2021-10-27 Nr. AB-22511-3-61-3-01085-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3093-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01085-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. (A. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. I. (A. I.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir viešoji įstaiga „Karoliniškių poliklinika“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. I. (A. I.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (11.1)1-1075 „Dėl ligos išmokos“ (toliau – ir VSDFV sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. (9.13)VPA SP11-11273 „Dėl A. I. teisės į ligos išmoką“ (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas); 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių patenkinti A. I. prašymą ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti ir išmokėti pareiškėjui išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. dėl sūnaus B. I. (B. I.) ligos; 4) priteisti A. I. naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už kiekvieną praleistą dieną išmokėti išmoką.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas sūnaus slaugai laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. Nedarbingumo pažymėjimas jam buvo išduotas teisėtai, todėl jis įgijo teisę į ligos socialinio draudimo išmoką. Pareiškėjui buvo suformuotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Gydytojas, išdavęs elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, neteisingus duomenis pastebėjo pasibaigus slaugos laikotarpiui, o apie tai, kad duomenys buvo neteisingi, nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė informuoti nebuvo. Pagal nustatytą tvarką gydytojas neturėjo galimybės panaikinti klaidingai išduotą nedarbingumo pažymėjimą pareiškėjo sutuoktinei. Pareiškėjo nuomone, yra pagrindas konstatuoti būtent VSDFV neteisėtus veiksmus, nesant viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Karoliniškių poliklinika“ neteisėtų veiksmų.

3. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad remiantis gydytojų įrašais pareiškėjo vaikų medicininiuose dokumentuose, esančiuose VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ ir Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemos duomenimis, pareiškėjo dukra M. I. sirgo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (serija EF Nr. 3480376, EF Nr. 3513751 ir EF Nr. 3559598) jos slaugai (gydant ambulatoriškai) išduoti motinai S. I..

Pareiškėjo sūnus B. I. sirgo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (serija EF Nr. 3501160, EF Nr. 3514071 ir EF Nr. 3559743) jo slaugai (gydant ambulatoriškai) išduoti pareiškėjui A. I.. VSDFV Vilniaus skyriuje atlikus pareiškėjo vaikų medicininių dokumentų, esančių VšĮ „Karoliniškių poliklinika“, patikrinimą dėl elektroninių nedarbingumo pažymėjimų ligonio slaugymui laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. apdraustajam A.

I. išdavimo pagrįstumo ir teisėtumo nustatyta, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai serija EF Nr. 3501160, EF Nr. 3514071 ir EF Nr. 3559743 pareiškėjui išduoti pažeidžiant Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 (toliau – ir Taisyklės) 59 punkto reikalavimus. Kadangi minėti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai pareiškėjui buvo išduoti neteisėtai, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi ir 10 straipsnio 2 dalimi buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. VPAJSP11-11273 neskirti pareiškėjui ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d.

Taisyklių 59 punkte numatyta vienintelė išimtis, kada tuo pačiu metu sergant keliems šeimos nariams elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai jiems slaugyti gali būti išduodami skirtingiems šeimos nariams – tai atvejis, kai vienas iš sergančių šeimos narių slaugomas stacionare ar vaikas iki 18 metų, sergantis sunkiomis ligomis, yra slaugomas medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje. Pareiškėjo atveju abu jo vaikai buvo gydomi ambulatoriškai. Todėl gydytoja, išdavusi pareiškėjui elektroninius nedarbingumo pažymėjimus sūnaus slaugai laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d., pažeidė Taisyklių 59 punkto reikalavimus, nes šiuo laikotarpiu abu sergančius pareiškėjo vaikus turėjo slaugyti tik vienas iš pareiškėjo šeimos narių.

VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas neskirti pareiškėjui ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. yra teisėtas ir pagrįstas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. VSDFV palaikė VSDFV Vilniaus skyriaus argumentus. VSDFV 2019 m. sausio 24 d. raštu kreipėsi į VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pareiškėjui nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. aplinkybių paaiškinimo. Gydytoja E. M. paaiškinime pripažino, kad nedarbingumo pažymėjimą ji pareiškėjui išdavė pažeisdama Taisyklių 59 punkto reikalavimus. Pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimai neturėjo būti išduoti, o neteisėtai išduotas nedarbingumo pažymėjimas nėra ir negali būti pagrindas skirti ligos išmoką. VSDFV yra suteikta teisė kontroliuoti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumą, nes ligos išmokos pagal išduotus nedarbingumo pažymėjimus yra skiriamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

7. Viešoji įstaiga „Karoliniškių poliklinika“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo A. I. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinei S. I. buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai dukters M. I. slaugai: 2018 m. lapkričio 12 d. – serija EF Nr. 3480376, nedarbingumo laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d.; 2018 m. lapkričio 15 d. – serija EF Nr. 3513751, nedarbingumo laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d.; 2018 m. lapkričio 21 d. – serija EF Nr. 3559598, nedarbingumo laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ gydytoja pareiškėjui A. I. išdavė šiuos elektroninius nedarbingumo pažymėjimus sūnaus B. I. slaugai: 2018 m. lapkričio 14 d. – serija Nr. EF Nr. 3501160, nedarbingumo laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d., 2018 m. lapkričio 16 d. – serija Nr. EF Nr. 3514071, nedarbingumo laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. ir 2018 m. lapkričio 21 d. – serija Nr. EF Nr. 3559743, nedarbingumo laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d.

10. VSDFV Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas pagal 2018 m. gruodžio 3 d. pavedimą Nr. VPA_P5-5994 atliko B. I. ir M. I. medicininių dokumentų dėl elektroninių nedarbingumo pažymėjimų ligonio slaugymui laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. apdraustajam tėvui A. I. išdavimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimą. VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gruodžio 10 d. A. I. (B. I. slaugos medicinos dokumentų) patikrinimo pažymoje Nr.VPA_P5-6085 (toliau – ir Pažyma) nurodyta, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai serija EF Nr. 3501160, EF Nr.3514071 ir EF Nr. 3559743 A. I. išduoti pažeidžiant Taisyklių 59 punkto reikalavimus. Pažymoje pateiktas siūlymas A. I. ligos išmokos už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. neskirti, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi ir 10 straipsnio 2 dalimi. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis atliktu patikrinimu, 2018 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP11-11273 „Dėl A. I. teisės į ligos išmoką“, kuriuo nusprendė neskirti A. I. ligos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d., nes A. I. sūnaus B. I. slaugai išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai sutampa su mamai S. I. išduotais elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais dukros M. I. slaugymui. Pareiškėjas A. I., nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, 2018 m. gruodžio 20 d. su skundu kreipėsi į VSDFV. VSDFV, išnagrinėjusi A. I. skundą, 2019 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. (11.1) 1-1075 pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas aptarė ginčui aktualų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 (toliau – ir Nuostatai), Taisyklių 59 punkto teisinį reglamentavimą.

12. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog B. U. nustatytas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui A. I. elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai: serija EF Nr. 3501160, serija EF Nr. 3514071, serija EF Nr. 3559743 sūnaus B. I. slaugai buvo išduoti laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. Taigi ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653/A1-356 (2017 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V- 1482/A1-640 redakcija), kurių 59 punkte nustatyta, kad: „Jeigu vieno šeimos nario slaugos metu suserga kiti šeimos nariai, elektroninis pažymėjimas jiems slaugyti ambulatoriškai išduodamas tik vienam slaugančiam asmeniui. Nepertraukiamos slaugos laikotarpiu elektroninis pažymėjimas slaugyti gali būti išduotas ir kitam šeimos nariui, tačiau bendra slaugos trukmė negali viršyti slaugomų asmenų amžių atitinkančiai šių Taisyklių 56–57 punktuose nurodytai trukmei. Jei tuo pačiu metu serga keli šeimos nariai, elektroniniai pažymėjimai skirtingiems sergantiems šeimos nariams slaugyti gali būti išduodami keliems (skirtingiems) šeimos nariams tik tada, kai vienas (ar keli) iš sergančių šeimos narių slaugomas (slaugomi) stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje. Vieno šeimos nario slaugos metu susirgus kitam šeimos nariui, gydytojas, išduodamas kitą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, iš nedarbingumo priežasčių klasifikatoriaus pasirenka „Ligonio slaugymas“ ir nurodo kito susirgusio bei slaugomo šeimos nario duomenis bei jo susirgimo datą“.

13. Teismas sprendė, kad neginčytina, jog Taisyklių 59 punkte yra nustatyta, kad jeigu vieno šeimos nario slaugos metu suserga kiti šeimos nariai, elektroninis pažymėjimas jiems slaugyti ambulatoriškai išduodamas tik vienam slaugančiam asmeniui.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje pripažįstama aplinkybė, jog pareiškėjo dukra M. I. sirgo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (serija EF Nr. 3480376, EF Nr. 3513751 ir EF Nr. 3559598) jos slaugai (gydant ambulatoriškai) išduoti motinai S. I.. Pareiškėjo sūnus B. I. sirgo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. , t. y. tuo metu, kai pareiškėjo šeimos narės – dukros, slaugai elektroninis pažymėjimas buvo išduotas pareiškėjo sutuoktinei. Todėl pagal Taisyklių 59 punkto nuostatas elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (serija EF Nr. 3501160, EF Nr. 3514071 ir EF Nr. 3559743) sūnaus slaugai (gydant ambulatoriškai) pareiškėjui A. I. negalėjo būti išduoti.

15. Teismas nurodė, kad remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Taisykles.

16. Teismas, konstatavęs, jog pareiškėjui A. I. elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (serija EF Nr. 3501160, EF Nr. 3514071 ir EF Nr. 3559743) sūnaus slaugai (gydant ambulatoriškai) išduoti pažeidus Taisyklių 59 punkto reikalavimus, sprendė, kad pareiškėjas neįgijo teisės į ligos išmoką, numatytą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje.

17. Teismas vertino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. (9.13)VPA SP11- 11273 „Dėl A. I. teisės į ligos išmoką“ ir VSDFV 2019 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. (11.1)1-1075 55 „Dėl ligos išmokos“ yra teisėti ir pagrįsti. Todėl įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti ir išmokėti pareiškėjui išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. dėl sūnaus B. I. (B. I.) ligos bei priteisti A. I. naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už kiekvieną praleistą dieną išmokėti išmoką, nėra jokio teisinio pagrindo.

III. 18. Pareiškėjas A. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas pažymi, kad kėlė klausimą dėl Taisyklių 59 punkto atitikimo aukštesnės galios teisės aktams, tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir išreiškė abejonę dėl minėto akto teisėtumo, teismo sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakė. Pareiškėjas teigia, kad Įstatymo nuostatos nenumato draudimo keliems šeimos nariams slaugyti vienu metu susirgusių kelių šeimos narių, o Taisyklių 59 punkto pirmosios pastraipos nuostata suponuoja, kad sutuoktiniams, auginantiems du ir daugiau nepilnamečių vaikų, negali būti išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjai nepilnamečių vaikų slaugai namuose, kai du ir daugiau nepilnamečių vaikų serga vienu metu, šiam atvejui nėra numatyta pakankamai išimčių.

20. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepateikė prašymo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl Taisyklių atitikimo norminiams aktams ištyrimo ir šis klausimas nebuvo išnagrinėtas. Todėl pareiškėjas prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo spręsti ar Taisyklių 59 punkto dalis, kurioje nustatyta, jog jeigu vieno šeimos nario slaugos metu suserga kiti šeimos nariai, elektroninis pažymėjimas jiems slaugyti ambulatoriškai išduodamas tik vienam slaugančiam asmeniui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinam asmenų lygybės principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktui ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui. Kadangi jame yra numatyta nepakankamai išimčių, kada turėtų būti išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, kai tuo pačiu metu serga keli šeimos nariai, įtraukiant į juos ir ambulatorinio slaugymo atvejus, leidžiant tėvams patiems pasirinkti kas ir kiek vaikų slaugys. Šioje individualioje byloje nagrinėjamai pareiškėjo situacijai turėtų būti numatyta išimtis, nes neįgalumą turintys vaikai reikalauja didesnio dėmesio ir priežiūros (kas yra nustatyta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), įvertinti šiuos aspektus.

21. Pareiškėjas pažymi, kad būtent gydytoja, išduodama elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, padarė klaidą, dėl to pareiškėjui negali kilti atsakomybė ir jam nepagrįstai neskirta ligos pašalpa. Dėl to pareiškėjui buvo padaryta žala, Taisykles priėmę subjektai viršijo savo įgaliojimus, nepagrįstai išplėsti ligos pašalpos nemokėjimo pagrindai.

22. Pareiškėjas pažymi, kad jo atžvilgiu buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, nes bylos nagrinėjimas užtruko labai ilgai, buvo vilkinamas. Pirmosios instancijos teismas neištyrė bylos aplinkybių visapusiškai ir objektyviai, teismo sprendimo nemotyvavo. Pareiškėjui byloje liko neatsakytų klausimų, todėl ginčas neišspręstas iš esmės.

23. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. (9.13)VPA SP11-11273 „Dėl A. I. teisės į ligos išmoką“, VSDFV 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (11.1)1-1075 „Dėl ligos išmokos“ ir pareiškėjo reikalavimų įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti ir išmokėti pareiškėjui išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. dėl sūnaus B. I. (B. I.) ligos, priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už kiekvieną praleistą dieną išmokėti išmoką pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai sūnaus slaugai serija EF Nr. 3501160, EF Nr. 3514071 ir EF Nr. 3559743 laikotarpiui nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. pareiškėjui buvo išduoti pažeidžiant Taisyklių 59 punktą, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į ligos išmoką, numatytą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, grįsdamas savo reikalavimus, teigia, kad ligos pašalpa jam neišmokėta nepagrįstai, jam padaryta žala nesant jo kaltės, o Taisyklių 59 punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Byloje nustatyta, kad slaugyti pareiškėjo dukrą M. I. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (serija EF Nr. 3480376, EF Nr. 3513751 ir EF Nr. 3559598) (gydant ambulatoriškai) motinai, pareiškėjo sutuoktinei S. I.. Pareiškėjo sūnaus B. I. slaugai laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (serija EF Nr. 3501160, EF Nr. 3514071 ir EF Nr. 3559743) (gydant ambulatoriškai) buvo išduoti pareiškėjui A. I.. Taigi susiklostė tokia faktinė situacija, kai tuo pačiu metu, slaugyti du vienos šeimos vaikus (gydant ambulatoriškai) elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti dviem suaugusiems šeimos nariams – sutuoktiniams.

31. Pagal Taisyklių 59 punktą, jeigu vieno šeimos nario slaugos metu suserga kiti šeimos nariai, elektroninis pažymėjimas jiems slaugyti ambulatoriškai išduodamas tik vienam slaugančiam asmeniui. Nepertraukiamos slaugos laikotarpiu elektroninis pažymėjimas slaugyti gali būti išduotas ir kitam šeimos nariui, tačiau bendra slaugos trukmė negali viršyti slaugomų asmenų amžių atitinkančiai šių Taisyklių 56–57 punktuose nurodytai trukmei. Jei tuo pačiu metu serga keli šeimos nariai, elektroniniai pažymėjimai skirtingiems sergantiems šeimos nariams slaugyti gali būti išduodami keliems (skirtingiems) šeimos nariams tik tada, kai vienas (ar keli) iš sergančių šeimos narių slaugomas (slaugomi) stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje. Vieno šeimos nario slaugos metu susirgus kitam šeimos nariui, gydytojas, išduodamas kitą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, iš nedarbingumo priežasčių klasifikatoriaus pasirenka „Ligonio slaugymas“ ir nurodo kito susirgusio bei slaugomo šeimos nario duomenis bei jo susirgimo datą.

32. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 7 dalį pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui ar globėjui, slaugančiam sergantį iki 14 metų vaiką, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, bylos faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturėjo teisės gauti ligos išmoką: elektroninis nedarbingumo pažymėjimas pareiškėjui buvo išduotas pažeidžiant Taisyklių 59 punkto nuostatas, kadangi nebuvo minėtame Taisyklių punkte nustatytų išimčių, kuomet elektroninis nedarbingumo pažymėjimas skirtingiems sergantiems šeimos nariams slaugyti išduodamas keliems (skirtingiems) šeimos nariams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek skundžiamas VSDFV Vilniaus sprendimas, tiek VSDFV sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, yra teisėti ir pagrįsti bei pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti ir išmokėti pareiškėjui ligos išmoką bei priteisti palūkanas. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, susiję su jo kaltės nebuvimu dėl išduoto elektroninio nedarbingumo pažymėjimo, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo, kuriame nesprendžiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, kontekste.

34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013); bylos dėl norminių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, t. y. teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pradėti Taisyklių 59 punkto teisėtumo tyrimą: pareiškėjo teiginiai dėl, kaip teigiama, Taisyklių 59 punkto prieštaravimo aukštesnės teisinės galios teisės aktams, iš jų – ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinam asmenų lygybės principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktui ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, yra abstraktūs, čia nėra pagrįstų argumentų, pagrindžiančių objektyvų Taisyklių 59 punkto prieštaravimą kurio nors iš minėtų aukštesnės galios teisės aktų nuostatai: pavyzdžiui, pareiškėjas iš esmės niekaip nepagrindė, kodėl situacijoje, kokia susiklostė nagrinėjamo ginčo atveju, objektyviai yra būtina skirtingiems sergantiems šeimos nariams sudaryti galimybes slaugyti kelis (skirtingus) šeimos narius.

36. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. I. (A. I.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė