a93db5ce-b001-44ca-9c7d-08ebd61cda0d · Kauno apygardos teismas

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-476-317/2016Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00578-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.28.4; 2.4.1; 2.4.7; 2.4.9.              (S) K A U N O A P Y G A R D O S T E I S M A S N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, L.

G., Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorėms Alimai PetruÅ¡kevičienei, Raimondai Jačiauskienei, Danai Rutkauskaitei,iÅ¡teisintajam A. K. B., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal prokurorės Alimos PetruÅ¡kevičienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo:A. K. B. iÅ¡teisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu paliktas nenagrinėtu bankrutavusios KB KU (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: A. K. B. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. gegužės 16 d., ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytu laiku, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė savo tariamÄ teisę – iÅ¡ L.

J. gavęs apmokėjimÄ už 2011 m. lapkričio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytÄ parduotÄ ir įkeistÄ Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai iÅ¡montavo ir pasisavino: betonines trinkeles, 10 m2 x 25,6 dydžio, 40778,50 eurų (140800 Lt) vertės, vienspalvių keraminių plytelių dangÄ , 150x150 mm dydžio, 1,5 m2, 11,03 eurų (38,08 Lt) už 1 m2, viso 16,54 eurų (57,12 Lt) vertės, vartelius, 1 vnt., 725,56 eurų (2505,22) Lt vertės, atveriamus kiemo vartus su elektrine pavara be automatikos, 1 vnt., 3760,53 eurų (12984,36 Lt) vertės, PVC drenažo vamzdžius be filtro 58/50 mm skersmens, 10 m, 0,89 eurų (3,06 Lt) už 1 m, viso 8,86 eurų (30,60 Lt) vertės, Å¡viestuvus, 9 vnt., 77,20 eurų (266,55 Lt) už 1 vnt., viso 694,78 eurų (2398,95 Lt) vertės, Å¡viestuvus, 30 vnt., 16,03 eurų (55,36 Lt) už 1 vnt., viso 48,10 eurų (166,08 Lt) vertės, lietvamzdžius, 81 m, 4,69 eurų (16,2 Lt) už 1 m, viso 380,04 eurų (1312,20 Lt) vertės, plastikinius movinius vamzdžius D 110 mm komplekte su guminiais žiedais, 34 m, 5,76 eurų (19,90 Lt) už 1 m, viso 195,96 eurų (676,60 Lt) vertės, triÅ¡akius 110 mm, 5 vnt., 10,50 eurų (36,25 Lt) už 1 vnt., viso 52,49 eurų (181,25 Lt) vertės, valdymo ir reguliavimo skydelį (vejos laistymui), 1 vnt., 219,53 eurų (758,00 Lt) vertės, rankÅ¡luosčių džiovintuvÄ , 1 vnt., 347,54 eurų (1200 Lt) vertės, plieninius radiatorius, 22 vnt., 151,47 eurų (523 Lt) už 1 vnt., viso 3332,37 eurų (11506,00 Lt) vertės, vieno skyriaus plautuvę, 1 komplektÄ , 112,95 eurų (390 Lt) vertės, praustuvus fajansinius, 2 komplektus, 150,60 eurų (520 Lt) už 1 komplektÄ , 301,20 eurų (1040 Lt) vertės, vandens maiÅ¡ytuvus, 3 vnt., 81,09 eurų (280 Lt) už 1 vnt., viso 243,28 eurų (840 Lt) vertės, jungiklius, 61 vnt., 4,58 eurų (15,81 Lt) už 1 vnt., viso 279,31 eurų (964,41 Lt) vertės, rozetes, 63 vnt., 4,58 eurų (15,81 Lt) už 1 vnt., 288,47 eurų (996,03 Lt) vertės, elektros skambučio mygtukus, 2 vnt., 6,66 eurų (23 Lt) už 1 vnt., viso 13,32 eurų (46 Lt) vertės, TV kiÅ¡tukinius lizdus, 3 vnt., 9,28 eurų (32,05 Lt) už 1 vnt., viso 27,85 eurų (96,15 Lt) vertės, liuminescencinių lempų Å¡viestuvus, 4 vnt., 34,24 eurų (118,23 Lt) už 1 vnt., viso 136,97 eurų (472,92 Lt) vertės, židinio kapsulę, 1 vnt., 4691,84 eurų (16200 Lt) vertės, pirties krosnį, 1 komplektÄ , 660,33 eurų (2280 Lt) vertės, kopėtėles į baseinÄ , 1 vnt., 273,69 eurų (945 Lt) vertės, drėgmės surinkėjÄ , 1 vnt., 2592,10 eurų (8950 Lt) vertės, baseino siurblį, 1 vnt., 1020,91 eurų (3525 Lt) vertės, filtro kasetę, 1 vnt., 104,26 eurų (360 Lt) vertės, baseino valdymo skydÄ , 1 vnt., 3432 eurų (11850 Lt) vertės, vandens lygio daviklį, 1 vnt., 738,53 eurų (2550 Lt) vertės, medinius durų blokus, 26,25 m2, 183,70 eurų (634,27 Lt) už 1 m2, viso 4822,07 eurų (16649,64 Lt) vertės, durų uždarymo prietaisus, spynas, 7 vnt., 17,76 eurų (61,31 Lt) už 1 vnt., viso 124,30 eurų (429,18 Lt) vertės, kietų veislių medienos durų apvadus, 37,8 m, 10,88 eurų (37,57 Lt) už 1 m, viso 411,33 eurų (1420,24 Lt) vertės, dujų jutiklį katilinėje, 1 komplektÄ , 34,75 eurų (120 Lt) vertės, keraminių plytelių grindjuostes, 5 m, 9,43 eurų (32,55 Lt) už 1 m, viso 47,14 eurų (162,76 Lt) vertės, vienspalves glazÅ«ruotas plyteles, 75 m2, 10,65 eurų (36,78 Lt) už 1 m2, viso 798,89 eurų (2758,42 Lt) vertės, keramines grindų dangos plyteles, 3 m2, eurų (36,24 Lt) už 1 m2, viso eurų (108,73 Lt) vertės, buitines ventiliacijos groteles, 2 vnt., 4,75 eurų (16,40 Lt) už 1 vnt., viso 9,50 eurų (32,80 Lt) vertės, virtuvės ventiliatorių, 1 vnt., 19,69 eurų (68 Lt) vertės, raÅ¡tuotas glazÅ«ruotas sienų plyteles, 9 m2, 14,70 eurų (50,75 Lt) už 1 m2, viso 132,30 eurų (456,79 Lt) vertės, aliuminio – stiklo įėjimo atitvarus slankiojančiomis durimis, 3 m2, 666,98 eurų (2302,95 Lt) už 1 m2, viso 2000,94 eurų (6908,84 Lt) vertės, dujų katilo iÅ¡orinį pultelį, 1 vnt., 225,90 eurų (780 Lt) vertės, tuo padarydamas Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ 74136,15 eurų (255977,29 litų) turtinę žalÄ .

Prokurorė apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismo praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ - apkaltinamÄ jį nuosprendį t. y . A. K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 294 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 MGL baudÄ ; pripažinti bankrutavusiai KU Vilniaus taupomajai kasai teisę į civilinį ieÅ¡kinį, jį paduodant civilinio proceso tvarka; A. K. B. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti, pradėjus nuosprendžio vykdymÄ .

Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad A. K. B. padaryta žala galėtų bÅ«ti vertinama kaip didelė, ir, kad nei vieno iÅ¡ liudytojų parodymuose bei raÅ¡ytiniuose įrodymuose nėra jokių padarytÄ didelę žalÄ patvirtinančių įrodymų. Apeliantės vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra paneigta faktiniais duomenimis.

Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi įstaiga, kuri liko skolinga kreditoriams, o Å¡ių skolų padengimui bÅ«tinos lėšos, todėl kaltinime nurodyta padaryta turtinė žala, vertinant minėtÄ susidariusiÄ situacijÄ , itin esminga ir laikytina didele žala. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojo D. Č. parodymus kaip kaltinimÄ patvirtinančius įrodymus, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, jo parodymai buvo analogiÅ¡ki ir patvirtinantys pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumÄ .

PareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumÄ taip pat įrodo ir liudytojos – turto vertintojos J. B. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad ji du kartus apžiÅ«rėjo namÄ , jo bÅ«klė buvo itin gera, o įvertinimas buvo padarytas, vadovaujantis įstatymais, paskaičiavimais, specialistų iÅ¡vadomis, remiantis kadastro byla ir betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjus turtÄ . Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteikė pakankamai dėmesio ir byloje svarbiems G. L. parodymams, iÅ¡ kurių matyti, jog Å¡i liudytoja po 2013 m. gegužės 6 d.

I. I. praÅ¡ymu buvo name, kartu su sÄ matininku vertino pastatÄ kaip statinių ekspertė ir dėl nustatytų trÅ«kumų surašė sÄ matÄ pagal to meto rinkos kainas. Visų skunde aptartų įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas pagrįstas, o pirmosios instancijos teismo pozicija paremta tik A. K. B. parodymais, kuriuos teismas įvertino kaip nuoseklius, itin argumentuotus ir nekeliančius jokių abejonių. Tai suponuoja pagrįstÄ manymÄ , kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kas nulėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas A. K. B. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nebuvo nustatytas objektyvusis iÅ¡teisintajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymis – didelės žalos padarymas asmens turtinėms teisėms ar teisėtiems interesams.IÅ¡ prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nes iÅ¡teisintojo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra pagrįsta liudytojais apklaustų KU Vilniaus taupomosios kasos darbuotojo D.

Č., turto vertintojos J. B. bei statinių ekspertės G. L. parodymais. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visus iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nebuvo pateikta pagrįstų įrodymų, kad A. K. B. savo veiksmais KU (duomenys neskelbtini) padarė didelės žalos. Visų pirma pažymėtina, jog pagal BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas – tai savavaliÅ¡kas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Taigi, iÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijoje nurodomos veikos formuluotės matyti, jog kaltinant asmenį savavaldžiavimu, be kita ko, turi bÅ«ti konkrečiai nurodoma, kokius tiksliai įstatymus ir kokiÄ jais nustatytÄ tvarkÄ kaltininkas savo veiksmais pažeidė. Å iuo atveju, kaltinant A. K. B. savavaliÅ¡ku kaltinime nurodytų daiktų iÅ¡montavimu ir pasisavinimu, nuorodos į galimus pažeistus teisės aktus nenurodytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius, kokias CK ar kituose įstatymuose numatytas pareigas ar draudimus iÅ¡teisintasis pažeidė iÅ¡ namo ir jo kiemo galimai iÅ¡montuodamas ir iÅ¡neÅ¡damas daiktus, toks vien formalus straipsnio dispozicijoje nurodytos formuluotes perraÅ¡ymas - jog veika padaryta, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, nėra tinkamas bÅ«das pagrįsti sprendimÄ dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl savavaldžiavimo.

Savavaldžiavimas, BK 294 straipsnio prasme, pirkėjo įsigytam nekilnojamajam turtui perėjus kredito davėjui ir dėl to esant kredito įstaigos ginčui su pardavėju dėl turto perėmimo apimties po nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, galėtų bÅ«ti konstatuotas tik nustačius, kad patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenų elgesys neatitiko įstatymuose numatytų konkrečių taisyklių.Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę sÄ moningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavaliÅ¡kai, o kai toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę už savavaldžiavimÄ .

Ä®statymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavaliÅ¡kų veiksmų pobÅ«dį, padarytos turtinės žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , pažeistų teisių ir interesų svarbÄ bei kitas aplinkybes. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. B. 2011 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi L. J. pardavė (duomenys neskelbtini) esančius žemės sklypÄ , namÄ ir kiemo statinius (trinkeles, tvorÄ ) už 1800000 litų.

Nuo sutarties sudarymo momento šis nekilnojamasis turtas perėjo pirkėjo nuosavybėn. Tuo pačiu, pirkėjas L. J. 2011 m. lapkričio 14 d. pasirašė paskolos sutartį su KU (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu jam buvo suteikta 568 000 JAV dolerių (1420000 litų) paskola minėtam nekilnojamajam turtui įsigyti. Pastarajam nemokant paskolos įmokų, kredito įstaiga kreipėsi į antstolį R. V. dėl priverstinio išieškojimo vykdymo. Varžytynių metu nepavykus parduoti hipotekos lakštu įkeisto turto, 2012 m. spalio 3 d.

žemės sklypas, namas ir kiemo statiniai (tvora, kiemo trinkelės) perėjo kredito davėjo nuosavybėn. Taip pat nustatyta, kad L. J. pilnai su A. K. B. už namo pardavimÄ neatsiskaitė, todėl Å¡is su Å¡eima, pirkėjui leidus, pasiliko gyventi parduotame name. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog apie tai, kad parduotas nekilnojamasis turtas perėjo kredito unijos nuosavybėn, iÅ¡teisintasis sužinojo iÅ¡ kredito bendrovės 2012 m. spalio 30 d. raÅ¡to dėl jo iÅ¡sikraustymo. 2013 m. sausio 15 d.

A. K. B. kreipėsi į kredito unijÄ su praÅ¡ymu atidėti iÅ¡sikraustymo terminÄ , todėl 2013 m. vasario 8 d. buvo pasiraÅ¡yta taikos sutartis, kuriÄ patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi ir kurioje buvo numatyta, jog A. K. B. iÅ¡ namo (duomenys neskelbtini) iÅ¡sikraustys 2013 m. gegužės 7 d., pasiimdamas jam priklausančius asmeninius daiktus. 2013 m. gegužės 6 d. KU (duomenys neskelbtini) atstovui I. I. nuvykus į (duomenys neskelbtini), jis pamatė, kad name ir kieme trÅ«ksta daiktų, todėl tÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į antstolį MarekÄ Petrovskį, kuris 2013 m. gegužės 28 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ .

Jame antstolis užfiksavo I. I. nurodytus trÅ«kstamus daiktus. KU Vilniaus taupomajai kasai su pareiÅ¡kimu kreipusis į ikiteisminio tyrimo institucijÄ , buvo pateiktas 2013 m. gegužės 13 – 23 d. ekspertės G. L. raÅ¡tas ir lokalinė sÄ mata, kurioje nustatyta kredito bendrovei padaryta 427890 litų (123925,51 eurų) turtinė žala.Atsižvelgiant į aptartus bylos duomenis, pirmiausiai negalima sutikti su A. K. B. inkriminuojamos veikos pradžios ir pabaigos laiku. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), civilinio ieÅ¡kovo nuosavybėn perėjo tik 2012 m. spalio 3 d. (įraÅ¡as apie nuosavybės perėjimÄ Registrų centro iÅ¡raÅ¡o duomenimis galioja nuo 2012 m. spalio 15 d.).

Apie tai iÅ¡teisintasis buvo informuotas tik 2012 m. spalio 30 d., o iÅ¡sikraustė 2013 m. gegužės 6 d., kÄ patvirtina ir liudytojas I. I., nurodydamas, kad tÄ dienÄ atvykęs iÅ¡teisintojo ir jo daiktų name nerado. Liudytojais apklausti R. P. ir I. I. tvirtino, kad I. I. ir D. Č. namo vyko apžiÅ«rėti ir po 2011 m. lapkričio 16 d. sutarties pasiraÅ¡ymo, tai yra 2012 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesiais, matė, kad namo bÅ«klė buvo nepakitusi. Be to, 2011 m. lapkričio 22 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡te nurodyta, kad ne A.

K. B., o nekilnojamojo turto pirkėjas L. J. įsipareigojo įkeisto turto neperleisti, neįkeisti, nesunaikinti ir kt. Todėl iš bylos duomenų nėra aišku, kodėl išteisintasis buvo kaltinamas savavališkai išmontavęs ir pasisavinęs kaltinime nurodytus daiktus ir tokiu būdu padaręs žalos kredito unijai būtent laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 16 d. (nuo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos) iki 2013 m. gegužės 16 d. (jau po išsikraustymo). Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pripažinus A.

K. B. kaltę dėl BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis yra neteisingas.Inkriminuojant asmeniui nusikaltimÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 1 dalyje, be kita ko svarbu nustatyti ir jo tyčiÄ , tai yra tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtÄ ir savavaliÅ¡kÄ pobÅ«dį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, Å¡ių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Išteisintasis A. K. B., neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamo BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog jokių daiktų savavališkai pasisavinti jis nenorėjo, pasiėmė tik, jo manymu, jam priklausančius kiemo vartus ir vartelius su savo inicialais, duris bei kitus daiktus, dėl kurių paėmimo sutarė su pirkėju L. J., kadangi L. J. su juo pilnai neatsiskaitė. Kai kurių daiktų, nurodytų kaltinime, name apskritai nebuvo arba jie liko ir po jo išsikraustymo, kas užfiksuota įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu.

Byloje esantys duomenys niekaip nepatvirtina, jog iÅ¡teisintasis name buvusius daiktus iÅ¡montavo ir pasisavino suvokdamas tokių savo veiksmų neteisėtÄ ir savavaliÅ¡kÄ pobÅ«dį, tiesiogiai ar netiesiogiai siekdamas padaryti didelę žalÄ bÅ«tent kredito unijai. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog daiktus iÅ¡ namo pasiėmė kaip atlyginimÄ už namo pirkėjo L. J. įsiskolinimÄ jam, bÅ«damas įsitikinęs, jog paimti daiktai priklauso jam, nes L. J. su juo galutinai neatsiskaitė, o jis pardavė tik žemės sklypÄ , namÄ ir kiemo statinius (trinkeles bei tvorÄ ).

Tai, kad su iÅ¡teisintuoju už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ buvo iki galo neatsiskaityta, dėl ko pastarasis siekė įgyvendinti savo teisę į tinkamÄ pardavimo sandorio įvykdymÄ , patvirtino ir pats namo pirkėjas L. J.. Tokios iÅ¡teisintojo versijos nepaneigia tai, jog nuo 2012 m. spalio 30 d., kuomet jis buvo informuotas apie nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) perleidimÄ KU (duomenys neskelbtini), savo veiksmais A. K. B. neketino sukelti žalos bÅ«tent civiliniam ieÅ¡kovui. Å iame kontekste pažymėtina tai, kad nei pirkimo-pardavimo sutartyje, nei 2013 m. vasario 8 d. taikos su civiliniu ieÅ¡kovu sutartyje, nebuvo nustatyta, kokie konkrečiai namo priklausiniai ar jo priedai perėjo namo pirkėjo ar kredito unijos nuosavybėn. Å ioje byloje taip pat labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas.

Pabrėžtina, kad BK 294 straipsnio 1 dalies dispozicija yra pakankamai abstrakti, o pagrindiniai savavaldžiavimo objektyvieji požymiai (kaltininko vykdomos teisės rÅ«Å¡is, tvarka, kurios nesilaikoma, didelės žalos kriterijai) nesukonkretinti. Ä®statymai nustato ne tik baudžiamÄ jÄ , bet ir administracinę atsakomybę už savavaldžiavimÄ . Pažymėtina ir tai, kad savavaliÅ¡ki veiksmai įgyvendinant tam tikrÄ teisę dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandÅ«rai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir bÅ«dus nustato civilinės teisės normos.

Todėl savavaldžiavimo bylose ypatingÄ reikÅ¡mę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumÄ ir atribojant baudžiamÄ jÄ ir kitų rÅ«Å¡ių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes. Nors BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta didelė žala apima, bet neapsiriboja vien tik turtinės žalos atsiradimu, tačiau kaltinimas A. K. B. grindžiamas bÅ«tent didelės turtinės žalos padarymu. Tai, kad kredito unijai galimai buvo padaryta didelė žala, vertinant jÄ ne tik piniginės iÅ¡raiÅ¡kos kontekste, nurodoma tik apeliantės skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apsiribojant lakoniÅ¡ku tvirtinimu, jog Å¡iuo metu kredito unija yra bankrutavusi, likusi skolinga kreditoriams ir Å¡ių skolų padengimui bÅ«tinos lėšos, nepagrindžiant tai faktiniais duomenimis.

Todėl aukštesnės instancijos teismas laiko, kad toks argumentas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.Apeliantė savo skunde A. K. B. kaltę grindžia iš esmės trijų liudytojų – KU (duomenys neskelbtini) buvusio darbuotojo D. Č., turto vertintojos J. B. ir statinių ekspertės G. L. parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių asmenų parodymai, kaip ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, niekaip nepatvirtina konkrečios kredito unijai padarytos turtinės žalos dydžio.

Nors baudžiamojoje byloje yra pateikta liudytojos J. B. 2011 m. spalio 10 d. atlikta nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita, o liudytoja taip pat nurodė, jog pagal Å¡ios ataskaitos duomenis 2011 m. lapkričio mėnesį ji parengė dar vienÄ ataskaitÄ , tačiau iÅ¡ jose pateikiamų duomenų negalima nustatyti, kokie konkrečiai ir kokios vertės daiktai name buvo vertinimo metu, o juo labiau 2012 m. spalio 3 d. - turto perėjimo kredito unijos nuosavybėn metu. Ataskaitoje apsiribojama iÅ¡ esmės tik vertinamojo pobÅ«džio apibÅ«dinimais – labai gražiai sutvarkytas namo gerbÅ«vis ir pan.

Pati turto vertintoja, apklausiama liudytoja pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, nurodė, jog pirmÄ jį vertinimÄ ji darė apžiÅ«rinėdama namÄ ir jo gerbÅ«vį, fiksuodama jo bÅ«klę fotonuotraukose, taip pat iÅ¡ pačių savininkų pasakojimų, tačiau name buvusių įrenginių bei jų techninės bÅ«klės netikrino. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek iÅ¡ pačios ataskaitos, tiek ir iÅ¡ prie jos pateiktų fotonuotraukų (1 t., b. l. 138 – 184) negalima konkrečiai nustatyti, kokie kaltinime nurodyti daiktai name apskritai buvo, koks buvo jų kiekis, kokybė, bÅ«klė, vertė ir pan.Kaltinime nurodyti pasisavinti daiktai ir jų vertės tyrimo metu buvo nustatinėjamos ne kokiais tai dokumentais, o statinių ekspertės G.

L. pateiktais duomenimis. Apklausiama teisme ji patvirtino, kad vyko į (duomenys neskelbtini) namÄ , kur nustatė, kokių daiktų jame trÅ«ko. Teigė, kad apžiÅ«rint namÄ , jai pačiai buvo aiÅ¡ku, kokių daiktų trÅ«ko, be to ji rėmėsi I. I. nurodytomis aplinkybėmis. Ekspertė patvirtino, kad byloje pateiktÄ lokalinę sÄ matÄ parengė kartu su ja į namÄ vykęs sÄ matininkas. Kadangi užsakovai neprašė ekspertizės, tai ji ir nepateikė jokių papildomų dokumentų, kuriais vadovavosi, atliekant skaičiavimus.

Lokalinė sÄ mata sudaryta 2013 m. kovo mėn. rinkos kainų lygiu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad namas buvo statytas maždaug prieÅ¡ deÅ¡imt metų, nėra aiÅ¡ku, kodėl turto atkÅ«rimo (įsigijimo) kaÅ¡tai buvo vertinami, neatėmus trÅ«kstamų daiktų galimo nusidėvėjimo vertės. Nei pačioje lokalinėje sÄ matoje, nei prie jos pridėtame raÅ¡te nėra motyvuota, kodėl bÅ«tent toks žalos vertinimo metodas buvo pasirinktas. Be to, nustačius trÅ«kstamus daiktus, atsižvelgiant į jų kainų rinkoje skirtumus, nebuvo nustatinėjama, kokių medžiagų, kokybės ir vertės daiktai name buvo bÅ«tent turto perėjimo kredito unijai metu.

Teisėjų kolegija, sutikdama su iÅ¡teisintojo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytais argumentais, pažymi, jog jokiais objektyviais įrodymais nėra pagrįstos sÄ matoje nurodytų daiktų vertės. Pvz. 10 m2 25,6 dydžio betoninių trinkelių kaina nurodyta 40778,50 eurų (140800 Lt), kas sudaro daugiau negu pusę kaltinime nurodytos turtinės žalos dydžio. Pats A. K. B. teigė trinkeles už pastato keitęs dėl jų nusidėvėjimo, o senÄ sias – raudonas ir žalias – jau buvo pardavęs. Už namo buvo likę dvi paletės trinkelių.

Visa tai yra užfiksuota namo knygoje. Šiuos jo parodymus patvirtino ir L. J., kuris nurodė matęs keičiamas trinkeles dėl netinkamos jų spalvos. Taip pat jis nurodė matęs už namo trinkelių paletę. Nors A. K. B. teigė namo knygoje fiksavęs name ir jo kieme atliekamus darbus, tačiau šie duomenys byloje nepateikti. Abejonių kelia ir kiemo vartų su elektrine pavara be automatikos kaina – 3760,53 eurų (12984,36 Lt), rankšluosčių džiovintuvo – 347,54 eurų (1200 Lt), drėgmės surinkėjo – 2592,10 eurų (8950 Lt) ir kt. vertės, nes jos nepagrįstos dokumentais.

Taip pat nėra aiÅ¡ku, kaip buvo nustatytas 10 m PVC drenažo vamzdžių trÅ«kumas, įvertinus tai, jog Å¡ie vamzdžiai kasami į žemę ir negalėjo akivaizdžiai matytis name atliktų apžiÅ«rų metu. Pagrįstų abejonių kelia ir sÄ matoje nurodomi statybinių medžiagų, reikiamų atstatyti turtÄ Ä¯ ankstesnę padėtį, kiekiai. Pvz. nors iÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, jog buvo paÅ¡alinta tik dalis lietvamzdžių, nurodomas reikiamas jų kiekis – 81 metras.

Pats iÅ¡teisintasis teigia, kad pagal namo projektÄ netgi visas bendras lietaus vamzdžių kiekis yra mažesnis nei 81 metras. Å ie ir daugelis kitų lokalinės sÄ matos netikslumai kelia teismui pagrįstas abejones visos sÄ matos teisingumu ir tikslumu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis vien aptartais duomenimis, nėra objektyvaus pagrindo pripažinti kaltinime nurodyto turtinės žalos dydžio. Esant byloje tokioms nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl turtinės žalos dydžio, o nesant objektyvių didelę žalÄ civiliniam ieÅ¡kovui patvirtinančių duomenų, negalima daryti iÅ¡vados dėl bÅ«tinojo savavaldžiavimo požymio – didelės žalos padarymo.

Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad apylinkės teismas, kaip kaltinimÄ patvirtinančius įrodymus, nepagrįstai atmetė liudytojo D. Č. parodymus. Tiek Å¡is liudytojas, tiek I. I. paaiÅ¡kino, kad vyko į (duomenys neskelbtini) esantį namÄ dar prieÅ¡ A. K. B. ir L. J. sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir po jos sudarymo, apžiÅ«rėjo patį namÄ ir jame buvusius daiktus, taip pat namo gerbÅ«vį. Be to, I. I. pirmasis nuvyko prie namo 2013 m. gegužės 6 d. ir pamatė jame anksčiau buvusių daiktų trÅ«kumus.

Tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie asmenys tik patvirtino jų subjektyviÄ , jokiomis specialiomis žiniomis bei dokumentais nepagrįstÄ nuomonę apie namo bÅ«klę ir antstolio Mareko Petrovskio 2013 m. gegužės 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priede – fotonuotraukose užfiksuotÄ situacijÄ name bei jo kieme. Remiantis vien liudytojų parodymais, nesant kitų objektyviai žalos mastÄ patvirtinančių duomenų, negalima spręsti apie didelės žalos kredito unijai atsiradimÄ .

Nepritartina praktikai, kai įvairÅ«s civiliniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vienÄ iÅ¡ konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡teisintojo A. K. B. veiksmai nesiekė tokio pavojingumo, kad juos bÅ«tų galima vertinti baudžiamÄ ja prasme.

Nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie civilinę iÅ¡teisintojo ir civilinio ieÅ¡kovo konflikto prigimtį, todėl manytina, kad tikslus kredito unijai padarytos žalos dydžio nustatymas ir tuo pačiu efektyvus civilinio ieÅ¡kovo teisių ir teisėtų interesų gynimas, be kita ko vertinant ir prokurorės nurodytÄ piniginių lėšų reikÅ¡mingumÄ Å¡ios bankrutavusios įstaigos kreditoriniams reikalavimams patenkinti, Å¡iuo atveju gali bÅ«ti įrodinėjamas ir civilinės teisės priemonėmis.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendžio atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

TeisėjaiAlgirdas Jaliniauskas Viktoras Preikšas Olegas Šibkovas