 900 Lt (6 342,68 Eur) papildomÄ pajų. Atsakovė sutiko su skolos sumažinimu papildomo pajaus dydžiu, t. y. 6 342,68 Eur, nuo 2011 m. lapkričio 14 d., t. y. nuo tos datos, nuo kurios pagal vykdomÄ jį dokumentÄ pradedamos skaičiuoti procesinės palÅ«kanos. Po minėto perskaičiavimo ieÅ¡kovės skolÄ 2011 m. lapkričio 14 d. sudarė 55 021,05 Eur negrÄ Å¾intos paskolos ir nuo Å¡ios sumos buvo skaičiuojamos 5 proc. palÅ«kanos.

Atsakovei 2015 m. kovo 16 d. buvo pervesta 15,45 Eur; ieÅ¡kovė 2015 m. balandžio 27 d. sumokėjo 17 868,30 Eur įmokÄ . Atlikus skolos perskaičiavimÄ , ieÅ¡kovės įsiskolinimo pagal Paskolos sutartį dydis 2016 m. lapkričio 4 d. buvo 50 714,36 Eur, kurį sudarė 46 641,62 Eur negrÄ Å¾intos paskolos ir 4 072,74 Eur priskaičiuotų įstatyminių palÅ«kanų. Pažymi, kad vadovaujantis 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi nuo negrÄ Å¾intos skolos sumos skaičiuojamos 5 proc. palÅ«kanos, todėl bendra skolos pagal vykdomÄ jį dokumentÄ suma kiekvienÄ dienÄ keičiasi ir nustatyti fiksuotos įsiskolinimo sumos, kol nebus visiÅ¡kai padengta skola pagal Paskolos sutartį, nėra galimybės. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė pateikė akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį.

3. Trečiasis asmuo L. V. atsiliepime prašė tenkinti M. K. ieÅ¡kinį ir nurodė, kad trečiojo asmens, kaip laiduotojo, dalyvavimas byloje nėra reikÅ¡mingas, kadangi iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas iÅ¡ hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės M. K. valstybei 24,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų bei panaikino 2018 m. vasario 9 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys atliktų veiksmų, mokėjimo operacijų kvitai, iÅ¡ kurių turinio matyti jų sudarymo eiliÅ¡kumas bei laikas, taip pat sÄ skaitų numeriai patvirtina tai, kad ieÅ¡kovė pirmiausia įsigijo kredito unijos papildomÄ pajų, o tik po to gavo iÅ¡ kredito unijos paskolÄ . Nurodytos finansinės operacijos nepatvirtina ieÅ¡kovės pozicijos dėl pajinio įnaÅ¡o formavimo fiktyvumo, ar to, kad dalies paskolos ieÅ¡kovė negavo. Be to, ant Å¡ių kvitų yra ieÅ¡kovės paraÅ¡ai, kurių ieÅ¡kovė neginčija.

Teismo nuomone, laikotarpiai, skiriantys ieÅ¡kovės įstojimÄ Ä¯ unijÄ , paskolos sutarties pasiraÅ¡ymÄ ir paskolos suteikimÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nurodytas reikalavimas dėl pajinio įnaÅ¡o formavimo ieÅ¡kovei buvo arba turėjo bÅ«ti žinomas. Tokia sÄ lyga nurodyta paskolos sutartyje, kuri buvo sudaryta likus kelioms dienoms iki paskolos suteikimo (Paskolos sutarties Bendrosios dalies 6.3 punktas). Kadangi pajinis įnaÅ¡as nebuvo suformuotas kredito unijos paskolintomis lėšomis, teismas sprendė, jog nebuvo pažeistas ir imperatyvus ginčo laikotarpiui aktualus Kredito unijų įstatymo (toliau ir – KUÄ®) (2002-06-20 - 2008-07-04 redakcija) 41 straipsnio 4 dalies reikalavimas, draudžiantis kredito unijos pajiniam kapitalui kaupti naudoti kredito unijos pasiskolintas lėšas ir jai įkeistÄ turtÄ .

6. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovės atstovas remiasi tik viena iÅ¡mokėta paskolos dalimi – 196 755 Lt, o apie kitÄ dalį – 23 245 Lt, nutyli. Teismo vertinimu, joks protingas asmuo, negavęs visos paskolos sumos nepatvirtintų paraÅ¡u visos paskolos sumos gavimo ir daugiau kaip deÅ¡imt metų nesiimtų jokių veiksmų. Teismo vertinimu, neįtikėtina bei neatitinka protingo ir apdairaus asmens elgesio standartų, kad ieÅ¡kovė, dalyvaujant profesionaliam teisininkui – jos atstovui, pasirašė ant visų jai kredito unijos darbuotojų pateiktų dokumentų, nesigilindama į jų turinį bei prasmę arba jų bÅ«tų nesupratusi. Ä®vertinęs bylos duomenų visumÄ , teismas pripažino, kad labiau tikėtina, jog Paskolos sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovei suvokiant joje nurodytus duomenis bei savo pareigÄ Ä¯mokėti pajinį įnaÅ¡Ä bei atlyginti sutarties sudarymo iÅ¡laidas.

7. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovė neįvertino rizikos iÅ¡duodant kreditÄ , kai jÄ tai padaryti įpareigojo įstatymas, nes ieÅ¡kovė gavo tik pensijÄ , laikė nepagrįstomis.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė Paskolos sutartį sudarė 2006 m. gruodžio 18 d., praÅ¡ymÄ suteikti informacijÄ dėl paskolos dydžio ir grÄ Å¾inimo pareiÅ¡kė 2011 m. gegužės 5 d., gauto atsakovės atsakymo, kuriame nurodytas 211 876,71 Lt įsiskolinimas, neginčijo. IeÅ¡kovė pajinio įnaÅ¡o mokėjimo teisėtumo klausimÄ iÅ¡kėlė po beveik 11 metų ir jau vykstant priverstinam skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui; dėl Paskolos sutarties nevykdymo iÅ¡kilusių padarinių ieÅ¡kovė buvo aktyvi: ginčijo antstolių, teismo procesinius dokumentus. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kiniu siekiama nesÄ Å¾iningai apginti savo teises, nepagrįstai iÅ¡vengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

9. Ä®vertinęs tai, kad kredito unijos pajinis įnaÅ¡as yra Å¡ios kredito unijos kapitalo dalis, taip pat byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog bylos įrodymai tvirtina labiau tikėtinÄ faktÄ , kad paskolos sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė veikė sÄ moningai bei valingai, suvokė, kad paskolai gauti privalo įgyti atitinkamo dydžio pajinį įnaÅ¡Ä , įvykdė tokiÄ paskolos sutarties sÄ lygÄ , todėl sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, ir ieÅ¡kinio netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. IeÅ¡kovė M. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės 2018 m. spalio 15 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės M. K. ieÅ¡kinį patenkinti, pripažįstant, kad ji atsakovei KB „Rato“ kredito unijai pagal paskolos sutartį skolinga ne 50 714,36 Eur, o 44 929,22 Eur. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 10.1. Teismo argumentai, kad ieÅ¡kovė pagal 2006 m. gruodžio 13 d. paskolos sutartį Nr. 06-00026 gavo ne 200 000 Lt, o 220 000 Lt, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams.

Teigia faktiÅ¡kai gavusi 198 655 Lt paskolÄ . 10.2. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ), kokiÄ yra gavęs. Pasak apeliantės, ji iÅ¡ kredito unijos gavo 200 000 Lt paskolÄ , o 20 000 Lt liko Kredito unijoje kaip pajus, tačiau palÅ«kanos buvo skaičiuojamos ne nuo 200 000 Lt, o nuo 220 000 Lt. Tokiu bÅ«du per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 14 d. buvo permokėta 4 214 Lt, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nesvarstė ir sprendime nepasisakė. 10.3.

Pagal 2006 m. gruodžio 18 d. kasos kvitus M. K. sumokėjo 1 345 Lt paskolos administravimo mokestį, 21 900 Lt (depozitÄ ) ir per operacijos Nr. 07578 sumokant 23 245 Lt bei operacijos Nr. 07579 – 196 755 Lt. Tačiau teismas pripažįsta, kad visos piniginės operacijos buvo atliktos tuo pačiu metu. Å ios aplinkybės patvirtina M. K. teiginį, kad jai faktiÅ¡kai buvo iÅ¡mokėta tik 200 000 Lt, o likusi paskolos dalis liko kredito unijoje kaip papildomas pajus. Pažymi, kad teismas pripažino, jog pagal paskolos sutarties Bendrosios dalies 6.3 punktÄ paskolos gavėjas įsipareigoja iki paskolos suteikimo iÅ¡pirkti papildomÄ Unijos pajų, kad paskolos gavėjo turimas pajus Unijoje nebÅ«tų mažesnis nei 1/10 paskolos sumos, nurodytos Sutarties 2.1 punkte ir papildomas pajus grÄ Å¾inamas paskolos gavėjui tada, kai jis pilnai įvykdo prievoles pagal sutartį.

Apeliantės teigimu, tai patvirtina, kad Å¡is pajus buvo paimtas nuo 220 000 Lt sumos ir liko Unijoje, o M. K. jo neiÅ¡pirkus, jis jai nebuvo grÄ Å¾intas. 10.4. IÅ¡ teismui pateiktų kvitų matyti, kad per 2007-2010 metus kreditoriui sumokėta 79 272 Lt paskolos, todėl skolos dydis turėjo bÅ«ti 132 604 Lt, po to dar sumokėta 17 868,30 Eur. 10.5. M. K. skolos likutis 2016 m. lapkričio 4 d. (50 714,36 Eur) skaičiuojamas nuo 220 000 Lt, o ne nuo 200 000 Lt, todėl ieÅ¡kovė ir praÅ¡o nustatyti, kad ji Kredito unijai skolinga ne 50 714,36 Eur, o 44 929,22 Eur.

11. Atsakovė KB „Rato“ kredito unija atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kiniu siekiama nesÄ Å¾iningai apginti savo teises, apeinant įstatymuose nustatytus apribojimus, nepagrįstai iÅ¡vengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. IeÅ¡kovė siekia iÅ¡ naujo peržiÅ«rėti ir pakeisti įsiteisėjusį ir vykdomÄ teismo procesinį dokumentÄ , nors jo teisėtumas kartÄ jau buvo įvertintas aukÅ¡tesnės instancijos teismo. 11.2.

Nuo negrÄ Å¾intos skolos pagal Paskolos sutartį sumos iki visiÅ¡ko jos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos yra skaičiuojamos teismo nutartyje numatytos 5 proc. įstatyminės palÅ«kanos, todėl bendra skolos pagal vykdomÄ jį dokumentÄ suma kiekvienÄ dienÄ keičiasi ir nustatyti fiksuotos įsiskolinimo sumos tol, kol nebus visiÅ¡kai padengta skola pagal Paskolos sutartį, nėra galimybės. 11.3. Teismas detaliai iÅ¡nagrinėjo visas paskolos suteikimo aplinkybes, surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovė gavo visÄ Paskolos sutartyje nurodytÄ 220 000 Lt arba 63 716,40 Eur paskolos sumÄ , visos iÅ¡ ieÅ¡kovės gautos įmokos buvo nukreiptos jos įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį mažinimui; papildomo pajaus dydžiu, t. y. 6 342,68 Eur, nuo 2011 m. lapkričio 14 d. buvo sumažinta ieÅ¡kovės skola pagal Paskolos sutartį.

Teismo sprendimo naikinti dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų nėra pagrindo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Byloje kilo ginčas dėl įsiskolinimo pagal paskolos sutartį apskaičiavimo, ieškovei teigiant, jog faktiškai išmokėta paskola buvo mažesnė, nei nurodyta paskolos sutartyje.

14. Byloje nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 11 d. ieÅ¡kovė M. K. Vilniaus regiono kredito unijai įmokėjo 100 Lt pajų (operacija Nr. 06993) ir 50 Lt stojamÄ jį mokestį (operacija Nr. 06994). 2006 m. gruodžio 13 d. Å¡alys sudarė Paskolos sutartį Nr. 06-00026, kuria Vilniaus regiono kredito unija įsipareigojo suteikti ieÅ¡kovei M. K. 220 000 Lt paskolÄ bÅ«sto remontui. Sutartyje nustatytas 1 345 Lt administravimo mokestis (Paskolos sutarties bendrosios dalies – 4.1 p., Specialiosios dalies - 1,2 punktai).

Sutarties 6.3 punkte nustatytas paskolos gavėjo įsipareigojimas iki paskolos suteikimo iÅ¡pirkti papildomÄ unijos pajų, kad paskolos gavėjo turimas pajus unijoje nebÅ«tų mažesnis nei 1/10 paskolos sumos, nurodytos Sutarties 2.1 punkte; papildomas pajus grÄ Å¾inamas paskolos gavėjui tada, kai jis pilnai įvykdo prievoles pagal sutartį. 2006 m. gruodžio 18 d. M. K. Kredito unijos valdybos pirmininkui pateikė praÅ¡ymÄ paskolos dalį, t. y. 196 755 Lt, pervesti į banko sÄ skaitÄ , o likusiÄ sumÄ â€“ 23 245 Lt – iÅ¡mokėti grynaisiais pinigais.

IeÅ¡kovės pateikti dokumentai patvirtina, kad į Vilniaus regiono kredito unijoje esančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (papildomi pajai) klientė M. K. 2006 m. gruodžio 18 d., 12:01:04 val. įmokėjo 21 900 Lt sumÄ (depozitas; operacija Nr. 07572); tÄ pačiÄ dienÄ , 12:01:53 – 1 345 Lt paskolos administravimo mokestį (operacijos Nr. 07573). 2006 m. gruodžio 18 d. M. K. buvo iÅ¡mokėta bendra paskolos 220 000 Lt suma (12:14:28 val. iÅ¡mokėta 23 245 Lt suma (operacija Nr. 07578), o 12:14:55 val.

– 196 755 Lt suma (operacijos Nr. 07579). Unijos valdyba 2011 m. kovo 7 d. sprendimu nutraukė Paskolos sutartį Nr. 06-00026 ir Laidavimo sutartį Nr. 06-00026-1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ M. K. Vilniaus regiono kredito unijos naudai skolÄ : 195 921,62 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 12 587,47 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 3 367,62 Lt delspinigių (iÅ¡ viso 211 876,71 Lt) bei 135 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų, 5 proc.

įstatyminių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos skolos sumos (211 876,71 Lt), nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki visiÅ¡kos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . 2015 m. balandžio 1 d. Å¡alys sudarė SusitarimÄ dėl įsiskolinimo padengimo, kuriame nurodyta M. K. skola 2015 m. vasario 24 d. - 71 473,21 Eur. 2016 m. liepos 12 d. antstolė D. M. atnaujino vykdomosios bylos Nr. 0012/14/00699 vykdymÄ bei nustatė, kad 2016 m. liepos 12 d. skolos likutis – 57 400,95 Eur. 2017 m. vasario 2 d.

Patvarkyme dėl turto arešto akto patikslinimo patvirtintas ieškovės įsiskolinimo likutis 2016 m. lapkričio 4 d. - 50 714,36 Eur.

15. IeÅ¡kovė M. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė nustatyti, kad pagal 2006 m. gruodžio 13 d. paskolos sutartį Nr. 06-00026 ji skolinga ne 50 714,36 Eur, o 44 929,22 Eur sumÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ .

16. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

17. Apeliantė teigia, jog teismo argumentai, kad ieÅ¡kovė pagal minėtÄ paskolos sutartį gavo ne 200 000 Lt, o 220 000 Lt, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Pasak apeliantės, ji iÅ¡ kredito unijos gavo 200 000 Lt paskolÄ , o 20 000 Lt liko Kredito unijoje kaip pajus.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

19. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Teismas vertino ieškovės pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, tinkamai motyvavo savo išvadas.

20. BÅ«tent byloje esančių įrodymų visuma – ieÅ¡kovės 2006 m. gruodžio 18 d. praÅ¡ymas atsakovei 196 755 Lt (56 984,19 Eur) suteikiamos paskolos pagal Paskolos sutartį dalį pervesti į nurodytÄ sÄ skaitÄ , o likusiÄ 23 245 Lt (6 732,21 Eur) sumÄ iÅ¡duoti grynais pinigais, iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ paskolos sÄ skaitos, ieÅ¡kovės pasiraÅ¡yti kvitai dėl 23 245 Lt ir 196 755 Lt paskolos sumų iÅ¡mokėjimo, taip pat paskolos įmokų grÄ Å¾inimo grafikas patvirtina, jog ieÅ¡kovė gavo visÄ Paskolos sutartyje nurodytÄ sumÄ ir suprato, jog jos dydis 220 000 Lt, o ne nurodytu pajiniu įnaÅ¡u mažesnė suma.

Apeliantė nekvestionuoja minėtuose dokumentuose esančių duomenų teisingumo, savo parašų. Taigi, nors apeliaciniame skunde paminėtos operacijos atliktos 2006 m. gruodžio 18 d., tačiau jų eiliÅ¡kumas laiko atžvilgiu rodo, jog ieÅ¡kovė pagal sutarties nuostatas sumokėjo papildomÄ pajų, administravimo mokestį, ir tik vėliau, kaip minėta, jai buvo iÅ¡mokėta visa 23 245 Lt ir 196 755 Lt paskolos suma.

21. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai aptarė byloje esančius įrodymus, kuriais vadovavosi ir pagrindė savo iÅ¡vadas, taip pat pagrįstai vertino pačios ieÅ¡kovės elgesį. Apeliantė dėl įmokėto papildomo pajaus prieÅ¡ paskolos iÅ¡davimÄ , savo parašų ir kitų skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytų aplinkybių nepasisakė, tik deklaratyviai teigia, kad gavo mažesnę paskolos sumÄ , nei nurodyta paskolos sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė neneigia aplinkybės, kad papildomas pajus (ieÅ¡kovės įmokėtas iki paskolos iÅ¡mokėjimo) liko unijoje, tačiau nurodo, kad papildomo pajaus dydžiu, t. y. 6 342,68 Eur, jau buvo sumažinta skolos suma.

Taigi ir dėl Å¡ios priežasties reikalavimas sumažinti skolos sumÄ laikytinas nepagrįstu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡nagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

23. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino finansinių operacijų atlikimo įrodymus ir jie sudarė pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti atsakovės argumentų dėl paskolos dalies negavimo nepagrįstumÄ , teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Jadvyga Mardosevič JÅ«ra Marija Strumskienė Neringa Å vedienė