2024-07-31 Nr. AB-11376-3-62-3-02875-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2024-07-31 Nr. AB-11376-3-62-3-02875-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Full text
Administracinė byla Nr. eTA-56-520/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02875-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjui kalint Pravieniškių 1-ajame kalėjime, nuo 2023 m. balandžio 8 d. jam buvo sudarytos sąlygos kasdien vaikščioti į dušą, tačiau jam nebuvo užtikrintas pakankamas privatumas duše. Dušai nebuvo visiškai atitverti iš priekio, pertvaros iš šonų buvo 1,5 m aukščio, todėl, jam besimaudant, jis buvo stebimas kitų nuteistųjų, iš jo buvo tyčiojamasi. Tai pareiškėjui sukėlė didelių nepatogumų, dvasines ir emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą ir orumo pažeminimą. Pareiškėjas dėl patirtų išgyvenimų kreipėsi į psichologę ir psichiatrę.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
4. Tarnyba atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl privatumo neužtikrinimo yra nepagrįsti.
4.2. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, kurį galėjo sukelti jo (pareiškėjo) nurodomos aplinkybės.
4.3. Nėra neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo), taip pat nėra įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui.
II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo E. S. skundą.
6. Teismas nustatė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. spalio 19 d. pažyma Nr. RV-22-10086 patvirtina, jog nuo 2023 m. balandžio 8 d. pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9, 11, ir 12 būriuose.
7. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatas (44 p.), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo (tardymo izoliatorių) ir eksploatavimo taisykles, nurodė, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas.
8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose, nurodė, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.
9. Teismas pažymėjo, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.
10. Teismas, nustatęs, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dušai buvo atskirti sienelėmis iš abiejų pusių (šią aplinkybę patvirtino į bylą pateiktos nuotraukos), konstatavo, kad toks dušų įrengimas užtikrina privatumą naudojantis jais, todėl nėra atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.
11. Teismas nurodė, kad Tarnybos 2023 m. spalio 13 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 13 d. yra kreipęsis į psichologus dėl blogos nuotaikos, nerimo, vidinės įtampos, teigdamas, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo psichologinė, emocinė būsenos, tačiau pažymoje taip pat nurodyta, jog emocinė ir psichologinė pareiškėjo būsena nėra ženkliai pablogėjusi. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo nurodyti nusiskundimai yra atsiradę dėl prausimosi duše sąlygų.
12. Nenustatęs visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kilti.
III. 13. Pareiškėjas E. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pravieniškių 1-ajame kalėjime dušai atitverti sienelėmis tik iš šonų ir tik 1,6 m aukščio pertvaromis, o iš priekio visiškai neatitverti, patalpoje nebuvo durų, todėl tai sudarydavo papildomą privatumo pažeidimą.
14.2. Pareiškėjas dėl privatumo pažeidimo kreipėsi į psichologą, psichiatrą.
14.3. Nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks formalus įrodinėjimo naštos iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti kompensaciją už kalinimą neatitinkančiomis reikalavimų sąlygomis, nulemiančiomis objektyviai pamatuojamą kalinimo fizinės ir psichinės būklės pablogėjimą.
15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
16. Tarnyba pažymi, kad į bylą pateiktose dušinių nuotraukose matosi, jog dušo pertvaros yra ne mažiau kaip 2 m aukščio ir yra visiškai užtikrinančios privatumą, todėl pareiškėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo dušo patalpose atmestini.
17. Tarnyba nurodo, kad, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip yra nagrinėjamu atveju. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 18. Bylos esminis dalykas – neturtinės žalos, patirtos dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuo 2023 m. balandžio 8 d. iki 2023 m. spalio 7 d., atlyginimo priteisimas pareiškėjui E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, pagal CK 6.271 straipsnį. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti procesines palūkanas.
19. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nes nustatė, jog dušuose yra įrengtos pertvaros, todėl pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas, jam naudojantis dušu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra faktinio ir teisinio pagrindų nustatyti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, t. y. nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų visiškai patenkintas, t. y. priteista jo nurodyta patirta neturtinė žala pinigais. Pareiškėjas teigia, kad dušai yra įrengti vieni prieš kitus, todėl toks įrengimas neužtikrina tinkamo asmens privatumo, be to, pertvaros buvo žemos (1,6 m), pareiškėjui dėl šių aplinkybių teko kreiptis į psichologą ir psichiatrą.
21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. balandžio 8 d. iki 2023 m. spalio 7 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Iš prie atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą pateiktų nuotraukų matyti, kad pertvaros dušinėse buvo įrengtos tik iš šono, nors byloje nėra pateikta duomenų apie pertvarų aukštį (Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą tik nurodo, kad pertvaros yra 2 m aukščio), vizualiai įvertinus nuotraukas matyti, kad yra įrengtos pakankamai aukštos pertvaros, tačiau dušai yra įrengti vieni prieš kitus.
23. Vertinant pareiškėjo argumentus, susijusius su privatumo neužtikrinimu jam naudojantis dušu, pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; kt.). Tačiau, kaip jau minėta, pagal šios bylos įrodymus, dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokių dušų įrengimo konstrukcija, kuri neužtikrina jo privatumo. Pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo argumentų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, taip pat atsakovo atstovas nenurodo jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad toks dušų įrengimas užtikrino pareiškėjo privatumą, jam maudantis duše.
24. Pažymėtina, kad teismo praktikoje jau yra nustatyta, jog Pravieniškių 1-ajame kalėjime toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr. 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024).
25. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo pareiškėjo privatumo pažeidimo, jam maudantis duše, kai dušai yra įrengti vienas prieš kitą, nuo 2023 m. balandžio 8 d. iki 2023 m. spalio 7 d.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
27. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
28. Aiškindamas CK 6.250 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014; kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; kt.).
29. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; kt.).
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytą pažeidimą, jo mastą ir trukmę, konstatuoja, jog pareiškėjui jo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta priteisiant jam kompensaciją, t. y. nepakanka apsiriboti pripažinimu, jog pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardytus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų konkretaus asmens patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; kt.).
32. Pažymėtina, kad, nors byloje yra duomenys apie tai, jog pareiškėjas lankėsi pas psichologą (Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. spalio 19 d. pažyma Nr. RV-22-10104), tačiau šioje pažymoje nurodyta, kad dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinių kančių, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas duše, pareiškėjas nesikreipė. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją su prašymais sudaryti jam galimybę pasinaudoti dušu taip, kad būtų užtikrintas jo privatumas, tačiau tokio pobūdžio prašymai buvo atmesti.
33. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytus kriterijus, dėl kurių jam turi būti priteistas atlyginimas už patirtą neturtinę žalą dėl naudojimosi dušais, jo subjektinių teisių pažeidimo (naudojimasis dušais, kurie įrengti vienas prieš kitą, taip neužtikrinant visiško privatumo) mastą ir trukmę (nuo 2023 m. balandžio 8 d. iki 2023 m. spalio 7 d.), nėra duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog sutriko pareiškėjo sveikata, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, konstatuotina, jog pareiškėjui priteistina jo patirtiems išgyvenimams kompensuoti 300 Eur suma.
34. Pareiškėjas prašo priteisti jam 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui vadovaujantis CK 6.250 straipsniu turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
35. Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašo priteisti jam 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2023 m. spalio 17 d. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 2023 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, jog pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisiama 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. spalio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo E. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui E. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 300 Eur (trijų šimtų eurų) sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. spalio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą skundo dalį atmesti.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ričardas Piličiauskas
Dalia Višinskienė