a945acba-e75e-4d57-852a-6d22b7ad2d1a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-25-516/2010                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 45.5.; 121.15.; 121.18.; 121.21.                                                                                                                      (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2010 m. sausio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant             M.Armalieneidalyvaujant ieškovės atstovams: advokatui V.Drizgai, A.Pilipavičiuiatsakovui A.

J. vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės E. I. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje ieÅ¡kovės E. I. ieÅ¡kinį atsakovams A. J. , VÄ® Registrų centras, VÄ® Registrų centro Vilniaus filialui dėl nuosavybės teisės į pastatÄ pripažinimo ir teisinės registracijos panaikinimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovė E. I. 2008-03-31 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti jos nuosavybės teisę į pastatÄ - sodo namÄ , kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį adresu .(duomenys neskelbtini), nuo 2005-01-25 Turo perdavimo - priėmimo akto Nr.128-1234/04 sudarymo momento bei nurodyti VÄ® Registrų centras panaikinti atsakovo A.

J. nuosavybės teisės registracijÄ Ä¯ minimÄ pastatÄ IeÅ¡kovė nurodė, kad 2004-12-23 antstolio turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu, kuris patvirtintas teismo, bei 2005-01-25 Turto perdavimo - priėmimo aktu ji įgijo iÅ¡ atsakovo A. J. nuosavybės teisę į žemės Å«kio paskirties sklypÄ . 2005-02-01 Nekilnojamojo turto registre ji įregistravo savo nuosavybę. 2006-05-15 atsakovas registre įregistravo 1982 m. mirusio tėvo B. J. nuosavybės teisę į sklype esantį sodo pastatÄ , o 2006-09-20 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu į pastatÄ Ä¯registravo savo nuosavybę.

Kadangi atsakovas pastatÄ paveldėjo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2006-02-21 sprendimo (kuriuo buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad jis priėmė tėvo palikimÄ faktiniu valdymu) pagrindu, laikytina, jog pastato savininku atsakovas buvo ir parduodamas ieÅ¡kovei žemės sklypÄ . IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad antstolio akte nuosavybės teisė į pastatus atskirai aptarta nebuvo, todėl minėtos teisės normos pagrindu sodo namo nuosavybė perėjo jai. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad Å¡iuo metu pastatas yra žuvęs, tačiau ieÅ¡kovės teisės esama registracija pažeidžiamos, nes ji, nebÅ«dama pastato savininke, negali jo iÅ¡registruoti.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. nustato, kad praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas. Tokia padėtis kliudo ieÅ¡kovei naudotis ir disponuoti žemės sklypu, ribojama jos teisė statyti statinius žemės sklype. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. birželio 1 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės E. I. 5330,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui A.

J. .  Sprendimui įsiteisėjus teismas panaikino teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi Å¡ioje byloje (bylos numeris tuo metu Nr.2-2426-614/08) taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę - įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl atsakovui A. J. nuosavybės teise priklausančio sodo pastato, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), esančio .(duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.Teismas taip priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės E. I. 43,00 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .Teismas konstatavo, kad tam, jog daiktas bÅ«tų perleistas - parduotas, pardavėjas turi bÅ«ti daikto savininkas (CK 6.307 str.).

Tiek tapti daikto savininku, tiek jį perleisti tretiesiems asmenims galima tuo atveju, kai daiktas yra privačios nuosavybės teisės objektu. Teismo teigimu, byloje nustatyti faktai rodo, kad ieÅ¡kovei įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , statybos įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažinta, kad ginčo namas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Vadinasi, ieÅ¡kovės žemės įgijimo metu ginčo objektas neatitiko minimų teisės normų reikalavimų ir negalėjo bÅ«ti pripažintas privačios nuosavybės teisės objektu, todėl ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti perleistas.

IÅ¡ ne teisės teisė neatsiranda ir teismų negali bÅ«ti ginama. Ä®vertinus pateiktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , teismo konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog atsakovų – vietinio ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimai jų priėmimo metu buvo teisėti ir pagrįsti. Å iuo metu atsakovo nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre buvę dokumentai yra galiojantys ir nenuginčyti (ieÅ¡kovė tokio ieÅ¡kinio reikalavimo nėra pareiÅ¡kusi), todėl įpareigoti registro tvarkytojÄ naikinti atsakovo A.

J. nuosavybės teisių registracijÄ Nekilnojamojo turto registre nėra jokio teisinio pagrindo. Tokio pagrindo nesukuria ir savavaliÅ¡kas ieÅ¡kovės ginčo pastato nugriovimas (b.l. 69-76).Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tiek įstatymas, tiek ir teismų praktika patvirtina, jog įpėdinio nuosavybės teisės į palikimÄ atsiradimo pagrindas yra ne paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas ar jo įregistravimas vieÅ¡ame registre, bet vienaÅ¡alis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas.

Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ , turi bÅ«ti pripažįstamas palikimo savininku, tačiau prieÅ¡ trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę jis gali panaudoti tik įregistravęs jÄ vieÅ¡ame registre. Teismo nuomone, Å¡i nuostata dar kartÄ patvirtina, kad ginčo statinys negalėjo bÅ«ti perleistas ieÅ¡kovei CK 6.395 str. pagrindu. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė E. I. praÅ¡o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-01 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti ir pripažinti jos nuosavybės teisę į pastatÄ - sodo namÄ , kurio unikalus Nr.1397-3045-1018, esantį adresu .(duomenys neskelbtini), nuo 2005-01-25 Turo perdavimo - priėmimo akto Nr.128-1234/04 sudarymo momento, nurodyti VÄ® Registrų centras panaikinti atsakovo A.

J. nuosavybės teisės registracijÄ Ä¯ minimÄ pastatÄ , bei nurodyti VÄ® Registrų centras panaikinti pastato – sodo teisinę registracijÄ , kadangi Å¡is pastatas yra žuvęs. Apeliantė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo A. J. 1990,56 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:teigia, kad yra pagrindas pripažinti apeliantės nuosavybės teisę į pasatÄ nuo 2005-01-25 Turto perdavimo – priėmimo akto sudarymo momento, kadangi parduodant žemės sklypÄ Å¡alys atskirai neaptarė žemės sklype esančių statinių, kitų daiktų likimo.

Be to, atskirai neaptarė jokios specifinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kas neabejotinai bÅ«tų buvę reikalinga, jeigu kurie nors iÅ¡ žemės sklype esančių objektų bÅ«tų likę atsakovo nuosavybėje. Vadinasi, kartu su nuosavybės teise į žemės sklypÄ ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teisę į visus žemės sklype esančius daiktus, įskaitant sodinius, Å¡iltnamius, o taip pat ir į pastatÄ ;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kadangi toks sprendimas pažeidžia CK 1.5 str. 3 ir 4 d.

įtvirtinančias teismo pareigÄ spręsti ginčus vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, CK 1.9 str. 1 ir 3 d., numatančias, kad CK normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai, atsižvelgiant į kodekso struktÅ«rÄ , bei atsižvelgiant į aiÅ¡kinamos normos tikslus ir uždavinius, o taip pat CK 6.395 str. 1 d., kuria apeliantė grindžia savo reikalavimus. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamųjų daiktų perleidimui CK numato privalomos notarinės formos ar jai iÅ¡ esmės prilyginamos formos sandorius ir visi subjektai, kurie užtikrina nekilnojamųjų daiktų perleidimo teisėtumÄ privalo patikrinti perleidžiamų nekilnojamųjų daiktų duomenis Nekilnojamojo turto registre, praktiÅ¡kai negalima situacija, kad bÅ«tų perleistas žemės sklypas, su jame esančiais įregistruotais statiniais ir atitinkamame sandoryje nebÅ«tų aptartas įregistruotų statinių perleidimo klausimais.

Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jeigu skundžiamame sprendime teismo pateikta CK 6.395 str. 1 d. interpretacija bÅ«tų teisinga, o bÅ«tent, jeigu pagal Å¡iÄ CK normÄ nuosavybės galėtų bÅ«ti laikoma perduota nuosavybės teisė į įregistruotus statinius, minėta įstatymo leidėjo suformuluota ir CK 6.395 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, jog kartu su žemės sklypu yra perleidžiami ir sklype esantys pastatai bei statiniai, jeigu sutartyje neaptarta kitais, bÅ«tų beprasmė, nes įregistruotų statinių atžvilgiu tokia situacija faktiÅ¡kai neįmanoma.

Be to, apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog palikimo priėmimo atveju nuosavybės teisės atsiradimas siejamas su pačiu palikimo priėmimo faktu, o ne Å¡io fakto įregistravimu. Ä®pėdinis gali paveldėti ir į neįregistruotÄ registruotinÄ turtÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad CK 6.395 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė negali bÅ«ti taikoma, jeigu atitinkamas statinys, esantis ant perleidžiamo žemės sklypo, yra neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teigia, kad pastatas, kaip daiktas materialiniame pasaulyje egzistavo.

Apeliantės nuomone, vien ta aplinkybė, kad pastatas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nors tokiam įregistravimui buvo visos prielaidos, negali būti pagrindas netaikyti CK 6.395 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos, kadangi tai būtų grynai formali, su realiu gyvenimu visiškai nesusijusi priežastis, kas reiktų, kad yra pažeidžiamas CK 1.5 str. įtvirtintas protingumo principas – realūs civilinių santykių subjektų interesai paneigiami išimtinai dėl teisinės fikcijos, kuri teigia, kad realiai egzistuojančio daikto nėra, kol jis neįregistruotas atitinkamame registre.

Nurodo, kad ta aplinkybė, jog pastatas, dėl kurio vyksta ginčas, žemės sklypo pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto sudarymo metu nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre įrodo, kad ieÅ¡kovė neturėjo galimybės tinkamai įvertinti su pastatu susijusių rizikų, o ypač teisinių rizikų. Vien pagal pastato iÅ¡orinį vaizdÄ ieÅ¡kovė negalėjo padaryti iÅ¡vados, kad pastatas yra registruotinas statinys ir gali apsunkinti žemės sklypÄ labiau, nei kiti sodo sklypams įprasti nesudėtingi statiniai, tokie kaip Å¡iltnamiai ar paÅ¡iÅ«rės;pirmosios instancijos negalėjo priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi Å¡ios iÅ¡laidos nebuvo įrodytos.

Teigia, kad atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų apmokėjimÄ . Apeliantės nuomonė, PVM sÄ skaita – faktÅ«ra negali bÅ«ti dokumentu, pagrindžiančiu iÅ¡laidas, kadangi PVM sÄ skaita – faktÅ«ra, laikantis teisės katų nustatytos tvarkos, gali bÅ«ti akredituota, todėl iki tol, kol PVM sÄ skaita – faktÅ«ra nėra apmokėta, joje nurodoma mokėtina suma gali bÅ«ti lengvai koreguojama ar net anuliuojama, kas neleidžia Å¡io dokumento laikyti pakankamu įrodymu.

Taigi, nėra pagrindo priteisti atsakovui iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliantė atsižvelgia į tai, kad net ir tuo atveju, jeigu atsakovas bÅ«tų pateikęs iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti skirtas iÅ¡laidas, atsakovo praÅ¡oma priteisti suma yra neprotingai didelė, kadangi Å¡ioje byloje nagrinėjami klausimai nėra sudėtingi ir reikalaujantys ženklaus atsakovo atstovo darbo nagrinėjant keliamus teisinius klausimus. Be to, ginčo turto vertė nėra didelė. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas A.

J. praÅ¡o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-01 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovui perleidžiant apeliantei nuosavybės teises į žemės sklypÄ , jis neturėjo nuosavybės teisių į pastatÄ . IeÅ¡kovei taip pat buvo žinoma aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo ir nuosavybės teisių į pastatÄ registravimo. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovė skunde nenurodo svarbių aplinkybių, t.y. kad su atsakovu jÄ sieja konkretÅ«s giminystės ryÅ¡iais.

IeÅ¡kovė yra atsakovo dukterėčia. Nurodo, kad atsakovas susitarė su ieÅ¡kove, kad ji atliks pasiÅ«lyto pirkėjo vaidmenį ir sumokės už žemės sklypÄ 20 000 Lt. Taigi, ieÅ¡kovė puikiai žinojo arba negalėjo nežinoti, jog kartu su formaliai perkamu žemės sklypu, jai nėra perduodama nuosavybės teisė į pastatÄ . Atsakovas pažymi, jog po minėto formaliai atlikto žemės sklypo pardavimo, atsakovas ir toliau naudojosi žemės sklypu ir pastatu, visÄ laikÄ mokėjo sodų bendrijos nustatytus mokesčius, rÅ«pinosi bei disponavo jam realiai priklausančiu turtu.

Teigia, kad reikia atsižvelgti ir į tai, jog kad nors turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas, patvirtintas teisėjo rezoliucija, yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas ir yra prilyginamas pirkimo – pardavimo sutarčiai, Å¡is aktas nėra įprastinė pirkimo – pardavimo sutartis. Aktas nebuvo tvirtinamas notaro. Atsakovas pažymi, kad 2005-01-25 turto perdavimo – priėmimo akte privalėjo bÅ«ti nurodytas visas realiai ieÅ¡kovei perduodamas ir juos priimamas turtas. Tačiau iÅ¡ akto turtinio matyti, kad jame kalbama tik apie žemės sklypÄ , kas akivaizdžiai patvirtina tai, jog su ieÅ¡kove buvo susitarta tik dėl konkretaus turto paradavimo ir perdavimo.

Teigia, kad tiek perleidžiant žemės sklypÄ , tiek jį ieÅ¡kovei registruojant nuosavybės teises į žemės sklypÄ , pastatas nebuvo registruotinas Nekilnojamojo turto registre. Taigi atsakovas Å¡io pastato negalėjo perleisti apeliantei. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančiais tiek nuosavybės įgijimÄ , tiek jos įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad perleidžiant žemės sklypÄ , buvo visos prielaidos įregistruoti pastatÄ ir tai tariami nebuvo padaryta tik dėl atsakovo neveikimo.

Atsakovas pažymi, jog jis nuosavybės teisę į pastatÄ galėjo įregistruoti tik po to, kai teismas nustatė juridinį faktÄ dėl palikimo priėmimo. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jos nuosavybės teisę į pastatÄ . Taigi neatsirado visos bÅ«tinos sÄ lygos, kad tariama jos nuosavybės teisė į pastatÄ bÅ«tų registruota. Be to, apeliantė reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl atsakovo nuosavybės teisių iÅ¡registravimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pirma, ji turi teisę tokį reikalavimÄ reikÅ¡ti ir antra, kad toks reikalavimas turi bÅ«ti tenkinamas.

Teigia, kad visi apeliantės dėl galimo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų panaikinimo ar sumažinimo grįsti prielaidomis. Atsakovo atstovas yra civiline teisine prasme atsakovo kreditorius, turintis reikalavimo teisę į atsakovÄ . Atsakovo atstovas, teikdamas praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų patvirtino, jog atsakovo iÅ¡laidų dydis yra toks, koks nurodytas PVM sÄ skaitose faktÅ«rose. Be to, bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį patvirtina pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, o ne atsakovo atstovo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as ar kiti įrodymai.

BÅ«tent PVM sÄ skaita – faktÅ«ra įrodo bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas VÄ® Registrų centras Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-01 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pasisakė, jog tam, kad daiktas bÅ«tų perleistas, pardavėjas turi bÅ«ti to daikto savininkas. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, jog ieÅ¡kovei įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypÄ , statybos įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažinta, kad ginčo namas sukurtas statybų reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovas pažymi, jog įpėdinio nuosavybės teisės į palikimÄ atsiradimo pagrindas yra ne paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas, bet vienaÅ¡alis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas. Taigi ginčo statinys negalėjo bÅ«ti žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo metu perleistas ieÅ¡kovei CK 6.395 str. 1 d. pagrindu. Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė E. I. nuosavybės teisę į 0,01030 ha. ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini)), esantį adresu .(duomenys neskelbtini)įgijo 2004-12-23 antstolio turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto bei 2005-01-25 Turto perdavimo - priėmimo akto pagrindu.

Jos nuosavybės teisė į žemės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2005-02-01. Atsakovas A. J. 2006-05-15 Nekilnojamojo turto registre įregistravo .(duomenys neskelbtini) m. mirusio tėvo B. J. nuosavybės teisę į žemės sklype esantį sodo pastatÄ . Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2006-02-21 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad A. J. priėmė tėvo palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. 2006-09-20 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atsakovas įregistravo savo nuosavybės teisę į sodo pastatÄ , esantį ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad atsakovo nuosavybės teisės į turtÄ (ginčo atveju- į sodo namÄ ) atsirado ne paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo momentu ar turto įregistravimo momentu, o palikimo priėmimo momentu. BÅ«tent, byloje nustatyta, kad atsakovo A. J. tėvas B. J. mirė .(duomenys neskelbtini), įsiteisėjusiu teismo sprendimu (b.l. 10-11) nustatyta, kad A. J. per tuo metu galiojusio 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 587 str. 3 d. nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ priėmė tėvo palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, vadinasi, bÅ«tent palikimo priėmimo momentu atsakovui A.

J. atsiardo nuosavybės teisė į turtÄ , kuris iki mirties nuosavybės teise priklausė jo tėvui. Prie nagrinėjamos bylos prijungtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 2-5374-78/07 yra duomenys, kad sodo pastatas buvo priimtas naudoti 1975 m. valstybinės kolektyvinio sodo namelio priėmimo komisijos aktu (adm. b.l. 49), 1975-05-26 buvo atlikta Å¡io pastato techninė inventorizacija (adm.b.l. 58-59). Taigi, B. J. dar 1975 m. pastatė sodo pastatÄ , kuris tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimtas naudoti.

Byloje yra aktualus nuosavybės teisės į šį pastatÄ atsiradimo momentas, kadangi teismo sprendimas grindžiamas argumentu, kad pastatas negalėjo pereiti nuosavybės teise ieÅ¡kovei E. I. , kadangi nebuvo atlikta jo teisinė registracija, t.y. jis nebuvo suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, kuris galėtų bÅ«ti civilinės apyvartos objektu, t.y. ir pereiti sandorio pagrindu ieÅ¡kovei. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007;

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio mėn. 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2008. ir kt.) pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas, kaip toks, nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais.

Taigi nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės į sodo pastatÄ atsiradimo pagrindas yra jo pastatymas (sukÅ«rimas), taigi B. J. nuosavybės teisė atsirado 1975 metais, sodo namelį pastačius ir priėmus naudoti, o jo įpėdiniui- atsakovui A. J. nuosavybės teisė perėjo nuo palikimo priėmimo momento, t.y. nuo tada, kai jis faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ , pradėdamas po tėvo mirties jį valdyti, t.y. dar .(duomenys neskelbtini) metais.

Nuosavybės teisė į žemės sklypÄ atsakovui A. J. atsirado 1994-12-20 valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu (1 t., b.l. 13). Vadinasi, 2004-12-23 turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui momentu, atsakovas A. J. buvo ne tik žemės sklypo, bet ir jame esančio sodo sklypo savininku, nepriklausomai nuo to, kad pastatas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, dėl jo paveldėjimo nebuvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas ir netgi nebuvo priimto teismo sprendimo, nustatančio palikimo priėmimo faktÄ .

Vertinant, ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu ieškovei perėjo ne tik žemės sklypo, bet ir jame esančio sodo namelio nuosavybės teisė, aktualus tiek Civilinio kodekso 6.395 str. 1 d. normos aiškinimas ir taikymas, tiek kitų Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės turinį, jos atsiradimo bei perėjimo pagrindus, aiškinimas ir taikymas. Civilinio kodekso 4.40 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.

Ši teisės norma reiškia, kad žemės sklypas, visų kitų ant jo esančių objektų atžvilgiu, yra pagrindinis daiktas (Civilinio kodekso 4.12 str.), o statiniai ir kiti objektai esantys žemės sklype, yra antraeiliai daiktai, t.y. žemės sklypo priklausiniai (Civilinio kodekso 4.13 str.). Aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, kad tik tuo atveju, kai įstatymas ar sutartis tiesiogiai nustato, jog ant žemės sklypo esantys statiniai ar kiti žemės sklypo priklausiniai kartu su žemės sklypu nepereina žemės sklypo įgijėjui (kitaip tariant, sutartyje nurodoma, kad jie išlieka perleidusio asmens nuosavybe, nepriklausomai nuo perleidimo pagrindo), žemės sklypo savininkas kartu su žemės nuosavybės teise neįgyja nuosavybės teisė į šiuos objektus.

Kitais atvejais antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas (Civilinio kodekso 4.14 str. 1 d.). Faktinė aplinkybė, kad atsakovui priklausiusiame žemės sklype buvo jam nuosavybės teise priklausantis, tačiau teisiÅ¡kai neįregistruotas pastatas, nepaneigia nei tokio statinio, kaip antraeilio, statuso, žemės sklypo atžvilgiu, nei tokio antraeilio daikto likimo, pereinant pagrindinio daikto nuosavybės teisei kitam asmeniui, Å¡iuo atveju- ieÅ¡kovei. Å i faktinė aplinkybė (pastato neįregistravimas) buvo tik teisinė kliÅ«tis atsakovui, kaip savininkui, disponuoti juo, kaip nekilnojamuoju daiktu, t.y.

Å¡iuo pastatu atsakovas negalėjo disponuoti teisine prasme: jis, nesant teisės aktų nustatyta tvarka suformuoto nekilnojamojo daikto, negalėjo sudaryti sandorio dėl jo perleidimo. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties nei sudarydamas žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį savo valia, nei parduodant tÄ patį žemės sklypÄ teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, atsakovas neturėtų teisės žemės sklype esančių nekilnojamųjų daiktų likimo aptarti sutartyje, kaip tai nustato Civilinio kodekso 6.395 str. 2 d..

Vadinasi, šioje situacijoje nekilnojamieji daiktai, esantys žemės sklype, perėjo kartu su žemės sklypo nuosavybės teise ieškovei Civilinio kodekso 6.395 str. 1 d. bei 4.14 str. 1 d. pagrindu, nes sutartyje (turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte) niekaip nėra aptartas žemės sklype esančių statinių likimas, t.y. nei sutartis, nei įstatymas nenumato, kad tokiu atveju žemės sklype esantis teisiškai neregistruotas statinys išlieka buvusio savininko (nagrinėjamoje byloje- atsakovo) nuosavybe.

IÅ¡vadÄ , kad pereinant žemės sklypo nuosavybės teisei, pasikeičia ir sklype esančių neregistruotų statinių nuosavybės teisė, patvirtina ir teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr., 3K-3-293/2008), kurioje buvo nagrinėjamas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto teisėtumo klausimas ir kurioje faktinė situacija buvo panaÅ¡i į nagrinėjamÄ Å¡ioje byloje- žemės sklypas buvo parduotas iÅ¡ varžytynių su žemės sklype esančiu, tačiau neregistruotu namu.

Nutartyje nurodyta, kad nors turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akte nenurodyta, kad su žemės sklypu parduotas ir jame buvęs statinys, tačiau, nesant objektyvios galimybės žemę ir statinį atskirti, teismas sprendė, kad su žemės sklypu buvo parduotas ir sodo namas ir dėl Å¡ios priežasties padarė iÅ¡vadÄ , kad turtas buvo parduotas už aiÅ¡kiai mažesnę kainÄ , negu rinkos vertė. AnalogiÅ¡kos iÅ¡vados seka ir iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2006, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad CK 4.40 straipsnį reikia taikyti atsižvelgiant į Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymÄ , kurio 31 straipsnyje nustatyta, kokiais atvejais CK 4.40 straipsnio 1 dalis taikoma.

Nagrinėtu atveju varžytynių aktas buvo patvirtintas 2000 m. liepos 10 d., t. y. iki Civilinio kodekso (2001 m. liepos 1 d.) įsigaliojimo, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad CK 4.40 straipsnio 1 dalies norma ginčo teisiniams santykiams netaikytina. Tuo pačiu, teisėjų kolegija pažymėjo visiÅ¡kai sutinkanti su apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad CK 4.40 straipsnio 1 dalis taikoma tik asmeniui įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui.Taigi, ir teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai žemės perleidimo sandoris sudarytas įsigaliojus Civiliniam kodeksui, kaip yra nagrinėjamoje byloje, kartu su žemės nuosavybės teise įgijėjo nuosavybėn pereina ir jame esantys neregistruoti statiniai.

IeÅ¡kovės nuosavybės teisės į žemę atsiradimo pagrindas nebuvo ginčijamas, be to, nagrinėjamoje byloje reikÅ¡minga ir ta aplinkybė, kad turtas buvo parduotas ne vieÅ¡ose varžytynėse, o skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui. Tai reiÅ¡kia, jog pats skolininkas (atsakovas A. J. ) aktyviai dalyvavo turto realizavimo procese, pats surado turto pirkėjÄ . Aplinkybė, kad perleidžiamame žemės sklype yra teisiÅ¡kai neregistruotas statinys, jam neabejotinai buvo žinoma, todėl bÅ«tent jis, siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus priverstinio turto realizavimo procese, turėjo atlikti tuos teisnius veiksmus, iÅ¡ kurių galėtų kilti jo turtinės teisės į pastatus atskirai nuo žemės sklypo, t.y. iki turto pardavimo atlikti pastato teisinę registracijÄ , kas bÅ«tų sudarę teisines prielaidas ir galimybę aptarti pastato perleidimo (neperleidimo) kartu su žemės sklypu tvarkÄ ar žemės sklypo naudojimo sÄ lygas, jeigu pastatas bÅ«tų paliktas atsakovo nuosavybėje.Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo savininko teisių turinį, todėl skundžiamas Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimas naikintinas (Civilinio proceso kodekso 330 str.), priimant byloje naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinant (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).Teismui pripažįstant, kad pastato nuosavybės teisė kartu su žemės sklypo nuosavybės teise perėjo pirkėjai- ieÅ¡kovei E. I. - pastato teisinė registracija, atlikta atsakovo vardu, naikinama.

Remiantis Civilinio proceso kodekso 93 str., ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos- už ieÅ¡kinį, jo patikslinimÄ bei apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis. Taip pat, iÅ¡ atsakovo prateisiamos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei tiek patirtos pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas                                                     n u s p r e n d ė :

             Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį patenkinti.Pripažinti, kad E. I. kartu su nuosavybės teise į 0,01030 ha. ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini)), esantį adresu .(duomenys neskelbtini), 2004-12-23 antstolio turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto bei 2005-01-25 Turto perdavimo - priėmimo akto pagrindu perėjo ir nuosavybės teisė žemės sklype esantį į pastatÄ - sodo namÄ .Panaikinti pastato- sodo namo, kurio unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), esančio adresu .(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės teisinę registracijÄ atsakovo A.

J. vardu.Priteisti ieškovei E. I. iš atsakovo A. J. 1987 Lt (tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio. Priteisti iš atsakovo A. J. 57,30 Lt (penkiasdešimt septynis litus ir 30 centų) procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų valstybei. Kolegijos pirmininkė                                                                       Rasa Gudžiūnienė Kolegijos teisėjai                                                                          Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                                                                                               Petras Jaržemskis