2018-11-27 Nr. AB-21719-3-61-3-03263-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-804-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03263-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės namelis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės namelis“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaurės namelis“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-00785 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui E. D.“ (toliau – ir Sprendimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Šiaurės namelis“ skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtina teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad E. D. kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad jis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą – bus įdarbintas pareiškėjo UAB „Šiaurės namelis“ informacinių technologijų padalinio vadovu. Atsakovas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, konstatavo, kad E. D., kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, siekė tik formaliai atitikti Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Atsižvelgęs į tai, Departamentas nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui E. D..

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiamas Sprendimas tiesiogines teisines pasekmes sukėlė asmeniui, kurio prašymo pagrindu šis Sprendimas buvo priimtas, t. y. E. D., o ne pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įtikinamų argumentų ar paaiškinimų, patvirtinančių, kad skundžiamu Sprendimu tiesiogiai yra pažeidžiamos jo subjektinės teisės ar įstatymu saugomi interesai. Be to, Sprendimu nebuvo suformuluotas joks akivaizdus atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, valinis patvarkymas pareiškėjui, nėra keičiama jo teisių ar pareigų apimtis. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas teigė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, žlugdo jo veiklą, užkerta kelią jo vystymui, naikina mokesčių mokėtoją ir realiai veikiantį ūkio subjektą, Sprendimu pareiškėjui nebuvo uždrausta vykdyti steigimo dokumentuose numatytas veiklas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi siekdamas apginti ne savo, o kito asmens interesus, tačiau jis nepatenka į ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų, turinčių teisę kreiptis dėl kitų asmenų teisių gynimo, ratą, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas UAB „Šiaurės namelis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, kad ginčijamas Sprendimas tiesiogiai veikia UAB „Šiaurės namelis“ teises ir interesus. UAB „Šiaurės namelis“ norėjo išplėsti savo vykdomą veiklą, užsiimti papildomai informacinėmis technologijomis, todėl E. D. buvo pakviestas dirbti minėto padalinio vadovu. 2018 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Šiaurės namelis“ pateikė atsakovui reikalaujamus duomenis, patvirtinančius tokio padalinio įkūrimo būtinumą. Bendrovė minėtai padalinio veiklai vystyti sudarė patalpų ir joje esančios kompiuterinės įrangos sutartį, numatė papildomas darbo vietas, vykdo savo paslaugas siūlančių asmenų atranką, tačiau tai bus įmanoma tik tuo atveju, jei tokiam padaliniui vadovaus tokios aukštos kvalifikacijos ir išskirtinių gabumų specialistas, kaip E. D..

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi siekdamas apginti kito asmens interesus. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, jog ginčijamas Sprendimas tiesiogiai veikia Bendrovės teises ir interesus.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo iš esmės nagrinėdamas bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-674/2010). Pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1698/2010, 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).

Tačiau pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Pabrėžiama, kad minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (pvz., 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008).

Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamame Sprendime konstatavo, jog bendrovė yra įsteigta tik tam, kad trečiosios šalies piliečiai galėtų gauti leidimus laikinai gyventi ir tokiu būdu įteisintų savo būvimą Šengeno valstybėse. E. D., teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo keliamus reikalavimus ir teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo ketinimus dirbti UAB „Šiaurės namelis“ (Bendrovės pateikti dokumentai nepatvirtino būtinumo įdarbinti šio užsieniečio kaip aukštos profesinės kvalifikacijos specialisto informacinių technologijų padalinyje). Atsižvelgęs į tai, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsakovas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui E. D.. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, kad skundžiamu Sprendimu jokios teisės ar pareigos pareiškėjui UAB „Šiaurės namelis“ betarpiškai nebuvo nustatytos. Pareiškėjas UAB „Šiaurės namelis“ nėra administracinės procedūros dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo dalyvis. Aptariamu aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės reikalauja apginti kito asmens teises.

Teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, nustato ABTĮ 55 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą subjektų sąrašą, todėl jo skundas dėl kito asmens teisių gynimo negali būti negarinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Kita vertus, pareiškėjas UAB „Šiaurės namelis“, teigdamas, kad ginčijamas Sprendimas pažeidžia jo verslo interesus, siekia savo galimai pažeistų teisių bei teisėtų interesų gynimo teisme, todėl šiame skundo priėmimo nagrinėti teisme etape nėra akivaizdu, kad ginčijamas Sprendimas nesusijęs su pareiškėjo teisėmis bei teisėtais interesais. Pažymėtina, kad pareiškėjui nepakanka skunde nurodyti, kad jis mano, jog jo interesai pažeidžiami, remiantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktu, pareiškėjas turi nurodyti faktines teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, kuriomis galėtų pagrįsti savo įvardijamų subjektinių teisių gynimą, išdėstyti reikalavimą atsakovui, kurį patenkinus būtų realiai apginamos pareiškėjo teisės (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p., 88 str., 91 str.), be to, jis neįtraukė į bylą asmens, kurio atžvilgiu priimtas Sprendimas (ABTĮ 24 str. 2 d. 5 p.). Darant prielaidą, kad pareiškėjo interesai galėjo būti pažeidžiami Sprendimu, aptariami skundo trūkumai yra kliūtimi sprendžiant dėl jo priimtinumo nagrinėti teisme, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjui juos pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartį naikina ir grąžina pareiškėjo UAB „Šiaurės namelis“ skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės namelis“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo UAB „Šiaurės namelis“ skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė