2016-06-21 Nr. AB-13043-3-61-3-04345-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A-2508-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04345-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 9.1; 9.1.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Šiaulių VMI), atlikusi pareiškėjo R. Š. fizinių asmenų pajamų mokesčio (gyventojų pajamų mokesčio) (toliau – ir GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSD įmokų) apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, 2014 m. sausio 10 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 35-45, kuriame nurodė, kad pareiškėjo šeimos išlaidos 2006-2011 m. viršijo gautas pajamas, todėl apskaičiavo 48490 litų mokesčių remdamasi Mokesčių administravimo įstatymo 69, 70 str. nuostatomis. Akte konstatuota, kad pareiškėjas išlaidoms panaudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka (mokestinių ginčų komisijos byla (toliau – ir MGK byla), I t., b. l. 50–68).

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. FR0682-79 patvirtino patikrinimo aktą Nr. 35-45 ir nurodė pareiškėjui sumokėti 46 068 Lt GPM, 19 600,78 Lt GPM delspinigių, 4 606,80 Lt GPM baudą, 2 422 Lt PSD įmokų, 1 014,82 Lt PSD delspinigių ir 242,20 Lt PSD įmokų baudą (b. l. 53–61).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 68-103 patvirtino Šiaulių VMI sprendimą Nr. FR0682-79 (b. l. 39–52).

Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. S-173(7-127/2014) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. 68-103 (b. l. 17–38).

Pareiškėjas R. Š. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. S-173(7-127/2014); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 68-103; 3) Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. FR0682-79 (b. l. 1–8).

Pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su mokesčių administratoriaus papildomai jam paskaičiuotu gyventojų pajamų mokesčiu ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčiu, motyvuojant tuo, kad pareiškėjo šeima 2006–2011 m. turėjo neapmokestinamųjų pajamų. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratoriaus išvados grindžiamos spėjimais, kurie prieštarauja pateiktiems rašytiniams įrodymams. Mokesčių administratorius praleido terminą sprendimui priimti. Be to, mokesčių administratorius nebendravo su pareiškėju, kuris būtų galėjęs pateikti visus reikalingus dokumentus. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius nepagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. įtvirtintu turinio viršenybės principu, nes vien faktas, kad pareiškėjas pasiskolino pinigų ir juos perdavė motinai, kuri statėsi namą, nepatvirtina, jog buvo slepiamos kokios nors aplinkybės. Nebuvo vertinti dokumentai, iš kurių matyti, kad visus užsakymus ir pirkimus atliko būtent pareiškėjo motina L. Š.. Pareiškėjas pasiskolino pinigų vien tam, kad galėtų padėti mamai finansiškai, todėl pinigus perdavė jai. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas papildomus dokumentus pateikė centriniam mokesčių administratoriui, nesudaro pagrindo jų vertinti kritiškai. Pabrėžė, kad ginčo laikotarpiu papildomų išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu, realiai nepatyrė, o pareiškėjo motinos išlaidos negali būti laikomos pareiškėjo šeimos išlaidomis. Dėl bankinių pervedimų fiziniams asmenims paaiškino, kad atlikdavo pavedimus už įsigyjamas prekes tarpininkėms, užsakymai siųsti nuo 2009 m., o prekes ėmė gauti 2011 m. Automobilio įsigijimo išlaidų taip pat nepatyrė, nes automobilį pareiškėjo sutuoktinei padovanojo jos tėvas. Šių paaiškinimų ir duomenų mokesčių administratorius nenagrinėjo.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 67–73).

Atsakovas paaiškino, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas GPM bazę, naudojosi teisės aktų nustatytais informacijos šaltiniais: surinkta informacija iš bankų, VMI duomenimis ir kita, ir taikė išlaidų metodą – patikrinimo metu vertinimas atliktas lyginant pareiškėjo ir jo sutuoktinės asmenines išlaidas su faktiškai turėtomis pajamomis. Mokesčių administratorius, taikydamas šį metodą, turi įvertinti ir kitas aplinkybes, turinčių tiesioginės įtakos, apribojimų remtis papildoma įrodomąja medžiaga nėra nustatyta. Nustatyta, kad pareiškėjo šeima 2005 m. pabaigoje piniginių lėšų neturėjo, o išlaidos viršijo pajamas, t. y. disponavo kitomis, iš nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Pažymėjo, kad patikrinimo metu pareiškėjas ir jo sutuoktinė nepateikė duomenų apie šeimos pragyvenimui patirtas išlaidas, jų nepateikė ir centriniam mokesčių administratoriui. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo motinos vardu įregistruoti trys nekilnojamojo turto objektai, tačiau ji neturėjo finansinių galimybių įsigyti šį turtą. Sutartis su Ž. O., kaip ir kitos paskolos sutartys, taip pat vertinama kritiškai, nes pateikta jau žinant trūkstamą sumą ir siekiant pateisinti atliktus pervedimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo R. Š. skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad byloje keliamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais konstatuota, kad pareiškėjo 2006-2011 metais patirtos išlaidos viršijo juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais patvirtintas pajamas.

Teismas nustatė, kad mokesčių administratorius pareiškėjo šeimos išlaidoms už 2006-2011 metus priskyrė pareiškėjo motinos L. Š. vardu įregistruoto 2006-10-02 trijų kambarių buto (duomenys neskelbtini), Tauragėje įsigijimo išlaidas (40 000 Lt); 2008-03-15 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Tauragėje įsigijimo išlaidas (49 500 Lt); pragyvenimo išlaidas (21 884,40 Lt (2006 m.) + 26722,80 Lt (2007 m.) + 31 093,30 Lt (2008 m.) + 30 024 Lt (2009 m.) + 29 390,40 Lt (2010 m.) + 33 100,80 Lt (2011 m.)), išlaidas statyboms (18 999 Lt (2008 m.) + 68 722,50 Lt (2009 m.) + 60,50 Lt (2010 m.) + 845 Lt (2011 m.)), pavedimų išlaidas fiziniams asmenims (18 533,45 Lt 2011 m.), išlaidas Ž. O. (185 667,68 Lt), išlaidas lengvajam automobiliui įsigyti (14 000 Lt).

Teismas konstatavo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio antrą dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Mokesčių administratorius taip pat atliko mokestinį patikrinimą ir pareiškėjo sutuoktinės atžvilgiu ir priimtuose sprendimuose vertino anksčiau nurodytas aplinkybes dėl šeimos išlaidų ir pajamų, o būtent vertino, ar pareiškėjo motina L. Š. galėjo įsigyti minėtą nekilnojamąjį turtą, ar pareiškėjo sutuoktinės tėvas galėjo padovanoti automobilį, sprendė dėl sandorių, sudarytų su A. Š., Ž. O., R. U., L. M., S. B., M. S., N. L. ir A. K., realumo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-04-27 sprendimu, priimtu adm. byloje Nr. I-4909-331/2015, A. Š. skundą atmetė. Teismas įsiteisėjusiame sprendime konstatavo, kad L. Š. neturėjo galimybės sutaupyti lėšų nekilnojamajam turtui (butas (duomenys neskelbtini), Tauragėje ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Tauragėje) 2006 ir 2008 metais įsigyti, o lėšomis, skirtomis statybų išlaidoms, rūpinosi būtent pareiškėjas, t. y. L. Š. vaidmuo nekilnojamojo turto sandoriuose buvo formalus, kurio tikslas – apsunkinti galimybes nustatyti tikruosius nekilnojamojo turto sandorių dalyvius, jų patirtas išlaidas nekilnojamajam turtui įsigyti. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo sutuoktinės tėvas J. G. 2011 m. neturėjo apmokestintų lėšų bei už 14 000 Lt dukrai 2011-10-13 nupirkti automobilio negalėjo. Dėl suteiktų paskolų ir pasirašytų vekselių teismas padarė išvadą, kad anksčiau nurodyti asmenys pareiškėjui faktiškai nurodytų sumų neskolino, o tik formaliai pasirašė paskolų sutartis, kad padėtų nuslėpti turimas kitas, neapmokestinamas pajamas, siekiant išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą; konstatavo, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai daug įrodymų, patvirtinančių, jog minėti asmenys neturėjo santaupų ir laisvų pajamų suteikti paskolas R. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendžiama dėl tapačių aplinkybių, teismas nusprendė vadovautis minėtoje byloje nustatytais faktais.

III. Pareiškėjas R. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti pareiškėjo skundą.

Apeliantas nurodo, kad teisės normos ir susiformavusi jų aiškinimo ir taikymo praktika įpareigoja mokesčių administratorių pareiškėjo atžvilgiu vykdyto mokestinio patikrinimo rezultatus pagrįsti jokių abejonių nekeliančiais ir vienareikšmiškais įrodymais - t. y. mokesčių administratorius privalėjo surinkti įrodymus, kurių visuma patvirtintų tai, kad pareiškėjo ir jo šeimos išlaidos viršijo pajamas ir 2006–2011 m. laikotarpiu pareiškėjo šeima turėjo iš viso 518451 Lt kitų neapmokestinamųjų pajamų. Mokesčių administratorius nėra tinkamai įvykdęs savo įrodinėjimo pareigos ir nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie nuosekliai ir neprieštaringai patvirtintų patikrinimo akte nustatytas išvadas. Šios išvados yra tik atitinkama Mokesčių administratoriaus pozicija dėl pareiškėjo šeimos pajamų papildomo apmokestinimo, pagrįsta tik prielaidomis, bet ne konkrečiais įrodymais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas bylą, nevertino daugumos įrodymų, kuriuos pripažino kaip įrodytas faktines aplinkybes kitoje administracinėje byloje 1-4909-33/2015. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad bylose dalyvautų tie patys asmenys. Tai yra būtina sąlyga analizuojamos taisyklės taikymui, tačiau paminėta norma nereikalauja, kad atitinkamo subjekto procesinė padėtis abejose bylose būtų tapati, taip pat neturi reikšmės ar toks subjektas dalyvavo teismo posėdžiuose, o svarbu tai, kad toks asmuo būtų įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu. Pareiškėjas R. Š. administracinėje byloje 1-4909-331/2015 nebuvo proceso dalyvis, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas negalėjo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. bei privalėjo savarankiškai ir nešališkai, įvertinti visus byloje surinktus įrodymus.

Taip pat apeliantas pateikė argumentus, ginčydamas mokesčių administratoriaus atliktą sandorių bei patikrų išlaidų vertinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ši teisės norma numato prejudicinius faktus, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-656-552/2016).

Nagrinėjamoje byloje teismas iš esmės nenagrinėjo, netyrė ir nevertino šioje byloje pateiktų pareiškėjo R. Š. įrodymų, laikydamasis nuomonės, kad šioje byloje sprendžiama dėl tapačių aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje 1-4909-331/2015. Bet pareiškėjas R. Š. nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-4909-331/2015 nedalyvavo, t. y. teismo nebuvo įtrauktas jokiu procesiniu statusu. Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas plečiamai aiškino Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos ir pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismo procesą. Šio pažeidimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ištaisyti negali, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius