2020-04-15 Nr. AB-7431-3-62-3-00515-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-301-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00515-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Ž. Z. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. T-454 „Dėl atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjos prašomas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. T-454 „Dėl atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra norminis administracinis aktas, kurį panaikinti galima tik vieninteliu būdu – atliekant norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo procedūrą. Teismas pažymėjo, kad siekiant ginčyti norminio administracinio akto teisėtumą turi būti laikomasi specialiųjų teisės aktų teisėtumo patikros reikalavimų, t. y. kreiptis į teismą laikantis ABTĮ 112 arba 113 straipsnių reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja nepatenka į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo, ratą (ABTĮ 112 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad jokia konkreti byla dėl pareiškėjos teisių pažeidimo teisme nėra nagrinėjama, be to, pareiškėja jokių kitų viešojo administravimo subjekto sprendimų ir (ar) veiksmų, susijusių su jos teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimu neskundžia (ABTĮ 113 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. nutartį ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ginčo, jog ginčijamas sprendimas turi įtakos jos konstitucinėms teisėms, nėra, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar esant neabejotinam ginčui dėl tokio teisės akto teisėtumo pareiškėjos konstitucinė teisė į teisminę gynybą nėra varžoma. Pareiškėjos teigimu, formalus asmens vertinimas nėra suderinamas su konstitucinės ir teisinės valstybės samprata, kuomet asmens, siekiančio apginti savo mažamečių vaikų teises į ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, teisės yra galimai pažeistos, tačiau asmuo neturi galimybės tokio sprendimo apskųsti teismui. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti ribojama vien formaliais pagrindais, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Pareiškėja pažymi, kad nesikreipia į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti administracinio akto teisėtumo vadovaujantis ABTĮ 112 straipsnio 1 dalies pagrindu, o prašo skundžiamą teisės aktą panaikinti kaip neteisėtą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti jos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. T-454 „Dėl atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurį pareiškėja prašo panaikinti, yra norminis administracinis aktas, todėl pareiškėja neturi teisės kreiptis į apygardos administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumo, kadangi ji nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą, taip pat teisme nėra nagrinėjama jokia konkreti byla dėl pareiškėjos teisių pažeidimo (ABTĮ 112–113 str.).

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kurį grindžia argumentais, kad jos teisė ginti pažeistas teises negali būti varžoma vien formaliais pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ginčijamas sprendimas yra norminis administracinis aktas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo. Prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.). Kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą (ABTĮ 113 str. 3 d.). Išnagrinėjęs bylą dėl pareiškimo (prašymo) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu; skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui (ABTĮ 117 str. 1 d. 1–2 p.).

Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad pareiškėja teikti prašymą ištirti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. T-454 „Dėl atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ teisėtumą gali tik tuo atveju, jeigu teisme būtų nagrinėjama individuali byla, susijusi su minėto Sprendimo taikymu. Šiuo atveju pareiškėja nereiškia konkrečių reikalavimų subjektams, kurie pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, t. y. neinicijuoja individualios bylos. Pareiškėja siekia, kad administracinis teismas panaikintų Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimą, tačiau administraciniams teismams teisės aktais nėra suteikta kompetencija patiems pakeisti ar panaikinti skundžiamą norminį administracinį aktą (jo dalį) ar įpareigoti tai padaryti skundžiamą norminį administracinį aktą priėmusią viešojo administravimo instituciją. Išnagrinėjęs bylą dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, administracinis teismas gali tik pripažinti skundžiamą norminį administracinį aktą (jo dalį) teisėtu arba neteisėtu, o remdamasis tokiu išaiškinimu vėliau individualią bylą nagrinėjantis administracinis teismas gali išspręsti konkretų tarp šalių kilusį ginčą tenkindamas arba atmesdamas toje byloje suformuluotus materialiuosius reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-102-756/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareikštas materialusis reikalavimas panaikinti norminį administracinį aktą neatitinka ABTĮ nustatytos administracinių teismų kompetencijos, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nors ir kitokiais motyvais, tačiau pagrįstai konstatavo, jog aptariamas pareiškėjos skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir atsisakė jį priimti.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas – atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Ž. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė