a94667ee-c366-48d2-92f0-36d0675e8dc9 · Tauragės apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-399-799/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26792-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: Nr. 1.2.25.4.2.6.; (S) 2.3.6.4.6.2. TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 30 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėja Vida ButanavičiÅ«tė, sekretoriaujant Agnei Juodžentytei, dalyvaujant prokurorui Raimundui AukÅ¡takalniui, laiduotojui M. G., gynėjai advokatei Stanislavai Jorudienei, kaltinamajam R. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Tauragės r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė: R. J., vairavo motorinę transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, o bÅ«tent: 2020 m. liepos 7 d. 12.49 val. Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini) vairavo ratinį traktorių J. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija kraujyje 2,49 promilių).

R. J. kaltu prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2020 m. liepos 7 d. po 12 val. Tauragės rajone, važiavo iÅ¡ PilsÅ«dų k. į Lomių k. vairuodamas traktorių J. D., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. 2020 m. liepos 6 d. vakare jis su broliu Å¡ventė Mindaugines. Su broliu iÅ¡gėrė. Ryte atsikėlė, iÅ¡gėrė alaus ir nuėjo dirbti savo Å«kyje. Apie 12 val. jam paskambino draugas iÅ¡ Lomių kaimo ir paprašė, kad su savo sÅ«numi P. ir savo traktoriumi padėtų jam supresuoti Å¡ienÄ .

Jis sutiko ir pažadėjo draugui atvairuoti traktorių į Lomius. Kai sėdo vairuoti traktoriaus nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio ir galvojo, kad gali vairuoti traktorių. Nesitikėjo, kad jo girtumas yra toks didelis. IÅ¡važiavo traktoriumi iÅ¡ PilsÅ«dų kaimo, pavažiavęs pagrindiniu keliu Kryžkalnis - Tauragė, pasuko ir nuvažiavo į Lomių kaimÄ , kur jį sustabdė policijos pareigÅ«nai. Su nustatytu girtumu iÅ¡ karto sutiko. Traktorius, kurį neblaivus vairavo, priklauso ne jam, o lizingo bendrovei. 2020 m. sudarė sutartį su lizingo bendrove ir sumokėjo avansÄ 5000 eurų.

Dėl nusikalstamos veikos gailisi. R. J. kaltė, be jo kaltės pripažinimo, įrodyta teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais: IÅ¡ 2020-07-07 pareigÅ«no Ž. Č. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad jis, 2020-07-07, dirbdamas pagal nustatytÄ grafikÄ , apie 12,40 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad nuo Kryžkalnio link Tauragės, (duomenys neskelbtini), traktorius su padargais važinėja po visÄ keliÄ vingiuodamas. Apie 12,49 val. Tauragės r., (duomenys neskelbtini) sustabdžius ratinį traktorių J.

D., vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. J., iÅ¡ pažiÅ«ros atrodantis neblaivus. Patikrinus jo blaivumÄ alkotesteriu pirmÄ kartÄ nustatytas 2,49 promilių girtumas, antrÄ kartÄ 2,61 promilių girtumas. R. J. pripažino vartojęs alkoholio. (b.l. 1-2) 2020-07-07 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vieta Tauragės r., (duomenys neskelbtini) ties gyvenama sodyba Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 12-17) IÅ¡ 2020-07-07 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 12:57 val. R. J. nustatytas 2,49 prom. girtumas ir 13:20 val. nustatytas 2,61 prom. girtumas (b.l. 9).

Iš finansinės nuomos sutarties matyti, kad R. J. įsigijo traktorių J. D., kurio vertė 70180 eurų. (b.l.

20) IÅ¡ aptartų įrodymų visumos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje įrodyta, jog R. J., 2020-07-07 apie 12,49 val. vairavo ratinį traktorių J. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,49 promilių girtumas. R. J. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. R. J. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), neteistas (b.l.60-61), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 63), prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi - tai jo atsakomybę lengvina (baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje pateiktas R. J. praÅ¡ymas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 straipsnio pagrindais ir jo atidavimo pagal laidavimÄ M. G.. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

Atsižvelgiant į R. J. charakterizuojančius duomenis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pas R. J. bÅ«tų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiÅ«ros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar piktybiÅ¡kai pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Å ios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobÅ«džio, o ne dėsningas elgesys, todėl gali bÅ«ti R. J. atžvilgiu taikomos BK 40 straipsnio nuostatos.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Byloje pateiktas R. J. sutuoktinės brolio M. G. praÅ¡ymas, kuriame jis sutinka bÅ«ti R. J. laiduotoju ir praÅ¡o R. J. perduoti jo atsakomybei pagal laidavimÄ . PraÅ¡ymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos, o padaryta veika ir R.

J. asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neiÅ¡vengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Å iuo atveju padarytas nusikaltimas nesunkus, už jį skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali bÅ«ti pakankama poveikio priemonė už pirmÄ kartÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , net ir neskiriant kriminalinės bausmės. M. G. dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nebaustas administracine tvarka, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, jog jis pagal savo asmenines savybes gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ R.

J. ir yra vertas teismo pasitikėjimo. Ä®vertinęs R. J. ir laiduotojo M. G. asmenybes, jų tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ R. J., teismas nustato vienerių metų laidavimo terminÄ be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad R. J. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas, nėra bÅ«tinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Pilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-50-788/2018, 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018) iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kai nusikalstama veika padaryta naudojantis Å¡ia teise.

IÅ¡ byloje esančio Traktoriaus ir savaeigės maÅ¡inos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimo TP Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. J. suteikta teisė vairuoti kelių transporto priemones. Naudodamasis Å¡ia teise jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , todėl jam uždraustina naudotis Å¡ia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad R. J. neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, uždraudimas naudotis specialia teise taikytinas 2 metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Å is terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės paskyrimo 2020 m. liepos 10 d., nes nuo kardomosios priemonės paskyrimo sustabdyta specialioji teisė – teisė vairuoti kelių transporto priemones. (b. l. 55-57) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). R. J. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis traktoriumi, kuris yra tokios veikos padarymo priemonė, todėl jam gali bÅ«ti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis).

Tačiau kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktikÄ , kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros ir yra privalomas.

Tačiau BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis).

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ratinis traktorius J. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne R. J., o lizingo bendrovei UAB „Luminor lizingas“. Nustatyta, kad nurodyto traktoriaus vertė 70180 Eur. Nagrinėjamu atveju R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas dėl to, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, kurios tikslas kaip tik ir yra užkirsti keliÄ pakartotiniam vairavimui.

Todėl Å¡ių aplinkybių visuma laidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad už pirmÄ kartÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ traktoriaus ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas nėra bÅ«tinas norint užtikrinti, kad R. J. nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes šį tikslÄ Å¡iuo atveju pasiekti leidžia laidavimo institutas ir kita skiriama baudžiamojo poveikio priemonė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018) kaltinamajam Å¡ioje byloje neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – traktoriaus ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas.

Tačiau įvertinus tai, kad už vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas (nuo 0,4 iki 1,5 promilių) girtumo laipsnis, Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) numato ne tik teisės vairuoti atėmimÄ , bet ir baudÄ (ANK 422 straipsnio 5 dalis), teismas sprendžia, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio daugiau nei 1.51 promilės negali bÅ«ti Å¡velnesnė nei administracinė, net ir neskiriant kriminalinės bausmės, nes tai neatitiktų teisingumo principo kai už sunkesnį ir pavojingesnį teisės pažeidimÄ asmuo patirtų Å¡velnesnes sankcijas nei už lengvesnį.

Todėl atleidus R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Ä®mokos dydis nustatytinas 60 MGL. R. J. kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ , palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus Administracinių nusižengimų kodeksui neliko prievolės už kelių eismo taisyklių pažeidimus paimti motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo, todėl 2019 m. sausio 3 d.

Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.1V-10 pakeistoje tvarkoje „Dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ir grÄ Å¾inimo“ neliko motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo grÄ Å¾inimo. Atsižvelgiant į tai, Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Traktoriaus ir savaeigės maÅ¡inos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas TP Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini R. J.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas n u s p r e n d ė:

R. J., padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo M. G. atsakomybėn baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 68 straipsniu uždrausti R. J. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, termino pradžiÄ skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 10 d.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 straipsniu skirti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) MGL (minimalių gyvenimo lygių), t. y. 3000 Eur (trijų tÅ«kstančių eurų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant paskirtÄ jÄ Ä¯mokÄ sumokėti, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ banke Luminor bank AS Nr. (duomenys neskelbtini), ir banko kvitÄ pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų raÅ¡tinei.

R. J. kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės atėmimÄ palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus R. J. vardu iÅ¡duotÄ Vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Traktoriaus ir savaeigės maÅ¡inos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimÄ TP Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti R. J.. IÅ¡aiÅ¡kinti R. J., kad jeigu jis, bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

O jeigu per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mus. Teisėja Vida ButanavičiÅ«tė