2019-09-18 Nr. AB-17474-3-61-3-01535-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-465-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01535-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Dignalita“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. kovo 25 d. įsakymą Nr.V4-72 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Tigesta“ skyrimo“ ir skirti bankroto administratoriui nuobaudą – viešą įspėjimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su skundu dėl bankroto administratoriaus veiksmų. Tarnyba atsikusi neplaninį UAB „Tigesta“ veiklos patikrinimą parengė išvadą ir už nustatytus pažeidimus 2019 m. kovo 25 d. įsakymu skyrė nuobaudą – įspėjimą. Pareiškėjas nesutinka su bankroto administratoriui paskirta nuobauda (įspėjimu) ir siekia, kad būtų skirta griežtesnė nuobauda (viešas įspėjimas). Teismo vertinimu, skundžiamas įsakymas negali būti laikomas administraciniu aktu, priimtu pareiškėjo atžvilgiu, kadangi jis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka, dėl šios priežasties teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakomybės klausimai priskirtini išimtinai tik Tarnybos (įgaliotos institucijos, kuriai pavesta bankroto administratorių veiklos priežiūra) kompetencijai. Priimdamas sprendimą atlikti ar neatlikti patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti nuobaudą, taip pat parinkdamas nuobaudą, Tarnyba įgyvendina savo turimą diskrecijos teisę.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį.

Pareiškėjo vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 5 straipsnį, kuris numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pareiškėjas nurodo, jog UAB „Dignalita” yra suinteresuota Tarnybos atlikto tyrimo rezultatais, nes yra didžiausias kreditorius BUAB „Timber Construction Group“ atstovaujamos bankroto administratoriaus, kurio veiksmai yra vertinami bankroto byloje Nr. B2-329-221/2019. Dėl akivaizdaus bankroto administratoriaus nebendradarbiavimo, o taip pat ir kitų etikos bei procedūrinių veiksmų galimo pažeidimo buvo kreiptasi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl BUAB „Timber construction group” bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ veiksmų. Tarnybos pateikta išvada gali turėti įtakos sprendžiant bankroto administratoriaus kompetencijos klausimą, kas yra svarbu kreditoriui ginant savo interesus bankroto procese. Nuo bankroto administratoriaus veiksmų priklauso kreditoriaus galimybės atgauti skolas ar dalį skolų per kuo trumpesnį laiką ir kuo didesne apimtimi. Taigi UAB „Dignalita” yra suinteresuotas subjektas kreiptis į teismą dėl Tarnybos priimto įsakymo teisėtumo.

Pareiškėjo vertinimu Tarnybos atliktas tyrimas ir vertinimas yra viešas interesas, nes bankroto paslaugas turi teikti kompetentingas, sąžiningas, nešališkas bankroto administratorius. Taigi UAB „Dignalita” kreipiasi į teismą net tik dėl asmeninio suinteresuotumo, bet ir siekiant apginti įstatymų saugomą interesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su skundu dėl bankroto administratoriaus veiksmų. Tarnyba atlikusi neplaninį UAB „Tigesta“ veiklos patikrinimą parengė išvadą ir už nustatytus pažeidimus 2019 m. kovo 25 d. įsakymu skyrė nuobaudą – įspėjimą. Pareiškėjas nesutinka su bankroto administratoriui paskirta nuobauda (įspėjimu) ir siekia, kad būtų skirta griežtesnė nuobauda (viešas įspėjimas).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad Tarnybos priimtas aktas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Pareiškėjas grindžia savo suinteresuotumą tuo, kad bankroto administratorius turi įtakos bankroto byloje, kurioje pareiškėjas yra kreditorius. Teigia, kad jo keliamas ginčas turi viešo intereso požymių, todėl teismas turi priimti nagrinėti jo skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, šioje byloje keliamu suinteresuotumo klausimu – tik administracinės procedūros dalyviai, asmeniškai ar dėl vykdomos jam pavestos viešojo administravimo veiklos suinteresuoti nagrinėjimo dalyku, turi Viešojo administravimo įstatyme numatytas teises ir pareigas, tame tarpe ir apskųsti administracinės procedūros sprendimą (žr. pvz: 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-828/2014).Taigi, nors pareiškėjo skundo pagrindu buvo pradėtas bankroto administratoriaus veiklos patikrinimas, tačiau patį patikrinimą ar po to paskirtą sankciją, šiuo atveju, gali skųsti pats administracinės procedūros dalyvis, t. y. bankroto administratorius, kuriam yra paskirta sankcija. Jeigu pareiškėjas būtų pateikęs Tarnybai skundą, o Tarnyba į pateiktą skundą nereagavusi, pareiškėjas tokius atsakovo veiksmus galėtų skųsti, nes būtų šios administracinės procedūros dalyvis. Tačiau, šiuo konkrečiu atveju, Tarnyba paskyrusi, pareiškėjo vertinimu per švelnią, sankciją bankroto administratoriui, dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, nesprendė, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo ginčijamas įsakymas jam nesukelia pasekmių, dėl ko teismas jo skundą atsisakė priimti pagrįstai.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis skųsdamas Tarnybos įsakymą gina viešąjį interesą, atmestini.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši teisės akto nuostata suponuoja išvadą, kad viešieji interesai yra ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą. Pareiškėjas, kuris kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, gina ne jam pačiam priklausančią subjektinę teisę, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomą interesą, priklausantį visuomenei ar jos daliai. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog viešojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, viešojo intereso gynimas pasižymi tam tikra specifika, inter alia – baigtiniu sąrašu subjektų galinčių kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Tuo tarpu nustačius, jog įstatymai nesuteikia pareiškėjui teisės kreiptis į teismą dėl skunde (prašyme) nurodomo viešojo intereso gynimo, teisėjas privalo atsisakyti priimti tokį skundą (prašymą). Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-91/2012).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan