2020-10-07 Nr. AB-18453-3-61-3-02841-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3879-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02841-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. J. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas savo skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas šiuo metu atlieka bausmę Vilniaus PN, o prieš tai bausmę atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) kalėjimo sąlygomis. Pareiškėjas 2018 m. liepos 18 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su prašymu leisti jam papildomai paskambinti, nes norėjo sužinoti apie savo motinos sveikatos būklę bei aptarti su ja vestuvinių žiedų pirkimo klausimą, nes pareiškėjas planavo vesti. Pareiškėjui nebuvo leista paskambinti dėl jam paskirtos nuobaudos. Pareiškėjas 2018 m. liepos 24 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su prašymu suteikti jam papildomą trumpalaikį pasimatymą, nes norėjo sustiprinti socialinius ryšius bei aptarti vedybų klausimus, tačiau jo prašymas vėl buvo atmestas argumentuojant, kad jis turi galiojančią nuobaudą. Lukiškių TI-K, netenkindamas pareiškėjo prašymų, veikė neteisėtai, nes sprendimų argumentacija dėl pareiškėjo turimų galiojančių nuobaudų yra nepakankama. Tokiu būdu buvo užkirsta galimybė pareiškėjui sukurti šeimą ir sustiprinti socialinius ryšius, taip pat pasiruošti planuotoms vestuvėms.

2.2. Ant pareiškėjo 2018 m. liepos 18 d. prašymo Lukiškių TI-K direktorius užrašė rezoliuciją „Neleisti“, tačiau ant kito pareiškėjo prašymo egzemplioriaus, kuris buvo vizuotas pareigūnų A. L. ir P. U., ištaisyta raidė „N“ ir parašyta, kad prieštaraujama, nes pareiškėjas turi paskirtą nuobaudą. Pareiškėjo nuomone, dokumentai buvo pasirašyti atgaline data ir suklastoti, sąmoningai siekiant išardyti jo šeimą ir nutraukti planuotas vestuves.

2.3. Visi pareiškėjo teikti prašymai suteikti papildomą telefoninį skambutį ir trumpalaikį pasimatymą buvo atmesti. 2018 m. birželio 28 d. prašymas yra apskritai dingęs. Jam nuolat teikiami melagingi atsakymai dėl jo prašymų, jie vizuojami atgaline data arba klastojami.

2.4. Lukiškių TI-K nesuteikus papildomo skambučio ir papildomo trumpalaikio pasimatymo, neįvyko pareiškėjo vestuvės, todėl jis patyrė gilių išgyvenimų, depresiją, prarado ryšį su sužadėtine.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad visi nuteistųjų ir suimtųjų prašymai yra registruojami apskaitos žurnale, kuriame duodama pasirašyti ir šį prašymą teikusiam asmeniui. Žodiniai prašymai nėra registruojami. Pareiškėjui buvo leista paskambinti telefonu 2018 m. birželio 17 d., liepos 7 ir 14 d. Pareiškėjui nebuvo leista papildomai paskambinti telefonu 2018 m. liepos 5, 20 ir 25 d. Pareiškėjo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs ir nepagrįsti.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad Lukiškių TI-K direktorius nesuteikė jam papildomo skambučio telefonu ir papildomo trumpalaikio pasimatymo su sužadėtine. Pareiškėjo teigimu, dėl nurodytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala, nes neįvyko planuotos vestuvės ir nutrūko socialiniai ryšiai.

6. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 99, 100, 102, 124, 125, 192 punktais, taip pat nustatė, jog Vidaus tvarkos taisyklių 125 punkte numatyta tvarka pareiškėjui buvo suteikta teisė papildomai paskambinti telefonu 2018 m. birželio 17 d., liepos 7 ir 14 d. Tai reiškia, kad pareiškėjas pasinaudojo minėtose taisyklėse numatyta teise ir jam buvo leista papildomai (netgi daugiau nei vieną kartą) paskambinti telefonu dėl svarbių aplinkybių. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė papildomai paskambinti telefonu 2018 m. liepos 5 ir 20 d., o 2018 m. liepos 25 d. nebuvo suteiktas papildomas trumpalaikis pasimatymas, nes šia teise pareiškėjas pasinaudojo 2018 m. birželio 28 d.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde keliamas abejones dėl jo atžvilgiu priimtų sprendimų klastojimo, pažymėjo, kad toks pareiškėjo manymas yra niekuo nepagrįstas (hipotetinis). Aplinkybė, kad ant pareiškėjo 2018 m. liepos 18 d. prašymo Lukiškių TI-K direktorius užrašė rezoliuciją „Neleisti“, tačiau ant kito pareiškėjo prašymo egzemplioriaus, kuris buvo vizuotas pareigūnų A. L. ir P. U., parašyta „prieštaraujama, nes pareiškėjas turi paskirtą nuobaudą“, dar nereiškia, kad tokios rezoliucijos suklastotos ir tokiu būdu tyčia siekiama nesuteikti pareiškėjui teisės pasinaudoti papildomu telefoniniu skambučiu ar papildomu trumpalaikiu pasimatymu.

Pareiškėjas papildomo telefoninio skambučio ir papildomo trumpalaikio pasimatymo teise pasinaudojo. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovo atstovas neteisėtai pareiškėjui nesuteikė papildomo skambučio telefonu ar papildomo trumpalaikio pasimatymo. Tuo pačiu teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, jog visi jo teikti prašymai, kuriais prašoma suteikti papildomą telefoninį skambutį ar papildomą trumpalaikį pasimatymą, buvo atmesti. Teismas iš teisinio reglamentavimo nustatė, kad sprendimas leisti nuteistajam papildomai vieną kartą paskambinti telefonu dėl svarbių aplinkybių arba neleisti, priimamas nuteistojo prašyme parašant motyvuotą įrašą.

Šiuo atveju tokie įrašai buvo padaryti motyvuojant, kad pareiškėjas turi galiojančių nuobaudų. Teismas pažymėjo, kad būtent pataisos įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę spręsti dėl papildomo telefoninio skambučio ar papildomo trumpalaikio pasimatymo, tačiau toks sprendimas turi būti tinkamai motyvuotas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju neteisėtais ir naikintinais sprendimų (įrašų) nedaro ir tai, jog pareiškėjui, kaip jis teigė, buvo išduota jo 2018 m. liepos 18 d. prašymo kopija, kurioje nėra pareigūnų A. L. ir P. U. rezoliucijų, nes, sulyginus šiuos du dokumentus, teismo vertinimu, yra akivaizdu, kad vienas dokumentas yra nukopijuotas nevisas, t. y. be minėtų pareigūnų vizų, ir būtent pastarasis buvo pateiktas pareiškėjui.

Aplinkybė, kad pareigūnas P. U., pasirašydamas ant pareiškėjo prašymo, taisė žodį „Prieštarauju“, nesudarė teismui pagrindo manyti (konstatuoti), kad šiuo atveju minėta rezoliucija buvo klastojama kito asmens (ar to paties pareigūno). Juo labiau, kad minėti pareigūnai tik tarpininkauja, o atitinkamą sprendimą priima įstaigos direktorius. Taigi teismas atmetė kaip neįrodytą pareiškėjo teiginį dėl galimo minėto prašymo rezoliucijų klastojimo.

8. Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas žalą kildino iš veiksmų, kurie atlikti 2018 m. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs šiuos atsakovo atstovo veiksmus, skundo padavimo metu jų apskundimo terminas buvo pasibaigęs. Teismas nurodė, kad dar ir dėl šios aplinkybės nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

9. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata būtų neigiamai paveikta dėl prieš tai aptartų aplinkybių, taip pat duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo prašomo neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl žalos vertino kaip abstrakčius.

10. Teismas nenustatė Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl nesuteikto papildomo telefoninio skambučio ar papildomo trumpalaikio pasimatymo, t. y. vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas dėsto šiuos argumentus:

11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo skunde nurodytas aplinkybes bei bylos medžiagą, nesivadovavo sąžiningumo ir protingumo kriterijais, todėl priėmė šališką sprendimą.

11.2. Prieš pateikiant nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pataisos įstaigos direktoriui, juos turi vizuoti atitinkami pareigūnai. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas nebuvo vizuotas Karinės žvalgybos skyriaus pareigūnų ir Psichologinės tarnybos darbuotojų. Be to, byloje esančios pareiškėjo prašymo kopijos yra nevienodos (vizų atžvilgiu), kas patvirtina galimą klastojimą.

11.3. Teismas nevertino jo skundo aplinkybių, susijusių su tuo, kad nesuteikus jam papildomo skambučio ir papildomo trumpalaikio pasimatymo, susilpnėjo jo socialiniai ryšiai, jis negalėjo pasiruošti planuojamoms vestuvėms, todėl jos neįvyko. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką socialinių ryšių palaikymas ir šeimos kūrimas neturi priklausyti nuo asmeniui skirtų nuobaudų.

12. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui priteisimo dėl to, kad Lukiškių TI-K netenkinus pareiškėjo 2018 m. liepos 18 d. prašymo suteikti papildomą telefoninį skambutį ir 2018 m. liepos 25 d. prašymo suteikti papildomą trumpalaikį pasimatymą, susilpnėjo pareiškėjo socialiniai ryšiai ir neįvyko planuotos vestuvės.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nenustatęs Lukiškių TI-K ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. konstatavo, jog (ne)suteikti pareiškėjui papildomą telefoninį skambutį ar papildomą trumpalaikį pasimatymą yra pataisos įstaigos direktoriaus diskrecija, pareiškėjo prašymai buvo atmesti atitinkamą pataisos įstaigos direktoriaus įrašą tinkamai motyvavus, be to, pareiškėjui jau buvo suteiktas papildomas telefoninis skambutis ir papildomas trumpalaikis pasimatymas.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo prašymai buvo atmesti nesurinkus visų reikalingų vizų, vizos buvo klastojamos, teismas nevertino jo prašymų netenkinimo pasekmių, be to, socialinių ryšių palaikymas negali priklausyti nuo nuobaudų asmeniui paskyrimo.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK; akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.) atitinkamos nuostatos. BVK 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji kalėjimuose, be kita ko, turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą (2 p.) ir du kartus per savaitę paskambinti telefonu (5 p.). Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai (BVK 94 str. 7 d.). Pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 94 str. 8 d.). BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

18. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 19 d.) 102 punkte nustatyta, kad pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą; atsisakius suteikti pasimatymą arba antrą pasimatymą iš eilės be pertraukos, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai. Vidaus tvarkos taisyklių 125 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, priėmęs sprendimą leisti nuteistajam papildomai vieną kartą paskambinti telefonu dėl svarbių aplinkybių arba neleisti, nuteistojo prašyme daro motyvuotus įrašus.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

19.1. Pareiškėjas 2018 m. liepos 24 d. teikė Lukiškių TI-K direktoriui prašymą suteikti jam papildomą trumpalaikį pasimatymą 2018 m. rugpjūčio mėn. su sutuoktine socialinių ryšių sustiprinimui, aptarti vedybų ir šeimos kūrimo klausimus. Ant šio prašymo tą pačią dieną Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas A. L. nurodė „Neprieštarauju“, P. U. – „Netarpininkauju. Turi galiojančią nuobaudą“, 2018 m. liepos 25 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnioji specialistė M. Ž. nurodė „Eilinis pasimatymas nepriklauso. Buvo suteiktas 06.09. Priklauso 08.09. Papildomi buvo 06.28, 07.20“, direktorius 2018 m. liepos 25 d. pažymėjo „Nesutinku“, t. y. pareiškėjo prašymo netenkino (b. l. 15).

19.2. Pareiškėjas 2018 m. liepos 18 d. teikė Lukiškių TI-K direktoriui prašymą suteikti jam papildomą skambutį 2018 m. liepos 21 d. artimiesiems socialinių ryšių palaikymui, sužinoti vestuvių datą, aptarti vedybų klausimus. Ant šio prašymo 2018 m. liepos 20 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas A. L. nurodė „Neprieštarauju“, P. U. – „Prieštarauju. Netikslinga. Turi galiojančią nuobaudą. Didelis skaičius asmenų, norinčių skambinti 2018-07-21“, direktorius pažymėjo „Neleisti“, t. y. pareiškėjo prašymo netenkino (b. l. 17).

19.3. Pareiškėjui buvo suteikta teisė papildomai paskambinti telefonu 2018 m. liepos 7 ir 14 d. (b. l. 11). Iš atitinkamų pareiškėjo prašymų minėtomis dienomis suteikti papildomus telefoninius skambučius matyti, kad pareiškėjas juos motyvavo tomis pačiomis aplinkybėmis – vedybų klausimų aptarimas ir socialinių ryšių palaikymas (b. l. 18, 19).

20. Įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą bei išdėstytas bylos faktines aplinkybes, pirmiausiai pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neginčija, jog buvo pažeistos jo BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtintos teisės – per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą ir du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Taip pat pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo priimtų nutarimų, kuriais buvo atmesti atitinkami jo prašymai suteikti jam papildomą trumpalaikį pasimatymą ir papildomą telefoninį skambutį.

21. Vertinant faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo 2018 m. liepos 24 d. prašymo 2018 m. rugpjūčio mėn. suteikti jam papildomą trumpalaikį pasimatymą atmetimu, paminėtina, kad pareiškėjui 2018 m. birželio 9 d. buvo suteiktas eilinis trumpalaikis pasimatymas. Papildomi trumpalaikiai pasimatymai pareiškėjui buvo suteikti 2018 m. birželio 28 d. ir liepos 20 d. Kitas eilinis trumpalaikis pasimatymas pareiškėjui priklausė nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d., t. y. tą patį mėnesį, kurį suteikti papildomą trumpalaikį pasimatymą pareiškėjas prašė 2018 m. liepos 24 d. prašyme. Dėl papildomų pasimatymų suteikimo LVAT yra pažymėjęs, kad tokia teise asmuo gali pasinaudoti, jei yra išnaudojęs turimą įprastą pasimatymo teisę (žr., pvz., 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1912-520/2018). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio mėn. turėjo teisę į eilinį trumpalaikį pasimatymą (nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d.), kurios jis 2018 m. rugpjūčio mėn. dar nebuvo išnaudojęs, nebuvo jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2018 m. liepos 24 d. prašymą suteikti jam papildomą trumpalaikį pasimatymą nuo pačiu laikotarpiu. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nenustatė atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų, netenkinant pareiškėjo 2018 m. liepos 24 d. prašymo 2018 m. rugpjūčio mėn. suteikti jam papildomą trumpalaikį pasimatymą.

22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo 2018 m. liepos 18 d. prašymo leisti jam papildomai paskambinti 2018 m. liepos 21 d., pažymi, kad toks prašymas gali būti tenkinamas esant svarbioms priežastims. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas visus savo prašymus dėl papildomų trumpalaikių pasimatymų ar papildomų telefoninių skambučių grindė analogiškomis aplinkybėmis (vedybų klausimų aptarimas ir socialinių ryšių palaikymas), kurios yra abstrakčios, todėl negali būti įvertintos jų svarbos konkretaus prašymo tenkinimo ar atmetimo aspektu. Be to, tenkinant tomis pačiomis aplinkybėmis motyvuotus pareiškėjo prašymus, jam buvo suteikta teisė papildomai paskambinti telefonu 2018 m. liepos 7 ir 14 d. (neskaičiuojant pareiškėjo teisės įprastai du kartus per savaitę paskambinti telefonu), taip pat 2018 m. liepos 20 d. pareiškėjui buvo suteiktas papildomas trumpalaikis pasimatymas. Taigi, tenkinti pareiškėjo prašymą, grindžiamą tomis pačiomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgus į kitus tenkintus pareiškėjo prašymus, buvo netikslinga, taip pat pagrįstai buvo atsižvelgta į tai, kad tą pačią dieną buvo daug norinčiųjų paskambinti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad atsakovo atstovas turėjo pagrindą atsisakyti suteikti pareiškėjui 2018 m. liepos 21 d. papildomą telefoninį skambutį, toks atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas, todėl nelaikytinas neteisėtu ar nepagrįstu.

23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo skunde dėstomas abejones dėl galimo dokumentų klastojimo, todėl vengdama motyvų kartojimo, jų neperrašo.

24. Atsakant į apeliacinio skundo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos (dėl neįvykusių vestuvių, nutrūkusių socialinių ryšių), pažymėtina, kad teismui nenustačius atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl nesuteikto papildomo telefoninio skambučio ir papildomo trumpalaikio pasimatymo, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei civilinei atsakomybei kilti, kitų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) nustatymas neturi teisinės reikšmės. Todėl pareiškėjo patirta neturtinė žala pagrįstai nebuvo vertinama. Juo labiau, kad pareiškėjas pats nepateikė jokių duomenų apie tai, jog jo minimos vestuvės iš tiesų buvo planuojamos ar kad jo socialiniai ryšiai nutrūko. Be to, iš pareiškėjo pateikto Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. 96-3496 „Dėl prašymo suteikti informaciją“ (b. l. 39) matyti, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 27 d. domėjosi nuteistųjų teise sudaryti santuoką ir jų sudarymo tvarka, kas kelia rimtų abejonių dėl to, ar iš tiesų pareiškėjo 2018 m. liepos 18 ir 24 d. prašymų netenkinimas sukliudė įvykti jo galbūt planuotoms vestuvėms.

25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė