a940d72b-c0fc-42e2-83a5-e72f19bd5b39 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-693-431/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40646-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; (S) 3.2.4.11; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo T.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. M. ir I. M. ieÅ¡kinį atsakovams J. M., A. M. ir T. M. dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai prašė 0,1504 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), padalinti taip: 39/1504 dalis, priklausančias atsakovams po 1/3 dalį, priteisti bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V.

M. ir I. M. ir priteisti solidariai iš ieškovų atsakovams: J. M. – 440,57 Eur, A. M. – 440,57 Eur, T. M. – 440,57 Eur.

2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-574-600/2016 pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, K. B., UAB „Art Villa“, K. G., R. G., A. G. dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir SklypÄ padalino piniginio ekvivalento bÅ«du, ieÅ¡kovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisdamas iÅ¡ UAB „Art Villa“ priklausančiÄ 5/1504 žemės Sklypo dalis, iÅ¡ A. K. B. 5/1504 žemės Sklypo dalis, iÅ¡ K. G., R. G. ir A. G. 4/1504 žemės Sklypo dalis, o iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisdamas atsakovams: UAB „Art Villa“ 169,45 Eur piniginės kompensacijos už dalintinÄ turtÄ , atsakovei A. K. B. 169,45 Eur piniginės kompensacijos už dalintinÄ turtÄ , atsakovams K. G., R. G. ir A. G. po 45,19 Eur piniginės kompensacijos už dalintinÄ turtÄ . Atsakovai Å¡ioje byloje dalyvavo trečiaisiais asmenimis.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-574-600/2016 buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovams viso priklauso 1 451 kv. m ploto žemės Sklype, tai yra 96,48 proc. Sklypo, o visiems byloje dalyvavusiems atsakovams – 53 kv. m, tai yra 3,52 proc. Pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Ä®sakymas) 3 dalies 32 punktÄ Å¾emės sklypai turi bÅ«ti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ . Todėl ieÅ¡kovų pasirinktas ginčo žemės sklypo atidalijimo piniginiu ekvivalentu bÅ«das ginčo atveju yra pateisinamas, ir žemės sklypo dalių paėmimas iÅ¡ atsakovų neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas.

4. Teismas netenkino ieÅ¡kovų reikalavimo dėl 39 kv. m atidalijimo piniginio ekvivalento bÅ«du, nes nustatė, kad į 39/1504 dalis ginčo žemės sklypo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5481 buvo atkurtos nuosavybės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ teisės L. M.. Å io sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisių atkÅ«rimo diena. L. M. turtÄ pagal (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ lygiomis dalimis paveldėjo sutuoktinis J. M., duktė A. M. ir sÅ«nus T. M.. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-926-340/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai piniginę kompensacijÄ apskaičiavo pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytÄ vidutinę Sklypo rinkos vertę – 176 000,00 Lt (50 973 Eur).

5. IeÅ¡kovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1445/1504 dalys Sklypo, asmeninės nuosavybės teise V. M. – 5/376 dalys, tai yra ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklauso 97,41 proc. žemės sklypo, o atsakovams tik 39/1504 dalys, tai sudaro tik 2,59 proc. Sklypo. Iki Å¡iol Å¡ios žemės Sklypo dalys nėra registruotos atsakovų vardu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. birželio 27 d. (raÅ¡te nurodyta 2013 m. birželio 27 d.) raÅ¡tu Nr. A63-659 (59137) (3.2.1-EM4) pranešė, kad vadovaujantis Ä®sakymo 3 dalies 32 punktu, žemės sklypai turi bÅ«ti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , todėl organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , suformuojant atskirus žemės sklypus, nėra pagrindo.

6. Atsakovas T. M. nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog Sklypas yra registruotas Lietuvos Respublikos vardu ir atsakovui niekada nepriklausė bei nebuvo jam perduotas. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsisako jį perduoti. Todėl atsakovas ruoÅ¡ia dokumentus Nacionalinę žemės tarnybÄ paduoti į teismÄ . IeÅ¡kovai Sklypo dalį įsigijo neteisėtai, nes neturėjo bendrasavininkių sutikimo jį pirkti. Kol nėra žemės sklypo dalies savininkas, tol negalima atsakovo traukti į bylÄ ir spręsti atidalinimo klausimo. Nacionalinė žemės tarnyba iki Å¡iol neteisėtai neatkuria jam nuosavybės teisių, neatiduoda dokumento, todėl atsakovas negali įregistruoti nuosavybės ir teikti argumentų Å¡ioje byloje. Mano, kad visas nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę SklypÄ procesas vyko neskaidriai ir neteisėtai. Atsakovas norėtų pats turėti žemės SklypÄ . IeÅ¡kovų siÅ«loma kaina už Sklypo dalį yra per maža.

7. Trečiasis asmuo, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT), prašė: paÅ¡alinti NŽT iÅ¡ nagrinėjamos bylos. Nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5481 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste pilietei L. M.“ L. M. nuspręsta atkurti nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko valdytos žemės plotÄ , suteikiant natÅ«ra ir 0,0039 ha ploto žemės sklypo dalį.

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje Nr. 283 yra saugoma (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ patvirtinta kopija, pagal kuriÄ L. M., mirusios (duomenys neskelbtini), turtÄ paveldi lygiomis dalimis palikėjos sutuoktinis J. M., dukra A. M. bei sÅ«nus T. M.. Atsakovai neįregistravo nuosavybės teisių į jiems tenkančias žemės Sklypo dalis, todėl Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad vienu iÅ¡ žemės sklypo bendraturčių yra Lietuvos Respublika, valdanti 39/1504 žemės sklypo dalis.

Tačiau pagal įstatymų nuostatas Å¡ios žemės Sklypo dalies savininke yra ne Lietuvos Respublika, bet pretendentės įpėdiniai – atsakovai. Todėl Sklypo padalinimas neturės jokios įtakos valstybinės žemės patikėtinės NŽT teisėms ir pareigoms. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir žemės SklypÄ padalino taip: 39/1504 dalis, VÄ® Registrų centre registruotas Lietuvos Respublikos vardu, kurios atkurtos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5481 L.

M., mirusiai (duomenys neskelbtini), po L. M. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu Nr. RN-5194) turtÄ paveldėtÄ J. M., A. M., T. M., lygiomis dalimis po 1/3 dalį, priteisė bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieÅ¡kovams V. M. ir I. M.. Priteisė solidariai iÅ¡ V. M. ir I. M. J. M. 440,57 Eur, A. M. 440,57 Eur, T. M. 440, 57 Eur. Priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų J. M., A. M., T. M. po 316,67 Eur turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovai dėl žemės Sklypo atidalijimo piniginiu ekvivalentu kreipiasi antrÄ kartÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-574-600/2016 nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir žemės SklypÄ padalinti piniginio ekvivalento bÅ«du ir ieÅ¡kovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisė kitų buvusių savininkų dalis. IÅ¡skyrus dalį, kuri buvo registruota Lietuvos Respublikos vardu, kadangi bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad į Å¡iÄ dalį yra atkurtos nuosavybės teisės L.

M., kurios turtÄ paveldėjo atsakovai. Po Å¡io sprendimo ieÅ¡kovams priklauso 1445/1504 bendrai ir 5/376 vien tik ieÅ¡kovui V. M., iÅ¡ viso 97,41 proc. žemės sklypo. Likusi 39/1504 dalis, tai yra 39 kv. m, priklauso atsakovams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. sprendime konstatavo, kad remiantis sisteminiu CK 4.49 ir 1.75 straipsnių aiÅ¡kinimu, Å¡alių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo teisinio sandorio registravimo, o nuo jo sudarymo, todėl atsakovai laikytini žemės sklypo dalies savininkais.

Atsakovai minėtoje byloje buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis ir todėl teismo sprendimas jiems turi res judicata galiÄ , todėl Å¡ioje byloje Å¡i aplinkybė iÅ¡ naujo neįrodinėtina (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Todėl laikytina, kad atsakovas yra tinkamas ir gali naudotis teise teikti argumentus ir įrodymus dėl reiÅ¡kiamo jam reikalavimo.

10. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo bÅ«das, kuris gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo bÅ«dÄ â€“ atidalyti natÅ«ra. Laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensacijÄ be kito bendraturčio sutikimo galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, iÅ¡naudotos visos galimybės padalyti daiktÄ natÅ«ra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iÅ¡ bendraturčio neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009).

11. Ä®sakymo 3 dalies 32 punkte nurodyta, kad žemės sklypai turi bÅ«ti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ (-us). Prie Å¡ios bylos prijungtoje byloje Nr. 2-574-600/1016 yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tas, kuriuo ieÅ¡kovai buvo informuoti, kad atidalijus jiems priklausančiÄ 1451 kv.m. ploto dalį, liktų 53 kv. m. žemės sklypas, priklausantis kitiems bendrasavininkiams, kuris nebÅ«tų racionalaus dydžio ir ribų bei negalėtų funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas.

Taigi pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡vadÄ netgi 53 kv. m. sklypas negalėtų funkcionuoti kaip atskiras, tuo tarpu atsakovų dalis sklype proporcingai atitinka 39 kv. m. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad realiai atidalyti atsakovams tenkančiÄ Sklypo dalį nėra galimybių. Kadangi nėra realios galimybės suformuoti sklypÄ , atsakovai realiai Sklypo nevaldo ir nesinaudoja juo, teismas nustatė, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu nebÅ«tų esminis savininko teisių pažeidimas.

12. Atsakovas T. M. neteikia konkrečių siÅ«lymų, kaip bÅ«tų galima atidalyti atsakovų dalį. Atsakovas nuo 2007 m., kai jo motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės, kaip rÅ«pestingas savininkas, galėjo susitvarkyti nuosavybės registracijÄ ir pateikti konkrečius siÅ«lymus dėl Sklypo atidalijimo natÅ«ra. Todėl teismas reikalavimÄ atidalyti piniginiu ekvivalentu pripažino pagrįstu. IeÅ¡kovai prašė priteisti atsakovams piniginį ekvivalentÄ , apskaičiuotÄ pagal Sklypo vidutinę rinkos vertę, nurodytÄ registre – 50 973,00 Eur.

Tokia verte piniginis ekvivalentas buvo priteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. Nr. 2-574-600/2016. Nėra objektyvių aplinkybių netaikyti Å¡ios vertės, todėl teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose nurodyta, kad ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė yra 50.973 Eur. Atsakovas nesutinka su viso nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę procesu. Å ie argumentai nėra tiesiogiai susiję su keliamu reikalavimu – atidalinti žemės sklypÄ piniginio ekvivalento bÅ«du, todėl teismas juos atmetė, kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 13. Atsakovas T. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. IeÅ¡kovai, 2011 m. gruodžio 16 d. sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį, neteisėtai įgijo nuosavybės teises į 1431/1504 dalis Sklypo. Apie ketinimÄ parduoti žemės Sklypo dalis nebuvo informuoti Sklypo bendrasavininkai.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovo motinai, mirusiai (duomenys neskelbtini). Atsakovai priėmė palikimÄ , (duomenys neskelbtini) jiems buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ . 13.2. Sprendimas atkurti atsakovų motinai nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , suteikiant 0,0039 ha ploto žemės Sklypo dalį, buvo priimtas 2007 m. gruodžio 29 d., praėjus 20 metų po motinos mirties.

Dėl nežinomų man priežasčių atsakovui šio sprendimo originalas nebuvo perduotas, o be dokumento originalo jis neturėjo galimybės įregistruoti nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre ir atlikti kitų veiksmų, kad galėtų pradėti valdyti bei disponuoti paveldėtu turtu. Atsakovas daug kartų kreipėsi į NŽT dėl šio sprendimo originalo išdavimo, tačiau jam buvo atsakoma, jog sprendimo originalo NŽT neturi. Teismo posėdžio metu NŽT atstovė negalėjo motyvuotai paaiškinti šių aplinkybių teismui.

Atsakovui priklausanti Sklypo dalis niekada nebuvo jam perduota, jo vardu nuosavybės teisė nėra registruota. Todėl atsakovas neturėjo teisėtų galimybių nuosavybės teise disponuoti bei spręsti dėl Sklypo atidalinimo būdų.

14. Atsiliepimu į atsakovo T. M. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai V. M. ir I. M. nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Atsakovas apeliaciniame skunde pats pripažįsta, jog po motinos mirties priėmė jos palikimÄ , tačiau kartu teigia, kad 39/1504 Sklypo dalys yra registruotos Lietuvos Respublikos vardu, o 1/3 dalis Å¡io Sklypo atsakovui niekada nebuvo perduota, todėl jis neturėjęs galimybių ja disponuoti bei spręsti dėl Sklypo atidalinimo bÅ«dų.

Teismas pagrįstai nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. sprendime konstatuota, kad remiantis CK 4.49 ir 1.75 straipsniais Å¡alių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo teisinio sandorio registravimo, o nuo jo sudarymo, todėl atsakovai laikytini žemės sklypo savininkais. Atsakovai minėtoje byloje buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, todėl teismo sprendimas jiems turi res judicata galiÄ . Taigi nagrinėjamoje byloje Å¡i aplinkybė iÅ¡ naujo neįrodinėtina. Atsakovas yra tinkamas ir gali naudotis teise teikti argumentus ir įrodymus dėl jam reiÅ¡kiamo reikalavimo. 14.2.

Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog realiai atidalyti atsakovams tenkančiÄ sklypo dalį nėra galimybių. Nesant realios galimybės suformuoti sklypÄ ir tai, kad realiai atsakovai Å¡io Sklypo nevaldo ir nesinaudoja juo, nelaikytina, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu bÅ«tų esminis savininko teisių pažeidimas. Be to, atsakovas T. M. neteikia konkrečių siÅ«lymų, kaip bÅ«tų galima atidalyti atsakovų dalį. IeÅ¡kovai pateikia apeliacinės instancijos teismui Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. spalio 22 d. sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste pilietei L.

M. Nr. 2.4-01-6357 kopijÄ , kurioje yra atsakovo paraÅ¡as, jog sprendimo originalÄ jis yra gavęs. Å iame sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į tenkančiÄ Å¾emės valdos dalį 0,2214 ha atkurtos anksčiau Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5481. Taigi atsakovas apie nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ jo motinai ir priimtus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimus žinojo. Atsakovas byloje neteikė prieÅ¡ieÅ¡kinio, todėl teiginys, kad ieÅ¡kovai 2011 m. gruodžio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi neteisėtai įgijo nuosavybės teises į 1431/1504 dalis žemės Sklypo, yra nepagrįstas ir atmestinas.

15. Atsiliepimu į atsakovo T. M. apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo NŽT nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. L. M. turto paveldėtojai buvo informuojami apie Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ Nr. 2.4-01-5481, tačiau atvykę jo neatsiimdavo. Todėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. 2.4-01-5481 2015 m. kovo 9 d. kartu su Vilniaus miesto skyriaus raÅ¡tu Nr. 49SF-495-(14.49.104.) buvo iÅ¡siųstas registruotu laiÅ¡ku L.

M. turto paveldėtojams pagal deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir paÅ¡to gražintas nebuvo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“, 116 punktÄ sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisių atkÅ«rimo diena.

Todėl NŽT nėra žemės Sklypo dalies bendraturtė. 15.2. Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktÄ teisinė registracija yra iÅ¡vestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tÄ registruotinÄ daiktÄ atsiradimo pagrindas, ir turto registracija vieÅ¡ajame registre atlieka teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis, CK 4.47 straipsnis). Nepaisant to, kad atsakovai nėra įregistravę paveldėtos nuosavybės teisės į 39 kv. m žemės Sklypo dalį, jie yra priėmę mirusiosios L.

M. palikimÄ , todėl pagrįstai teismo sprendime nurodyti atsakovais. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl galimai neteisėto žemės sklypo įgijimo nebuvo tiesiogiai susijusios su ieÅ¡kovų byloje pareikÅ¡tais reikalavimais, atsakovai nagrinėjamoje byloje nepateikė prieÅ¡ieÅ¡kinio, todėl teismas pagrįstai nagrinėjo bylÄ neiÅ¡eidamas už ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų ribų. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 16. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieÅ¡kovų reikalavimas ir žemės Sklypas buvo atidalintas, ieÅ¡kovams priteisiant atsakovams priklausančias 39/1504 dalis Sklypo, o atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisiant po 440,57 Eur kompensacijos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 0,1504 ha ploto žemės Sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams ir atsakovams. Abiem ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1445/1504 dalys žemės sklypo ir ieškovui V. M. – 5/376 dalys, tai yra iš viso ieškovams priklauso 97,41 proc. žemės Sklypo (el.b.l. 14; ). Tuo tarpu atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 39/1504 dalis Sklypo, tai yra 2,59 proc. Nekilnojamojo turto registre 2014 m. rugpjūčio 26 d. nustatyta, jog viso Sklypo vidutinė rinkos vertė yra 50 973 Eur (el.b.l. 14).

Pirmos instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį konstatavęs, jog tinkamiausias Sklypo atidalijimo bÅ«das pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį yra atsakovams priklausančių sklypo dalių perdavimas ieÅ¡kovų nuosavybėn, o atsakovams priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovų kompensacijÄ pinigais, atsižvelgiant į VÄ® „Registrų centras“ nustatytÄ vidutinę Sklypo rinkos kainÄ . Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu. Dėl atsakovų nuosavybės teisės į žemės Sklypo dalį 18.

Vienas iÅ¡ pagrindinių atsakovo apeliacinio skundo argumentų yra aplinkybė, jog dėl atsakovui neperduoto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 2.4.-01-5481 originalo jis neturėjo galimybės įregistruoti savo nuosavybės teisių į žemės Sklypo dalį, todėl negalėjo ir Å¡ia dalimi tinkamai disponuoti bei jÄ valdyti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡is argumentas neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, kadangi dar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-574-600/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-926-340/2017 buvo konstatuota, jog atsakovai yra 39/1504 žemės Sklypo dalių teisėti savininkai.

19. Pagal CPK 182 straipsnio 1 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-574-600/2016 atsakovai dalyvavo trečiaisiais asmenimis, todėl teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ ir nagrinėjamoje byloje. Minėtame sprendime teismas nustatė, jog 39/1504 žemės sklypo dalių, kurios Nekilnojamojo turto registre yra nurodytos kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė, savininkais yra atsakovai, kadangi į Å¡iÄ dalį Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu yra atkurtos nuosavybės teisės L. M., o po jos mirties atsakovai pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo liudijimÄ yra perėmę visÄ palikėjos turtÄ bei turtines teises.

20. Apeliaciniu skundu atsakovas iÅ¡ esmės taip pat pripažįsta Å¡ias aplinkybes ir tai, jog jis yra Sklypo dalies savininkas, tačiau teigia, jog dėl NŽT kaltės negali teisiÅ¡kai įregistruoti savo nuosavybės teisių į jam priklausančiÄ Sklypo dalį. Pažymėtina, jog registracijos fakto nebuvimas teisiÅ¡kai neužkerta kelio atsakovui teikti duomenis bei tinkamus atsikirtimus į ieÅ¡kovų reikalavimÄ nagrinėjamoje byloje. NŽT 2018 m. kovo 16 d. raÅ¡tu atsakovui iÅ¡aiÅ¡kino, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo, NŽT 2011 m. balandžio 18 d. ir 2012 m. spalio 5 d. sprendimų originalus bei dokumentus, reikalingus nuosavybės teisėms įregistruoti Nekilnojamojo turto registre iÅ¡siuntė 2015 m. kovo 9 d. registruotu paÅ¡tu atsakovams (el.b.l. 55-56) ir pateikė Lietuvos paÅ¡to siuntos registracijos sÄ raÅ¡o patvirtintÄ kopijÄ .

21. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog kreipėsi į NŽT dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo kopijos išdavimo, jog VĮ „Registrų centras“ būtų atsisakęs registruoti atsakovų nuosavybės teises į 39/1504 dalis Sklypo.

Be to, atsakovo ir trečiojo asmens NŽT ginčas neturi įtakos nagrinėjamoje byloje sprendžiamam klausimui dėl Sklypo bendrasavininkams priklausančių turto dalių tinkamo atidalijimo. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde iÅ¡ viso nenurodė jokių motyvų bei teisinių argumentų, kuriais jis ginčytų teismo sprendimu iÅ¡spręstÄ jo ginÄÄ su ieÅ¡kovais, tai yra dėl nustatyto žemės Sklypo dalių atidalinimo bÅ«do bei priteistos kompensacijos dydžio Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 22.

Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, jog ieÅ¡kovai 2011 m. gruodžio 16 d. sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį, neteisėtai įgijo nuosavybės teises į 1431/1504 žemės sklypo dalis, kadangi apie ketinimÄ parduoti žemės sklypo dalis nebuvo informuoti žemės sklypo bendrasavininkai. Pažymėtina, jog atsakovas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-574-600/2016 teikė apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė tokį patį argumentÄ . Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-926-340/2017 nustatė, jog apeliantas byloje nekėlė reikalavimo dėl 2011 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ieÅ¡kovai įgijo nuosavybės teisę į ginčo sklypÄ , pripažinimo negaliojančia, šį aplinkybė nėra tiesiogiai susijusi su ieÅ¡kovų byloje pareikÅ¡tais reikalavimais, atsakovai nepateikė prieÅ¡ieÅ¡kinio, o tretieji asmenys – savarankiÅ¡kų reikalavimų, todėl konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo bylÄ neiÅ¡eidamas už ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų ribų.

23. Pripažintina, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartyje apeliantui buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisinės galimybės ginti savo teises, ginčijant ieÅ¡kovų sudarytÄ 2011 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau ir nagrinėjamoje byloje atsakovas nepareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl Å¡ios sutarties pripažinimo negaliojančia, nepateikė jokių duomenų apie jam žinomas aplinkybes, susijusias su 2011 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, taip pat neprašė Å¡ių duomenų iÅ¡reikalauti. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai Å¡ių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

24. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. IeÅ¡kovai prašė priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir pateikė duomenis, patvirtinančius, jog Å¡ias iÅ¡laidas sudarė 300 Eur (el.b.l. 117-119). Å ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Todėl ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo priteistinos 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovams V. M. ir I. M. iÅ¡ atsakovo T. M. 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Laima Gerasičkinienė Alma Urbanavičienė Renata Volodko